Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-593/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00559-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 2.4.7.

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,

sekretoriaujant Ievai Juzvikienei,

dalyvaujant prokurorei Jolantai Petraitytei,

nuteistojo V. A. gynėjui advokatui Rimantui Bučmai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, V. A. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėta 2018 m. spalio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių 5 (penkių) dienų laisvės atėmimo bausmė ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – 3 (treji) metai 2 (du) mėnesiai ir 5 (penkios) dienos laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią V. A. nuspręsta skaičiuoti nuo 2023 m. sausio 16 d., t. y. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       V. A. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus be sargybos korpuse, esančiame (duomenys neskelbtini), 2022 m. sausio 31 d. turėdamas tikslą psichotropinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos bausmę atliekančių nuteistųjų tarpe, neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą – amfetamino miltelius, kurių masė yra 12,5359 g, juose yra 2,1474 g gryno amfetamino, ir iš anksto 2022 m. sausio 30 d., apie 19.00 val., nurodė nuteistajam R. J., kuriam 2021 m. gruodžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, einant į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją gerti vaistų, perduoti šį amfetaminą ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam nuteistajam E., o 2022 m. sausio 31 d., apie 18.40 val., šią psichotropinę medžiagą Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus be sargybos korpuse perdavė nuteistajam R. J., tokiu būdu neteisėtai platino psichotropinę medžiagą.

2.       Apeliaciniame skunde nuteistasis V. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. sausio 16 d. nuosprendį pakeisti, sušvelninant jam paskirtą bausmę.

2.1.                       Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas jam paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, kadangi jis pilnai prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, pataisos įstaigos yra charakterizuojamas teigiamai, administracinių baudų ir drausminių nuobaudų neturi, už gerą elgesį yra septyniolika kartų skatintas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2018 m. spalio 19 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, turėjo galimybę bausmes ne visiškai sudėti, o taikyti dalinį bausmių sudėjimą (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys). Apeliantas prašo atsižvelgti ir į tai, kad nuo (duomenys neskelbtini) gyvena santuokoje su L. G., su kuria augina (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų A. A., todėl nori kuo greičiau išeiti į laisvę ir pradėti naują gyvenimą – rūpintis šeima ir auginti mažametį sūnų.

3.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo V. A. apeliacinis skundas atmetamas.

4.       V. A., apeliaciniame skunde keldamas bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5.       BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija be jokių alternatyvų numato kaltininkui laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad padaryta nusikalstama veika yra priskiriama sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 5 dalis), taip pat į tai, kad V. A. naują veiką padarė būdamas recidyvistu, atlikdamas anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, pataisos įstaigoje yra ne kartą skatintas, drausmine tvarka nebaustas, paskyrė nuteistajam gerokai mažesnį laisvės atėmimo bausmės dydį (treji metai), nei sankcijos vidurkis (penkeri metai). Be to, paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Dar labiau mažinti šios bausmės dydį pagrindo nėra.

6.       Nuteistojo teigimu, už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskirta bausmė su Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 19 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme galėjo būti bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 3 dalis), o ne visiško sudėjimo būdu (BK 64 straipsnio 2 dalis), kaip padarė pirmosios instancijos teismas, šio savo sprendimo visiškai nemotyvuodamas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai nenurodo, kada bausmės turėtų būti sudedamos visiškai, o kada tik iš dalies. Tai yra teismo diskrecija. Paprastai taikant visišką bausmių sudėjimą, toks sprendimas turėtų būti labiau motyvuotas. Sutiktina su apeliantu, jog apylinkės teismas nepagrįstai neargumentavo, kodėl renkasi nuteistajam nepalankesnį bausmių bendrinimo būdą, kas pripažintina skundžiamo nuosprendžio trūkumu, vis dėlto, šis trūkumas nėra esminis, juo labiau, kad keisti bendrinimo pagrindo šiuo atveju nėra tikslinga.

7.       Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir, vis dėlto, pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

8.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šis teistumas V. A. jau aštuntas, anksčiau jis yra teistas už įvairius turtinio, smurtinio pobūdžio nusikaltimus (vagystė, plėšimas, sukčiavimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas ir kt.), taip pat nusikaltimus žmogaus laisvei (prekyba žmonėmis), be kita ko, ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. V. A. su teisėsaugos institucijomis susiduria sistemingai, nusikalstamos veikos yra vykdomos jau kelis dešimtmečius, jam ne kartą buvo skirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau koreguoti elgesio pozityvia linkme tai jo neskatina. Nusikaltimas, už kurio padarymą apeliantas yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo įvykdytas V. A. atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriaus (dabar Pravieniškių (duomenys neskelbtini) kalėjimas) be sargybos korpuse, t. y. taikant jam švelnesnį bausmės atlikimo režimą, tačiau pataisos įstaigos administracijos parodyto pasitikėjimo nuteistasis nepateisino.

9.       Esant aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo pernelyg sureikšminti nuteistojo bausmės atlikimo metu gautų paskatinimų už gerą elgesį, sąžiningą darbą ar dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, akivaizdu, jog V. A. stengėsi formaliai rodyti pavyzdingą elgesį, o realiai kūrė ir įgyvendino naujus nusikalstamų veikų vykdymo planus. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas savo kaltę aktyviai neigė (3 t., b. l. 122–123, 136–137) ir tik priverstas surinktų įrodymų visumos teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu savo kaltę pripažino ir paaiškino visas jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes (4 t., b. l. 33–34). Aplinkybė, jog nuteistasis yra vedęs ir turi mažametį sūnų, nėra kuo nors išskirtinė ar lemianti švelnesnio bausmių bendrinimo būdo parinkimą, juo labiau, kad ši aplinkybė neskatino jo rinktis teisėto elgesio, vadinasi, šis faktorius nėra apsauginis ir nuo pakartotinio nusikalstamumo.

10.       Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. V. A. sistemingas įstatymų imperatyvų nesilaikymas patvirtina, kad jo elgesio korekcija be pataisos įstaigos pastovaus bei ilgalaikio režimo nėra įmanoma. Be to, pataisos namų pateiktoje charakteristikoje apeliantas apibūdinamas kaip kartojantis tas pačias klaidas, negebantis rasti alternatyvių būdų problemoms spręsti, mąstantis tik apie savo poreikius, apie ateities planus kalbantis nekonkrečiai ir abstrakčiai asmuo. V. A. negeba atskirti sričių, kurios yra probleminės, ar kurios turėjo įtakos jo nusikalstamumui, jis stokoja poreikio gilintis į asmeninius trūkumus bei koreguotinus asmenybės ypatumus (3 t., b. l. 148–149).

11.       Apibendrinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmė apeliantui yra individualizuota tinkamai, bausmių bendrinimo taisyklės nepažeistos, taikyti BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas objektyvaus pagrindo nėra. Todėl V. A. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

Dėl proceso išlaidų

12.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2023-04953, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajam V. A., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš pateiktos pažymos matyti, kad advokatas Rimantas Bučma teikia antrinę teisinę pagalbą V. A. ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 133,33 Eur (4 t., b. l. 96).

13.       Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata nuteistajam buvo išaiškinta 2023 m. kovo 7 d. nutartyje, kuria jam paskirtas gynėjas (4 t., b. l. 93). Pažymėtina, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią materialinę padėtį. Šiuo atveju nustatyta, kad nuteistasis atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, todėl jo galimybė užsidirbti ir padengti turimus skolinius įsipareigojimus yra apribota. Duomenų, kad apeliantas turėtų vertingo kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, ar kokių nors santaupų, bylos medžiagoje nėra. Be to, byloje nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, gynėjas itin lakoniškai pasisakė tik baigiamųjų kalbų metu, sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo keliami, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl nuteistojo gynimo iš V. A. nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a :

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo V. A. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai        Giedrius Endriukaitis

                Daiva Jankauskienė

                Jūratė Petraškienė