Civilinė byla Nr. e2-1477-381/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00289-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.2; 3.1.9

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-3947-866/2016 pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aerotraining“, dalyvaujant trečiajam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl bankroto bylos iškėlimo ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aerotraining“ direktoriaus V. B. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos uždarajai akcinei bendrovei „Aerotraining“ iškėlimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) kreipėsi į teismą, prašydama atsakovei UAB „Aerotraining“ iškelti bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-3947-866/2016). Ieškovė nurodė, kad bendrovė nuo 2012 m. gruodžio mėnesio vėlavo atsiskaityti su valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžetu, o nuo 2014 m. liepos mėnesio draudimo įmokų visiškai nemokėjo. Bendrovės vadovas V. B. 2014 m. rugpjūčio 6 d. raštu įsipareigojo susidariusią 10 565, 28 Eur skolą Fondo biudžetui sumokėti iki 2014 m. gruodžio 15 d., tačiau šio įsipareigojimo neįvykdė. UAB „Aerotraining“ įsiskolinimas kas mėnesį auga, 2016 m. sausio 21 d. bendrovė Fondo biudžetui buvo skolinga 38 594,21 Eur, pradėtas priverstinis skolos išieškojimas. Viešų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, jos banko sąskaitose lėšų nėra, o visas turimas turtas labai specifinis – susijęs su pilotų mokymais (mokymo programos ir mokomoji medžiaga), todėl realizuoti jo nėra galimybės. Atsakovė šiuo metu pajamų negauna ir antstolė negali vykdyti priverstinių išieškojimų. Bendrovės 2014 m. finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina jos nemokumą.

Ieškovas UAB „Aerotraining“ direktorius V. B. prašė iškelti atsakovei UAB „Aerotraining“ restruktūrizavimo bylą, administratoriumi įmonės restruktūrizavimo laikotarpiu skirti UAB „Avere“ (civilinė byla Nr. eB2-4492-866/2016). Ieškovas nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė užsiima specifine pilotų rengimo veikla, kurios vykdymui privalomas Civilinės aviacijos administracijos patvirtintas mokymo organizacijos pažymėjimas. Siekdama gauti nurodytą dokumentą, bendrovė privalėjo samdyti atitinkamą personalą, o tai lėmė įsiskolinimo Fondo biudžetui susidarymą. Bendrovė tik 2015 m. įgijo visas licencijas, reikalingas veiklai vykdyti ir nors 2015 m. dirbo nuostolingai, tačiau 2016 m. kovo 31 d. balanso duomenys patvirtina pelningą įmonės veiklą – gauta 21 138 Eur pelno, taip pat nuo 203 551 Eur iki 187 198 Eur sumažėjo įsiskolinimo kreditoriams suma. Bendrovės akcijų vertė sudaro 859 000 Eur sumą, o jos pradelsti įsiskolinimai kreditoriams neviršija pusės 2016 m. kovo 31 d. balanse apskaityto turto vertės. Be to, bendrovė yra sudariusi pelningus sandorius su Lietuvos ir užsienio įmonėmis, kurių bendra vertė viršija vieną milijoną eurų.

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartimi nurodytos civilinės bylos sujungtos, paliekant anksčiau gautos civilinės bylos Nr. eB2-3947-866/2016.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi iškėlė UAB „Aerotraining“ restruktūrizavimo bylą, administratoriumi paskyrė UAB „ Avere“.

Iš atsakovės UAB „Aerotraining“ pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų teismas nustatė, kad bendrovė susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, veiklos nėra nutraukusi, tačiau šiuo metu negali įvykdyti visų prievolių kreditoriams. Bendrovės finansiniai sunkumai atsirado dėl užtrukusio 2014 – 2015 metais mokymo programų tikrinimo ir auditavimo Civilinės aviacijos administracijoje, dėl ko nebuvo galima vykdyti mokymų programų, kurios yra esminės bendrovės veiklos vykdymo priemonės. Dėl dalinio mokymų sezoniškumo krenta bendrovės apyvarta, dėl to turimos jos apyvartinės lėšos nėra pakankamos laiku įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Bendrovė neturi savo skrydžių simuliatorių ir juos nuomoja iš kitų Europos Sąjungos bendrovių, prarasdama didesnę dalį pajamų. Bendrovė šiuo metu vykdo derybas su potencialiais investuotojais dėl skrydžio simuliatorių (treniruoklių) ir orlaivių įsigijimo, planuojamų investicijų vertė – 5,1 mln. Eur. UAB „Aerotraining“ yra pasirašiusi sutartis su kitomis bendrovėms dėl pilotų mokymų. Restruktūrizavimo proceso metu toliau bus vykdoma pagrindinė įmonės veikla, planuojama įsigyti veiklos vykdymui reikalingas technines priemones, realizuoti nereikalingą turtą.

Įvertinęs atsakovės 2016 m. kovo 31 d. balansą, teismas nustatė, kad bendrovė turi 359 246 Eur turto, 161 332 Eur įsipareigojimų, 108 885 Eur – pradelstų įsipareigojimų. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad pradelsti bendrovės įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Palyginęs atsakovės 2015 m. ir 2016 m. kovo 31 d. balansų duomenis, teismas nustatė, kad bendrovės turtas padidėjo nuo 354 461 Eur iki 359 246 Eur, o mokėtinos sumos sumažėjo nuo 177 391 Eur iki 161 332 Eur. 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis 2015 m. bendrovė patyrė 37 596 Eur nuostolių, 2016 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, kad pirmus tris 2016 m. mėnesius bendrovė veikė pelningai – gavo 21 138 Eur pelno. Nustatytų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovė ne tik eliminavo nuostolius, bet ir generavo pelną, kad jos finansinė būklė stabilizavosi. Iš į bylą pateikto UAB „Aerotraining“ akcijų paketo vertinimo teismas nustatė, kad bendrovės 100 procentų akcijų vertė – 859 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad Akcinių bendrovių įstatymas draudžia bendrovės akcijų paketo vertę priskirti prie įmonės turto, tačiau sprendė, kad pateiktas vertinimas patvirtina UAB „Aerotraining“, kaip rinkos dalyvės, vertingumą.

Patikrinęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas nenustatė atsakovei pareikštų turtinių reikalavimų.

UAB „Aerotraining“ ekonominę būklę apibūdinantys rodikliai teismui leido spręsti, kad atsakovės kapitalas didėja, o įsiskolinimų dydis – mažėja, įmonė vykdo veiklą, turi 7 darbuotojus. Atsakovė pateikė sutartis bei ketinimų protokolus, sudarytus su fiziniais ir juridiniais asmenimis, kurie patvirtina, kad ji vykdo veiklą ir vykdys ją ateityje. Dėl nurodytų aplinkybių teismas atsisakė atsakovę pripažinti nemokia Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies pagrindu.

Įvertinęs pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis bei kitą bylos medžiagą, teismas sprendė, kad parengus restruktūrizavimo planą, jame numačius efektyvias įmonės mokumui atkurti priemones, restruktūrizavimo tikslai – pašalinti bendrovės finansinių sunkumų priežastis arba sumažinti jų poveikį, atstatyti ilgalaikį bendrovės mokumą, atsiskaityti su kreditoriais ir optimizuoti bendrovės veiklą jos nenutraukiant, gali būti realiai pasiekti. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad UAB „Aerotraining“, kaip įmonei, turinčiai finansinių sunkumų bei siekiančiai išvengti bankroto, keltina restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnis, 5 straipsnis, 7 straipsnio 4 ir 5 dalys).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė VSDFV Vilniaus skyrius atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį ir iškelti UAB „Aerotraining“ bankroto bylą.

Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vienas iš ĮBĮ nustatytų įmonės bankroto bylos iškėlimo pagrindų – mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) kitų priteistų sumų nemokėjimas. Atsakovės įsiskolinimas Fondo biudžetui susidarė nuo 2014 m. birželio mėnesio ir auga kiekviena mėnesį, 2016 m. gegužės 27 d. duomenimis sudarė 43 728,30 Eur sumą.

2. Atsakovės 2014 – 2015 m. balansų duomenys patvirtina, kad nurodytais metais įmonės įsipareigojimai žymiai viršijo pusę jos turto – 2014 m. atsakovė turėjo 5 142,20 Eur turto ir 216 605,36 Eur įsipareigojimų, 2015 m. – 354 460 Eur turto ir 203 064 Eur įsipareigojimų. 2015 m. pelno (nuostolių) atskaita patvirtina, kad 2015 m. bendrovė veikė nuostolingai – patyrė 37 110 Eur nuostolių.

3. Teismas neišanalizavo, kad atsakovė, du metus iš eilės turėjusi neigiamą balansą ir patyrusi nuostolių, sugebėjo per 2016 m. tris mėnesius, tikėtina, klaidindama teismą, pagerinti savo finansinę padėtį, t. y. sumažinti įsipareigojimus kreditoriams ir dirbti pelningai, tačiau nesugebėjo atsiskaityti su ieškove, kuriai įsiskolinimas ir toliau didėja. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovė nepajėgi vykdyti įsipareigojimus savo kreditoriams, todėl jai keltina bankroto byla.

4. Teismas neįvertino, kad ieškovė, dar 2014 m. lapkričio 13 d. teikdama teismui pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-6276-823/2014), nurodė, kad atsakovė Fondo biudžetui skolinga 17 936,45 Eur, kad įmonė nemoki ir jai keltina bankroto byla. Tuomet atsakovės vadovui pavyko įrodyti, kad įmonė yra moki, todėl teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovei. Nuo šio teismo procesinio sprendimo praėjus daugiau kaip metams, atsakovės finansinė situacija nepasikeitė, jos įsiskolinimai didėja.

5. VMI atliko operatyvų atsakovės patikrinimą ir ieškovei pateikė tokias išvadas: 2013-2014 m. laikotarpiu bendrovės veiklos sąnaudos žymiai viršijo pajamas, dėl ko 2015 m. sausio 1 d. susidarė 214 649,04 Eur nuostolis; bendrovės turimo ilgalaikio ir trumpalaikio turto, atvaizduoto buhalterinėje apskaitoje, vertė mažesnė, nei bendrovės įsipareigojimai darbuotojams, tiekėjams ir biudžetui; bendrovėje trūksta apyvartinių lėšų, dėl ko jos akcininkas ir vadovas V. B. įneša į bendrovės kasą asmeninius pinigus, kuriais vykdo atsiskaitymus su darbuotojais; apskaitos registrų duomenimis, 2015 m. gruodžio 31 d. bendrovė neturėjo lėšų kasoje ir atsiskaitomoje sąskaitoje; bendrovės vadovas patikrinimui pateikė UAB „Marleksa“ (turto ir verslo vertintoja) atliktą UAB „Aerotraining“ 100 procentų akcijų paketo vertinimą, kuriame bendrovės akcijų paketas 2015 m. vasario 12 d. įvertintas 859 000 Eur suma; operatyviam patikrinimui pateiktame apskaitos registre bendrovės akcijų vertė – 2 896 Eur; už operatyvaus patikrinimo metu nustatytus buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių, ataskaitų ir deklaracijų pateikimo tvarkos, gyventojų mokesčio mokėtojo tvarkos pažeidimus UAB „Aerotraining“ vadovo atžvilgiu pradėta administracinė teisena pagal ATPK 172-1 straipsnio 1 dalį, 173-1 straipsnio 1 dalį, 173-11 straipsnio 1 dalį. Iš šios informacijos aiškiai matyti, kokį turtą turi bendrovė, kaip vykdoma jos buhalterinė apskaita, kad privalomi mokesčiai nemokami ne tik į Fondo biudžetą, bet ir į valstybės biudžetą.

6. Teismas neįvertino, kad įmonė neturi realaus materialaus turto, todėl nėra galimybės užtikrinti ieškovei skolos sumokėjimą restruktūrizavimo proceso eigoje. Teismas neatsižvelgė į antstolės V. M. pateiktą išsamią informaciją ir dokumentus, kad įmonė neturi registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, areštuotose jos banko sąskaitose nėra lėšų, visas įmonės turimas balansinis turtas labai specifinis, susijęs su pilotų mokymais, todėl jo realizuoti nėra galimybės. Įmonė pajamų negauna, pilotų mokymai nevyksta, įmonė nevykdo įsipareigojimų antstolei, jos finansinį turtą sudaro 859 000 Eur vertės akcijos.

7. Atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nenumatoma atsisakyti šiuo metu vykdomos nuostolingos veiklos, pateikiamos tik prielaidos apie ketinamas gauti pajamas ir abstrakčiai numatyta toliau vykdyti pagrindinę įmonės veiklą – pilotų mokymą, pradėti teikti treniravimosi skrydžių stimuliatoriais paslaugas, t. y. įgyvendinti projektą, į kurį reikės papildomai investuoti 5,1 mln. Eur. Šių lėšų investavimo šaltiniai neįvardinti ir nedetalizuoti. Projekto įgyvendinimą planuojama  finansuoti iš išorės pritrauktų investuotojų ir skolintomis lėšomis, kas, tikėtina, dar labiau padidins įmonės finansinius įsipareigojimus. Teismas neįvertino, kad atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų apie užsakymus, pasirašytas sutartis, kad šiuo metu generuojamų bendrovės pajamų užtenka atsiskaityti tik su darbuotojais bei užtikrinti jos einamąją veiklą, nors iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad neišmokėtas darbo užmokestis darbuotojams sudaro 43 980 Eur. Įvertintus pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktą informaciją, matyti, kad įmonė nesugebės tinkamai įvykdyti įsipareigojimų kreditoriams.

Atsiliepime atsakovė UAB „Aerotraining“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovė nepagrįstai mano, kad sprendžiant dėl įmonės nemokumo, nebūtina atsižvelgti į pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto santykį, o pakanka nustatyti, kad įmonė nesugeba laiku bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi. Iš atsakovo į bylą pateikto 2015 m. gruodžio 31 d. balanso matyti, kad įmonės turto vertė – 354 400 Eur, o pradelstų įsipareigojimų – 138 500 Eur. 2016 m. kovo 31 d. balanso duomenys tvirtina, kad bendrovės balansinio turto vertė – 359 200 Eur, o pradelstų įsipareigojimų – 108 800 Eur. Taigi įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis 2015 m. buvo 0,39, 2016 m. – 0,30, t. y. neviršijo leistinos 0,5 ribos.

2. Ieškovė skunde klaidina teismą, teigdama, kad atsakovė nevykdo jokios veiklos. Į bylą pateiktos sutartys ir ketinimų protokolai patvirtina, kad bendrovė vykdo veiklą ir ketina ją vykdyti ateityje. Iki skundžiamos nutarties priėmimo iš vykdomos veiklos gautomis lėšomis buvo iš dalies atsiskaitoma su ieškove, tačiau šios aplinkybės ieškovė skunde nenurodė.

3. Nesutikimą su skundžiama nutartimi ieškovė grindžia bendro pobūdžio pamąstymais ir prielaidomis dėl galimo restruktūrizavimo plano neįvykdymo. Ieškovė siekia klaidinti teismą, iškraipydama faktus ir ignoruoja į bylą pateiktas konkrečias pilotų mokymų sutartis ir kitus rašytinius įrodymus.

4. Įsigaliojus naujajai ĮRĮ redakcijai iš esmės pasikeitė įmonės kreditorių vaidmuo restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje. Ankstesnėje ĮRĮ redakcijoje buvo nustatyta gana ilga ir sudėtinga įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo procedūra, kai vadovo pareiškimo teismui neužtekdavo pradėti restruktūrizavimo bylą, o reikėjo atlikti daugybę procedūrų, tarp jų – pirmajam kreditorių susirinkimui pritarti restruktūrizavimo bylos iškėlimui teisme. Dėl to procedūros užsitęsdavo, kreditoriai per šį laikotarpį sugebėdavo sustabdyti įmonės veiklą. Naujoje ĮRĮ redakcijoje nustatyta, kad įmonės valdymo organas parengia restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuos patvirtina įmonės dalyvių susirinkimas, priimdamas sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, t. y. restruktūrizavimo byla iškeliama nedalyvaujant įmonės kreditoriams. Kreditoriui, kuris nėra restruktūrizavimo bylos dalyvis, ĮRĮ nesuteikia teisės skųsti restruktūrizavimo plano metmenis, todėl ieškovės skundas dalyje dėl restruktūrizavimo plano metmenų negali būti nagrinėjamas.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-916/2016, konstatuota, kad restruktūrizavimo procedūrose nemažai klausimų iš esmės yra ne teisinio, bet išimtinai ūkinio komercinio pobūdžio, todėl teisminė kreditorių susirinkimų nutarimų turinio patikra gali būti atliekama tik gana ribotai.

6. Pagal įstatymų leidėjo pasirinktą teisinio reguliavimo modelį restruktūrizavimo procesas neįmanomas be reikalavimų daugumą turinčių kreditorių pritarimo. Šiuo atveju reikšminga 2/3 visų reikalavimų sumos turinčių kreditorių nuomonė, tuo tarpu ieškovės finansinis reikalavimas sudaro mažiau nei 1/3 visų kreditorių reikalavimų sumos ir jos balsas neturės įtakos kreditorių susirinkimo priimamiems sprendimas dėl restruktūrizavimo plano projekto tvirtinimo. Skųsdama restruktūrizavimo plano metmenis restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje, kai ĮRĮ nesuteikia kreditoriui tokios teisės, ieškovė apeina ĮRĮ nustatytas restruktūrizavimo bylos iškėlimo procedūras ir grįžta prie ankstesnės šių procedūrų vilkinimo praktikos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria iškelta įmonės restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

2016 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai ĮBĮ redakcijai, tuo atveju, jeigu teismas gauna pareiškimą ar kelis pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu (ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalis). Nauju teisiniu reglamentavimu įtvirtintas privalomas civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimas kartu, taip pakeičiant iki 2016 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką, kuriai esant, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą ir paaiškėjus, kad įmonei keliama ir restruktūrizavimo byla, pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimas buvo atidedamas tol, kol bus priimta teismo nutartis iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją iškelti.

Nagrinėjamu atveju byloje buvo gautas vieno kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Aerotraining“ iškėlimo ir atsakovės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos šiai įmonei iškėlimo, todėl laikantis ĮBĮ įtvirtinto civilinių bylų, kuriose vertinamas bankroto ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei klausimas, nagrinėjimo reglamentavimo minėti pareiškimai pagrįstai buvo nagrinėjami kartu. Bylos nagrinėjimo metu teismui padarius išvadas, kad atsakovė yra moki, vykdo ūkinę komercinę veiklą ir veikia pelningai, kad restruktūrizavimo plano metmenų duomenys leidžia spręsti, jog įmonės restruktūrizavimo tikslai gali būti realiai įgyvendinti, įmonės vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo buvo patenkintas.

Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytas sąlygas, tai yra, ji turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; nėra nutraukusi veiklos; nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; yra įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl tokios bylos iškėlimo pateikimo dienos; nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties ją nutraukti ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai, ir nebuvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio reikalavimai, reglamentuojantys restruktūrizavimo plano metmenų rengimą bei turinį (ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalis).

Teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą, jeigu: nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; įmonė yra nemoki ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Tokiu atveju teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės UAB „Aerotraining“ (ne)mokumo, įvertino į bylą pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis, kreditorių sąrašą, UAB „Marleksa“ 2015 m. vasario 12 d. atliktą įmonės akcijų paketo įvertinimą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ir padarė išvadą, kad pradelstos įmonės skolos neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė laikytina mokia ir vertinga rinkos dalyve bei jai keltina restruktūrizavimo, o ne bankroto byla. Nesutikdama su tokia teismo pozicija, apeliantė teigia, kad teismas nevisapusiškai atliko byloje surinktų įrodymų tyrimą ir vertinimą, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas dėl atsakovės mokumo, dėl realių restruktūrizavimo perspektyvų.

Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės teiginiais sutinka.

Spręsdamas klausimą dėl UAB „Aerotraining“ (ne)mokumo, galimybės savarankiškai funkcionuoti  (ĮRĮ 7 straipsnio 5 daleis 3 punktas), įvertinęs bendrovės finansinius dokumentus, teismas nustatė, kad per pirmus tris 2016 m. mėnesius bendrovė turėjo 359 246 Eur turto ir 108 885 Eur pradelstų įsipareigojimų. 2016 m. kovo 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis teismas nustatė, kad bendrovė 2016 m. pradžioje veikė pelningai – gavo 21 138 Eur pelno. Palyginęs nurodytus duomenis su 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuotais finansiniais rodikliais, teismas nustatė, kad atsakovės turto vertė padidėjo nuo 354 461 Eur iki 359 246 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo nuo 177 391 Eur iki 161 332 Eur. Nustatytų duomenų pagrindu teismas sprendė, kad atsakovė neatitinka nemokaus juridinio asmens statuso (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis).

Pagal 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiškinamajame rašte ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Teismų praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013).

Nagrinėjamu atveju teismo išvada, kad pradelsti atsakovės įsipareigojimai kreditoriams neviršija pusės jos balanse apskaityto turto vertės, atlikta formaliai ir nevisapusiškai įvertinant 2016 m. kovo 31 d. balanso duomenis. Viešai prieinami atsakovės finansinės atskaitomybės duomenys patvirtina, kad dar 2014 m. bendrovė turėjo 5 142,20 Eur turto, kuris per 2015 m. laikotarpį išaugo iki 354 460 Eur, o per pirmus tris 2016 m. mėnesius padidėjo iki 359 246 Eur. Pirmosios instancijos teismas netyrė, kas lėmė tokį staigų atsakovės turto vertės padidėjimą, nepaisant to, kad procesiniuose dokumentuose įmonės vadovas nurodė, jog dėl 2014-2015 m. laikotarpiu trukusių pilotų mokymo programų tikrinimo ir auditavimo Civilinės aviacijos administracijoje bendrovė veiklos beveik nevykdė. Teismas taip pat neįvertino atsakovės turto sudėties duomenų. Iš 2016 m. kovo 31 d. balanso matyti, kad iš esmės visą bendrovės turtą – 350 261 Eur, sudaro ilgalaikis nematerialus turtas, tačiau byloje nėra duomenų, kas konkrečiai priskirta šiai bendrovės turto rūšiai, ir įrodymų, kurie patvirtintų balanse nurodytą šio turto vertę, jo realizavimo galimybes. Nesant tokių duomenų, teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad atsakovė realiai disponuoja 350 261 Eur vertės ilgalaikiu nematerialiu turtu ir konstatuoti, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai – 108 885 Eur neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės.

Nustatęs, kad per pirmus tris 2016 m. mėnesius nuo 354 461 Eur iki 359 246 Eur išaugo bendrovės turtas ir nuo 177 391 Eur iki 161 332 Eur sumažėjo trumpalaikiai įsipareigojimai, kad 2016 m. pradžioje įmonė veikė pelningai – gavo 21 138 Eur pelno, teismas sprendė, kad atsakovės finansinė padėtis stabilizavosi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir ši teismo išvada stokoja pagrįstumo.

Bylos duomenys tvirtina, kad nepaisant 2016 m. kovo 31 d. finansinės atskaitomybės dokumentuose užfiksuotų gerėjančių atsakovės finansinių rodiklių, ji nėra pajėgi padengti nuo 2012 m. besitęsiančio įsiskolinimo valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui. Apeliantės pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo teismui pateikimo dieną įmonės įsiskolinimas Fondo biudžetui buvo 38 594,21 Eur, klausimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu šis įsiskolinimas išaugo iki 43 728,30 Eur sumos ir toliau didėja – šiuo metu sudaro 45 496,81 Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įvertinus tai, kad įpusėjus 2016 m. atsakovės įsiskolinimas vienai didžiausių jos kreditorių ir toliau didėja, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apygardos teismo pozicijai dėl pagerėjusios ir stabilios atsakovės finansinės padėties. Be to, atsakovės į bylą pateiktas 2016 m. kovo 31 d. pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sąrašas patvirtina, kad bendrovė įsipareigojimų nevykdo ir savo darbuotojams, įsiskolinimas šiems kreditoriams sudaro 43 980 Eur sumą. 2015 m. gruodžio 31 d. kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, iš kurio matyti, kad nurodytai datai įmonės pradelsti įsipareigojimai darbuotojams sudarė 65 449 Eur sumą, leidžia spręsti, kad neatsiskaitymas su darbuotojais tęsiasi pakankamai ilgą laiką. Nors restruktūrizavimo plano metmenyse atsakovė nurodė, kad šiuo metu generuojamų lėšų pakanka atsiskaityti tik su darbuotojais ir užtikrinti einamąją įmonės veiklą, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė nepateikė duomenų, kad vykdo pradelstus įsipareigojimus savo darbuotojams (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas vėlavimą išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas priskiria prie bankroto bylos įmonei iškėlimo sąlygų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pažymėtina ir tai, kad byloje nustatytos aplinkybės dėl atsakovės laiku nesumokamų mokesčių ne tik Fondo, bet ir valstybės biudžetui (2016 m. kovo 31 d. pradelstų įsipareigojimų kreditoriams lentelės duomenys) yra savarankiškas pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo pagrindas (ĮBĮ 4 straipsnio 3 punktas) ir apeliantė nepagrįstai įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų nesumokėjimą skunde nurodo bankroto bylos iškėlimo pagrindu.

Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie įmonės 100 procentų akcijų paketo 859 000 Eur vertę, teismas pagrįstai sprendė, kad akcijų paketo vertė nepriskirtina prie įmonės turto ir nors šių duomenų pagrindu galima išvada apie atsakovės, kaip rinkos dalyvės, vertę, nurodyti duomenys neturi esminės reikšmės sprendžiant jos (ne)mokumo klausimą. Aplinkybės, kad kiti atsakovės kreditoriai, nėra pareiškę jai turtinių reikalavimų, kad bendrovė turi darbuotojų savaime nepatvirtina įmonės mokumo ir turėtų būti vertinamos kitų atsakovės realią finansinę padėtį apibūdinančių duomenų kontekste.

Išdėstyti motyvai sudaro pagrindą spręsti, kad turėdamas tik 2015 m., 2016 m. kovo 31 d. finansinės atskaitomybės duomenis, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams sąrašus, teismas negalėjo visapusiškai išspręsti atsakovės (ne)mokumo klausimo. Teismas nepareikalavo, kad atsakovė pateiktų 2016 m. kovo 31 d. balanse apskaityto turto sudėtį bei vertę pagrindžiančius ir kitus jos finansinę padėtį apibūdinančius įrodymus, nors byloje egzistuojantis akivaizdus viešasis interesas įpareigoja teismą būti aktyviu ir, esant būtinybei, rinkti įrodymus savo iniciatyva ar įpareigoti šalis teikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1, 2 dalys).

Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir pažymėjęs, kad sprendžiant įmonės restruktūrizavimo klausimą, esminę reikšmę turi ir teismui pateiktų restruktūrizavimo plano metmenų išsamus įvertinimas, siekiant atsakyti į esminį klausimą, ar įmonė turi realių perspektyvų sėkmingai pasiekti restruktūrizavimu siekimus tikslus, iš esmės nevertino bendrovės vykdomos veiklos, jos perspektyvos, netyrė ir nepasisakė dėl iš esmės pagrindinės metmenyse nurodytos bendrovės mokumo atkūrimo priemonės – skrydžių stimuliatorių (treniruoklių) ir orlaivių įsigijimo projekto įgyvendinimo, į kurį reikės papildomai investuoti 5,1 mln. Eur. Restruktūrizavimo plano metmenyse nebuvo įvardinti ir detalizuoti šių lėšų investavimo šaltiniai, o teismas neįvertino, ar tokia priemonė yra bent kiek reali. Skunde pagrįstai apeliuojama ir į tai, kad teismas išvadai, jog atsakovė vykdo veiklą, pagrįsti pasirėmė į bylą pateiktomis sutartimis, pastarosios sudarytomis su įvairiais fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl pilotų mokymo paslaugų teikimo, tačiau neatsižvelgė, kad dalyje jų sulygta tik dėl ketinimų įsigyti atsakovės teikiamas paslaugas, kad į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių užsakymus dėl konkrečių paslaugų suteikimo (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai teigia, kad, įsigaliojus naujai ĮRĮ redakcijai, kreditoriai restruktūrizavimo bylos iškėlimo stadijoje nedalyvauja (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). Kita vertus, ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė skundą grindžia ne tik teismo netinkamai įvertintais restruktūrizavimo plano metmenimis, bet ir atsisakymo iškelti restruktūrizavimo bylą sąlygos egzistavimu (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas), neturi esminės reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, iškeldamas atsakovei UAB „Aerotraining“ restruktūrizavimo bylą, neištyrė visų svarbių šiam klausimui išspręsti reikšmingų aplinkybių, todėl galėjo būti neteisingai išnagrinėtas restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo klausimas. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama kaip nepagrįsta ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs nutartį, kuria atsisakyta kelti bankroto bylą, negali priimti nutarties ją iškelti (ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalis). Nagrinėdamas iš naujo šį klausimą pirmosios instancijos teismas turi išsiaiškinti realią atsakovės turimo turto vertę, visapusiškai išanalizuoti jos pradelstų įsipareigojimų kreditoriams ir turto santykį, aplinkybes dėl atsakovės finansinių sunkumų pobūdžio bei įvertinti, ar esama jos būklė sudaro sąlygas nepažeidžiant pačios įmonės ir jos kreditorių interesų toliau jai funkcionuoti rinkoje, ar restruktūrizavimo plano metmenys leidžia spręsti, jog jame numatytos įmonės mokumo atkūrimo priemonės gali būti įgyvendintos, o restruktūrizavimo proceso taikymas atsakovei yra tikslingas.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aerotraining“ klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

              Teisėjas                                                                                                                              Artūras Driukas