Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-3659-806/2016
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02193-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2016 m. liepos 22 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. Š., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui G. S., išnagrinėjusi A. Š. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė:
A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką (Bendrovės mokestinė nepriemoka 2015-07-01 buvo 126.261,66 Eur, 2015-09-10 buvo 132.976,81 Eur, 2015-09-14 buvo 132.976,81 Eur, 2015-10-07 buvo 134.706,97 Eur, 2015-10-27 buvo 131,545,81 Eur, 2015-11-29 buvo 131.693,74 Eur), privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. vykdė atsiskaitymus: 1) 2015-07-01 buvo atliktas dalinis 1050,90 Eur paskolos grąžinimas AB „(duomenys neskelbtini)“, 2) 2015-09-10 buvo atliktas 2000,00 Eur skolos apmokėjimas (duomenys neskelbtini), 3) 2015-09-14 buvo atliktas 2089,00 Eur skolos apmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, 4) 2015-10-07 buvo atliktas dalinis 1951,12 Eur paskolos grąžinimas AB „(duomenys neskelbtini)“, 5) 2015-10-27 buvo atliktas 260,00 Eur skolos apmokėjimas IĮ „(duomenys neskelbtini)“, 6) 2015-11-29 buvo atliktas 418,00 Eur skolos apmokėjimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, taip pažeisdamas kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei. Šiais savo veiksmais jis padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 506 str. 1 d.
Apklaustas teisme A. Š. parodė, kad mano, jog asmeniu netinkamai suteikti galiojimai, nėra tarpinstitucinio įgaliojimo. Dėl nuobaudos dydžio, tai nusipelno Konstitucinio teismo įvertinimo. Tokio dydžio nuobauda jį, A. Š. verčia būti nesąžiningu, ji per didelė ir neatitinka protingumo ir protingumo kriterijų. VMI gali išieškoti ne daugiau 5 m. skaičiuojant nuo 2016 m., gaunasi 2009 m. jei žiūrėsime įstatymą sistematiškai, yra tik vienas atvejis kada gali būti apjungiami antstoliai į šį mokesčių procesą. Yra netinkamai suformuoti dokumentai. Šiai dienai nėra tikras dėl pateiktų skaičių, jam, A. Š. reikia juos pasitikrinti. Nuo 2009 m. jie turėjo daug lėšų, po to, perėmė juos valstybė. Pasak A. Š., jis kaltas, kad stengiasi dirbti. Nėra žalos paskaičiavimo ir nėra įgaliojimų žalai paskaičiuoti. Jie neginčija skolos. A. Š. paaiškino, kad jis yra auditorius, jis apie 15 m. dėstė apmokestinimo dalykus. Dėl pažeidimo kaip jis, A. Š. kitaip išgyvens ir atsiskaitys. Juos samdo kaip auditorius JT, Europos komisija. A. Š. teigimu, jis negali neigti fakto dėl ko kreiptasi, nes yra neatsiskaitymas, jis nepriklauso nuo jų valios, nes išieško antstoliai. Bauda neproporcingai didelė atsižvelgiant į jo, A. Š. gaunamą darbo užmokestį. Jis, A. Š. kaip savininkas elgiasi apdairiai. Situacija susidarė, kad turėjo 100 000 Lt apyvartos iš kurių Europos Sąjungos lėšos, po to, jas valstybės kontrolė pasiėmė ir po to buvo krizė.
ATPK 506 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) – užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.
Įvertinęs byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog A. Š. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 506 str. 1 d. Byloje dėl pažeidimo ginčo nekilo, pats A. Š. neneigė, kad neatsiskaitė su kreditore Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, paaiškino, kad atsiskaitymas nepriklauso nuo jų valios, tokia situacija susidarė dėl to, kad turėjo 100 000 Lt apyvartos iš kurių Europos Sąjungos lėšos, po to, jas valstybės kontrolė pasiėmė ir po to buvo krizė. Pažeidėjo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, dėl kurio padarymo jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, be jo paties prisipažinimo, įrodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansais, avanso apyskaitos išrašų duomenimis, AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašo duomenimis, pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo, kuriame nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) skolininkė. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-01-13 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 132 800,68 Eur. VMI prie FM, Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimais mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2015-12-09 pradėtas operatyvus patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 131 340,71 Eur. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nustatyta, kad Bendrovė atsiskaitymus atliko tiekėjams ir kitiems kreditoriams, nors pagal įstatyminį reglamentavimą pirmiausia turėjo padengti susidariusią mokestinę nepriemoką. Pareiškime nurodoma, kad iš pateiktų Avanso apyskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2015-07-01 iki 2015-11-30 matyti, kad Bendrovė atliko žemiau nurodytus atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI prie FM interesus (dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis stambiausių finansinių operacijų): 1) 2015-09-10 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui (duomenys neskelbtini). Atsiskaitymo suma 2 000,00 Eur. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 132.976,81 Eur; 2) 2015-09-14 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymo suma 2 089,00 Eur. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 132.976,81 Eur; 3) 2015-10-27 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui IĮ „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymo suma 260,00 Eur. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 131.545,81 Eur; 4) 2015-11-29 buvo atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymo suma 418,00 Eur. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 131.693,74 Eur. Iš pateiktų AB „Citadele“ banko sąskaitos išrašų už laikotarpį nuo 2015-07-31 iki 2015-11-30 matyti, kad Bendrovė atliko žemiau nurodytus atsiskaitymus, kurie pažeidė VMI prie FM interesus (dėl didelio atsiskaitymų kiekio yra pateikiama tik dalis stambiausių finansinių operacijų): 1) 2015-07-01 buvo atliktas dalinis paskolos grąžinimas. Atsiskaitymo suma 1 050,90 Eur. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 126.261,66 Eur; 2) 2015-10-07 buvo atliktas dalinis paskolos grąžinimas. Atsiskaitymo suma 1 951,12 Eur. Remiantis CK 6.9301 straipsniu ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI prie FM, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI prie FM buvo skolinga 134.706,97 Eur. Pasak pareiškėjo, anksčiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas A. Š. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.
A. Š. operatyvaus tikrinimo metu buvo bendrovės vadovu, būtent tuo laikotarpiu buvo mokestinė nepriemoka ir buvo vykdomi eiliškumą pažeidžiantys atsiskaitymai. A. Š. žinodamas apie Įmonės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2015-07-01 iki 2015-11-30, nustatyta, kad A. Š. bendrovė pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Įmonės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Surinktų įrodymų visuma leidžia teigti, kad A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įmonė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. A. Š. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 506 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai – jis, būdamas įmonės vadovu, ir tinkamai neatlikdamas savo pareigų, pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo priteisti iš A. Š. 26 629,37 Eur dydžio nuostolių atlyginimą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ per tikrinamą laikotarpį atsiskaitymams su kitais kreditoriais išleido 26 629,37 Eur.
CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Byloje nustatyta, kad A. Š. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 50-6 straipsnio 1 dalyje (Įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais). Tai reiškia, kad A. Š., būdamas bendrovės vadovu, pasielgė taip, kad bendrovė, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymus atliko pažeisdama CK 6.9301 straipsniu nustatytą eiliškumą. Toks A. Š. priešingas teisei veikimas iššaukia administracinę atsakomybę, bet ne neteisėtų veiksmų sąlygą civilinei atsakomybei atsirasti. Nors A. Š. ir pritaikyta administracinė atsakomybė, bet ši aplinkybė neatleidžia bendrovės nuo pareigos sumokėti nepriemoką, nes bendrovė yra veikianti, gaunanti pajamas.
Byloje nustatyta, kad operatyvaus patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudarė 131 340,71 Eur, kuriuos bendrovė valstybei turi sumokėti mokesčių forma. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo iš A. Š. priteisti tokią pat pinigų sumą, dėl ko valstybė mokesčių gautų daugiau nei priklauso gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, kad dėl A. Š. padaryto administracinės teisės pažeidimo žalos valstybei žalos nepadaryta (CK 6.249 straipsnis). Iš išdėstyto darytina išvada, kad nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų A. Š. turtinei prievolei atsirasti, todėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymas priteisti iš A. Š. 26 629,37 Eur dydžio nuostolių atlyginimą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai atmestinas.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į tai, kad A. Š. pripažino padaręs pažeidimą, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į pažeidėjo asmenybę, baustas administracine tvarka, dirbantis, todėl pažeidėjui skirtina bauda, kurios dydis nustatytinas arčiau sankcijos minimumo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 str., teismas
n u t a r i a:
A. Š. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 506 str. 1 d., paskirti 1500 eurų baudą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo Lietuvos Respublikos ATPK 3022 – 3025 str. nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė