Civilinė byla Nr. e2A-1595-924/2020
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09872-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.2;
3.3.1.18.1
(S)
Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. lapkričio 10 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. J. D. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau - AB) „NEO Finance“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui M. J. D., prašydama priteisti iš atsakovo: 1) 9 638,62 Eur negrąžinto kredito dalį; 2) 925,15 mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos; 3) 5 462,08 Eur negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 638,62 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.); 4) 2 482,69 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 18,09 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 30 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.); 6) 24,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 638,62 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) bylinėjimosi išlaidas.
2. 2020 m. liepos 2 d. pranešimu teismas informavo atsakovą apie nustatytą 14 dienų terminą nuo teismo pranešimo įteikimo dienos atsiliepimui į patikslintą ieškinį pateikti. Atsakovui teismo procesiniai dokumentai registruotu paštu buvo įteikti 2020 m. liepos 8 d., tačiau atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu už akių patikslintą ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo M. J. D. 9 638,62 Eur negrąžinto kredito dalį, 925,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 18,09 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 682,69 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (11 264,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 417,13 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusius patikslinto ieškinio reikalavimus atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovas 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K790246837 (toliau – Sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 10 000,00 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti bendrą 18 123,83 Eur vartojimo kredito sumą, kurią sudarė suteikta kredito suma (10 000,00 Eur), 863,03 Eur tarpininkavimo mokestis ir 7 260,80 Eur palūkanų suma (metinė palūkanų norma – 24,00 proc.). Atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl ieškovė 2020 m. balandžio 30 d. raginimu nurodė atsakovui padengti įsiskolinimą, tačiau atsakovui į raginimą nereaguojant ir skolos laiku neapmokėjus, ieškovė 2020 m. birželio 3 d. pranešimu Sutartį nuo 2020 m. birželio 9 d. vienašališkai nutraukė ir pareikalavo, kad atsakovas grąžintų visą kreditą, sumokėtų sutartines palūkanas ir kitus pagal Sutartį numatytus mokėjimus.
5. Teismas ištyręs ir formaliai įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (vartojimo kredito sutarties bendrąsias ir specialiąsias sąlygas, kredito suteikimo išrašą, 2020 m. balandžio 30 d. raginimą, 2020 m. birželio 3 d. pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo, standartinę informaciją apie kreditą), konstatavo, kad ieškovė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino, todėl atsakovas pažeidė prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grąžinęs visą vartojimo kreditą ar su juo susijusias sumas, todėl iš atsakovo ieškovei priteisė 9 638,62 Eur negrąžinto kredito dalies suma.
6. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, tačiau 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija tokią praktiką pakeitė. Minėtoje nutartyje kasacinis teismas nurodė, kad reikalavimas mokėti mokėjimo palūkanas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kurį sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu.
7. Teismas nurodė, kad pagal tarp šalių sudarytos Sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti Sutartyje numatytas 24,00 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos Sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2024 m. rugpjūčio 29 d. Sutartį nutraukus 2020 m. birželio 9 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 925,15 Eur mokėjimo palūkanas iki Sutarties nutraukimo dienos, toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.
8. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog iš patikslinto ieškinio ir Sutarties turinio darytina išvada, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino Sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 24,00 procento metines mokėjimo (pelno) palūkanas, todėl pažymėjo, jog pagal naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Atsižvelgiant į tai, teismas patikslintame ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų. Papildomai pastebėjo, kad ieškovė patikslintame ieškinyje nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio, nenurodė, kokiais matematiniais ar ekonominiais metodais juos apskaičiavo. Įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl ieškovės reikalavimą iš atsakovo priteisti 5 462,08 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotas taikant 24,00 procentų Sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo Sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 9 d.) iki visiško kredito sutarties termino (2024 m. rugpjūčio 29 d.), atmetė.
9. Teismas pažymėjo, kad Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, jog tarpininkavimo mokesčio sumai yra taikoma 1 800,00 Eur nuolaida. Kaip matyti iš Sutarties Specialiųjų sąlygų, tarpininkavimo mokesčio dydis su nuolaida, kuris Sutarties pasirašymo metu buvo 863,03 Eur, kartu su palūkanomis ir maksimalia kredito suma sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovas. Atsižvelgiant į tai, teismas nurodė, jog neturi pagrindo priteisti didesnį tarpininkavimo mokesčio dydį, nei šalys konkrečiai susitarė. Pastebėjo, kad ieškiniu ieškovė prašo priteisti 2 482,69 Eur tarpininkavimo mokesčio. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad į bendrą grąžintiną vartojimo kredito kainą įeina tarpininkavimo mokestis su nuolaida, ieškovei iš atsakovo priteisė 682,69 Eur dydžio tarpininkavimo mokestį (2 482,69 Eur – 1 800,00 Eur).
10. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl 18,09 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. birželio 9 d, taip pat 24,00 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo pagrįstumo, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatas, kasacinio teismo praktiką, ir konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, negali būti didesnės, nei 950,74 Eur (9 638,62 Eur + 925,15 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų).
11. Teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 24,00 procentų dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė 24,00 procentų kompensacines palūkanas prašo priteisti nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir šis kompensacinių palūkanų reikalavimas yra sąlyginis (susijęs su tuo, ar atsakovas sumokės negrąžintą kredito sumą iki 2024 m. rugpjūčio 29 d. imtinai) bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys nurodytą 950,74 Eur sumą.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 18,09 Eur kompensacines palūkanas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei nurodytą teismų praktiką, todėl yra tenkintinas.
13. Teismas darė išvadą, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
14. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinus iš dalies, t. y., 60,80 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 295,53 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) bei 121,60 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 6 dalis, 98 straipsnis), iš viso – 417,13 Eur bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
15. Ieškovė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundo prašo pakeisti Kauno apylinkės 2020 m. liepos 29 d. sprendimą už akių: 1) dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei, AB „NEO Finance“ iš atsakovo, M. J. D. 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 638.62 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.); 2) dalyje dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti apeliantei, AB „NEO Finance“ iš atsakovo, M. J. D., 24,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 638,62 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 3) dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei, AB „NEO Finance“ iš atsakovo, M. J. D. 494 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; 4) kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti apeliantei, AB „NEO Finance“ iš atsakovo, M. J. D. 75,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, bei priteisti apeliantei, AB „NEO Finance“ iš atsakovo, M. J. D. 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Iš skundžiamo teismo sprendimo dalies dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo matyti, kad teismas skundžiamą sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sukurtu precedentu, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, tačiau visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus ir nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo.
15.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (7 260,80 Eur), taip pat teismui pateiktame Vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos.
15.3. Teismas spręsdamas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodytus išaiškinimus, tokius kaip kreditoriaus teisė reikalauti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų ir po paskolos sutarties nutraukimo, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį bei kitas svarbias aplinkybes. Apeliantė pažymėjo, jog metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė Sutartyje, sudaro 24,00 proc. Sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų. Be to, negautos pajamos (nuostoliai) ir kompensuojamosios palūkanos buvo skaičiuotos už skirtingus laikotarpius, todėl sumos negali būti viena į kitą įskaitomos. Apeliantės reikalavimas priteisti po Sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas, laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Taip pat apeliantei laiku neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas.
15.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmesti ieškovės reikalavimai dėl negautų pajamų ir kompensacinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies buvo tenkintas ieškovės reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo, nėra skundžiama.
18. Byloje nustatyta, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. tarp ieškovės AB „NEO Finance“ ir atsakovo M. J. D. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K790246837, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 10 000,00 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 7260,80 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma (MPN) – 24 proc.), 863,03 Eur tarpininkavimo mokesčio. Atsakovas nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų laiku, todėl ieškovė vienašališkai nuo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito sutartį nutraukė.
19. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo: 1) 9638,62 Eur negrąžintą kreditą; 2) 925,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo datos (2020 m. birželio 9 d.); 3) 24 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 638,62 Eur, skaičiuojamas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.); 4) 2 482,69 Eur tarpininkavimo mokestį; 5) 18,09 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. sausio 30 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.); 6) 24,00 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 638,62 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 7) 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) bylinėjimosi išlaidas.
20. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 29 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 24,00 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.), ir reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų, apskaičiuotų taikant 24,00 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo. Ieškovė, nesutikdama su šia pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, pateikė apeliacinį skundą.
Dėl negautų pajamų priteisimo
21. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.
22. Bylos duomenys pagrindžia, kad ieškovė 2020 m. birželio 9 d. sutartį su atsakovu nutraukė, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Akcentuotina, kad nutarties 21 pastraipoje aptartas išaiškinimas neužkerta ieškovei kelio reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
23. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų, apskaičiuotų taikant 24,00 procentų sutartyje nurodytą mokėjimo palūkanų normą laikotarpiu nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.), t.y. negautų pelno palūkanų forma, atmetė. Teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų, be to nurodė, kad ieškovė nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio, nenurodė, kokiais matematiniais ar ekonominiais metodais juos apskaičiavo, t.y. ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.
24. Apeliantės vertinimu teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nes teismui teiktuose dokumentuose (Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, Vartojimo kredito pasiūlyme (skelbime)) yra nurodyta konkreti paskolos gavėjo mokama palūkanų suma (7260,80 Eur), taip pat teismui pateiktame Vartojimo kredito pasiūlyme atvaizduotas ir mokėjimų grafikas iki vartojimo kredito sutarties pabaigos; šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. rugpjūčio 29 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė pajamas gauti tikėjosi iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 29 d.
25. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.
26. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. birželio 9 d. buvo nutraukta. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
27. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, padaryta netinkamai pritaikius įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, jog faktas, kad ieškovė už sutartą mokestį (pelno palūkanas) paskolinusi atsakovui pinigus ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų nutraukusi vartojimo kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavusi nei šių paskolintų pinigų, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, sudaro prielaidas išvadai, jog ieškovės negautų pajamų faktas yra įrodytas. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 60 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 24 procentus metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t.y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų 7260,80 Eur. Ieškovė byloje iš esmė ir įrodinėjo, jog ji būtent tokio dydžio palūkanas ir tikėjosi gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t.y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.).
30. Pagal apeliantės 2020 m. liepos 2 d. į bylą pateiktus duomenis, ieškovės negautų pajamų suma nuo sutarties nutraukimo (2020 m. birželio 9 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.) sudaro 5462,08 Eur, 2020 m. spalio 29 d. ieškovės teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose patikslino šią sumą ir nurodė 5466,01 Eur, t.y. 7260,80 Eur (pagal Sutartį) – 925,15 Eur (mokėjimo palūkanos iki sutarties nutraukimo) – 869,64 Eur (paskolos gavėjo sumokėtos mokėjimo (pelno) palūkanos). Tačiau pačios apeliantės 2020 m. spalio 29 d. pateikti duomenys (rašytiniai paaiškinimai ir jų 2 priedas) patvirtina, kad atsakovas yra sumokėjęs ne 869,64 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, o 873,57 Eur, todėl ieškovės negautos pajamos negali sudaryti daugiau kaip 5462,08 Eur (7260,80 Eur – 925,15 Eur – 873,57 Eur). Apeliantė klaidingai nurodo, kad jos negautos pajamos (už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 10 d. iki 2020 m. birželio 29 d.) sudaro 121,93 Eur. Kadangi atsakovas už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 29 d. iki 2020 m. birželio 29 d. turėjo sumokėti 182,89 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apeliantė 64,89 Eur kredito mokesčio už šį laikotarpį priskaičiavo prie reikalavimo priteisti 925,15 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (iki sutarties nutraukimo), todėl likusi negautų pajamų suma per šį mėnesį sudaro 118 Eur (182,89 Eur – 64,89 Eur). Taigi visos ieškovės negautos pajamos negali sudaryti daugiau kaip 5462,08 Eur, t.y. kaip ir buvo apeliantės nurodyta pirmosios instancijos teismui. Kita šalis (atsakovas) nepateikė savo atsikirtimų dėl ieškovės skaičiavimų, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė, kad jos negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) yra realios.
31. Ieškovė byloje nors ir nurodo negautų pajamų konkrečią sumą (5462,08 Eur), tačiau ieškiniu prašo priteisti 24 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 638,62 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas bei neteisėtas, nes skaičiuojant negautas pajamas, mokėjimo palūkanų forma, nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos 9 638,62 Eur, negautų pajamų suma ženkliai viršytų (nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos sudarytų 9767,15 Eur) nutarties 30 pastraipoje nurodytą 5462,08 Eur sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai, t.y. iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.). Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamu įvykdymo atveju, kredito likutis bei suma nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui būtų neviršiję 5462,08 Eur sumos. Akcentuotina ir tai, kad taip suformuluotu ieškinio reikalavimu ieškovė iš esmės siekia prisiteisti tiek negautas pajamas (nuostolius), tiek kompensacines palūkanas (netesybas), tačiau tokie ieškovės veiksmai pažeidžia vartotojų teisėtus interesus ir yra nesąžiningi vartotojų požiūriu, neatitinka sąžiningos verslo praktikos ir prieštarauja VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms (plačiau apie tai nutarties 34 – 44 pastraipose)
32. Taigi atsakovui taikytina civilinė atsakomybė, iš jo priteisiant ieškovės negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskolos davėjas (ieškovė) pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.), galėjo tikėtis gauti 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-06-09 – 9247,44 Eur; 2020-06-29 – 9 144,71 Eur; 2020-07-29 9 039,92 Eur; 2020-08-29 – 8 933,04 Eur; 2020-09-29 – 8 824,02 Eur; 2020-10-29 – 8 712,82 Eur; 2020-11-29 – 8 599,40 Eur; 2020-12-29 – 8 483,71 Eur; 2021-01-29 – 8 365,70 Eur; 2021-02-28 – 8 245,33 Eur; 2021-03-29 – 8 122,56 Eur; 2021-04-29 – 7 997,33 Eur; 2021–05-29 – 7 869,60 Eur; 2021-06-29 – 7 739,31 Eur; 2021-07-29 – 7 606,42 Eur; 2021-08-29 – 7 470,87 Eur; 2021-09-29 – 7 332,61 Eur; 2021-10-29 – 7 191,58 Eur; 2021-11-29 – 7 047,73 Eur, 2021-12-29 – 6 901,00 Eur; 2022-01-29 – 6 751,34 Eur; 2022 – 02-28 - 6 598,69 Eur; 2022-03-29 – 6 442,98 Eur; 2022-04-29 – 6 284,16 Eur; 2022-05-29 – 6 122,16 Eur; 2022-06-29 – 5 956,92 Eur; 2022-07-29 – 5 788,38 Eur; 2022-08-29 – 5 616,47 Eur; 2022-09-29 – 5 441,12 Eur; 2022-10-29 – 5 262,26 Eur; 2022-11-29 – 5 079,83 Eur; 2022-12-29 – 4 893,75 Eur; 2023-01-29 – 4 703,95 Eur; 2023-02-28 – 4 510,35 Eur; 2023-03-29 – 4 312,88 Eur; 2023-04-29 – 4 111,46 Eur; 2023-05-29 – 3 906,01 Eur; 2023-06-29 – 3 696,45 Eur; 2023-07-29 – 3 482,70 Eur; 2023-08-29 – 3 264,67 Eur; 2023-09-29 – 3 042,28 Eur; 2023-10-29 – 2 815,45 Eur; 2023-11-29 – 2 584,08 Eur; 2023-12-29 – 2 348,08 Eur; 2024-01-29 – 2 107,36 Eur; 2024-02-29 – 1 861,83 Eur; 2024-03-29 – 1 611,39 Eur; 2024-04-29 – 1 355,94 Eur; 2024-05-29 – 1 095,38 Eur; 2024-06-29 – 829,61 Eur; 2024-07-29 – 558,52 Eur; 2024-08-29 – 281,98 Eur), kurios pasibaigus vartojimo kredito sutarties terminui (2024 m. rugpjūčio 29 d.) negali viršyti 5462,08 Eur sumos.
33. Ieškovei priteistina negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) suma už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos, kuri sudaro 894,78 Eur (118 Eur + 180,80 Eur + 178,66 Eur + 176,48 Eur + 174,26 Eur + (171,99 Eur : 31 d. x 12 d.)), taip pat 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, nurodyto nutarties 32 pastraipoje.
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
34. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
35. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti 24 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 638,62 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo turėtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tapati kaip ir netesybų, ir konstatavo, kad šis reikalavimas yra sąlyginis (susijęs su tuo, ar atsakovas sumokės negrąžintą kredito sumą iki 2024 m. rugpjūčio 29 d.) bei negali būti apibrėžtas konkrečia suma, todėl teismas negali nustatyti, ar tokio reikalavimo dydis viršys 950,74 Eur sumą, paskaičiuotą vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis.
36. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad skundžiamu sprendimu atmesdamas aptariamą reikalavimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotą teisės aiškinimo taisyklę. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiu skundo argumentu, pažymi, kad cituojamoje civilinėje byloje, keisdamas iki tol vyravusią praktiką, kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią po sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos mokestinę (pelno) funkciją atliekančios palūkanos, tačiau savo teises kredito davėjas gali ginti reikšdamas reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo arba reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolių, siejamų su negautomis pajamomis, atlyginimą). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu ir neprašė priteisti mokestinę (pelno) funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį po Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 30 d.), aiškiai nurodydama, kad prašo priteisti kompensacines palūkanas, t. y. palūkanas, mokėtinas tuo atveju, jeigu įvyks Sutarties pažeidimas ir kreditas nebus grąžintas Sutartyje įtvirtintais terminais. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, siekdamas užkirsti galimybes vartojimo kredito davėjams apeiti VKĮ kuriamą imperatyvų teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 (75 punkte) yra išaiškinęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.). Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad aptariamas ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas būtent dėl jo nesuderinamumo su VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, t. y. motyvais, kurie nebuvo aptariami ir analizuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, todėl spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytoje byloje kasacinio teismo suformuotos praktikos, nėra pagrindo.
37. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. Šiuo atveju metinė palūkanų norma (MPN), dėl kurios šalys susitarė sutartyje (Sutarties specialiose sąlygose), sudaro 24 proc.
38. VKĮ 11 straipsnio 8 dalis, įsigaliojusi nuo 2016 m. gruodžio 1 d., įtvirtina kelias reikšmingas taisykles. Pirmoji taisyklė nustato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Antroji taisyklė nustato kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpį, t. y. kad šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Trečioji taisyklė nustato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti, o šie mokėjimai negali būti skaičiuojami už ilgiau kaip 180 dienų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-09 vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, pagrįstai konstatavo, kad netesybos, kurių ieškovė prašo kompensacinių palūkanų ir kitų mokesčių pavidalu, iš esmės negalėtų būti didesnės nei 950,74 Eur (9 638,62 Eur + 925,15 Eur) x 0,05 proc.) x 180 dienų). Kita vertus, akcentuotina tai, kad ieškovė ieškiniu prašo priteisti netesybas remdamasi ne VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu bei jį atitinkančiu faktiniu pagrindu, o sutartinėmis nuostatomis. Pažymėtina, kad Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios Sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį). Toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52).
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytu reglamentavimu.
41. Pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).
42. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, yra pagrindas konstatuoti, jog sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 24 proc. dydžio metinę palūkanų normą, o sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtyje kiek jis viršija 180 dienų, neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 d.). Spręstina, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą. Šioje sutartyje nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamas taikant 24 proc. dydžio metinę palūkanų normą, dydis ir terminas pažeidžia imperatyvią VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, todėl tokia sutartinė nuostata laikytina nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), o jos pagrindu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos negali būti priteistos.
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-149-706/2015). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 32 punktas, kt.).
44. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą, nors ir ex officio įvertino vartojimo kredito sutarties sąlygų dėl kompensacinių palūkanų mokėjimo atitikimą VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms, tačiau šių sąlygų nepripažino nesąžiningomis bei negaliojančiomis, todėl apeliacinės instancijos teismas šią teisės taikymo klaidą ištaiso ir Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą nuostatą, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 24 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį, ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažįsta nesąžininga (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).
45. Atkreiptinas dėmesys, kad į apeliacijos ribas nepatenka pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo buvo priteista 18,09 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 30 d. iki 2020 m. birželio 9 d., kurios taip pat buvo apskaičiuotos taikant 24 proc. dydžio metinę palūkanų normą (CPK 320 straipsnis), nes jų vertinimas pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti apeliantės atžvilgiu blogesnį sprendimą.
46. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad reikšdama aptariamą reikalavimą ieškovė iš esmės prašė taikyti atsakovo atžvilgiu civilinę atsakomybę ir priteisti nuostolių (negautų pajamų forma) atlyginimą. Kaip matyti iš ieškovės reikalavimo turinio, ji aiškiai įvardijo prašanti priteisti kompensacines palūkanas (t. y. netesybas), o ne nuostolių atlyginimą. Kita vertus, kaip jau buvo minėta nutarties 25 pastraipoje, tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį, o ne po sutarties termino pabaigos, kas viršija lūkesčio intereso gynimo ribas.
Dėl bylos procesinės baigties
47. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių pakeistinas – ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo už negrąžintą vartojimo kredito sumą tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovei iš atsakovo 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (tinkamu jos vykdymo atveju), nurodyto nutarties 32 pastraipoje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
48. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo buvo atmestas pagrįstai. Tik apeliacinės instancijos teismas ištaiso teisės taikymo klaidą ir papildo pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, pripažįstant sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (24 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
49. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
50. Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 691,00 Eur (491,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad ieškinys patenkinus 70,90 proc. Taigi ieškovei priteistina iš atsakovo 489,92 Eur (691 Eur x 70,90 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė iš viso 275 Eur (75,00 Eur dėl sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidų.
52. Apeliaciniame skunde iš esmės buvo pareikšti du reikalavimai – dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo ir dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. 56 proc. patenkinus reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (iš esmės reikalauta 9767,15 Eur, patenkinta 5462,08 Eur), ir atmetus reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo, ieškovei priteistina 28 proc. jos apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 77 Eur (275 Eur x 28 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovei šioje byloje priteistina 566,92 Eur (489,92 Eur + 77 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo už akių dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas ir papildyti šio sprendimo rezoliucinę dalį dėl vartojimo kredito sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovo M. J. D. 894,78 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 78 ct) negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 9 d.) iki apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos (2020 m. lapkričio 10 d.).
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovo M. J. D. 24,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 11 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 29 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020-11-11 – 8 712,82 Eur; 2020-11-29 – 8 599,40 Eur; 2020-12-29 – 8 483,71 Eur; 2021-01-29 – 8 365,70 Eur; 2021-02-28 – 8 245,33 Eur; 2021-03-29 – 8 122,56 Eur; 2021-04-29 – 7 997,33 Eur; 2021–05-29 – 7 869,60 Eur; 2021-06-29 – 7 739,31 Eur; 2021-07-29 – 7 606,42 Eur; 2021-08-29 – 7 470,87 Eur; 2021-09-29 – 7 332,61 Eur; 2021-10-29 – 7 191,58 Eur; 2021-11-29 – 7 047,73 Eur, 2021-12-29 – 6 901,00 Eur; 2022-01-29 – 6 751,34 Eur; 2022 – 02-28 - 6 598,69 Eur; 2022-03-29 – 6 442,98 Eur; 2022-04-29 – 6 284,16 Eur; 2022-05-29 – 6 122,16 Eur; 2022-06-29 – 5 956,92 Eur; 2022-07-29 – 5 788,38 Eur; 2022-08-29 – 5 616,47 Eur; 2022-09-29 – 5 441,12 Eur; 2022-10-29 – 5 262,26 Eur; 2022-11-29 – 5 079,83 Eur; 2022-12-29 – 4 893,75 Eur; 2023-01-29 – 4 703,95 Eur; 2023-02-28 – 4 510,35 Eur; 2023-03-29 – 4 312,88 Eur; 2023-04-29 – 4 111,46 Eur; 2023-05-29 – 3 906,01 Eur; 2023-06-29 – 3 696,45 Eur; 2023-07-29 – 3 482,70 Eur; 2023-08-29 – 3 264,67 Eur; 2023-09-29 – 3 042,28 Eur; 2023-10-29 – 2 815,45 Eur; 2023-11-29 – 2 584,08 Eur; 2023-12-29 – 2 348,08 Eur; 2024-01-29 – 2 107,36 Eur; 2024-02-29 – 1 861,83 Eur; 2024-03-29 – 1 611,39 Eur; 2024-04-29 – 1 355,94 Eur; 2024-05-29 – 1 095,38 Eur; 2024-06-29 – 829,61 Eur; 2024-07-29 – 558,52 Eur; 2024-08-29 – 281,98 Eur).
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K790246837 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (24 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Kitą Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 29 d. sprendimo už akių dalį dėl ginčo esmės palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance iš atsakovo M. J. D. 566,92 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus, 92 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Marius Bartninkas
Edvardas Paliokas
Arvydas Žibas