Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-391-170/2014
Proceso Nr. 4-68-3-12438-2013-5
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5; 52.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. sausio 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aldona Tumelionytė, sekretoriaujant Dovilei Čekuolienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. K., jo atstovui advokatui V. B., išnagrinėjusi R. K., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
R. K. 2013-09-28 apie 22.36 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsiradus kliūčiai (pakeliamam atitvarui), nesustabdė automobilio ir apgadino atitvarą. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 134 punktų reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.
R. K. 2013-09-28 apie 22.36 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Multivan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir būdamas susijęs su eismo įvykiu, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
ATPK 33 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, šias bylas kartu nagrinėja tas pats teismas (teisėjas).
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad nepažeidė jokio KET punkto. Prie (duomenys neskelbtini) oro uosto yra mokama aikštelė, ten yra skelbimas, kad aikštelėje galima stovėti nemokamai 15 min., įvažiuojant reikia išsiimti taloną. Laukęs atskrendančio žmogaus, buvo pravažiavęs aikštelę gal 7 kartus. Pabūnantis 7-10 minučių ir išvažiuojantis, neišbuvęs 15 min. Vieną kartą išvažiuojant, užkarda neatsidarė, o kitai mašinai privažiavus ir atsidarius užkardai, išvažinėjęs su ta mašina ir šlagbaumas pradėjo užsidarinėti. Važiavęs iš paskos. Praktiškai buvo išvažiavęs, kai šlagbaumas kliudė stogą. Po kažkiek laiko grįžęs. Apvažiavęs ratą, matęs, kad šlagbaumas buvo atlenktas ir veikiantis. Jis atsilenkia, kad galima būtų išvažiuoti iš aikštelės, o kad nesulūžtų dar atsidarantis horizontaliai. Įvažiavimas per šlagbaumą kartojosi kelis kartus. Įvažiavus ir pabuvus 2 minutes, jis vėl neatsidarinėjęs, tuomet važiavęs paskui kitą mašiną ir jis sudavęs per mašinos stogą. Mašina neapgadinta, nes šlagbaumas plastikinis, vaikšto vertikaliai, yra ant vyrių, jo paskirtis – išleisti / įleisti mašinas. Darbuotojo, kuris prižiūri aukštelę, nematęs, tik važinėdamas matė kaip buvo dar 2 automobiliai padarę analogišką žalą ir technikai per 2 minutes atitvarą atlenkė. Savo atveju nepažiūrėjęs, ar šlagbaumas veikia, nebuvo matyti, kad jis būtų sulankstytas. Automobilio sustabdyti nespėjęs, matęs, kad šlagbaumas leidžiasi. KET įpareigoja vairuotoją pamačius, kad leidžiasi šlagbaumas, sustoti. Būdamas vairuotoju neturėjęs teisės nuvažiuoti, pagal KET turėjęs pranešti policijai. Buvęs su lizinginiu automobiliu VW Multivan, juo naudojasi, mašina nebuvo apgadinta, sutrikdyta šlagbaumo darbo eiga, bet jis nebuvo sulaužytas. Nuostolius žadėjęs atlyginti (b.l. 34-36, 49-52).
Teismo posėdyje liudytoja S. B. parodė, kad asmens, kuriam surašytas protokolas nepažįsta. Dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri užsiima aikštelių veikla. Ryte atėjus į darbą ir technikas, kuris budėjo tą naktį, informavo apie visus nutikusius įvykius, ištraukė vaizdo kamerose, kas buvo, kas ir kodėl išlaužė barjerus. Dėl rugsėjo 28 d. įvykio liudytoja paaiškino, kad pagal vaizdo įrašą pažeidėjas važiavo į mokamą automobilių stovėjimo aikštelę prie oro uosto, šioje aikštelėje taikoma paslauga, kad iki 15 minučių vieną kartą per parą nemokamas stovėjimas, paskui iki valandos mokamas 10 Lt mokestis. Ten yra automatinė kasa, įvažiuojant paimamas bilietas, išvažiuojant tą bilietėlį reikia apmokėti. Iki 15 minučių pirmą kartą išvažiuojant nereikia eiti į kasą, pasikelia barjeras ir nereikia apmokėti. Viršijus 15 minučių reikia eiti iki automatinės kasos, apmokėti, tada dėti į automatinį įrenginį ir barjeras pasikelia. Barjeras būna pasikėlęs, kol pravažiuoja automobilis, tada nusileidžia. Jo funkcija – praleisti vieną automobilį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išvažiuodamas paskui kitą automobilį, išlaužė išvažiavimo barjerą. Važiavęs antru kartu maždaug po pusvalandžio, jis įvažiavo į aikštelę, o išvažiavimo metu vėl važiavo paskui automobilį, nesulaukęs, kada nusileis barjeras prieš automobilį, dar kartą jį išlaužė. Nežinanti, ar automobilis buvo sužalotas. Barjerui buvo padaryti įlenkimai, buvo įlenktas į kitą pusę, kad jį sutvarkyti, technikas turėjo atvažiuoti 2 kartus. Technikos vadovo buvo įvertinta techniko darbo valanda, jo važiavimas ir darbo laikas abiem atvejams. Pati šio įvykio nemačiusi, pateikusi vaizdo medžiagą (b.l. 49-52).
ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą ATPK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)) bei priežastinį ryšį tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir turto sugadinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N575-2179/2009; N444-1996/2010).
KET 3 p. numatyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas ir tai rodo, kad išvažiavimo iš aikštelės vietoje turi būti laikomasi KET nustatytų reikalavimų.
Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
Tiek teismo posėdyje, tiek savo rašytiniame paaiškinime R. K. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., padarymo nepripažino (b.l. 4), tačiau remiantis liudytojos duotais parodymais bei kita rašytine bylos medžiaga (policijos užregistruotu pranešimu apie įvykį (b.l. 3), vaizdo įrašu, iš kurio matyti, kad R. K. vairuojamas automobilis bando išvažiuoti iš mokamos automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau iš pirmo karto nepravažiavęs pro atitvarą (jam nepakilus), bando iš aikštelės išvažiuoti paskui kitą automobilį, kai galimybė pravažiuoti sudaryta vienam automobiliui. R. K. važiuojant pro besileidžiantį atitvarą, jo automobilis kliudo atitvarą ir atlenkia jį, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 193,60 Lt žalą (b.l. 5, 8).
Netikėti liudytojos parodymais, vaizdo įrašo medžiaga teismas neturi pagrindo, be to ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. K. pripažino, kad jo automobilis keliskart pravažiavo pro atitvarą, jį kliudė, taip padarydamas įmonei turtinę žalą, kurią teismo posėdžio metu sutiko atlyginti. Tokiu būdu R. K. veika pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.
LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, o taip pat, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Taigi, baudžiant asmenį pagal minėtą normą būtina nustatyti, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t. y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.
LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punkte nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.
Iš byloje pateiktos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamo R. K. paaiškinimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos dėl 2013-09-28 įvykio pasekmių šalinimo darbų, darytina išvada, kad eismo įvykio metu buvo sugadintas svetimas turtas, t. y. atlenktas pakeliamas atitvaras. R. K., norėdamas išvažiuoti iš teritorijos,tyčia nesilaikė išvažiavimo iš aikštelės nustatytos tvarkos ir išvažiuodamas atlenkė pakeliamą besileidžiantį atitvarą horizontalia kryptimi bei pasišalino iš įvykio vietos. Iš peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad R. K. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, t.y. vengdamas mokėjimų už stovėjimo aikštelę, bandė iš jos išvažiuoti nesusimokėjęs, suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos, nesilaikė KET reikalavimų, neiškvietė policijos į eismo įvykio vietą ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
R. K. padarytos veikos kvalifikuotos teisingai, kaltė padarymu įrodyta ir jis baustina.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, į pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka baustas (b.l. 16-25)). R. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). R. K. už padarytus administracinius teisės pažeidimus skirtinos Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 27 str., 30 str., 30² str., 33 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 3022 str., 3024 str., 313 str., 330 str., teisėja
n u t a r ė :
Pripažinti R. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.
Pripažinti R. K. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Paskirtas nuobaudas subendrinti ir R. K. nustatyti galutinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams (Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalis).
Nutarimas per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus nutarimą – per 40 (keturiasdešimt) dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos arba į Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030 arba į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030.
Teisėja Aldona Tumelionytė /parašas yra/