Pranešėja V.Švedienė                                                               Baudž. byla Nr. 1A -274-256/2011

Teisėja A.Baltušytė                                                        Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                      2.4.6.1; 1.2.14.9.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2011m.  balandžio 22d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Virginijos Švedienės,

teisėjų Stasio Lemežio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,

sekretoriaujant J.Romančikienei,

dalyvaujant prokurorui J.Žeberskienei,

gynėjui adv. J.Gaudučiui,

išteisintajam B. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010m. lapkričio 29d. nuosprendžio, kuriuo B. M. pagal BK 183str. 1d. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

             Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

              n u s t a t ė :

             B. M. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 1997m. balandžio 21d. iki 2007m. sausio 3d., būdamas UAB „Vilniaus vandenys“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) buveinė – (duomenys neskelbtini, Vilniuje) generaliniu direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1994 07 05 Akcinių bendrovių įstatymu  Nr. I-528 organizuodamas ir vykdydamas bendrovės ūkinę veiklą, vadovaujantis bendrovės „V“ (duomenys pakeisti) 2001 05 10 Administracijos vadovo nuostatų 2str. turėdamas pareigą saugoti ir efektyviai naudoti bendrovės turtą, neteisėtai, viršydamas savo įgaliojimus – negavęs bendrovės valdybos sutikimo ir tuo pažeisdamas bendrovės „V“ (duomenys pakeisti)įstatų 77str., kad valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas, 2007 01 02 pasirašė įsakymą Nr. P-1 Dėl atlyginimo už papildomus darbus ruošiant informaciją Europos Komisijai pagal statybos direktoriaus  - projekto vadovo D.V. V. 2007 01 02 tarnybinį pranešimą, kurio pagrindu sau pasiskyrė keturių vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio papildomą darbo užmokestį – 35830 litų. Šio įsakymo pagrindu 2007 01 04 jam buvo išmokėta 24901,45 Lt, tokiu būdu B. M. neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį UAB „V“(duomenys pakeisti) turtą.

              Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūra prašo nuosprendį panaikinti ir  B. M. pagal BK 183str. 1d. nuteisti 60 MGL dydžio bauda. Nurodo, kad teismas klaidingai įvertino išteisintojo  veiksmus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jis netinkamai realizavo savo tikrą teisę gauti papildomą atlyginimą už atliktus papildomus darbus: pasirinko tokį savo teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitiko jo veiklą reglamentuojančių teisės normų ir nuostatų, ir ėmėsi veiksmų, kurie priklauso UAB „V“ (duomenys pakeisti)kompetencijai, nesikreipė į valdybą, kad būtų nuspręsta dėl papildomo darbo apmokėjimo bei jo dydžio, o viršydamas įgaliojimus pats nusprendė dėl atlyginimo sau už papildomą darbą ir nustatė jo dydį, taip suvaržydamas bendrovės valdybos sprendimo teisę, ir tuo padarė drausminį nusižengimą – įgaliojimų viršijimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

B. M. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidžiant nustatytą tvarką pasiskyrė sau keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio papildomą darbo užmokestį ir tokiu būdu neteisėtai pasisavino jo žinioje buvusį UAB „V“(duomenys pakeisti) turtą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pagal ISPA programos įgyvendinimo sutartį dėl užduočių ir atsakomybės paskirstymo tarp Aplinkos ministerijos ISPA įgyvendinimo agentūros ir UAB „V“  (duomenys pakeisti)Vilniaus miesto vandentiekio ir nuotekų tinklų rekonstrukcijos ir plėtros projektas buvo finansuojamas iš trijų lėšų šaltinių: ISPA lėšų, Europos investicijų banko paskolos ir valstybės biudžeto lėšų, kurių nėra pagrindo laikyti UAB „V“ (duomenys pakeisti)turtu. Šių lėšų panaudojimui nustatyta visai kita panaudojimo tvarka, nei uždarosios akcinės bendrovės lėšoms.

Esant tokioms aplinkybėms B. M. negali būti kaltinamas UAB „V“ (duomenys pakeisti) lėšų pasisavinimu.

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad B. M. padarytas įgaliojimų viršijimas gali būti kvalifikuotas pagal BK 228str., tačiau baudžiamojo proceso įstatymas draudžia teismui savo iniciatyva kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis ir veiką kvalifikuoti pagal sunkesnį nusikaltimą. Kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytųjų kaltinamajame akte, jeigu apie tokią aplinkybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Pagal BPK 256str. 2d. prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę nusikalstamą veiką. Prokuroras prašymo pakeisti kaltinimą nepateikė, o teismas pats pakeisti kaltinimo sunkesniu negali, baudžiamojo proceso įstatymas tokios teisės teismui nesuteikia.

Pakeitus nusikalstamos veikos faktines aplinkybes keičiasi ir veikos kvalifikavimas, kuri turi būti kvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą. Jeigu asmuo yra kaltas padaręs kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, tačiau iš esmės kitomis faktinėmis aplinkybėmis, teismas neturi įgaliojimų savo iniciatyva tirti ir nustatyti šias faktines aplinkybes, pripažinti asmenį kaltu ir esnt pagrindui paskirti teisingą bausmę. Tais atvejais, kai, aprašant nusikalstamą veiką, kaltinamajame akte nenurodomos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, duodančios pagrindą inkriminuoti vieną ar kitą nusikaltimo požymį, ir nėra prokuroro prašymo, pateikto BPK 256str. 1d. nustatyta tvarka, teismas turi patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219str. 3p. reikalavimus ir ar nėra pagrindo perduoti bylą prokurorui (BPK 254str. 3d.).

Netinkamas veikos kvalifikavimas kartu su nusikalstamos veikos objektyvių požymių aprašymu nagrinėjamoje byloje yra kaltinamojo akto trūkumai, kurie nagrinėjant bylą teisme neištaisomi ir trukdo nagrinėti bylą. Neperdavus bylos prokurorui, nėra galimybės išnagrinėti bylą apygardos teismo posėdyje. Pašalinus kaltinamojo akto trūkumus dėl nusikalstamos veikos aprašymo ir jos kvalifikavimo, byla siunčiama teismui pagal teismingumą.

Nagrinėjant baudžiamąsias bylas turi būti paisoma teisingumo, sąžiningumo, protingumo, proporcingumo , teisėtumo ir kitų bendrųjų teisės principų, kurie įpareigoja, kad šioje byloje prokuroro padarytos klaidos taisomos paties prokuroro. Jeigu prokuroras nesivadovauja BPK įtvirtintomis galimybėmis keisti ir tikslinti kaltinimą, procesas turi grįžti į ikiteisminio tyrimo stadiją, kitaip baudžiamojo proceso paskirtis nebūtų pasiekta.

Dėl išdėstyto baudžiamoji byla perduotina prokurorui, nes surašytas iš esmės BPK 219straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo nagrinėti bylą.

Teisėjų kolegija, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326str.  1d.  5p.,

n u t a r ė:

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29d. nuosprendį, kuriuo B. M. išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios Lietuvos Respublikos BK 183str. 1d. numatyto nusikaltimo požymių, panaikinti ir bylą perduoti prokurorui.

        Kolegijos pirmininkė                                                                    V.Švedienė                                   

        Teisėjai                                                                                                S.Lemežis

                                                                                 D.Pranytė-Zalieckienė