Civilinė byla Nr. 2-167-516/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00544-2011-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.3.4.1; 3.3.4.2.9; 3.3.4.3.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-357-210/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Arumba“ ieškinį atsakovui G. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, bei

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiami su proceso išnagrinėtoje byloje atnaujinimu susiję klausimai.

Pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą prašydamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-357-210/2014. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-100-116/2014, kurioje liudytoju apklaustas D. R. nurodė, kad buvo skolingas BUAB ,,Arumba“, o apie civilinės bylos Nr. 2-357-210/2014 nagrinėjimą jis nieko nežino, į teismo posėdį nebuvo kviečiamas. Pareiškėjas mano, kad D. R. turėjo dalyvauti nagrinėjant minėtą civilinę bylą, teismas išnagrinėjęs bylą nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens turtinių teisių ir pareigų. 

Suinteresuotasis asmuo BUAB ,,Arumba“ nurodė, kad su prašymu nesutinka. Taip pat nurodė, kad išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamas su pareiškėju sudaryto sandorio teisėtumo klausimas, su minėtu sandoriu D. R. niekaip nėra susijęs, todėl, suinteresuotojo asmens manymu,  atnaujinti procesą dėl neįtraukto asmens, kuris nei teisių, nei pareigų  su ginčijamu sandoriu neturi, nėra pagrindo. Taip pat teigia, kad pareiškėjas nenurodo, kuo susijęs pateiktas teisiamojo posėdžio protokolas su prašoma atnaujinti byla, pats D. R. nėra pareiškęs prašymo dėl proceso atnaujinimo,  sprendime nepasisakyta dėl D. R. teisių ar pareigų, pareiškėjas neturi teisės reikšti tokio prašymo. Taip pat prašė skirti G. Ž. 5 792 Eur  baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis, 50 procentų šios baudos sumokant BUAB „Arumba“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-357-210/2014. 

Teismas konstatavo, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik asmuo, kuris aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė tokį prašymą ir, kurio teisės, nagrinėjant bylą buvo galimai pažeistos. Nagrinėjamu atveju prašymą dėl civilinės bylos, kurioje priimtu sprendimu neva nuspręsta dėl į bylą neįtraukto D. R. teisių ar pareigų, pateikė ne asmuo, kurio teisės tariamai buvo pažeistos, o G. Ž.. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad prašymą pateikė tam neturintis teisės asmuo.  

Taip pat teismas nustatė, kad pareiškėjas niekada nėra pateikęs motyvuoto prašymo įtraukti į bylą D. R. bei nurodė, kad tokį prašymą gali teikti tik pats D. R. bei pažymėjo, kad dėl minėto asmens teisių ar pareigų išnagrinėtoje byloje nėra pasisakyta.

Pirmosios instancijos teismas atmetė suinteresuotojo asmens BUAB ,,Arumba“ prašymą skirti baudą pareiškėjui, kadangi nenustatė piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas G. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-357-210/2014. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas nepatikrino prašyme išdėstytų aplinkybių ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjant bylą pareiškėjas neteikė prašymų įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu D. R.. 2013 m. gegužės 23 d. jis kreipėsi į teismą su prašymu iškviesti D. R. liudytoju, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartimi D. R. pripažintas skolininku. 
2. Teismas klaidingai nurodė, kad pareiškėjas prašymą teikia D. R. vardu. Prašymas teikiamas siekiant apginti ne D. R., o pareiškėjo teises, kadangi byla nagrinėta nedalyvaujant D. R., neatskleistos bei neįvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir tokiu būdu pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai.
3. Teismas nutarties rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodė, kad spręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-375-2010/2014, kadangi prašymas pareikštas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-357-210/2014.

Suinteresuotasis asmuo BUAB ,,Arumba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas nenurodė kaip D. R. dalyvavimas nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-357-210/2014 būtų paveikęs galutinį teismo sprendimą. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas išimtinai dėl 2010 m. balandžio 1 d. sandorio sudaryto BUAB ,,Arumba“ ir pareiškėjo pripažinimo negaliojančiu. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nesprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. 
2. Apeliantas klaidingai nurodo, kad buvo pareiškęs prašymą įtraukti į bylos nagrinėjimą D. R., ir nurodo faktines aplinkybes iš kitos Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-354-210/2014, kurioje D. R. įtrauktas į bylos nagrinėjimą.  
3. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas savo iniciatyva turėjo konstatuoti, jog egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas. Kadangi pats apeliantas nenurodė jokių svarbių naujai paaiškėjusių aplinkybių.

              Suinteresuotasis asmuo BUAB ,,Arumba“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skirti pareiškėjui 5 792 Eur baudą, pusę šios sumos sumokant BAUB ,,Arumba“, už piktnaudžiavimą suteiktomis procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo bei atskirasis skundas yra aiškiai nepagrįsti, pareikšti piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

              Pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindus apeliacinio nagrinėjimo dalyką sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas nepadarė teisės taikymo ir faktų vertinimo klaidų, nutardamas netenkinti apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto (jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų) pagrindu. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).  

              Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. 

              Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Dėl to, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus.

              Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).

              Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbi ir ta aplinkybė, jog neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos siejasi su bendraisiais proceso atnaujinimo instituto aiškinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus, ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, Ryabykh v. Russia, no. 52854/99, 51-52, ECHR 2003-IX) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014).

              Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad BUAB ,,Arumba“ 2011 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą prašydamas pripažinti su atsakovu G. Ž. 2010 balandžio 1 d. sudarytą sandorį, kuriuo atsakovui buvo perduota PVC langų gamybos linija, ,,liniuotė“ PVS gamybai ir PVC profilio pjovimo staklės, negaliojančiu bei restitucijos taikymo. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – pripažino šalių sudarytą sandorį negaliojančiu bei priteisė 25 011,91 Lt (civilinės bylos Nr. 2-357-210/2014 2 t., 17-21 b. l.), Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 28 d. nutartimi minėto sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo (25 011,91 Lt priteisimo) panaikino bei perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (civilinės bylos Nr. 2-357-210/2014 2 t., 55-62 b. l.), 2014 m. kovo 21 d. pareiškimu, įvertinęs atliktos ekspertizės išvadas, ieškovas reikalaujamos priteisti sumos dydį sumažino nuo 117 270 Lt iki 73 000 Lt (civilinės bylos Nr. 2-357-210/2014 3 t., 152-154 b. l.). Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 22 d. sprendimu patikslintas ieškinys patenkintas visiškai, ieškovui iš atsakovo priteista 73 000 Lt (civilinės bylos Nr. 2-357-210/2014 3 t., 162-165 b. l.).   

              Pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjo G. Ž. (išnagrinėtoje byloje buvusio atsakovu) prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, priėjęs prie išvados, kad prašymas paduotas netinkamo subjekto bei įvertinęs tai, kad dėl pareiškime nurodyto asmens teisių ar pareigų sprendime nepasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinėje byloje Nr. 2-357-210/2014 priimtu sprendimu ir šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, pirmosios instancijos teismo išvadą pripažįsta pagrįsta ir teisinga.

              Kaip minėta, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad teismo sprendimas prašomame atnaujinti procese sukūrė apelianto nurodytam asmeniui kokias nors materialiąsias teises ir pareigas ar, kad buvo pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Iš apelianto skundo motyvų galima spręsti, kad, jo manymu, esminis pagrindas proceso atnaujinimui yra tai, kad vienas iš BUAB ,,Arumba“ skolininkų nežinojo apie nagrinėjamą bylą ir nebuvo į ją įtrauktas. Tačiau iš civilinės bylos Nr. 2-357-210/2014 medžiagos matyti, kad sandoris, kurį buvo prašoma pripažinti negaliojančiu, buvo sudarytas įmonės ir G. Ž., D. R. nebuvo minėto sandorio šalimi, o šio sandorio pripažinimas negaliojančiu jokios įtakos jo teisėms ar pareigoms neturėjo. Taip pat atmesti kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas ignoravo jo prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu D. R.. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su minėtos civilinės bylos medžiaga, nenustatė, kad pareiškėjas būtų teikęs jo skunde nurodytos prašymus, susijusius su šio asmens įtraukimu į nagrinėjamą  bylą. Aplinkybė, kad D. R. kokiu nors procesiniu statusu dalyvauja kitoje byloje (kitose bylose), kuriose dalyvaujančiais byloje asmenimis yra BUAB ,,Arumba“ ir apeliantas, nereiškia, jog jis privalo (privalėjo) dalyvauti visuose tarp šių asmenų vykstančiuose civiliniuose procesuose. Anksčiau minėta, jog nebuvo teisinio pagrindo įtraukti D. R. dalyvauti procese dėl turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis vien faktu, kad šis asmuo buvo skolingas BUAB ,,Arumba“, taigi, nėra ir jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl jo neįtraukimo į bylos nagrinėjimą turėtų būti atnaujintas procesas.

              Pripažįstama pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali pateikti tik tas subjektas, kuris nebuvo įtrauktas į bylą ir dėl kurio teisių ar pareigų pasisakyta sprendime. Nors CPK 365 straipsnyje, kuris nustato subjektus, turinčius teisę paduoti prašymus atnaujinti procesą, numatyta, kad tokius prašymus gali paduoti šalys (pareiškėjas išnagrinėtoje byloje buvo atsakovu), tretieji asmenys bei neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, šioje teisės normoje kartu nurodoma, kad neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Taigi, šios teisės normos dispozicija bei aukščiau pacituota kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas yra išskirtinė būtent nedalyvavusio byloje asmens procesinė priemonė ir vienintelė galimybė apginti savo pažeistas materialiąsias teises, dėl kurių, jam nedalyvaujant byloje, buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šalis (šiuo atveju – atsakovas), kuri dalyvavo nagrinėjant bylą, proceso atnaujinimo šiuo pagrindu neturi teisės inicijuoti, nes tokio pobūdžio prašymas turi būti reiškiamas išskirtinai to asmens, kuris mano, kad, jam nedalyvaujant byloje, sprendimu pasisakyta dėl jo teisių ar pareigų.      

              Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys, kad teismas be pagrindo sprendė dėl proceso atnaujinimo ne civilinėje byloje Nr. 2-357-210/2014, o byloje Nr. 2-375-210/2014. Iš skundžiamos teismo nutarties rezoliucinės dalies pirmosios pastraipos matyti, kad teismas iš tiesų konstatavo, jog procesą atsiakytina atnaujinti civilinėje byloje Nr. 2-375-210/2014, tačiau tai tėra akivaizdi rašymo klaida, kuri teismo iniciatyva ištaisyta 2015 m. spalio 1 d. nutartimi (47 b. l., CPK 276 str. 2 d.).

              Apibendrinus išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad apeliantas nepagrindė materialiąja teisės norma pagrįstos teisės ar įstatymo saugomo intereso, kurie būtų pažeisti, neįtraukus D. R. į procesą, taip pat nepateikė įrodymų ir argumentų, kurie pagrįstų šio asmens dalyvavimo procese įtaką šalių materialiesiems teisiniams santykiams ir priimto teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jo prašymas atnaujinti procesą prieštarauja šio procesinio instituto tikslams ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas. Atitinkamai, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

              Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

              Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotasis asmuo BUAB „Arumba“ prašė skirti apeliantui 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos skiriant BUAB ,,Arumba“. Suinteresuotojo asmens manymu, apeliantas be pagrindo teismui teikia nemotyvuotus bei nepagrįstus prašymus dėl proceso atnaujinimo bei atskiruosius skundus ir tokiu būdu piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

              Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

              Apelianto naudojimasis jam suteiktomis teisėmis civiliniame procese, teikiant atskirąjį skundą nesudaro pagrindo per se spręsti, kad jis piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Dalyvaujantis byloje asmuo CPK numatytais atvejais turi teisę skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis; teisės į apeliaciją įgyvendinimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu, nebent iš bylos proceso eigos būtų akivaizdu, jog šia teise naudojamasi ne siekiant sau palankaus procesinio rezultato, bet kitais tikslias (siekiant vilkinti procesą, vykdymo veiksmus ar pan.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tokių aplinkybių konstatavimui. Vien tai, kad teiktas atskirasis skundas pripažintas nepagrįstu, nereiškia, jog jį pareiškėjas padavė kitu tikslu, nei siekdamas apginti savo interesus. Tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas jau yra išsprendęs atsakovo prašymą dėl baudos apeliantui skyrimo už jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant pareiškimą dėl proceso atnaujinimo. Kadangi pateiktą atskirąjį skundą kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningą, pareikštą ne siekiant apginti tariamai pažeistas apelianto teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, todėl nėra ir pagrindo apeliantui taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK95 str.).

              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

              Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                      Rasa Gudžiūnienė