Civilinė byla Nr. 2-1363-823/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00204-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės - Balynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Tamošiūnienės ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo akcinės bendrovės SEB banko patikslintą atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-564-210/2016 dalies, kuria teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjo AB SEB banko kreditorinio reikalavimo dalį uždarosios akcinės bendrovės „Baltic metal center“ bankroto byloje, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Apeliacine tvarka nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo AB SEB banko kreditorinio reikalavimo BUAB „Baltic metal center“ dalies, susidedančios iš 273,11 EUR turto pardavimo išlaidų.

Prašyme patvirtinti papildomą kreditorinį reikalavimą pareiškėjas nurodė, kad pardavė visas septynias pagal finansinio lizingo sutartis iš UAB „Baltic metal center“ atsiimtas transporto priemones ir turėjo 3 449,97 EUR atsiimto turto remonto, gabenimo ir valymo išlaidų, tarp jų 151,73 EUR komisinio mokesčio UAB „Trastila“ už automobilio Mersedes Benz E320 pardavimą ir 121,38 EUR komisinio mokesčio UAB „Trastila“ už automobilio Toyota Corolla Verso pardavimą.

BUAB „Baltic metal center“ bankroto administratorius UAB „Valdsita“ nurodė, kad su pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dalimi, kurią sudaro atsiimto turto remonto, gabenimo, valymo ir pardavimo išlaidos, sutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi patvirtino pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dalį, susidedančią iš 3 176,86 EUR turto pardavimo išlaidų, reikalavimo dalį dėl 273,11 EUR turto pardavimo išlaidų tvirtinti atsisakė.

Teismas nurodė, kad nors BUAB „Baltic metal center“ bankroto administratorius pareiškėjo reikalavimo dalies dėl atsiimto turto remonto, gabenimo, valymo ir pardavimo išlaidų neginčija, teismas, dėl kitų kreditorių interesų gynimo privalėdamas būti aktyvus, sprendžia, jog pareiškėjo reikalavimas apmokėti automobilių Mersedes Benz E320 ir Toyota Corolla Verso pardavimo (tarpininkavimo) išlaidas nėra pagrįstas, kadangi, pagal teismui pateiktus įrodymus, šiuos automobilius iš pareiškėjo įsigijo pati UAB „Trastila“.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas AB SEB bankas patikslintu atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tvirtinti jo kreditorinio reikalavimo dėl turto pardavimo išlaidų (273,11 EUR) dalį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1) Kaip nurodyta ir ginčijamoje nutartyje, ginčo tarp proceso dalyvių dėl 273,11 EUR turto pardavimo išlaidų kaip kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo nebuvo. Teismas šios kreditorinio reikalavimo dalies netvirtino savo iniciatyva, netinkamai vertindamas byloje pateiktus įrodymus.

              2) 273,11 EUR pardavimo išlaidų sumą AB SEB bankas prašė priteisti motyvuodamas tuo, kad šią sumą sumokėjo UAB „Trastila“  už tarpininkavimą parduodant transporto priemones. Teismo išvada, kad transporto priemonės buvo parduotos UAB „Trastila“, prieštarauja byloje surinktiems rašytiniams įrodymams. Teismui buvo pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose buvo nurodyta, kad pirkimo - pardavimo sutartys su UAB „Trastila“ buvo sudarytos tik tam, kad nekiltų tolimesnių turto pardavimo nesklandumų, tokiu būdu iki sandorio su trečiaisiais asmenimis sudarymo UAB „Trastila“ prisiėmė ir pareigą tinkamai įgyvendinti pardavimo procedūrą. Tai, kad transporto priemonių pardavimas UAB „Trastila“ buvo tik dalis turto realizavimo proceso, patvirtina į bylą pateiktos tarp UAB „Trastila“ ir trečiųjų asmenų sudarytos transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartys, kurios patvirtina, kad transporto priemonės tretiesiems asmenims buvo parduotos už tokią pat kainą, už kurią transporto priemones iš pareiškėjo įsigijo UAB „Trastila“.

              3) Pardavimo procedūrų atlikimas bei jų apmokėjimas byloje yra įrodytas, o transporto priemonių laikinas, iki pirkimo - pardavimo sutarčių su tarpininko surastais pirkėjais sudarymo, perdavimas UAB „Trastila“, tokiu būdu užtikrinant, kad tarpininkas UAB „Trastila“ tinkamai įgyvendintų pardavimo procedūras, neatima iš kreditoriaus teisės reikalauti su lizinguotų transporto priemonių pardavimu susijusių išlaidų atlyginimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).             

              Pareiškėjo kreditorinio reikalavimo dalis, dėl kurios kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, kildinama iš lizingo teisinių santykių, konkrečiai lizingo gavėjo pareigos atlyginti lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo lizingo sutarties vykdymo. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas netinkamu įrodymų vertinimu pirmosios instancijos teismui priimant ginčijamą nutartį.

              Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi tik finansinį, bet ne nuosavybės interesą. Kai lizingo sutartis nutraukiama, jis, siekdamas susigrąžinti atliktas pinigines investicijas, paprastai imasi priemonių realizuoti iš lizingo gavėjo atgautą daiktą, buvusį lizingo sutarties dalyku. Lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012). Kadangi susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas nėra lizingo davėjo veikla, lizingo davėjai neretai atsiimtą turtą realizuoja per tarpininkus, o dėl tokio tarpininkavimo patirtos pagrįstos išlaidos teismų praktikoje pripažįstamos lizingo davėjo nuostoliais, kuriuos turi atlyginti lizingo gavėjas.

              Pirmosios instancijos teismas, ginčijama nutartimi atsisakydamas tvirtinti apelianto kreditorinio reikalavimo dalį, sprendė, kad apelianto reikalavimas priteisti tarpininkavimo išlaidas nepagrįstas, kadangi pagal į bylą pateiktus įrodymus apelianto nurodoma tarpininkė UAB „Trastila“ pati įsigijo iš apelianto automobilius Mersedes Benz E320 ir Toyota Corolla Verso. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

              Pagal CPK 185 straipsnį, teismas, priimdamas procesinį sprendimą, turi įvertinti ne pavienius byloje esančius įrodymus, o byloje surinktų įrodymų visetą. Pirmosios instancijos teismas, priimdama ginčijamą nutartį, vadovavosi tik apelianto į bylą pateiktomis 2016 m. sausio 28 d. ir 2016 m. vasario 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimis ir turto priėmimo – perdavimo aktais, pagal kuriuos automobiliai Mersedes Benz E320 ir Toyota Corolla Verso buvo parduoti UAB „Trastila“ (t. I, b. l. 60-62, 69-71), tačiau neatsižvelgė į kitus byloje esančius įrodymus ir apelianto paaiškinimus, patvirtinančius, kad šių sutarčių sudarymas buvo tik dalis atsiimto turto realizavimo proceso.

              Tai, kad UAB „Trastila“ realiai nesiekė įsigyti minėto turto nuosavybėn, o tik veikė kaip tarpininkė parduodant ginčo turtą, kolegijos vertinimu, patvirtina apelianto į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, iš kurių matyti, kad ginčo automobiliai tretiesiems asmenims parduoti už tokią pat kainą, kokia nurodyta tarp apelianto ir UAB „Trastila“ sudarytose pirkimo – pardavimo sutartyse (t. II, b.l. 29-30). Pažymėtina, kad sąskaita – faktūra dėl automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo išrašyta 2016 m. vasario 4 d., t.y. praėjus 7 dienoms nuo atitinkamos pirkimo – pardavimo sutarties su apeliantu sudarymo ir 2 dienoms nuo turto priėmimo – perdavimo akto pasirašymo. Sąskaita – faktūra dėl automobilio Mersedes Benz E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo išrašyta 2016 m. vasario 29 d., t.y. praėjus 4 dienoms nuo atitinkamos pirkimo – pardavimo sutarties su apeliantu sudarymo. Į byla pateiktuose ginčo turto pardavimo skelbimuose nurodoma, kad dėl parduodamo turto dar iki pirkimo – pardavimo sutarčių su UAB „Trastila“ sudarymo turėjo būti kreipiamasi ne į apeliantą, o į UAB „Trastila“ darbuotoją (t. I, b.l. 72, 75, 76, 82). Tai patvirtina apelianto teiginius, kad UAB „Trastila“ tarpininkavo parduodant ginčo turtą, o pirkimo – pardavimo sutartys su UAB „Trastila“ buvo sudaromos jau radus turto pirkėją ir žinant turto pardavimo kainą. Apelianto teiginius, kad pirkimo – pardavimo sutartys su UAB „Trastila“ buvo sudarytos tik siekiant užtikrinti sklandų tolimesnį turto realizavimo procesą, kolegijos vertinimu, patvirtina ir tai, kad apelianto buveinė yra Vilniaus mieste, tuo tarpu UAB „Trastila“ veikia Klaipėdoje, ginčo transporto priemonės pagal į bylą pateiktas sąskaitas – faktūras parduotos tretiesiems asmenims, gyvenantiems Klaipėdos rajone. Galiausiai, apeliantas į bylą yra pateikęs UAB „Trastila“ išrašytas PVM sąskaitas - faktūras bendrai 273,11 EUR sumai, sąskaitose nurodytos paslaugos – komisas už parduotas transporto priemones Mersedes Benz E320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 89, 91). Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apelianto teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepagrįstai suabsoliutino pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „Trastila“, nevertindamas byloje surinktų įrodymų viseto, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta patvirtinti apelianto kreditorinį reikalavimą dėl 273,11 EUR transporto priemonių pardavimo išlaidų, panaikinama, išsprendžiant klausimą iš esmės – BUAB „Baltic metal center“ bankroto byloje patvirtinant papildomą 273,11 EUR dydžio AB SEB banko finansinį reikalavimą.

Vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

          Šiaulių apygardos teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties dalį, kuria BUAB „Baltic metal center“ bankroto byloje atsisakyta patvirtinti AB SEB banko kreditorinį reikalavimą dėl 273,11 EUR transporto priemonių pardavimo išlaidų panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – „Baltic metal center“ bankroto byloje patvirtinant papildomą 273,11 EUR dydžio AB SEB banko finansinį reikalavimą.

Teisėjai                                                                                              Goda Ambrasaitė -  Balynienė

                                                                      Egidija Tamošiūnienė

                                                                      Gintaras Pečiulis