Administracinė
byla Nr. II-842-583/2007
Teismo
procesinio sprendimo kategorija 26.2;32;60
Bylos
kategorija 2.6

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS
TEISMAS
NUTARTIS
2006
m. liepos 27 d.
Klaipėda
Klaipėdos
apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Jurgitai
Jonikaitei, dalyvaujant asmeniui patrauktam administracinėn atsakomybėn V. G.,
jo atstovui advokatui Vytautui Griškevičiui, vertėjai Dainai Bžeskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal asmens patraukto
administracinėn atsakomybėn V. G. skundą institucijai, kurios pareigūnas priėmė
nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Klaipėdos miesto
vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2007 m. birželio 6 d. nutarimo
pakeitimo.
2007 06 06 nutarimu
V. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį, jam
paskirta administracinė nuobauda - 1500 litų bauda ir atėmimas teisės vairuoti
transporto priemones 18 mėnesių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai,
kad jis 2007 06 01 apie 10.07 val., Klaipėdoje, Pilies-Žvejų gatvių sankryžoje,
vairavo automobilį Iveco, valstybinio numerio ženklas (duomenys
neskelbtini), būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Tuo pažeidė KET 68
punkto reikalavimus. Nagrinėjant bylą nustatyta atsakomybę lengvinanti
aplinkybė – gailėjosi dėl įvykdyto teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.),
sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
V. G. pripažįsta
teisės pažeidimo įvykdymo faktą, prašo taikyti ATPK 301 straipsnio
nuostatas, pakeisti nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones
atėmimo. Skundą grindžia tuo, kad jo darbas susijęs su transporto priemonių
vairavimu.
Atstovas
advokatas Vytautas Griškevičius prašo skundą patenkinti.
Institucija, skyrusi
administracinę nuobaudą, Klaipėdos miesto vyriausiasis policijos komisariatas apie
bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai. Atsiliepime į asmens,
patraukto administracinėn atsakomybėn, skundą nurodo, jog su skundu nesutinka,
nes V. G. padarė grubų KET pažeidimą, sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir kitiems
eismo dalyviams, be to, žinojo, kad už tokį pažeidimą baudžiama specialiosios
teisės atėmimu. Pažymi, kad V.G. kaltė įrodyta bylos medžiaga. Prašo nutarimą
palikti nepakeistą.
Skundas
netenkintinas.
Skundu
prašoma netaikyti vienos iš privalomosios administracinės nuobaudos -
specialiosios teisės atėmimo ir prašymas siejamas su darbo pobūdžiu ir galimybe
gauti pajamas.
Įrodymai,
kuriais grindžiamas teisės pažeidimas yra administracinio teisės pažeidimo
bylos medžiaga (b.l. 14-18). Nutarimas dėl veikos apimties ir kvalifikacijos
neskundžiamas, teismas aplinkybių, keliančių abejonių veikos kvalifikacija ar
pačio pažeidimo įvykdymu, nenustatė, todėl nutarime konstatuotos aplinkybės
laikomos įrodytomis, veika atitinka teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126
straipsnio 2 dalyje požymius, todėl tik analizuojama, ar yra pagrindai
švelnesnės administracinės atsakomybės, nei numato įstatymas, taikymui.
Sprendžiant
klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis
bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais. LR ATPK 30 straipsnis
numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto,
numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai
laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo
asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Ginčijamu
nutarimu nurodoma, kad buvo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl skirtas
baudos minimalus dydis ir sankcijoje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimali
trukmė. Iš to seka, kad visos aplinkybės skiriant administracinę nuobaudą jau
įvertintos. Teismui pateikti įrodymai apie darbo pobūdį (b.l. 8), kuriuo
grindžiama būtinybė turėti teisę vairuoti transporto priemones, nėra pagrindas
pripažinti aplinkybe, eliminuojančia specialiosios teisės atėmimo taikymo
galimybę. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad asmuo, patrauktas
administracinėn atsakomybėn, L. N. individualioje įmonėje įsidarbino būtent tą
dieną, kai ir buvo įvykdytas teisės pažeidimas, t.y. 2007 m. birželio 01 d.
Todėl akivaizdu, kad teismas negali pripažinti skunde įvardijamų aplinkybių,
kurių pagrindu prašoma neskirti specialiosios teisės atėmimo, kaip svarbių,
leidžiančių netaikyti specialiosios teisės atėmimo.
V. G. automobilį
vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas vidutinio girtumo laipsnis – 1.58
promilių (b.l. 17), todėl akivaizdu, kad tokios būklės vairuotojo valdomas
padidinto pavojaus šaltinis (automobilis) buvo reali grėsmė kitiems eismo
dalyviams. Akivaizdu, kad institucija skyrusi administracinę nuobaudą pagrįstai
taikė sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą ir ginčijamu nutarimu siekė
administracinių teisės pažeidimų prevencijos pažeidėjo atžvilgiu ir šios
aplinkybės yra pagrindžiamos byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Profesinės
veiklos pobūdis savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės nuobaudos -
teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes nei įstatymas, nei kiti
teisės aktai nenumato tokių išimčių. Teismas, vertinamuoju kriterijumi
pripažindamas profesinę veiklą, kaip aplinkybę eliminuojančią specialiosios
teisės atėmimo taikymą, pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nediskriminavimo ir
asmenų lygybės prieš įstatymą principą, suteiktų atskirai asmenų kategorijai
išskirtinį statusą. Asmens profesinė veikla, ar darbo pobūdis nesuteikia jokio
prioriteto administracinei atsakomybei švelninti, todėl nurodomos aplinkybės
nėra reikšmingos. Būtent asmuo, kurio veikla ar pajamos susijusios su
specialiosios teisės turėjimu, privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo
elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems
eismo dalyviams dėl vairavimo neblaiviam. Asmeniui, kuris nesilaiko imperatyvaus
KET 68 punkte numatyto reikalavimo, draudžiančio vairuoti transporto priemones
neblaiviam, įstatymų leidėjas yra numatęs griežtas nuobaudas, kurių tikslas yra
tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už
teisės pažeidimo įvykdymą, ir tuo siekiama prevencijos tikslų. Tuo pačiu
įstatymas prioritetu laiko visuomenės viešąjį interesą, siekiant per
prevencinių priemonių taikymą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne
asmens, įvykdžiusio grubų teisės pažeidimą, asmeninį suinteresuotumą išvengti
neigiamų pasekmių, nepatogumų. Išimtis galėtų būti taikoma tik nustačius, kad
pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 301 straipsnyje numatytos
nuobaudos švelninimo taisyklės. Tam būtinos išskirtinės atsakomybę
lengvinančios aplinkybės. Tokios aplinkybės nagrinėjamojoje byloje
nenustatytos. Švelnesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos
skyrimas šioje administracinėje byloje prieštarautų ATPK 1 straipsnio ir 20
straipsnio nuostatoms. Teisinio vertinimo nekeičia ir tai, kad V. G. sumokėjo
paskirtą baudą, gailisi dėl pažeidimo, išklausė kursą apie alkoholio ir
narkotikų žalą žmogaus sveikatai. Gailėjimasis dėl pažeidimo jau yra įvertintas
paskyrus minimalią sankciją, o baudos sumokėjimas yra asmens, įvykdžiusio
administracinį teisės pažeidimą, neišvengiama prievolė, todėl prievolės
įvykdymas negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
2007 m. birželio
6 d. Klaipėdos miesto VPK nutarimu paskirta administracinė nuobauda 1500 litų
bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 18 mėnesių skirta pagal
įstatymą, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos
kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo
tvarkos, paskirtoji administracinė nuobauda adekvati įvykdyto teisės pažeidimo
sunkumui, nutarimas yra argumentuotas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo šį
nutarimą panaikinti ar jį pakeisti.
Teismas, vadovaudamasis LR ABTĮ 85 str., 123 str.,
124 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė :
2007 m. birželio 6 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos
komisariato nutarimą Nr. E 753846 palikti nepakeistą ir V. G. skundo
nepatenkinti.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti
skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per
Klaipėdos apygardos administracinį teismą.
Teisėjas
Remigijus Arminas