Civilinė byla Nr. e2A-1037-260/2020

       Teisminio proceso Nr. 2-69-3-22078-2018-0

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4;

       2.6.7.; 2.6.8.11.3.; 2.6.8.11.5.; 2.6.11.6.; 2.6.10.8.; 3.1.7.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.2.

(S)

Kauno apygardos teismas

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. J. ir H. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-468-1052/2020 pagal ieškovų S. J. ir H. J. ieškinį atsakovams I. G. ir  D. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „MTARCH“, akcinė bendrovė „Amber Grid“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovai S. J. ir H. J. 2018 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. G. ir D. M., kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. balandžio 4 d. tarp ieškovo S. J. ir atsakovų I. G. bei D. M. sudarytą žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) taikyti dvišalę restituciją ir atsakovams iš ieškovų priteisti po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovams iš atsakovų priteisti po 13 000 Eur; 3) priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų 5 179,41 Eur patirtas išlaidas; 4) priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai nurodė, kad po 2016 m. balandžio 4 d. tarp ieškovo S. J. ir atsakovų sudarytos 0,1832 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, kurią sudarant ieškovai sumokėjo atsakovams 26 000 Eur, t. y. kiekvienam po 13 000 Eur, paaiškėjo, jog žemės sklype, kurį ieškovai įsigijo gyvenamojo namo statybai, statyba yra negalima. Ieškovai ilgus metus gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau planavo grįžti į (duomenys neskelbtini), todėl pradėjo ieškoti žemės sklypo gyvenamojo namo statybai. Ieškovams atvykus į (duomenys neskelbtini), ieškovo tėvo pažįstamas D. G. pasiūlė ieškovui apžiūrėti vieną iš jo sklypų (kaip paaiškėjo vėliau - registruoto jo mamos vardu) ir pasiūlė jį įsigyti. Ieškovas sklypą apžiūrėjo 2016 m. kovo 14 d. Kitą dieną D. G. persiuntė detalųjį planą, kadastrinį žemėlapį, privažiavimo žemėlapį ir žemės sklypo planą. Apie statybų ribojimus atsakovas ieškovui nieko nenurodė. Ieškovai šį žemės sklypą įsigijo gyvenamojo namo statybai. Pirkimo sutarties 9.1. punkte pardavėjai patvirtino, jog nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktu nebūtų galima naudotis pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs, susitarė, kad pardavėjai atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Prie pirkimo - pardavimo sutarties taip pat buvo pridėtas UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtas žemės sklypo planas, suderintas 2010 m. spalio 6 d. Detaliajame plane buvo atvaizduoti 8 sklypai, gauti pakeitus paskirtį iš žemės ūkio, į kitą, t. y. gyvenamųjų namų teritoriją. Plano sprendiniai buvo suderinti su pardavėjais ir su kompetentingomis teritorijų planavimą prižiūrinčiomis institucijomis. Ieškovas kreipėsi į architektą bei parodė jam elektroniniu paštu iš pardavėjų gautus dokumentus. Architektas atkreipė dėmesį, jog tiek registro išraše, tiek Nr. (duomenys neskelbtini) detaliajame plane pažymėtas žemės sklypas neturi specialių apribojimų, išskyrus želdinių ir elektros linijų apsaugos zonas, taip pat nurodė, jog statybą reikės derinti su AB „Amber Grid“ (buvusi AB „Lietuvos dujos“), kadangi šalia eina magistralinis dujotiekis. Taip pat iš plano buvo matyti, kad jame gali būti statomas vienbutis gyvenamasis namas. Kitų žemės sklypo trūkumų nei pardavėjai, nei specialistai, su kuriais konsultavosi ieškovas ir jo atstovas, nenurodė. Po sklypo įsigijimo ieškovai 2016 m. balandžio 25 d. sudarė sutartį su UAB Savana projektavimo darbams atlikti, tačiau dėl architekto užimtumo sutartis buvo nutraukta. 2016 m. birželio 28 d. buvo išduoti specialieji architektūros reikalavimai, 2016 m. gegužės 5 d. buvo išduotos techninės sąlygos vandens išgavimui ir nuotekų išleidimui, 2016 m. birželio 28 d. užsakyta iš UAB „Geosoma“ topografinė nuotrauka, 2017 m. liepos 25 d. sudaryta sutartis su UAB „Santakos architektūros studija“, kuri įsipareigojo parengti ir perduoti ieškovams su visomis reikalingomis statybos valstybinės priežiūros institucijomis suderintą Individualaus vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. 2017 m. spalio 2 d. iš UAB „Geoaksis“ ieškovai užsakė ir apmokėjo topografinio plano sudarymą. 2018 m. vasario 5 d. ieškovai sudarė sutartis su UAB „Geotech Baltic“ dėl geologinių tyrimų. 2018 m. kovo 26 d. su projektuotoju UAB „Santakos architektūros studija“ suderinus priešprojektinius sprendinius, projektuotojų įmonė/jos atstovai kreipėsi dėl projektavimo sąlygų išdavimo į kompetentingas institucijas. Tame tarpe 2018 m. kovo 26 d. statinio projekto vadovas A. G. pateikė prašymą AB „Amber Grid“, t. y. Lietuvos gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui, atsakingam už gamtinių dujų perdavimo (transportavimą aukšto slėgio vamzdynais) sistemos naudojimą, gamtinių dujų infrastruktūros eksploatavimą, priežiūrą ir plėtojimą. Šiuo raštu projektuotojas prašė išduoti projektavimo sąlygas vieno buto gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato statybos projektui (duomenys neskelbtini). 2018 m. balandžio 24 d. AB „Amber Grid“ pateikė atsakymą į šį prašymą Nr. 7-211-375, kuriuo informavo, kad esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka ieškovų sklypas, jau yra pasiektas maksimalus leistinas žmonėms būti skirtų pastatų skaičius, todėl galimybės statyti ieškovų sklype pastatus nėra ir bendrovė negali išduoti projektavimo sąlygų gyvenamojo namo statybos projektui rengti. Projektuotojai 2018 m. balandžio 5 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini)savivaldybės administraciją dėl žemės sklypų detaliojo plano (žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimas į aštuonis sklypus, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties žemę, naudojimo būdo ir pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, statybos reglamentų nustatymas) koregavimo, pakeičiant statybos ribą pagal gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio paskirties pastato, (duomenys neskelbtini), statybos projekto sklypo sutvarkymo dalies planą. 2018 m. balandžio 17 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos posėdžio protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuspręsta nepritarti žemės sklypų detaliojo plano koregavimui. Prie protokolo pridėtas 2018 m. balandžio mėn. 12 d. AB „Amber Grid“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nepritarimo detaliojo plano koregavimui. Tuomet ieškovai kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Statybos, infrastruktūros ir urbanistikos skyrių, prašydami pateikti duomenis apie įregistruotus statinius bei išduotus ir galiojančius statybos leidimus, nurodant statinio paskirtį, šioje teritorijoje. 2018 m. birželio 14 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija raštu dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad nurodytoje teritorijoje (žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. balandžio 2 d. yra išduoti penki leidimai, septyniems pastatams, t. y. 5 gyvenamiesiems namams ir 2 ūkiniams pastatams. Taip pat nurodė, kad tikslesnių duomenų apie galiojančius statybos leidimus teikti negali, kadangi tokiu būdu būtų pažeistas galiojantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas. Ieškovai, nesuprasdami priežasties, kodėl atsisakyta jų projektuotojui išduoti projektavimo sąlygas, jei detaliuoju planu nustatytoje teritorijoje buvo leista statyti 10 statinių, o (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija yra išdavusi tik penkis leidimus septyniems pastatams, 2018 m. rugsėjo 17 d. su prašymu dėl informacijos pateikimo, kreipėsi į AB „Amber Grid“ bei (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Statybos, infrastruktūros ir urbanistikos skyrių, ir prašė pateikti informaciją. Iš AB „Amber Grid“ ieškovai sužinojo, jog pagal magistralinio dujotiekio (toliau – ir MD) valdytojo duomenis, į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto tankį įskaičiuotini pastatai jau viršija 10 pastatų. Tame pačiame rašte buvo nurodyta, kad į esamo MD vietovės klasės vieneto (-ų), kuris (-ie) nagrinėtini vietovės klasės teritorijoje („vertinamoje teritorijoje“), nustatomoje vadovaujantis Įrengimo ir plėtros taisyklių 26 punkto reikalavimais pagal konkretų prašymą dėl planuojamos veiklos galimybių, į tankį įskaičiuotini ir keturi gyvenamosios paskirties pastatai, esantys Detaliuoju planu suplanuotuose ir jo pagrindu suformuotuose (kiekviename iš jų atskirai) žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei trys bendrovės suderinti pastatų (gyvenamųjų namų) statybos projektai žemės sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), taip pat po vieną gyvenamosios paskirties pastatą žemės sklypuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini) ir kt. Ieškovai susipažinę su REGIA duomenimis nurodytoje vietovėje, pastebėjo, jog neatsitiktinai AB „Amber Grid“ atsakyme minimi ir kiti pastatai, nes iš REGIA duomenų matyti, kad į MD klasės vienetą įeina ir daugiau pastatų, kas leido ieškovams padaryti išvadą, jog leistinų statyti pastatų skaičius šioje vietovėje viršijo 10 jau tada, kai buvo derinamas detalus planas. Todėl ieškovai laikė, jog pardavėjai apie tai žinojo arba turėjo žinoti, nes jie buvo detaliojo plano užsakovai ir apie tokią parduodamo sklypo problematiką nežinoti negalėjo. Ieškovai nurodė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį sudarė suklydimo įtakoje, nes, žinodami, kad perkamame sklype negalima gyvenamojo namo statyba, jie tokio sandorio nebūtų sudarę. Ieškovai nurodė, kad dėl atsakovų suklaidinimo jie patyrė 31 519,41 Eur išlaidas, kurias sudarė 26 000 Eur sklypo įsigijimo išlaidos ir 5 179,41 Eur išlaidos, patirtos projektavimo ir sklypo išlaikymo procese. Panaikinus  2016 m. balandžio 4 d.  žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorį, ieškovai prašo taikant restituciją priteisti jiems iš atsakovų  26 000 Eur turėtas sklypo pirkimo išlaidas ir 5 179,41 Eur kaip patirtų nuostolių atlyginimą.

3.       Atsakovai I. G. ir D. M. 2019 m. sausio 28 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų S. J. ir H. J. ieškinį, kuriame prašė ieškovų ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.  Atsiliepime atsakovai nurodė, kad sutartį ieškovai sudarė nesant jų suklydimo, laisva valia prisiimdami teises ir pareigas pagal ją. Ieškovai galimybę statyti ginčo sklype gyvenamąjį namą prarado dėl savo pačių veiksmų ir neveikimo už kuriuos patys yra atsakingi. Ieškovų reikalavimai dėl nuostolių priteisimo yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi nėra pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia, be to, ieškovai neįrodė ir kitų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti. Atsakovų iniciatyva 2009 metais buvo parengtas žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, padalinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, bei statybos reglamentavimo detalusis planas, kuris buvo patvirtintas Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Detaliuoju planu buvo suplanuota minėtus du atsakovams priklausiusius žemės sklypus padalinti į aštuonis žemės sklypus, iš kurių vienas yra ginčo sklypas, plane pažymėtas numeriu (duomenys neskelbtini), jame nurodyta statybinė zona. Detaliuoju planu nustatyta minėto sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, sklypų naudojimo būdas – gyvenamoji teritorija, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos teritorija. Detaliajame plane taip pat pažymėtas aukšto slėgio magistralinio dujotiekio išsidėstymas, aukšto slėgio magistralinio dujotiekio apsaugos zona ir 1-os klasės vietovės vieneto teritorijos riba. Ieškovams susidomėjus ginčo sklypu atsakovai iki ieškovų sprendimo pirkti sklypą priėmimo ir sutarties sudarymo sudarė jiems visas galimybes jį apžiūrėti bei pateikė jiems visus turimus dokumentai, iš kurių matyti sklypo dislokacija, taikytinos apsaugos zonos, reglamentai ir t.t. Be to, patys ieškovai neneigia, jog prieš įsigydami sklypą jie kreipėsi į savo pasitelktą specialių žinių turintį asmenį - projektuotoją (architektą) ir aiškinosi apie galimybes jame vykdyti statybas. Pasitelktas projektuotojas kvalifikuotas asmuo statybų srityje, todėl ieškovai turėjo visas galimybes prieš sutarties sudarymą nustatyti ir įvertinti aplinkybę apie esamą aukšto slėgio magistralinį dujotiekį ir kokią tai įtaką gali turėti galimybėms vykdyti statyboms ginčo sklype. Atsakovai nuo ieškovų neslėpė, jog sklypas patenka į aukšto slėgio magistralinio dujotiekio 1-os klasės vietovės vieneto teritoriją, tai buvo aiškiai matyti ir detaliajame plane, nes jame pažymėta aukšto slėgio magistralinio dujotiekio išsidėstymas, jo apsaugos zona ir 1-os klasės vietovės vieneto teritorijos riba. Be to, ieškovų pasitelktas architektas jiems buvo išaiškinęs, kad sklypas patenka į šią zoną, todėl statybos techninį projektą reikės derinti su aukšto slėgio magistralinio dujotiekio valdytoju (tuo metu - AB „Lietuvos dujos“, o vėliau pastarojo teises perėmė AB „Amber Grid“). Todėl laikė, jog ieškovai sprendimą įsigyti ginčo sklypą priėmė laisva valia, žinodami (ir turėdami žinoti) faktinę aplinkybę apie tai, kad sklypas patenka į aukšto slėgio magistralinio dujotiekio 1-os klasės vietovės vieneto teritoriją, nesant suklydimo. Taip pat akcentavo, jog sutarties sudarymo metu reali galimybė statyti ginčo sklype gyvenamąjį namą buvo, o ja ieškovai nepasinaudojo ir šią galimybę prarado dėl savo pačių veiksmų ir neveikimo. Detaliuoju planu buvo suformuoti iš viso aštuoni atskiri žemės sklypai, kurie visi parduoti. Ieškovai patys yra pateikę duomenis apie tai, kad detaliojo plano zonoje nuo 2012 m. balandžio 2 d. buvo išduoti penki statybos leidimai septyniems pastatams (penkiems gyvenamiesiems ir dvejiems ūkiniams pastatams). Todėl parduodami sklypai ne tik galėjo būti, bet ir buvo panaudoti pagal nustatytą jų tiesioginę paskirtį. Šį faktą patvirtina ir tai, kad patys ieškovai 2016 m. birželio 28 d. buvo gavę specialiuosius architektūrinius reikalavimus gyvenamojo pastato statybai. Todėl ieškovams reikėjo tik pasirengti projektą, susiderinti ir pradėti statybas. Kai buvo parengtas detalusis planas, tuo metu buvo galimybės statyti po vienbutį gyvenamąjį namą kiekviename iš suplanuotų sklypų, įskaitant ir ginčo sklypą. Atsakovai negalėjo kontroliuoti pastatų skaičiaus didėjimo aukšto slėgio magistralinio dujotiekio 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje, nes tai nuo jų nepriklausė. Be to nurodė, kad atsakovai nėra ir negali būti atsakingi už teisės aktų pasikeitimus, kurie bus atlikti po sutarties sudarymo ir tai, kaip jie įtakos statybos galimybes sklype ar kitus niuansus. Energetikos ministro įsakymas „Dėl magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklių patvirtinimo“ 2017 m. liepos 1 d. buvo išdėstytas nauja redakcija. Šio teisės akto pasikeitimo išdavoje sugriežtėjo reikalavimai ir normatyvai taikytini statyboms magistralinio dujotiekio apsaugos zonoje. Po šio pasikeitimo detalizavus reikalavimus aukšto slėgio magistralinio dujotiekio 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje, buvo pradėta skaičiuoti maksimalus leistinas ten esančių pastatų kiekis vienete. Pasisakydami dėl ieškovų reikalavimo dėl nuostolių priteisimo atsakovai nurodė, kad nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovai suklydo dėl atsakovų kaltės, galimybių statyti ginčo sklype vienbutį gyvenamąjį namą ieškovai neteko dėl savo pačių kaltės, todėl nei ieškovų patirtos išlaidos yra vertintinos kaip nuostoliai, nei atsakovai turi pareigą jas atlyginti, todėl ieškovų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo prašė atmesti.

4.       Trečiasis asmuo AB „Amber Grid“ 2019 m. lapkričio 28 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų S. J. ir H. J. ieškinį, kuriame prašė ieškinio (ne)tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į jų atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir argumentus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. nurodė, jog AB „Amber Grid“, vadovaudamasi Magistralinio dujotiekio įrengimo ir plėtros taisyklėmis, teisėtai ir pagrįstai 2018 metais atsisakė išduoti derinimus, pritarimus, sutikimus, kitus dokumentus, susijusius su pastato (-ų) ginčo žemės sklype statyba.

5.       Trečiasis asmuo UAB „MTARCH“ 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovų S. J. ir H. J. ieškinį, kuriame prašė ieškovų ieškinio reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškinyje nėra tinkamai įvertintos esminės bylos aplinkybės. M. T. individualios įmonės parengti 2008 m. spalio mėn. gyvenamosios paskirties statinių išdėstymo specialusis planas „(duomenys neskelbtini) teritorijos (apimančios (duomenys neskelbtini) bloko dalį), tame tarpe žemės ūkio paskirties sklypai: kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir 2009 m. rugsėjo „Žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimo, padalinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo nustatymo, bei statybos reglamentavimo“ detalusis planas yra galiojantys teritorijų planavimo dokumentai, todėl sprendžiant dėl galimybių vykdyti statybas privalu vadovautis jų sprendiniais. Į šiuos sprendinius privalėjo atsižvelgti ir AB „Amber Grid“, kurios pirmtakas AB „Lietuvos dujos“ suderino minėtų dokumentų sprendinius ir sukūrė savininkams lūkesčius statyti juose suplanuotą pastatų kiekį. To nedarant pažeidžiami asmenų teisėti lūkesčiai, be to, teritorijų planavimo procesas tampa beprasme veikla, tuščiu lėšų ir laiko švaistymu, neigiama teisės normose numatyta valstybės bei vietos savivaldos institucijų kompetencija, įskaitant ir savivaldybės savarankiškąją funkciją – planuoti teritorijas, įgyvendinti savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinius (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktas). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį galiojantis teritorijų planavimo dokumentas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, įskaitant ir AB „Amber Grid“. Teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai net dvigubai buvo suderinti atsakingų institucijų (įskaitant ir AB „Lietuvos dujos“, kurių teisių ir pareigų perėmėjas yra AB „Amber Grid“), t. y. magistralinio dujotiekio valdytojas suderino tiek specialųjį planą, tiek detalųjį planą. Abiejuose teritorijų planavimo dokumentuose yra suplanuotos statybos ginčo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijoje. Derinant abu teritorijų planavimo dokumentus AB „Lietuvos dujos“, kaip kompetentingas subjektas, vertino atitinkamą 1-os klasės vietovės vienetą, į kurį patenka planuojama teritorija, įskaitant ginčo sklypą ir konstatavo, kad statybos planuojamoje teritorijoje neviršytų leistino maksimalaus statinių skaičiaus ir kt. Detalusis planas yra neriboto galiojimo planavimo dokumentas, tame tarpe ir keičiantis teisės aktų reglamentavimui, po santykinai ilgo laikotarpio nuo planavimo dokumento patvirtinimo, yra svarbu visomis viešai prieinamomis priemonėmis (konsultacijomis AB „Amber Grid“, vietos savivalda ir pan.) gauti kvalifikuotą informaciją, ar konkrečiame žemės sklype einamuoju laikotarpiu galima įgyvendinti statytojo teises ir tikslus.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, priteisė iš kiekvieno ieškovo H. J. ir S. J. atsakovams I. G. ir D. M. kiekvienam po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam asmeniui AB „Amber Grid“ kiekvieno ieškovo H. J. ir S. J. po 1 358,42 Eur bylinėjimosi išlaidas.

7.       Teismas nustatė, kad 2016 m. balandžio 4 d. tarp ieškovo S. J. ir atsakovų I. G., atstovaujamos įgaliotinio V. G., ir D. M. buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria atsakovai pardavė dalimis po 1/2, o ieškovai bendrosios jungtinės nuosavybės teise nupirko 0,1832 ha, žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kaina – 26 000 Eur, kiekvienam iš pardavėjų sumokėjo po 13 000 Eur (el. b. t. 1, 113-115). Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad sklypo kaina buvo sumokėta pardavėjams. Iš pirkimo-pardavimo sutarties ir nekilnojamojo turto registro teismas nustatė, kad ieškovas S. J. sklypą pirko bendrosios jungtinės nuosavybės teise, jis registruotas, kaip ieškovų H. J. ir S. J. sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Pirkimo-pardavimo sutarties 8.2 punkte numatyta, jog tais atvejais, kai pardavėjai tinkamai pranešė pirkėjui apie trečiųjų asmenų teises į perduodamą daiktą ar šių teisių suvaržymą sutarties sudarymo metu, taip pat kai trečiųjų asmenų teisės ar jų suvaržymas buvo įregistruotas viešame registre, pirkėjas negali remtis aplinkybe, kad pardavėjai pažeidė savo pareigas. Pirkimo-pardavimo sutarties 9.1 punkte nustatyta, jog pardavėjai garantuoja, kad šios sutarties sudarymo momentu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktu nebūtų galima naudotis pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Pardavėjai atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po daikto perdavimo dėl pirkėjo ar trečiųjų asmenų kaltės, arba dėl nenugalimos jėgos. Iš žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro (el. b. t. 1, l. 23-24) duomenų teismas nustatė, jog šis sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas pagal detalųjį planą, kuriuo atliktas I. G. ir D. M. žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) padalinimas į aštuonis sklypus, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas į kitos paskirties žemę, naudojimo būdo ir pobūdžio, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, statybos reglamentų nustatymas. AB „Lietuvos dujos“ 2009 m. spalio mėnesį išduotose planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti nurodyta, jog atliekant detalų planavimą privaloma įvertinti vietovės klasę. Šis magistralinis dujotiekis yra pastatytas pagal pirmos vietovės klasės reikalavimus. Pirmos klasės vietovė yra vietovės klasės vienetas (teritorija po 200 metrų į abi puses nuo magistralinio dujotiekio vamzdžio ašies ir tęsiasi 1 600 metrų išilgai vamzdyno), turintis 10 ar mažiau pastatų, skirtų žmonėms būti. Magistralinio dujotiekio vietovės pirmos klasės vieneto teritorijoje yra žemės sklypai kadastriniais (duomenys neskelbtini), kurioje ribojamas užstatymo tankumas (el. b.t.1, l. 25-29) (duomenys neskelbtini) teritorijos Gyvenamosios paskirties statinių išdėstymo Specialaus plano sprendiniuose. Pagrindiniame brėžinyje, parengtame 2008 m. spalio mėn. M. T. individualios įmonės „Torrau architects“ (el. b. t. 1, l. 34) 9 punkte nurodyta, kad projektuojamojoje teritorijoje numatomos šios magistralinio dujotiekio apsaugos priemonės: planuojamoje teritorijoje numatoma ne daugiau kaip 10 statinių žmonėms būti (skaičiuojant 1 butą kaip 1 statinį), nustatomas vadovaujantis magistralinio dujotiekio I vietovės klasės apribojimais, apimančiais žemės juostą 200 m į abi puses nuo dujotiekio ašies ir 1 600 m ruože išilgai vamzdyno ašies: rengiantis statyti bet kokius statinius ar įrenginius arčiau nei 350 m nuo dujotiekio ašies, priešprojektiniai pasiūlymai ir projektinė dokumentacija privalo būti derinama su magistralinį dujotiekį eksploatuojančia organizacija. Iš 2010 m. vasario 3 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės nuolatinės komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nustatė, jog detalusis planas buvo suderintas visų derinančių institucijų, tame tarpe ir AB „Lietuvos dujos“ atstovo (el. b. t. 1, l. 36-37). 2017 m. liepos 25 d. ieškovai su UAB „Santakos architektūros studija“ sudarė projektavimo darbų sutartį, kuria projektuotojas įsipareigojo parengti ir perduoti užsakovui su visomis reikalingomis statybos valstybinės priežiūros institucijomis suderintą Individualaus vienbučio gyvenamojo namo ir pagalbinio ūkio pastato (duomenys neskelbtini), statybos projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą (el. b. t. 1, l.44-47). 2018 m. sausio 10 d. ieškovas ir architektė E. K. sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo numatyta, (el. b. t. 1 l. 48-49). 2018 m. kovo 26 d. statinio projekto vadovas G. kreipėsi į AB „Amber Grid“ dėl projektavimo sąlygų išdavimo ieškovams priklausančiame sklype (duomenys neskelbtini), išdavimo. 2018 m. rugpjūčio 18 d. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija išdavė leidimą statyti vienbutį gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 156-160). 2018 m. balandžio 24 d. AB „Amber Grid“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t.1 l.52-53) išnagrinėjęs prašymą bei įvertinęs turimus bei kitus, viešai prieinamus duomenis, informavo, kad esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka sklypas, jau yra pasiektas maksimalus leistinas žmonėms būti skirtų pastatų skaičius (įvertinant naujos statybos galimybės sklype, vertinama teritorija nustatyta pagal Įrengimo ir plėtros taisyklių 26.3 punkto reikalavimus), todėl galimybės sklype statyti Įrengimo ir plėtros taisyklių 7.1 ir 16.1 punktuose nurodytus pastatus šiuo metu nėra ir atsižvelgusi į aukščiau išdėstytą bei vadovaudamasi Įrengimo ir plėtros taisyklių 18,19, 20, 24.1 punktų nuostatomis, bendrovė šiuo metu negali išduoti projektavimo sąlygų sklype numatomų vieno buto gyvenamojo bei pagalbinio ūkio pastatų statybos projektui rengti.

8.       Teismas sprendime nurodė, kad iš sandorio šalių paaiškinimų jis nustatė, jog ieškovai prieš įsigydami žemės sklypą, jį apžiūrėjo, gavo detaliojo plano brėžinį ir dėl žemės sklypo konsultavosi su specialiųjų žinių turinčiu specialistu – architektu, kurio tapatybės teismui ir byloje dalyvaujantiems asmenims neatskleidė. Tarp sklypo apžiūrėjimo ir sandorio sudarymo praėjo apie 3 savaitės laiko, todėl teismas laikė, jog ieškovai, nors ir gyvendami užsienyje turėjo pakankamai laiko išstudijuoti sklypo dokumentus ir pasikonsultuoti su specialistais. Ieškovų atstovas S. J. teismui paaiškino, jog tiek atsakovai tiek ir architektas ieškovams nurodė, kad namo statybai bus reikalingas AB „Amber Grid“ pritarimas, nes ginčo žemės sklypas yra magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto teritorijoje. Šiuo atveju teismas vertino, jog ieškovai siekė įsigyti žemės sklypą gyvenamojo namo statyboms. Prieš sudarydami žemės sklypo pirkimo sutartį, ieškovai apžiūrėjo sklypą, analizavo nekilnojamojo turto registro duomenis, detalųjį planą rodė architektui, kuris jiems nurodė, jog statybas reikės derinti su AB „Amber Grid“. Viešajame registre sklypo paskirtis buvo nurodyta kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Atsakovai ieškovams pateikė sklypo dokumentaciją, detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje 9 punkte buvo pateikta informacija, jog projektuojamojoje teritorijoje numatomos šios magistralinio dujotiekio apsaugos priemonės: planuojamoje teritorijoje numatoma ne daugiau kaip 10 statinių žmonėms būti (skaičiuojant 1 butą kaip 1 statinį), nustatomas vadovaujantis magistralinio dujotiekio I vietovės klasės apribojimais, apimančiais žemės juostą 200 m į abi puses nuo dujotiekio ašies ir 1 600 m ruože išilgai vamzdyno ašies: rengiantis statyti bet kokius statinius ar įrenginius arčiau nei 350 m nuo dujotiekio ašies, priešprojektiniai pasiūlymai ir projektinė dokumentacija privalo būti derinama su magistralinį dujotiekį eksploatuojančia organizacija. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovų nurodytais argumentais, jog atsakovai nuo ieškovų nuslėpė aplinkybę, jog žemės sklypas yra teritorijoje, kurioje ribojamas statinių kiekis ir tankumas. Ieškovai S. J. ir H. J. paaiškino, jog jie detaliojo plano teritoriją tapatino su magistralinio dujotiekio I vietovės klasės vienetu. Manė, jog detaliojo plano teritorijoje galima statyti 10 pastatų, nors detaliajame plane nurodyta ne daugiau kaip 10, kas reiškia, jog realiai galimų statyti statinių kiekis detaliajame plane nenurodytas o apibrėžta maksimali riba. Teismas sutiko ir su trečiojo asmens AB „Amber Grid“ atstovės argumentais, jog ieškovai tokiu būdu suklydo dėl teisės, o ne dėl faktinių aplinkybių. Nurodė, jog iš detaliojo plano buvo akivaizdu, jog ieškovai privalės statybą derinti su AB „Lietuvos dujos“, nes šalia eina magistralinis dujotiekis, tačiau iki sandorio sudarymo ieškovai į AB „Amber Grid“ nesikreipė išsiaiškinti ar ginčo sklype galima statyba. Todėl sprendė, jog šiuo aspektu ieškovai neveikė sąžiningai ir apdairiai. Pasisakydamas dėl ieškovų argumento, jog suklydimo esmė yra ta, jog faktiškai įsigyjant sklypą vietovės klasės vienetas jau buvo perpildytas, t. y. jame jau buvo pastatyta 10 pastatų žmonėms būti, teismas nurodė, jog visi byloje dalyvavę asmenys pripažino, jog iki 2017 m. birželio 28 d. teisinis reglamentavimas buvo pakankamai neapibrėžtas – nebuvo teisės aktu aiškiai nustatyta metodika, kaip privalo būti nustatomas vietovės klasės vienetas, nebuvo apibrėžta pagal kuriuos kriterijus AB „Amber Grid“ turi priimti sprendimą, teisės aktais nebuvo aiškiai nustatyta, kokie pastatai turi būti laikomi pastatais, skirtais žmonėms būti, nebuvo nuostatos, jog priimant sprendimą turi būti atsižvelgta ne tik į jau esamus pastatus, bet ir į išduotus leidimus pastatams statyti. Tik nuo 2017 m. teisės aktuose buvo apibrėžta statinių, skirtų žmonėms būti, samprata. Todėl sprendė, jog nuo 2017 m. reglamentavimas tampo aiškesnis ir apibrėžtesnis. Dėl to AB „Amber Grid“ nebeliko galimybės interpretuoti ir savo nuožiūra spręsti ir vertinti pastatus, kaip skirtus žmonėms būti. Dėl reglamentavimo pokyčių ta pati faktinė situacija (statiniai, esantys vienete) iki 2017 m. birželio 28 d. ir po šios datos galėjo būti vertinami skirtingai. Šias aplinkybes teismui patvirtino ir AB „Amber Grid“ atstovas. Teismas nurodė, jog į bylą pateiktos ieškovų rengtos schemos, orto-foto medžiaga, bei registrų išrašai (el. b. t. 2, l. 10-97) patvirtina, jog detaliojo plano teritorijoje statinių yra daugiau nei 10, tačiau kurie iš šių pastatų sandorio sudarymo metu AB „Amber Grid“ buvo vertinami kaip pastatai skirti žmonėms būti nėra žinoma. Teismas sutiko su AB „Amber Grid“ išsakytais schemos (el. b. t. 2, l. 147) trūkumais, todėl nelaikė šios schemos tinkamu įrodymu. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad sandorio sudarymo dieną, egzistavo faktinės aplinkybės, dėl kurių statyba ginčo sklype nebuvo galima, teismas labiau tikėtina aplinkybe laikė tai, kad galimybė statyti sklype išnyko pasikeitus teisiniam reguliavimui po 2017 m. birželio 28 d., o atsakovai negali būti atsakingi už tai, jog pasikeitus teisiniam reguliavimui, ginčo sklype nebeliko galimybės statyti gyvenamąjį namą. Nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovai buvo detaliojo plano rengėjai, nesudaro galimybės šioje situacijoje preziumuoti jų kaltės, o byloje nėra nustatyta, jų nesąžiningų veiksmų.

9.       Pasisakydamas dėl ieškovų ieškinio reikalavimo dėl žalos priteisimo teismas nurodė, jog  ieškovai ieškinyje nurodė, kad jie buvo suklaidinti atsakovų, nes pastariesiems turėjo būti žinomos grėsmės, jog parduodamame žemės sklype statyba yra negalima, arba galimai bus negalima ir tą aplinkybe nutylėjo. Teismas nesutiko su šiais argumentais, nurodė, jog atsakovams buvo perduoti sklypo dokumentai ir detalusis planas, kuriame buvo nuorodos, jog teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, taikomi užstatymo ir tankumo ribojimai. Dėl šios priežasties grėsmė, jog sklype statyba galimai bus negalima buvo išviešinta ieškovams. Ieškovai turėjo tris savaites pasikonsultuoti su specialistais, kreiptis į magistralinio dujotiekio eksploatavimą vykdančią instituciją, kad išsiaiškinti galimybės statyti sklype niuansus, tačiau to nedarė. Todėl teismas sprendė, jog nesant pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia, nenustačius, jog ieškovai suklydo dėl atsakovų kaltės, nėra pagrindo priteisti iš atsakovų ieškovų naudai 5 179,41 Eurų išlaidų. 

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

10.       Apeliaciniu skundu ieškovai S. J. ir H. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šiame procesiniame dokumente ieškovai taip pat  prašė paskirti byloje teritorijų planavimo ir statybos galimybės nustatymo ekspertizę ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

11.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1.                       Ieškovai vertina, apskųstasis teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas ne tik netinkamai aiškinant ir taikant materialinės teisės normas, bet ir pažeidžiant procesines teisės normas. Sprendimą priėmęs teismas netaikė pardavėjo pareigas reguliuojančių teisės normų bei teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, netinkamai nustatė pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio prievolių balansą ir veiksmus sąžiningumo aspektu. Taip pat teismo skundžiamo sprendimo argumentai yra netinkama įrodymų vertinimo bei įstatymo taikymo išdava, kuri prieštarauja byloje esantiems įrodymams bei išaiškėjusioms faktinėms aplinkybėms.

2.2.                       Teismas, pažeisdamas pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio prievolių nustatymo taisykles, pirkėjo valiai susiformuoti reikšmingas aplinkybes, priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino, kad pardavėjai ginčo žemės sklypu disponavo beveik dešimtmetį, buvo planavimo organizatoriai, kurie, kaip reglamentuoja teritorijų planavimą reguliuojantys teisės aktai, buvo išsamiai įsigilinę į žemės sklypo vietovės specifiką bei jos apribojimus. Iš atsakovo D. M. paaiškinimų akivaizdu, kad jis aiškinosi ir tyrė Vieneto užstatymo reglamentavimą ir žinojo jo pasekmes bei iš to kylančius parduodamo daikto paslėptus trūkumus. Pirkėjai, gi, tuo tarpu, turėjo tris savaites laiko, per kurias atliko visus apdairiam bei rūpestingam pirkėjui deramus veiksmus – susipažino su dokumentacija, konsultavosi su specialistais, tačiau kaip tapo akivaizdu iš bylos nagrinėjimo eigos, negalėjo turėti nei prielaidų sužinoti, nei galimybių nustatyti, kad nusipirktame sklype statyba bus iš viso negalima. Byla teisme buvo nagrinėjama daugiau kaip metai laiko, byloje dalyvavo ir teisininkai, ir teritorijų planavimo specialistai ir magistralinio dujotiekio valdytojo atstovai. Nei vienas iš bylos dalyvių negalėjo pateikti argumentuoto paaiškinimo, kokius konkrečius veiksmus ieškovai turėjo atlikti, siekdami įsivertinti iki ginčo sandorio, kad perkamame žemės sklype statyba bus iš viso negalima. Ieškovams jau vėliau, paaiškėjus apie viršytą užstatymo tankį vienete ir kreipusis į savivaldybę, informacijos apie visus statinius vienete taip pat nepavyko gauti.

2.3.                       Neaišku kuo remdamasis teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad galbūt ieškovams prieš sudarant sandorį reikėjo kreiptis į trečiąjį asmenį AB „Amber Grid“ ir taip sužinoti perkamo daikto trūkumus. Ši institucija tokios informacijos preliminariai neteikia, tai nėra numatyta jos funkcijose ir teismas niekuo nepagrindė tokio savo teiginio. Be to, bylos nagrinėjimo pradžioje ieškovų atstovė prašė teismo išreikalauti iš AB „Amber Grid“ rašytinius įrodymus (prašymas dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo - DOK-35658), teismas 2019 m. balandžio 5 d. nutartimi šį prašymą tenkino iš dalies ir pareikalavo informacijos iš AB „Amber Grid“, tačiau vykdydamas teismo nutartį šis valstybės valdomas subjektas į teismo užduotus klausimus iš esmės neatsakė (I tomas, b. l. 185-186), o bendrai tiek teismui, tiek visame susirašinėjime su ieškovais nurodė, kad vienete esančių pastatų skaičių galima nustatinėti remiantis viešai prieinama informacija, AB „Amber Grid“ nei teikti, nei saugoti tokios informacijos prievolės neturi. Todėl, teismas padarė visiškai nepagrįstas ir prieštaraujančias byloje esantiems įrodymams išvadas, kad sąžiningas pirkėjas, susipažinęs su nekilnojamojo turto registro informacija bei detaliojo plano brėžiniu, galėjo kaip nors sužinoti ar suprasti, kad jo įsigytame žemės sklype statyba bus negalima, nors net bylą nagrinėjusiam teismui nepavyko gauti jį dominusios informacijos, kai jis kreipėsi į AB „Amber Grid“. Ieškovų atstovė taip pat bylos nagrinėjimo metu kreipėsi į AB „Amber Grid“ su labai konkrečiais klausimais apie vieneto užstatymo tankio skaičiavimą, tačiau konkrečių atsakymų iš šio subjekto negavo. Todėl nepaaiškinama, kokiu būdu teismas galėjo padaryti išvadą, kad ieškovai galėjo gauti juos dominusią informaciją dėl statybos galimumo. Taigi, teismas savo motyvus grindė prielaidomis, prieštaraujančiomis byloje esantiems įrodymams.

2.4.                       Skundžiamo sprendimo motyvai prieštarauja vieni kitiems. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo atlyginti ieškovų patirtas išlaidas, teismas nurodė, kad ieškovai ieškinyje nurodė, kad jie buvo suklaidinti atsakovų, nes pastariesiems turėjo būti žinomos grėsmės, jog parduodamame žemės sklype statyba yra negalima, arba galimai bus negalima ir tą aplinkybę nutylėjo. Teismas nesutiko su šiais argumentais, nes atsakovams buvo perduoti sklypo dokumentai ir detalusis planas, kuriame buvo nuorodos, jog teritorijoje, kurioje yra ginčo sklypas, taikomi užstatymo ir tankumo ribojimai. Dėl šios priežasties grėsmė, jog sklype statyba galimai bus negalima buvo išviešinta ieškovams. Taigi, teismas laikė, kad atsakovai galimai žinojo apie statybos negalimumą, tačiau savo prievolę pilnai įvykdė pateikdami detalaus plano brėžinį. Tokiu būdu teismas visiškai netinkamai vertino pardavėjo pareigas, pažeisdamas pirkimo – pardavimo santykius reguliuojančias materialines teisės normas bei teismų praktikos taisykles, pasisakančias apie pardavėjo sąžiningumo svarbą, pareigas nustatė vien tik pirkėjui ir jam uždėjo nepagrįstai aukštą sąžiningo, protingo ir rūpestingo asmens standartą, nors turėjo tokį standartą nustatyti pardavėjui.

2.5.                       Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neteisingai nurodė atsakovų rolę teritorijų planavimo procese, nes jie buvo ne detaliojo plano rengėjai, o organizatoriai. Be to, atsižvelgdamas į atsakovų kaip pardavėjų pareigas, numatytas įstatyme, teismas turėjo vertinti, kad kaip planavimo organizatoriai pardavėjai privalėjo įspėti pirkėjus apie faktinę situaciją ir tai, jog galimybė statytis gyvenamąjį namą ketinamame įsigyti žemės sklype gali kisti laike, priklausomai nuo kitų statybų vienete. Apie tai pardavėjai pirkėjų neįspėjo, nors šiuos daikto trūkumus žinojo arba privalėjo žinoti. Tokio pobūdžio informacija turi esminę reikšmę sutarčiai sudaryti, nes šios informacijos atskleidimas parodo kokios rizikos sandorį pirkėjai ketino sudaryti. Šie pardavėjo veiksmai, t. y. nurodytos informacijos apie daiktą (su daikto naudojimu pagal paskirtį susijusią riziką) neatskleidimas, laikytini kaip pardavėjo pareigos užtikrinti daikto kokybę ir aptarti daikto trūkumus pažeidimas.

2.6.                       Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo daug aplinkybių, iš kurių buvo akivaizdu, kad jau rengiant specialųjį ir detalųjį planus, magistralinio dujotiekio I klasės vienete statinių žmonėms būti skaičius viršijo 10, šie įrodymai byloje buvo akivaizdūs bei nenuginčyti, tačiau pirmosios instancijos teismas juos nepagrįstai atmetė.

2.7.                       Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino suklydimo objektą, nurodydamas, jog sutiktina ir su trečiojo asmens AB „Amber Grid“ atstovės argumentais, jog ieškovai tokiu būdu suklydo dėl teisės, o ne dėl faktinių aplinkybių. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta dėl to, kad suklydimas dėl teisės, o ne dėl faktinių aplinkybių turėtų reikšmės tik tokiu atveju, jei ieškovai sklypą būtų įsigiję iš perpardavėjų, kurie neturėjo prievolės nei domėtis, nei stebėti teisės aktų, susijusių su galimybe naudoti parduodamą sklypą pagal paskirtį, o taip pat žinoti faktines aplinkybes apie statinių žmonėms būti vienete skaičių.

2.8.                       Skundžiamame sprendime nurodomas sunkiai suprantamas ir visiškai neteisėtas teismo argumentavimas dėl atsakovų atsakomybės eliminavimo neva pasikeitus įstatymų reglamentavimui po ginčo sandorio sudarymo. Tokia teismo išvada yra neteisinga, nes ieškovai nesutiko, kad iki 2017 m. birželio 28 d. ir po to teisinis reglamentavimas buvo reikšmingas ginčo santykiui, nes, ieškovų manymu, teisės akto pakeitimai iš esmės nepakeitė nei vieneto teritorijos, nei skaičiuotinų pastatų pobūdžio, nei vieneto nustatymo metodo. Be to, tokia teismo išvada yra paneigianti teismo pareigą ginčo sprendimui taikyti įstatymus tiesiogiai, o ne remtis kitų asmenų pamąstymais apie įstatyminį reglamentavimą. Tokiu būdu teismas, remdamasis ne įstatymu, o bylos dalyvių nekonkrečiais pamąstymais apie įstatymų pakeitimus, padarė nepagrįstą, abstrakčią ir neteisėtą išvadą.

2.9.                       Teismas, darydamas išvadą, kad nėra aišku, kurie iš ieškovų ir jų atstovės pateiktuose skaičiavimuose esančių pastatų sandorio sudarymo metu AB „Amber grid“ buvo vertinami kaip pastatai skirti žmonėms būti, rėmėsi abstrakčiais teiginiais. Tokią išvadą teismas galėjo padaryti tik visiškai nenagrinėjęs ir nevertinęs į bylą pateiktų rašyti įrodymų. Teismas taip pat neįvertino ir tos aplinkybės, kad byloje dalyvaujantys asmenys suinteresuoti byloje paaiškinimus teikti taip, kad jiems ateityje nekiltų atsakomybė ir šių asmenų procesinis elgesys nerodė noro išsiaiškinti byloje tiesą.

2.10.                      Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar ieškovai sandorį sudarė dėl suklydimo. Byloje buvo būtina nustatyti, ar statyba ginčo žemės sklype buvo galima sandorio sudarymo metu. Teismas rėmėsi tik atsakovų teikta informacija, neva patvirtinančia, kad statyba ginčo sandorio sudarymo metu yra galima. Atmesdamas ieškovų teiktus ir byloje nenuginčytus įrodymus, o pasiremdamas vien tik atsakovų ir trečiųjų asmenų teiginiais, teismas netinkamai vadovavosi įrodymų viseto vertinimo taisykle, ją taikė neišsamiai, neteisingai ir tik teoriškai. Teismas vertino ieškovų teiktus rašytinius įrodymus su kitų bylos dalyvių samprotavimais, nesirėmė įrodymų pakankamumo taisykle, pagrįstą įsitikinimą formavo ne remdamasis pilnu visų įrodymų turiniu, o tik tam tikromis įrodymų dalimis, todėl padarė klaidingas išvadas byloje ir priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Be to, teismas nesiėmė jokių veiksmų byloje tiesai nustatyti bei išsiaiškinti, kodėl ieškovų teiktas vieneto brėžinys nėra tinkamas, bet ir pareikalauti iš šalių papildomų įrodymų arba pats surinkti reikiamus papildomus įrodymus. Bylos esmės atskleidimas  reikalavo specialių žinių, nes ieškinio reikalavimai kildinami iš daikto trūkumų, kurių atsiradimo laikas byloje yra ginčijamas atsižvelgiant į specifinį teritorijų planavimo ir statybos reglamentavimą, specialius skaičiavimus. Atmesdamas be pagrindo ieškovų teiktus įrodymus ir byloje nesant kitų, teismas ne tik savo iniciatyva nenusprendė skirti ekspertizės šioje civilinėje byloje, bet ir nepasiūlė tokio prašymo pateikti šalims, siekiant išsiaiškinti esmines bylai aplinkybes nuo kurių priklauso bylos baigtis. Todėl ieškovai apeliaciniame skunde pareiškė prašymą paskirti teismo ekspertizę, kad įvertinti reikšmingus bylai teritorijų planavimo dokumentus.

2.11.                      Pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu priteistos iš ieškovų trečiojo asmens AB „Amber Grid“ naudai jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nurodant, kad šios išlaidos yra patvirtintos įrodymais, protingo dydžio, prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Palyginus trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas, už atsiliepimo surašymą ir atvykimą į vieną posėdį, jos sudarė dvigubai daugiau, nei per visus metus bylinėjimosi išlaidų patyrė atsakovai, tačiau teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir, priteisdamas neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, pažeidė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Teismas privalėjo atkreipti dėmesį, jog trečiasis asmuo AB „Amber Grid“ yra valstybės valdoma įmonė, turinti teisės skyrių (https://www.ambergrid.lt/lt/apie mus/valdymas/organizacine - struktūra), todėl šiame ginče teismui įtraukus AB „Amber Grid“ trečiuoju asmeniu dėl ekspertinės nuomonės teikimo, trečiasis asmuo turėjo visas galimybes naudoti įmonės teisininkus, ir nesamdyti išorinių, nes byloje nagrinėjami klausimai susiję su trečiojo asmens funkcijų vykdymu ir jų aiškinimu.

12.       Atsakovai I. G. ir D. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, netenkinti apeliantų prašymo dėl ekspertizės byloje paskyrimo.

13.       Atsiliepime atsakovai nurodo šiuos argumentus:

4.1.                       Pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai sprendė, kad sutartį ieškovai sudarė nesant jų suklydimo, laisva valia prisiimdami teises ir pareigas pagal ją, todėl pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia nėra. Ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad sklypas yra nekokybiškas daiktas, ir nepagrįstai remiasi teisės normomis, reglamentuojančiomis daiktų kokybę, kokybės trūkumų atskleidimą ir pan., ir apskritai šias teisines nuostatas interpretuoja neteisingai. Sutartį pirmosios instancijos teisme ieškovai ginčijo esminio suklydimo pagrindu, o ne tuo, kad jiems buvo parduotas tariamai nekokybiškas daiktas. Pastarąjį pagrindą ieškovai pirmą kartą nurodė tik apeliacinės instancijos teisme. Ieškovų argumentai dėl sklypo kokybės yra už bylos nagrinėjimo ir apeliacinio proceso ribų, todėl nėra vertintini. Ieškovų argumentai dėl sklypo kokybės yra už bylos nagrinėjimo ir apeliacinio proceso ribų, todėl nėra vertintini.

4.2.                       Teisės nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, todėl visi ieškovų apeliacinio skundo argumentai, kad jie sutarties sudarymo metu tariamai nežinojo apie sklypui keliamus reikalavimus, kad atsakovai tariamai neatskleidė kažkurių tokių reikalavimų, kad, ieškovai nebūtų pirkę sklypo, jei būtų juos žinoję, yra atmestini kaip nepagrįsti bei teisiškai nereikšmingi.

4.3.                       Ieškovai nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovai sutarties sudarymo metu žinojo apie tariamą gyvenamojo namo statybų negalimumą sklype. Priešingai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad gyvenamojo namo statybos sklype tapo negalimos jau po sutarties sudarymo - dėl įvykusio teisinio reglamentavimo pasikeitimo. Ieškovai galimybės statyti ginčo sklype pastatus neteko dėl savo pačių laisva valia priimto sprendimo neginti savo teisių nuo kitų asmenų ir institucijų daromų pažeidimų. Šios aplinkybės priklausė tik nuo pačių ieškovų, atsakovai už jas nėra atsakingi, jų negalėjo kontroliuoti, be to, jos atsirado jau po sutarties sudarymo, todėl nėra jokio pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia.

4.4.                       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovai neįrodė, kad sutarties sudarymo metu sklype jau nebuvo galima gyvenamojo namo statyba dėl aktualioje 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje tariamai pasiekto maksimalaus leistino pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus. Teismas pagrįstai sutiko su AB „Amber Grid“ išsakytais ieškovų pateiktos tariamos 1-os klasės vietovės vieneto teritorijos schemos trūkumais ir dėl šios priežasties pagrįstai nelaikė šios schemos tinkamu įrodymu.

4.5.                       Teismas pagrįstai pastebėjo, kad nei AB „Amber Grid“ atstovas, nei liudytojas V. N., nei liudytojas architektas M. T., nei liudytoja L. P. negalėjo pateikti teismui dokumentų, įrodančių, kaip rengiant detalųjį planą buvo apibrėžtas vietovės klasės vienetas ir kurie pastatai buvo vertinami kaip skirti žmonėms būti, tačiau visi patvirtino, jog tokie skaičiavimai buvo atliekami. Ieškovai nepagrįstai remiasi Energetikos ministerijos nuomone dėl pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiavimo, išdėstyta 2018 m. rašte. Kaip teisingai išaiškino teismas, tiek 2016, tiek ir 2018 metais tik AB „Amber Grid“, o ne Energetikos ministerija turėjo kompetenciją priimti sprendimus, ar nėra viršytas statinių, skirtų žmonėms būti, skaičius vietovės klasės vienete. Be to, kaip teisingai sprendime išdėstė teismas, iki 2017 m. birželio 28 d. teisinis reglamentavimas buvo pakankamai neapibrėžtas - nebuvo teisės aktu aiškiai nustatyta metodika, kaip privalo būti nustatomas vietovės klasės vienetas, nebuvo apibrėžta pagal kuriuos kriterijus AB „Amber Grid“ turi priimti sprendimą, teisės aktais nebuvo aiškiai nustatyta, kokie pastatai turi būti laikomi pastatais, skirtais žmonėms būti, nebuvo nuostatos, jog priimant sprendimą turi būti atsižvelgta ne tik į jau esamus pastatus, bet ir į išduotus leidimus pastatams statyti. Tik nuo 2017 m. teisės aktuose buvo apibrėžta statinių, skirtų žmonėms būti, samprata.

4.6.                       Ieškovai galimybę statyti ginčo sklype gyvenamąjį namą prarado po sutarties sudarymo dėl savo pačių veiksmų bei neveikimo, už kuriuos patys yra atsakingi, ir, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, dėl po sutarties sudarymo pasikeitusio teisinio reglamentavimo. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad AB „Amber Grid“ jau sutarties sudarymo metu laikė, kad aktualioje 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje maksimalus leistinas pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičius jau yra pasiektas. Tokių įrodymų pateikta nebuvo todėl, kad jų nėra, nes nebuvo ir pačios minėtos aplinkybės. O byloje atsakovų pateikti įrodymai patvirtina, kad AB „Amber Grid“ dar kurį laiką po sutarties sudarymo derino naujų gyvenamųjų namų statybas aktualioje 1-os klasės vietovės vieneto teritorijoje. Taigi akivaizdu, kad sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo dar buvo galimybė statyti sklype gyvenamąjį namą.

4.7.                       Ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai kvestionuoja specialiojo plano ir detaliojo plano sprendinius bei reiškia pretenzijas atsakovams dėl specialiojo plano ir detaliojo plano parengimo. Pabrėžia, kad šie teritorijų planavimo dokumentai yra galiojantys, nenuginčyti, o ieškovai nereiškia reikalavimų dėl jų tvirtinimo aktų pripažinimo negaliojančiais, todėl argumentai dėl specialiojo plano ir detaliojo plano sprendinių tariamo netinkamumo, šių teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūros, atsakovų statuso planavimo procese ir kt. nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl nėra vertintini. Todėl atsakovai mano, jog šie ieškovų argumentai yra visiškai nepagrįsti.

4.8.                       Ieškovai, prašydami naikinti visą sprendimą, apeliaciniame skunde nenurodė nei vieno argumento dėl jo nepagrįstumo, o būtent, kodėl jis nepagrįstas dalyje dėl nuostolių priteisimo. Todėl laikytina, kad šioje dalyje ieškovai pirmosios instancijos teismo sprendimo apskritai neginčija. Ieškovų reikalavimai dėl nuostolių priteisimo yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi nėra pagrindo sutartį pripažinti negaliojančia, be to, ieškovai neįrodė ir kitų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti. Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovai suklydo dėl atsakovų kaltės. Galimybių statyti ginčo sklype vienbutį gyvenamąjį namą ieškovai neteko dėl savo pačių kaltės. Todėl nei ieškovų patirtos išlaidos yra vertintinos kaip nuostoliai, nei atsakovai turi pareigą jas atlyginti. Tai yra savarankiškas pagrindas ieškovų reikalavimus dėl nuostolių atlyginimo atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstus. Ieškovų nurodomos išlaidos nebuvo būtinos ir protingos, jos yra nesusijusios priežastiniu ryšiu su atsakovų veiksmais.

4.9.                       Ieškovų teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė jiems galimybių teikti prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo yra nepagrįsti, o apeliacinės instancijos teisme tokį prašymą reiškia, siekdami patikrinti ne teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pamėginti iš naujo įrodyti tai, kas jiems nepavyko bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

14.       Trečiasis asmuo AB „Amber Grid“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantų apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į jų atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat netenkinti apeliantų prašymo dėl ekspertizės byloje paskyrimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

5.1.                       Atsakovams, kaip detaliojo plano organizatoriams ir jame suplanuotos teritorijos vystytojams, buvo žinoma, jog pastatų statybos žemės sklype galimybė yra ribota ir priklauso nuo pastatų skaičiaus visame magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienete. Todėl jokio pagrindo neturi atsakovų teiginiai, esą jie manė, kad detaliuoju planu suplanuota 8 sklypu teritorija ir yra magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienetas bei būtent suplanuotuose 8 sklypuose gali būti 10 pastatų, skirtų žmonėms būti. Tokia pozicija akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teisiniam reguliavimui, protingumo ir sąžiningumo principams, net ir logikai, nes tokiu atveju taip ir liktų neaišku, kodėl planuoti 8, o ne 10 ar daugiau žemės sklypų.

5.2.                       Byloje pateikti įrodymai ir teisinis reguliavimas patvirtina, kad buvo išviešinta ir apeliantams taip pat turėjo ir galėjo būti žinoma aplinkybė, jog statybos žemės sklype galimybė yra ribota bei priklauso nuo pastatų skaičiaus magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienete. Abi ginčo šalys pripažino bei apeliaciniame skunde nėra neigiama, kad dar iki sutarties sudarymo apeliantai žinojo, jog žemės sklypas yra magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritorijoje. Žinant, kad žemės sklypas patenka į magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės teritoriją, jau vien iš teisinio reguliavimo galėjo ir turėjo būti žinoma, jog 1 600 m ilgio ir 400 m pločio šios teritorijos atkarpoje (t. y. vietovės klasės vienete) negali būti daugiau nei 10 pastatų, skirtų žmonėms būti. Kaip pagrįstai nustatė teismas, statinių statybos ribojimai (įskaitant ir maksimalų leistiną 10 pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičių) buvo nurodyti ir detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, kurį apeliantai gavo dar iki sutarties sudarymo. Statybos žemės sklype ribojimai nurodyti ir viešai prieinamame specialiajame plane. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, esą nebuvo išviešinta aplinkybė dėl statybos žemės sklype ribojimų, prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsniui.

5.3.                       Nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi yra apeliacinio skundo teiginiai, esą derinimo su bendrove pareigą kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo supranta ne kaip statybos galimybės apskritai, o tik kaip tam tikrų statybos sąlygų suderinimą. Teiginiai, esą atsakovai manė, kad ne daugiau kaip 10 pastatų gali būti detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje, o ne magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienete, leidžia teigti, jog buvo ignoruoti tiek detaliojo plano sprendiniai, tiek ir aktualus teisinis reguliavimas bei nesielgta protingai, atidžiai ir sąžiningai. Teismas pagrįstai nustatė, jog detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje buvo nurodytas ne konkretus, o maksimalus leistinas 10 pastatų skaičius. Pozicija, esą vien detaliojo plano galiojimas reiškia statybos sklype galimumą, neatitinka teisinio reguliavimo ir teismų praktikos.

5.4.                       Nėra pagrįsti bei bylos duomenų neatitinka apeliantų teiginiai, kuriais ginčijama teismo išvada dėl galimybės kreiptis į bendrovę dėl informacijos gavimo (statybos galimumo išsiaiškinimo). Teismo išvada dėl kreipimosi į bendrovę galimybės dar prieš sutarties sudarymą yra paremta paaiškinimais, teiktais teismo posėdžių metu. Apeliantų teiginius, esą bendrovė neteikia informacijos dėl statybos magistralinio dujotiekio vietovės klasės teritorijoje galimybių, paneigia ir byloje esantys bendrovės raštai. 

5.5.                       Teismas pagrįstai nepripažino apeliantų užsakymu parengtos magistralinio dujotiekio vietovės klasės vieneto schemos tinkamu įrodymu, o tokią išvadą kritikuojantys apeliacinio skundo teiginiai prieštarauja ieškinio / bylos dalykui bei byloje esantiems įrodymams. Tikrovės neatitinka apeliantų teiginys, esą bendrovė kritikavo ne schemą, o kitą dokumentą ir todėl esą teismas negalėjo pasiremti bendrovės įvardintais jos trūkumais. Tikrovės neatitinka ir apeliantų teiginiai, esą bendrovė teismo posėdžio metu nebepalaikė rašytiniuose paaiškinimuose nurodytų argumentų dėl schemos ir susijusių dokumentų trūkumų.

5.6.                       Apeliantų teiginiai, kuriais neigiamas 2017 m. liepos 1 d. pasikeitęs magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijų reguliavimas, nėra konkretūs ir nepaneigia teismo išvadų. Specialiojo plano ir detaliojo plano rengimo metu (2008 - 2010 m.), sutarties sudarymo metu (2016 m.) ir veiklos galimybių žemės sklype vertinimo metu (2018 m.) magistralinio dujotiekio vietovės klasių teisinis reguliavimas nebuvo visiškai tapatus. Kaip teisingai konstatavo teismas, 2017 m. liepos 1d. pasikeitęs magistralinio dujotiekio vietovės klasių teisinis reguliavimas galėjo turėti įtakos kitokiam situacijos vertinimui, nei iki minėtos datos. Teismas teisingai nustatė, kad bendrovė išdavė pritarimus statinių statybai detaliuoju planu suplanuotojoje teritorijoje po šio plano patvirtinimo ir po sutarties sudarymo.

5.7.                       Apeliaciniame skunde nėra pagrįstas ekspertizės skyrimo pagrindas ir poreikis, o suformuluoti klausimai negalėtų būti ekspertizės šioje byloje dalyku. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantai svarstė ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau galiausiai šio prašymo savo valia neteikė. Apeliantai nepagrindė nei ekspertizės byloje poreikio, nei specialių žinių poreikio ir jų pobūdžio, nei to, kad būtent šias žinias turi jų siūloma ekspertė. Apeliantų suformuluoti klausimai yra teisės klausimai, kuriais ekspertizė negalima. Klausimas dėl statybos detaliojo plano rengimo metu visoje šiuo planu suplanuotoje teritorijoje peržengia ieškinio / bylos dalyko ribas ir yra nekorektiškas teisine prasme.

5.8.                       Teisinio reguliavimo, teismų praktikos bei bendrųjų teisės principų neatitinka apeliantų teiginiai dėl esą nepagrįstai bendrovės naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų. Bendrovei priteistos bylinėjimosi išlaidos ne tik neviršijo, bet ir buvo kelis kartus mažesnės nei maksimalus rekomenduotinas priteisti užmokesčio už advokato paslaugas dydis. Jokio pagrindo neturi ir apeliantų teiginiai dėl priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos neatitikties protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrino, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ir tokių nenustatė.

Dėl apeliantų procesinių prašymų

16.       Apeliaciniame skunde ieškovai pareiškė prašymus paskirti byloje teritorijų planavimo ir statybos galimybės nustatymo ekspertizę ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17.       Teisėjų kolegija nagrinėdama bylą patenkino apeliantų prašymą skirti ekspertizę, 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi paskyrė byloje teismo teritorijų planavimo ir statybos galimybės nustatymo ekspertizę, ekspertizę pavedė atlikti teismo ekspertei Dr. D. V.. Ekspertė Dr. D. V.-M. 2020 m. lapkričio 30 d. pateikė teismui Teismo ekspertizės aktą su Ekspertizės išvadomis (DOK-30727). Ekspertei pateikus byloje Ekspertizės aktą, nuomonę raštu dėl jo 2021 m. sausio 14 d. pateikė atsakovai (DOK-1073). Jie prašė nevertinti teismo ekspertės D. V.-M. parengto teismo ekspertizės akto kaip neatitinkančio naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme sąlygų. Nuomonę raštu dėl Ekspertizės akto 2021 m. sausio 8 d. pareiškė ir trečiasis asmuo AB „Amber Grid“ (DOK-555).

18.       Teisėjų kolegija dėl prašymo skirti žodinį bylos nagrinėjimą pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013). Ieškovai šį prašymą iš esmės grindžia būtinumu pareikšti nuomonę dėl eksperto išvados. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktinės reikšmingos bylos aplinkybės gali būti ištirtos rašytinio proceso tvarka, nes šalys savo argumentus aiškiai išdėstė byloje esančiuose išsamiuose procesiniuose dokumentuose, o dėl ekspertizės akto nesutinkantys su ieškovų apeliaciniu skundu atsakovai ir trečiasis asmuo AB „Amber Grid“ savo nuomonę apeliacinės instancijos teismui pateikė raštu. Poreikio skirti bylos žodinį nagrinėjimą teisėjų kolegija taip pat nenustatė, todėl šis prašymas netenkintinas, kaip nepagrįstas (CPK 185, 322 straipsniai).

 Dėl bylos esmės

19.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiama dėl ieškovų su atsakovais 2016 m. balandžio 4 d. sudarytos žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl suklydimo bei tokį pripažinimą lemiančių teisinių pasekmių taikymo.

20.       Bylos duomenimis nustatyta, kad  2016 m. balandžio 4 d. tarp ieškovo S. J. ir atsakovų I. G. ir D. M. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) ieškovas už 26 000 Eur nupirko gyvenamojo namo statybai 0,1832 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Šis sklypas buvo suformuotas atsakovams priklausančius du žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), padalinant į aštuonis sklypus pakeitus žemės naudojimo paskirtį. Šie žemės sklypai patenka į magistralinio dujotiekio vietovės pirmos klasės vieneto teritoriją, kurioje ribojamas užstatymo tankumas. Ieškovo gyvenamojo namo projektuotojas kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl gyvenamojo namo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), projektavimo sąlygų išdavimo. Tokios sąlygos išduotos nebuvo. AB „Amber Grid“, kuri yra magistralinio dujotiekio valdytojas,  pateiktame ieškovams atsakyme į paklausimą nurodė, kad esamo magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vienete, į kurį patenka ieškovų sklypas, jau yra pasiektas maksimalus leistinas žmonėms būti skirtų pastatų skaičius, todėl galimybės statyti ieškovų sklype pastatus nėra. Ieškovai, laikydami, kad pardavėjai apie tai žinojo arba turėjo žinoti, nes jie buvo detaliojo plano užsakovai ir apie tokią parduodamo sklypo problematiką nežinoti negalėjo, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti 2016 m. balandžio 4 d. Sutartį negaliojančia, taikyti restituciją ir priteisti jiems patirtus nuostolius. Ieškovai nurodė, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį sudarė suklydimo įtakoje, nes, žinodami, kad perkamame sklype negalima gyvenamojo namo statyba, jie tokio sandorio nebūtų sudarę. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė, priteisė iš kiekvieno ieškovo H. J. ir S. J. atsakovams I. G. ir D. M. kiekvienam po 600 Eur bylinėjimosi išlaidų ir trečiajam asmeniui AB „Amber Grid“ kiekvieno ieškovo H. J. ir S. J. po 1 358,42 Eur bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo padavė ieškovai.

21.       Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, kad teismas nepagrįstai netenkino jų reikalavimo pripažinti Sutartį negaliojančia, taip pat reikalavimo priteisti jiems nuostolių atlyginimą ir nepagrįstai priteisė iš jų visas trečiojo asmens nurodytas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl reikalavimo pripažinti Sutartį negaliojančia

22.       Netenkindamas ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančia 2016 m. balandžio 4 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, teismas pripažino, kad ieškovams prieš perkant sklypą buvo atskleista visa informaciją apie perkamą daiktą, jie žinojo, kad statybas perkamame žemės sklype reikės derinti su magistralinio dujotiekio valdytoju UAB „Amber Grid“, ir kad  ieškovai neįrodė, jog sandorio sudarymo dieną egzistavo faktinės aplinkybės, dėl kurių statyba ginčo sklype nebuvo galima. Teismas labiau tikėtina aplinkybe laikė tai, kad galimybė statyti sklype išnyko pasikeitus teisiniam reguliavimui po 2017 m. birželio 28 d., o atsakovai, kaip sklypo pardavėjai, negali būti atsakingi už tai, jog pasikeitus teisiniam reguliavimui, ginčo sklype nebeliko galimybės statyti gyvenamąjį namą.

23.       Apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog teismas pažeidė pirkėjo ir pardavėjo tarpusavio prievolių nustatymo taisykles, netinkamai vertino pirkėjo valiai susiformuoti reikšmingas aplinkybes. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neįvertino, kad pardavėjai ginčo žemės sklypu disponavo beveik dešimtmetį, buvo teritorijos planavimo organizatoriai, kurie, kaip reglamentuoja teritorijų planavimą reguliuojantys teisės aktai, buvo išsamiai įsigilinę į žemės sklypo vietovės specifiką bei jos apribojimus. Iš atsakovo D. M. paaiškinimų akivaizdu, kad jis aiškinosi ir tyrė Vieneto užstatymo reglamentavimą ir žinojo jo pasekmes bei iš to kylančius parduodamo daikto paslėptus trūkumus. Pirkėjai, gi, tuo tarpu, turėjo tris savaites laiko, per kurias atliko visus apdairiam bei rūpestingam pirkėjui deramus veiksmus – susipažino su dokumentacija, konsultavosi su specialistais, tačiau, kaip tapo akivaizdu iš bylos nagrinėjimo eigos, negalėjo turėti nei prielaidų sužinoti, nei galimybių nustatyti, kad nusipirktame sklype statyba bus iš viso negalima. Byla teisme buvo nagrinėjama daugiau kaip metai laiko, byloje dalyvavo ir teisininkai, ir teritorijų planavimo specialistai ir magistralinio dujotiekio valdytojo atstovai, tačiau nei vienas iš bylos dalyvių negalėjo pateikti argumentuoto paaiškinimo, kokius konkrečius veiksmus ieškovai turėjo atlikti, siekdami įsivertinti iki ginčo sandorio sudarymo, kad perkamame žemės sklype statyba bus iš viso negalima. Teisėjų kolegija vertina, kad šie apeliantų argumentai yra pagrįsti.

24.       Ieškovai 2016 m. balandžio 4 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį prašė pripažinti negaliojančią, kaip sudarytą jiems suklydus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsnio 1 dalis). Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). Sandorį negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį galima pripažinti tik tada, kai konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis. Suklydimas laikytinas esminiu, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

25.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo pripažinti Sutartį negaliojančia, nurodė, kad ieškovai įrodinėjo, jog suklydo sudarydami sandorį, nes manė, jog įsigytame žemės sklype gali statyti gyvenamąjį namą, o atsakovai nuslėpė nuo ieškovų aplinkybę, jog teritorijoje, kurioje ribojamas pastatų skaičius ir tankumas, sandorio sudarymo metu, jau buvo daugiau nei 10 pastatų skirtų žmonėms būti, todėl jau sandorio sudarymo metu statyba ginčo sklype buvo negalima dėl perpildyto magistralinio dujotiekio pirmos vietovės klasės vieneto, o atsakovai įrodinėjo, kad pateikė ieškovams visą jiems žinomą informaciją ir dokumentus, visos aplinkybės atsakovams žinomos aplinkybės buvo žinomos ir ieškovams, statyba sklype tapo negalima dėl teisinio reguliavimo pasikeitimo. Vertindamas šiuos šalių argumentus teismas nurodė, jog į bylą pateiktos ieškovų rengtos schemos, orto-foto medžiaga, bei Registrų išrašai (el. b. t. 2, l. 10-97) patvirtina, jog detaliojo plano teritorijoje statinių yra daugiau nei 10, tačiau kurie iš šių pastatų sandorio sudarymo metu AB „Amber Grid“ buvo vertinami kaip pastatai skirti žmonėms būti nėra žinoma. Taip pat nurodė, kad teismas sutinka su AB „Amber Grid“ išsakytais schemos (el. b. t. 2, l. 147) trūkumais, ir todėl nelaiko šios schemos tinkamu įrodymu. Teismas pripažino, kad šioje byloje ieškovai neįrodė, jog sandorio sudarymo dieną, egzistavo faktinės aplinkybės, dėl kurių statyba ginčo sklype nebuvo galima. Taip pat teismas nurodė, kad jis sprendžia, jog labiau tikėtina, jog galimybė statyti sklype išnyko, pasikeitus teisiniam reguliavimui po 2017 m. birželio 28 d., o atsakovai negali būti atsakingi už tai, jog pasikeitus teisiniam reguliavimui, ginčo sklype nebeliko galimybės statyti gyvenamąjį namą.

26.       Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškovų pateiktais įrodymais apie tai, kad jau rengiant specialųjį ir detalųjį planus, magistralinio dujotiekio I klasės vienete statinių žmonėms būti skaičius viršijo 10, kad 2017 m. birželio 28 d. pasikeitęs magistralinio dujotiekio apsaugos teritorijos teisinis reglamentavimas nebuvo reikšmingas sprendžiant ginčą, tokias pirmosios instancijos padarytas išvadas pripažįsta nepagrįstomis. Teismas sprendime nurodydamas, kad jis sutinka su trečiojo asmens AB „Amber Grid“ nurodytais ieškovų pateiktos schemos trūkumais, todėl schemos jis nelaiko tinkamu įrodymu, neargumentuodamas  kokie schemos trūkumai, kokių aplinkybių ir dėl kokių priežasčių šios schemos duomenys nepatvirtina, akivaizdžiai netinkamai vertino byloje įrodymus. Nepagrįstai, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog labiau tikėtina, kad galimybė statyti sklype išnyko, pasikeitus teisiniam reguliavimui po 2017 m. birželio 28 d. Teismų praktikoje pripažįstama, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2007 m. ir kt.). Tačiau byloje nagrinėjamu atveju daryti išvadą apie labiau tikėtiną faktą, teismas negalėjo, jis privalėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kaip vertintinos faktinės aplinkybės pagal teisinį reglamentavimą, buvusį iki teismo nurodytos datos, taip pat kaip jos vertintinos pagal pasikeitusį  reglamentavimą ir po nurodytos datos. Kada teismas to nepadarė, teisėjų kolegija, sutikdama su apeliantais, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai netyrė, ar ieškovai Sutartį tikrai sudarė dėl suklydimo.

27.       Ieškovų prašymu apeliacinės instancijos teismui byloje paskyrus teismo teritorijų planavimo ir statybos galimybės nustatymo ekspertizę, teismo ekspertė pateikė dvi reikšmingas bylai išnagrinėti išvadas. Pirma, kad žemės sklypus kad. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), padalinant į aštuonis sklypus, kurių vienas – ieškovų įgytas Sutartimi, Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu (2009-10-15 – 2010-08-04) nebuvo galimybės teisėtai statyti gyvenamuosius namus visuose Detaliuoju planu suformuotuose žemės sklypuose, nepažeidžiant magistralinio dujotiekio I vietovės klasės vienete nustatyto pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus; atliekant ekspertizę nustatyta, kad Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu, nagrinėtuose magistralinio dujotiekio vietovės klasės vienetuose mažiausiai jau buvo po 28-103 pastatus, skirtus žmonėms būti. Antra, ginčo sandorio sudarymo metu (2016-04-16) nebuvo galimybės teisėtai statytis gyvenamąjį namą Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nepažeidžiant magistralinio dujotiekio I vietovės klasės vienete nustatyto pastatų, skirtų žmonėms būti, skaičiaus; remiantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, magistralinio dujotiekio I vietovės klasės vienete galėjo būti ne daugiau nei 10 pastatų, skirtų žmonėms būti (arba esamas didesnis skaičius negalėjo būti didinamas); atliekant ekspertizę nustatyta, kad sandorio sudarymo metu, vietovės klasės vienetuose, apibrėžtuose Žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) numatytos gyvenamojo namo vietos atžvilgiu, jau buvo mažiausiai po 28-104 pastatus, skirtus žmonėms būti.

28.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su ekspertės išvadomis ar vertinti, kad teismo ekspertės patiktos išvados yra nepagrįstos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovų pateikti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, įrodymai ir ekspertizės išvados, kurios patvirtina reikšmingą bylai aplinkybę, kad  Sutarties sudarymo metu – 2016 m. balandžio 4 d. gyvenamojo namo statyba ieškovų įsigytame žemės sklype buvo negalima, ką ir įrodinėjo ieškovai.

29.       Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta atsakovų ir trečiojo asmens AB „Amber Grid“ atsiliepimuose į apeliacinį skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus argumentus, kad nebuvo pagrindo byloje skirti teismo ekspertizę ir kad ši ekspertizė atlikta netinkamai. CPK 212 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Minėta teisės norma reiškia, kad dėl ekspertizės skyrimo poreikio kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas,  atsižvelgdamas į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą. Už eksperto išvados pagrįstumą yra atsakingas ekspertas. Teisėjų kolegija, kaip jau minėta, su teismo ekspertės išvadomis nesutikti pagrindo neturi.

30.       Sandorio šalių valios trūkumas, suklydimo kvalifikavimas esminiu (neesminiu) yra faktinės bylos aplinkybės, kurios nustatomos nagrinėjant bylą. Nagrinėjamo ginčo atveju svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl galimo apeliantų suklydimo, yra tarp šalių sudarytos Sutarties objekto vertinimas. Ieškovai siekė įgyti žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, tačiau po jo įgijimo paaiškėjo, kad sklypas patenka į magistralinio dujotiekio vietovės pirmos klasės vieneto teritoriją, kurioje ribojamas užstatymo tankumas, ir tame vienete jau yra pasiektas maksimalus leistinas žmonėms būti skirtų pastatų skaičius, dėl ko galimybės statyti ieškovų sklype gyvenamąjį namą  nėra. Todėl vertintina, kad toks sandoris neatitiko ieškovų valios, jis sudarytas dėl jų suklydimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl suklydimo esmingumo svarbu ne tai, kad ieškovai, įsigiję žemės sklypą, iš karto, kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, nepradėjo įgyvendinti statytojo teisių, o tai, kokį sklypą tikėjosi įsigyti sudarydami sutartį. Neabejotina, kad žemės sklypas, kuriame galima gyvenamojo namo statyba, ir žemės sklypas, kuriame tokia statyba negalima, yra nevienodos paskirties objektai. Iš bylos aplinkybių spręstina, kad teisė statyti gyvenamąjį namą ieškovams buvo esminė renkantis sklypą, o sklypas, kuriame gyvenamojo namo statyba negalima, neatitiko jų poreikių. Bet kuris apdairus, protingas žmogus, turėdamas ketinimą statyti gyvenamąjį namą, žinodamas, kad šiame žemės sklype negalės statyti gyvenamojo namo, nebūtų tokio sandorio sudaręs. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustačius suklydimo faktą nurodytų aplinkybių (galimybės ginčo sklype statyti gyvenamąjį namą) atžvilgiu toks suklydimas pripažintinas esminiu.

31.       Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat suklydo aiškindamas bei taikydamas materialiosios, proceso teisės normas ir atmesdamas ieškovų S. J. ir H. J. ieškinio atsakovams I. G. ir D. M. reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

32.       Dėl to, kas nurodyta šio sprendimo 22-31 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų reikalavimą pripažinti Sutartį negaliojančia pirmosios instancijos teismas atmetė nepagrįstai. Todėl ši apskųstojo teismo sprendimo dalis panaikintina, ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovų reikalavimą pripažinti sandorį negaliojančiu patenkinti, pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2016 m. balandžio 4 d. tarp ieškovo S. J. ir atsakovų I. G. bei D. M. sudarytą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Kadangi CK 1.90 straipsnio 3 dalis nustato, jog kai iš esmės suklydus sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, tai taikomos šio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija),  iš atsakovų ieškovams priteistina po 13 000 Eur, kuriuos jie gavo pagal Sutartį, atsakovams grąžintina po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriuos jie pardavė pagal Sutartį.

Dėl reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą

33.       Ieškovai taip pat pareiškė reikalavimą priteisti jiems solidariai iš atsakovų 5179,41 Eur nuostolių atlyginimą. Jie nurodė, kad tokio dydžio išlaidas patyrė atsakovų suklaidinti nupirkę žemės sklypą, siekdami parengti gyvenamojo namo statybos įgytame sklype projektą ir pradėti gyvenamojo namo statybos darbus (architekto, matininko, kitos projektavimo paslaugos ir pan.). Taip pat nurodė, kad šį reikalavimą reiškia remdamiesi CK 1.90 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyti papildomi sandorio pripažinimo negaliojančiu padariniai.

34.       Ieškovai nurodė, kad jų patirti nuostoliai yra šios išlaidos: 129 Eur 2016-03-31 mokėjimas notarei; 30 Eur 2016-04-11 mokėjimas notarei; 175 Eur 2016-06-28 mokėjimas UAB Geosoma už topografinę nuotrauką; 60 Eur 2016-07-01 mokėjimas už sklypo nušienavimą; 200 Eur 2016-08-17 mokėjimas už architekto konsultacijas; 31 Eur 2016-11-28 sumokėtas žemės mokestis; 450 Eur 2017-08-06 mokėjimas už paslaugas UAB Santakos architektūros studija; 450 Eur 2017-08-15 mokėjimas už paslaugas UAB Santakos architektūros studija; 193,60 Eur 2017-10-03 mokėjimas MB „Geoaksis“ už topografinę nuotrauką; 26,13 Eur 2017-11-03 sumokėtas žemės mokestis; 300 Eur 2018-01-10 sumokėti už užstatymo zonos projektą; 250 Eur 2018-01-08 mokėjimas už paslaugas UAB Santakos architektūros studija; 459,80 Eur 2018-02-12 sumokėti už geodezinius tyrimus; 100 Eur 2018-05-15 sumokėti už advokatės paslaugas; 800 Eur 2018-03-05 mokėjimas už paslaugas UAB Santakos architektūros studija; 116,46 Eur 201803-30 sumokėti AB ESO už elektros pajungimą; 20.42 Eur 2018-07-26 sumokėti VĮ Registrų centas; 78 Eur 2018-08-13 sumokėti VMI už statybą leidžiantį dokumentą; 100 Eur 2018-08-13 sumokėti už architekto konsultaciją; 340 Eur 2018-09-05 mokėjimas už paslaugas UAB Santakos architektūros studija; 31,15 Eur 2018-12-03 sumokėtas žemės mokestis; 250 Eur 2018-10-24 mokėjimas už paslaugas UAB Santakos architektūros studija; 1060 Eur likusi skola už paslaugas UAB  Santakos architektūros studija. Šias  išlaidas  pagrindžiančius  įrodymus  ieškovai  pateikė kartu su ieškiniu.

35.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 13 d. sprendimu ieškovų reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo atmetė. Teismas sprendime nurodė, kad nėra pagrindo ieškovams priteisti jų reikalaujamų sumų, kadangi nenustatyta, jog ieškovai suklydo dėl atsakovų kaltės.

36.       CK 1.90 straipsnio 3 dalis nustato, kad šalis, pagal kurios ieškinį sandoris pripažintas negaliojančiu, turi teisę reikalauti iš antrosios šalies atlyginti turėtas išlaidas, taip pat savo turto netekimą ar sužalojimą, jeigu įrodo, kad suklydo dėl antrosios šalies kaltės.

37.       Byloje nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pardavėjai, 2009-2010 metais padalijant jų turimus du žemės sklypus į aštuonis, kurių vienas vėliau buvo parduotas ieškovams, rengiant tokiam padalinimui reikalingą Detalųjį planą, buvo planavimo organizatoriai. Vykdydami jiems teisės aktuose priskirtas pareigas Detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu, jie turėjo žinoti apie magistralinio dujotiekio I vietovės klasės vienete nustatyto pastatų žmonėms būti skaičiaus nustatymo taisykles, jų reikšmę statybos naujai suformuotuose sklypuose galimumui ir teisėtumui. Pagrįstai apeliaciniame skunde ieškovai nurodo, jog pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos, jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Kadangi atsakovai, sudarant Sutartį neinformavo pirkėjų, kad priklausomai nuo kitų statybų prie magistralinio dujotiekio (magistralinio dujotiekio I vietovės klasės vienete) ieškovams parduodame žemės sklype galimybės statyti gyvenamąjį namą gali ir nebūti, pripažintina, kad ieškovai suklydo dėl atsakovų kaltės. Todėl teisėjų kolegija ieškovų reikalavimą priteisti jiems išlaidų, kurias nurodė ieškovai ir kurios akivaizdžiai yra susijusios su Sutartimi įgytu žemės sklypu ir ketinimu jame statyti gyvenamąjį namą, atlygimą pripažįsta pagrįstu ir vertina, kad teismas, atmesdamas ieškovų S. J. ir H. J. ieškinio atsakovams I. G. ir D. M. reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). 

38.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų reikalavimas priteisti jiems 5179,41 Eur išlaidas (nuostolius) yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 1.90 str. 3 d.). Visiškai patenkindamas šį ieškovų reikalavimą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovų nurodytos išlaidos (žr. sprendimo 34 p.) susijusios su Sutartimi, kuri pripažįstama negaliojančia, įgytu žemės sklypu, pasirengimu vykdyti jame gyvenamojo namo statybą. Atlygintinais ieškovams nuostoliais pripažįstama ir 1060 Eur suma, kuri yra įsipareigojimas sumokėti architektams, teikusiems pagal sutartį paslaugas ieškovams, dėl kurios sumokėjimo atidėjimo ieškovai su UAB Santakos architektūros studija susitarė.

39.       Dėl to, kas nurodyta šio sprendimo 33-38 punktuose, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą pirmosios instancijos teismas atmetė nepagrįstai. Ši sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo patenkinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, priteisimo

40.       Ieškovai apeliaciniame skunde nurodė, kad priteisimas pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu iš ieškovų trečiojo asmens AB „Amber Grid“ naudai jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, nurodant, kad šios išlaidos yra patvirtintos įrodymais, protingo dydžio, prieštarauja teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Palyginus trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo surašymą ir atstovės atvykimą į vieną posėdį, jos sudarė dvigubai daugiau nei per visus metus bylinėjimosi išlaidų patyrė atsakovai, tačiau teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir, priteisdamas neproporcingai dideles bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, pažeidė teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

41.       Kaip kad nurodyta šio sprendimo 32 ir 39 punktuose, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstąjį Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą, kuriuo buvo atmesti ieškovų reikalavimai ir priima naują sprendimą – ieškinio reikalavimus patenkinti. Todėl naikinama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

42.       CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Todėl teisėjų kolegija, kuri privalo iš naujo išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą, dėl aptariamo ieškovų apeliacinio skundo argumento pagrįstumo nepasisako.

      Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

43.       Remdamasi šio sprendimo 22-41 punktuose nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija panaikina Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Patenkindamas ieškinį apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagal ieškovų ieškinį negaliojančia 2016 m. balandžio 4 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, priteisia ieškovams iš atsakovų patirtas išlaidas ir iš naujo išsprendžia bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų paskirstymo klausimą.

44.       CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovų priteistinos visos jų patirtos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išlaidos – 736 Eur sumokėtas paduodant ieškinį žyminis mokestis ir 5 878,33 Eur už advokatės suteiktas teisines paslaugas, viso 6 614,33 Eur. Teisėjų kolegija vertina, kad atsižvelgiant į byloje nagrinėjamų klausimų sudėtingumą, ilgą jos nagrinėjimo trukmę, būtinumą rinkti daug įrodymų, išlaidos už advokatės pagalbą yra protingo dydžio.

45.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovai sumokėjo 699 Eur žyminį mokestį, 2 340 Eur už advokatės teisinę pagalbą ir 2 000 Eur už ekspertizės atlikimą, t. y. turėjo 5039 Eur bylinėjimosi išlaidas; atsakovai sumokėjo 3 926,15 Eur už advokatės teisinę pagalbą, trečiasis asmuo AB „Amber Grid“ sumokėjo 4 375,36 Eur už advokatės teisinę pagalbą.

46.       Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, jų turėtos 5039 Eur bylinėjimosi išlaidos jiems lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų. Atsakovų turėtas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovų pagrindo nėra.

47.       Trečiasis asmuo AB „Amber Grid“ tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme prašė teismus priimti sprendimus savo nuožiūra, prašymuose priteisti bylinėjimosi išlaidas nenurodė, iš kurios šalies prašo priteisti šias išlaidas. Patenkinus ieškovų apeliacinį skundą, iš jų trečiajam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas pagrindo nėra. Įvertinusi šio trečiojo asmens atsiliepime šį ieškovų apeliacinį skundą argumentus, iš kurių matyti, kad jis ieškovų reikalavimus laiko nepagrįstais, prieštaravimus dėl ieškovų prašymo skirti ekspertizę, nesutikimą su ekspertizės išvada, teisėjų kolegija pripažįsta, kad atsakovų prašymu į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas dalyvauti trečiasis asmuo AB „Amber Grid“ veikė kaip trečiasis asmuo atsakovų pusėje. Dėl šios priežasties trečiajam asmeniui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteisiamos.   

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento tarp ieškovo S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovų I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 4 d. sudarytą žemės sklypo,  unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).

Taikyti dvišalę restituciją:

            -ieškovams S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų);

            -ieškovams S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų);

            -atsakovams I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti (grąžinti) po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovams S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. J.
(a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovų I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 5179, 41 Eur (penkis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus ir 41 centą) nuostolių atlyginimą (išlaidas).

Priteisti ieškovams S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. J.
(a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės I. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3307,16 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septynis eurus ir 16 centų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas ir 2519,50 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniolika eurų ir 50 centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Priteisti ieškovams S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. J.
(a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3307,17 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septynis eurus ir 17 centų) bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidas ir 2519,50 Eur (du tūkstančius penkis šimtus devyniolika eurų ir 50 centų) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Marius Bartninkas

Raimondas Buzelis

Arvydas Žibas