Civilinė byla Nr. 2S-1875-302/2013

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02140-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3.; 122.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Edvantus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų BUAB „Inkaso“ kreditorių Advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“, UAB Pinus Mugo, pačios BUAB „Inkaso“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“, ieškinį atsakovei UAB „Edvantus“, dėl kreditorių interesus pažeidžiančio sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo - V. B. , ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreditorius advokatų kontora „Biguzas ir partneriai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu ieškovo BUAB „Inkaso“ ir atsakovo UAB „Edvantus“ 2010-12-20 sudarytą susitarimą „Dėl 2009 m. lapkričio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/20-4 pabaigos“ ir taikyti restituciją, grąžinant ieškovui BUAB „Inkaso“ visas reikalavimo teises į V. B. skolą 300 003 Lt sumoje, kurios buvo perleistos atsakovui pagal 2010-12-20 susitarimą (civilinė byla Nr. 2-7831-129/2013).

Ieškovai BUAB „Inkaso“ kreditorius Advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“, UAB „Pinus Mugo“, pačios BUAB „Inkaso“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu ieškovo bankrutavusios UAB „Inkaso“ ir atsakovo UAB „Edvantus“ sudarytą 2010-12-20 susitarimą „Dėl 2009 m. lapkričio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/20-4 pabaigos“; taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui BUAB „Inkaso“ visas reikalavimo teises į V. B. skolą 300 003 Lt sumoje, kurios buvo perleistos atsakovui pagal 2010-12-20 susitarimą „Dėl 2009 m. lapkričio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/20-4 pabaigos“, t.y. teisę reikalauti 300 003 Lt skolos sumokėjimo, o taip pat su šia skola susijusių delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimo, žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų kompensavimo (civilinė byla Nr. 2-18791-821/2013).

Ieškovai minėtose civilinėse bylose ieškinių reikalavimams užtikrinti taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti atsakovui UAB „Edvantus“ naudotis ir disponuoti reikalavimo teisėmis į V. B., kurios buvo perleistos atsakovui pagal 2010-12-20 ieškovo ir atsakovo sudarytą susitarimą „Dėl 2009 m. lapkričio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/20-4 pabaigos“. Nurodė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, pažymėjo, jog Lietuvos apeliaciniame teisme yra nagrinėjama ieškovo pradėta ir vesta byla prieš V. B. dėl reikalavimo teisių įgyvendinimo. Toliau nagrinėjant bylą bus priimtas sprendimas, kuris turės lemiamos įtakos reikalavimo teisių apimčiai. Prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku, nes ieškiniu ginčijamas būtent reikalavimo teisių į V. B. perleidimas ir prašoma jas grąžinti ieškovui.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7831-129/2013 ieškovo kreditoriaus advokatų kontoros „Biguzas ir partneriai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir uždraudė atsakovui UAB „Edvantus“ naudotis ir disponuoti reikalavimo teisėmis į V. B., kurios buvo perleistos atsakovui UAB „Edvantus“ pagal 2010-12-20 susitarimą „Dėl 2009 m. lapkričio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/20-4 pabaigos“.

Atsakovui UAB „Edvantus“ minėtoje byloje pateikus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 4 d. nutarties, teismas 2013 m. kovo 7 d. nutartimi sutiko su atsakovo UAB „Edvantus“ atskiruoju skundu ir panaikino 2013 m. vasario 4 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinėje byloje Nr. 2-18791-821/2013) 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi netenkino ieškovų BUAB „Inkaso“ kreditorius Advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“, UAB „Pinus Mugo“, pačios BUAB „Inkaso“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Ius Positivum“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas susipažinęs su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, 2013 rugpjūčio 6 d. nutartimi sutiko su ieškovo BUAB „Inkaso“ kreditoriaus UAB „Pinus Mugo“ atskiruoju skundu ir minėtą nutartį panaikino - patenkino ieškovo UAB „Pinus Mugo“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki galutinio teismo sprendimo byloje visiško įvykdymo uždraudė atsakovui UAB „Edvantus“ naudotis ir disponuoti reikalavimo teisėmis trečiojo asmens V. B. atžvilgiu, kurios buvo perleistos atsakovui UAB „Edvantus“ pagal 2010 m. gruodžio 20 d. ieškovės BUAB „Inkaso“ ir atsakovės UAB „Edvantus“ sudarytą susitarimą „Dėl 2009 m. lapkričio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/20-4 pabaigos“.

              III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas UAB „Edvantus“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį palikti galioti. Nurodo, kad ieškovas advokatų kontora „Biguzas ir partneriai" Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-07 nutartį, kuria panaikinta 2013-02-04 nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė draudimas atsakovui UAB „Edvantus" naudotis ir disponuoti reikalavimo teisėmis i V. B., kurios buvo perleistos atsakovui UAB „Edvantus" pagal 2010-12-20 BUAB „Inkaso" ir UAB „Edvantus" sudarytą susitarimą „Dėl 2009 m. lapkričio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/20-4 pabaigos", apskundė atskiruoju skundu, byla perduota apeliacinei instancijai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-07 nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo neįsiteisėjusi, atskirojo skundo padavimas dėl nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones sustabdo šios nutarties vykdymą, todėl atsakovo UAB „Edvantus" teisė naudotis ir disponuoti reikalavimo teisėmis į V. B. yra apribota. Apeliantas taip pat nurodo, kad po to, kai buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovo advokatų kontoros „Biguzas ir partneriai" ieškinį atsakovui UAB „Edvantus", Vilniaus miesto apylinkės teismui tapatų ieškinį su tokiais pat reikalavimais, tam pačiam atsakovui pateikė UAB „Pinus Mugo". Byla buvo paskirta nagrinėti kitos sudėties teismui - bylos Nr. 2-18791-821/2013. Šioje byloje ieškovas UAB „Pinus Mugo" taip pat prašė taikyti tokią pačią laikinąją apsaugos priemonę ir Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinėje byloje Nr. 2-18791-821/2013) 2013-04-15 priėmė nutartį, kuria nutarė UAB „Pinus Mugo" prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-24 nutartimi civilinės bylos, iškeltos pagal advokatų kontoros „Biguzas ir partneriai" ieškinį atsakovui UAB „Edvantus" (civ. b. Nr. 2-7831-129/2013) ir pagal UAB „Pinus Mugo" ieškinį tam pačiam atsakovui (civ. b. Nr. 2-18791-821/2013) buvo sujungtos. Sujungus civilines bylas, Vilniaus miesto apylinkės teismas panaikino tos pačios instancijos teismo kitos teismo sudėties priimtą 2013 m. balandžio 15 d. nutartį, kuria buvo netenkintas ieškovo UAB „Pinus Mugo“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo UAB „Edvantus“ atžvilgiu. Apelianto manymu, tai yra esminis proceso nuostatų, reglamentuojančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius civilinių bylų nagrinėjimo teisme principus, pažeidimas ir sudaro absoliutų 2013-08-06 nutarties negaliojimo pagrindą. Be to, tai pažeidžia atsakovo teises, nes apribota jo teisė, pateikti išsamų atsiliepimą į atskirąjį skundą. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2013-04-15 nutartį priėmęs Vilniaus miesto apylinkės teismas (civilinėje byloje Nr. 2-18791-821/2013) pagrįstai nustatė, kad ieškovas UAB „Pinus Mugo" neįrodė, jog yra grėsmė, kad atsakovas UAB „Edvantus" gali perleisti savo reikalavimo teisę į V. B. ar ją įkeisti. Nesant paminėtų laikinųjų apsaugos priemonių sąlygų viseto, taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta pagrįstai.

Trečiasis asmuo V. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašo palikti galioti skundžiamą  nutartį, o apelianto atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad apelianto argumentas, jog grėsmės, kad atsakovas gali perleisti reikalavimo teisę tretiesiems asmenims ar ja disponuoti, nėra, kadangi laikinosios apsaugos priemonės jau yra pritaikytos, yra atmestinas. 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados       

              Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartimi buvo sujungtos civilinės bylos Nr. 2-18791-821/2013 ir 2-7831-129/2013, suteikiant byloms vieną numerį 2-7831-129/2013.  Sujungus minėtas civilines bylas buvo gauti du atskirieji skundai, t.y. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje 2-7831-129/2013 bei 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-18791-821/2013. Atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2S-1016-262/2013.

Sujungus dvi civilines bylas, kuriose yra reiškiami tapatūs reikalavimai, susidarė dvejopa situacija, kuomet vienoje civilinėje byloje, atsirado dvi skirtingos teismo pozicijos dėl būtinumo taikyti laikinąją apsaugos priemonę nagrinėjamu atveju. Kaip matyti iš bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas iš esmės kelis kartus keitė savo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/netaikymo nagrinėjamoje byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors pirmos instancijos teismas ir sutiko su ieškovo BUAB “Inkaso” kreditoriaus UAB “Pinus Mugo” atskirojo skundo argumentais, kurių pagrindu ir panaikino 2013 m. balandžio 15 d. nutartį (priimta civilinėje byloje Nr. 2-18791-821/2013), tačiau neatkreipė dėmesio į tai, ką ir paaiškino šiuo atveju pats ieškovas UAB “Pinus Mugo” savo atskirajame skunde bei kas matyti iš teismų informacinės sistemos “LITEKO” duomenų, kad šiuo metu Lietuvos Aukščiausiame Teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. CIK-655/2013 pagal V. B. ir atsakovo UAB “Edvantus” kasacinius skundus dėl 2013 m. vasario 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties (civilinė byla Nr. 2A-34/2013). Minėta Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. galutinis sprendimas ir buvo priteista iš trečiojo asmens V. B. ieškovo UAB „Inkaso“ teisėjų perėmėjai UAB „Edvantus“ naudai 140 003 Lt skolos, 5 040,41 Lt delspinigių, 4 353,78 Lt palūkanų ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip ir nurodo kreditorius UAB “Pinus Mugo” Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas minėtą civilinę bylą, sustabdė šios nutarties vykdymą kol bus priimtas galutinis sprendimas. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu 2013 m. vasario 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymas yra sustabdytas, darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas neturės jokios reikšmės ir niekaip neįtakos įsiteisėjusios teismo nutarties vykdymo, kadangi jos vykdymas kaip jau minėta aukščiau, yra sustabdytas kasacinio teismo nutartimi. Lietuvos Aukščiausiam Teismui sustabdžius minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymą, tokiu būdu atsakovui UAB „Edvantus“ ir buvo sustabdytas naudojimasis reikalavimo teisėmis į V. B. skolą. Dėl to, pagrindo taikyti laikinąją apsaugos priemonę netikslinga.

Be to, pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2S-1016-262/2013 išnagrinėjo kito ieškovo BUAB „Inkaso“ kreditoriaus advokatų kontoros „Biguzas ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 7 d. nutarties, kuria buvo panaikintos 2013 m. vasario 4 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir paliko minėtą pirmos instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms spręstina, kad pirmos instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo BUAB „Inkaso“ kreditoriaus UAB „Pinus Mugo“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui UAB „Edvantus“ naudotis ir disponuoti reikalavimo teisėmis į V. B., kurios buvo perleistos atsakovui UAB „Edvantus“, pagal 2010 m. gruodžio 20 d. ieškovo BUAB „Inkaso“ ir atsakovo UAB „Edvantus“ sudarytą susitarimą „Dėl 2009 m. lapkričio 20 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2009/11/20-4 pabaigos“, atmesti.

              Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo BUAB „Inkaso“ kreditoriaus UAB „Pinus Mugo“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmesti.

                   Teisėja                                                                        Romualda Janovičienė