Administracinė byla Nr. I-1108-644/2013
Proceso Nr. 3-62-3-00460-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74.
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. liepos 11 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui Ž. P. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas Ž. P. skundą palaikė ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas savo skunde (b.l. 6-8) bei teismo posėdžio metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-10-30 iki 2012-11-09 kartu su dar dviem nuteistaisiais buvo laikomas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato areštinėje (Toliau tekste – Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinė), kameroje Nr. 3. Ši kamera neatitiko higienos normų, nes joje tualetas įrengtas gyvenamojoje patalpoje, vanduo jame nenutekėjo. Dėl netinkamos ventiliacijos, atliekant gamtinius reikalus, sklido nemalonus kvapas, kuris įsigerdavo į odą bei drabužius dėl ko pareiškėjas turėjo nepatogumų einant į pasimatymus su artimaisiais, tyrėju, vykstant į teismus, taip pat patyrė patyčias iš kartu su juo kameroje buvusių nuteistųjų. Dėl patyčių, padidėjusios amoniako koncentracijos, patirtų nepatogumų, psichologinės įtampos, pažeminimų, emocinės depresijos ir dvasinių išgyvenimų pablogėjo sveikata. Dėl netinkamų Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinės sąlygų keletą kartų žodžiu kreipėsi į Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinės viršininko pareigas ėjusį pareigūną, tačiau į jo prašymus atsižvelgta nebuvo. Dėl šios priežasties pasidarė irzlus, agresyvus, pablogėjo bendravimas su aplinkiniais bei pareigūnais, kas ir privertė Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinės pareigūnus etapuoti jį į Kauno tardymo izoliatorių. Per visą buvimo Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje laikotarpį nebuvo išvestas pasivaikščioti į areštinės kiemelį, nesudaryta galimybė pasivaikščioti policijos komisariato kieme, nepasiūlyta pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, neišduoti higienos reikmenys, nepakeista švari patalynė. Dėl blogo kvapo, vėdinimo sistemos nebuvimo, deguonies trūkumo, atsisakymo išvesti pasivaikščioti gryname ore, 2012-11-02 pareiškėjui buvo iškviesta medicininė pagalba. Be to, dėl blogo apšvietimo skaitant baudžiamosios bylos medžiagą bei šiam ginčui aktualius teisės aktus, pablogėjo regėjimas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus bei sveikatos pablogėjimą, todėl iš atsakovo priteistina 10 000 Lt neturtinė žala.
Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 15,16) nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820, patvirtintą Lietuvos Higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 52 punktą (Toliau tekste – Higienos norma), policijos areštinėse laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje kalintiems asmenims, jų pageidavimu, sanitarinio mazgo valymui buvo išduodamos dezinfekcinės valymo priemonės, jie buvo vedami į dušą, kuris yra įrengtas areštinės patalpose, patalynė keičiama kas savaitę. Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinės 3 kameroje yra įrengtas praustuvas ir tualetas, kurie atskirti nuo kameros 120 cm. aukščio pertvara. Pažymėjo, kad tualetas turi būti kameroje, jei nuo jo sklido blogas kvapas, galimai juo naudojosi nevalyvas žmogus ir pats buvo dėl to kaltas. Pagal Higienos normos 23 punktą policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaidės), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinės vėdinimas atitinka Higienos normą, nes yra atidaromi langai. Marijampolės AVPK Šakių rajono PK nuo eksploatacijos pradžios neturėjo įrengto pasivaikščiojimo kiemo ir dėl to pasivaikščiojimai joje nebuvo vykdomi. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 Įsakymo Nr. 5-V-356, „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“, 7.10 punkte aiškiai nurodyta, jog pasivaikščiojimai vykdomi tik tose policijos areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai. Pareiškėjo reikalavimas pasivaikščioti komisariato kieme taip pat negali būti įgyvendintas, nes tokios galimybės nėra numatyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-10-10 įsakymo Nr. 5-V-677, „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 45 punkte. Pažymėjo, kad Higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai rekonstruojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Nors Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje kai kurie įrenginiai neatitiko naujos Higienos normos, tačiau tvarka pažeista nebuvo, kadangi pasivaikščiojimų kiemo įrengimas, ventiliacijos įrengimas ar kiti panašūs darbai būtų susiję su pastato ar patalpų rekonstrukcija. Pareiškėjo teiginys dėl pablogėjusios sveikatos yra nemotyvuotas ir neturi jokio pagrindo, bei nėra nepagrįstas medicininiais dokumentais. Marijampolės AVPK Šakių rajono PK esančiame „Areštuotiems asmenims medicinos pagalbos suteikimo registracijos žurnale“, laikotarpyje nuo 2012-10-30 iki 2012-11-09, yra padarytas vienas įrašas, t.y. 2012-11-02, dėl pareiškėjo nusiskundimo galvos skausmu, kitų įrašų dėl nusiskundimo sveikata nėra, išskyrus 2012-11-09 padarytą įrašą, kad Ž. P. yra sveikas ir gali būti konvojuojamas. Ž. P. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jam būnant Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje laikotarpyje nuo 2012-10-30 iki 2012-11-09 bei visą laiką skaitant ir studijuojant baudžiamosios bylos medžiagą bei įstatymus dėl blogo apšvietimo pablogėjo regėjimas. Marijampolės AVPK Šakių rajono PK nebuvo užregistruota nei vieno pareiškėjo skundo (pareiškimo) dėl netinkamų Marijampolės AVPK Šakių rajono PK sąlygų. Pareiškėjas su skundu nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio buvimą aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negali būti patenkintas, nes ginčo atveju nėra viešosios atsakomybės sąlygų.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Ž. P. laikotarpiu nuo 2012-10-30 iki 2012-11-09 buvo laikomas Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje kameroje Nr. 3 (b.l. 28-47). Byloje ginčo dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Pareiškėjas teigia, kad būnant minėtoje kameroje, jo teisės buvo pažeistos dėl joje esančio nepakankamo apšvietimo, silpnos oro ventiliacijos ir dėl to blogo kvapo, neišduotų higienos priemonių, nekeičiamos patalynės, nepasiūlius išsimaudyti duše, nesuteiktos galimybės pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas jo patirtą pažeminimą ir nepatogumus vertina 10 000 Lt ir šią neturtinę žalą prašo priteisti iš atsakovo.
Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (Toliau tekste - Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V -356, 6 punkte.
Higienos normos 2 punkte nurodyta, jog ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms. Veikiančioms policijos areštinėms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pagal Higienos normos 20 punktą, policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą. Byloje esantys įrodymai (b.l. 27, 48-50) patvirtina, kad kameroje Nr. 3, kurioje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, įrengtas sanitarinis mazgas, jis atskirtas nuo gyvenamosios patalpos 120 cm. aukščio pertvara, šiame mazge įrengta šalto vandens tiekimo sistema (kranai su šaltu vandeniu, tualetas), tačiau tuo pačiu minėti įrodymai patvirtina ir tai, kad minėtoje kameroje, sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, praustuvė, nėra veidrodžio bei tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), kas iš dalies neatitinka Higienos normos 20 punkto reikalavimų.
Higienos normos 23 p. nurodyta, kad Policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Tiek pareiškėjas, tiek atsakovas patvirtino, kad kamera yra vėdinama pro langus (orlaides), kas atitinka minėto Higienos normos punkto reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai, dėl nepakankamos, teisės aktuose nustatytų reikalavimų neatitinkančios ventiliacijos, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Higienos normos 20 p. įtvirtintas reikalavimas sanitariniam mazgui turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą nagrinėjamu atveju nėra aktualus, t.y. Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinei jis netaikomas, nes tokios oro šalinimo sistemos įvedimas būtų susijęs su patalpų rekonstrukcijos darbais.
Pagal Taisyklių 9.2. p. bei Higienos normos 52 p., asmenys, laikomi policijos areštinėje, privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos užtikrinimu kameroje. Tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Byloje esantis Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinės specialisto tarnybinis pranešimas patvirtina, kad areštuotiems asmenims pageidaujant jiems buvo išduodamos sanitarinio mazgo valymui būtinos priemonės (b.l. 27). Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus, rūpinimasis kameros švara yra paties asmens, laikomo areštinėje pareiga, įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovo atstovą dėl valymo inventoriaus bei priemonių išdavimo, o šis tokias priemones būtų atsisakęs išduoti, byloje nėra pateikta, todėl darytina išvada, kad blogas kvapas kameroje Nr. 3 buvo sąlygotas paties pareiškėjo bei kitų kameroje gyvenančių asmenų elgesio (neveikimo), netinkamai prižiūrint (neprižiūrint) kameroje esantį sanitarinį mazgą.
Pareiškėjas vienu iš skundo argumentų nurodė tai, kad per buvimo Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje laikotarpį jam nebuvo išduotos higienos priemonės (muilas, tualetinis popierius), nebuvo pakeista patalynė, nepasiūlyta išsimaudyti duše, nesuteiktos kirpėjo paslaugos. Atsakovo atstovas įrodymų, paneigiančių šiuos pareiškėjo argumentus, į bylą nepateikė, todėl laikytina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui esant Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje nebuvo išduotos higienos priemonės (muilas, tualetinis popierius), pakeista patalynė, nebuvo pasiūlyta išsimaudyti duše bei nesuteiktos kirpyklos paslaugos, tuo pažeisti Taisyklių 7.12 p., 83, Higienos normos 31, 59, 60 punktų, Kardomojo kalinimo įstatymo 44 str. 4 d. reikalavimai.
Policijos areštinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi būti organizuojami Taisyklėse nustatyta tvarka (Higienos normos 11 p.). Taisyklių 54-58 p. reglamentuota policijos areštinėje laikomų asmenų pasivaikščiojimų organizavimo tvarka, tačiau teise į pasivaikščiojimą gali pasinaudoti tik asmenys laikomi areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai (Taisyklių 7.10 p.).
Kadangi, pagal byloje esančius duomenis (b.l. 9), Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje nuo jos eksploatacijos pradžios nebuvo įrengtas pasivaikščiojimo kiemas, todėl atsakovo atstovas, objektyviai negalėdamas suteikti pareiškėjui galimybės pasivaikščioti pasivaikščiojimo kiemelyje, Taisyklių nuostatų nepažeidė.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-10-10 įsakymo Nr. 5-V-677, „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ 45 punkte griežtai reglamentuoti atvejai, kuomet policijos areštinėje laikomi asmenys yra išvedami iš kamerų. Šiame punkte galimybė būti išvestam pasivaikščioti į policijos komisariato kiemą nėra numatyta, todėl pareiškėjo reikalavimas būti išvestam pasivaikščioti Marijampolės AVPK Šakių rajono policijos komisariato kieme atmestinas, kaip nepagrįstas.
Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos 21 p.). Byloje esantis Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2013-03-06 raštas Nr. 5D-557 (b.l. 11), patvirtina, kad 2013-02-28 Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje buvo atlikta operatyvioji valstybinė sveikatos saugos kontrolė, kurios metu atlikti kamerų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo matavimai. Pagal Laboratorijos 2013-02-18 Natūralios apšvietos matavimo protokolą ir Dirbtinės apšvietos matavimo protokolą Nr. F-K-A-61, kamerose, kuriose buvo atlikti matavimai, natūrali ir dirbtinė apšvieta neatitiko Higienos normos 21 punkto reikalavimų. Atsakovas į bylą nepateikė šiuos kamerų natūralios ir dirbtinės apšvietos matavimo rezultatus paneigiančių įrodymų, todėl laikytina, kad pareiškėjo argumentai dėl nepakankamo natūralaus ir dirbtinio apšvietimo kameroje Nr. 3 nepaneigti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju vertintina, kad Marijampolės apskrities AVPK Šakių rajono PK teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamų kameroje Nr. 3 asmenų laikymo sąlygų bei Higienos normoje nustatytų reikalavimų pažeidimų. Minėta institucija nepakankamai argumentavo ir neginčijamų įrodymų, kad Higienos normos 20 p. (sanitariniame mazge nėra įrengtas unitazas, praustuvė, nėra veidrodžio bei tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), 21 p. (netinkamas kameros natūralus ir dirbtinis apšvietimas), 59 p., 60 p. bei Taisyklių 7.12 p, Kardomojo kalinimo įstatymo 44 str. 4 d. (lovos skalbinių keitimas, prausimasis po šiltu dušu, pasinaudojimas kirpėjo paslaugomis ne rečiau vieną kartą į savaitę), Taisyklių 83 p., Higienos normos 31 p. (higienos reikmenų neišdavimas) reikalavimai nebuvo pažeisti, nepateikė.
Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą, kaip būtiną civilinės atsakomybės sąlygą. Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinė neužtikrino pareiškėjo teisės aktais nustatytų asmenų buvimo policijos areštinėje sąlygų, todėl konstatuotina, kad Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinė pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į tinkamas asmenų buvimo policijos areštinėje sąlygas.
Ž. P. neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų laikymo areštinėje sąlygų grindžia išrašu iš Areštuotiems asmenims medicinos pagalbos suteikimo registro (b.l. 12,13), kuris patvirtina, kad 2012-11-09 Ž. P. suteikta medicininė pagalba dėl galvos skausmų. Tačiau, teismo nuomone, pareiškėjo nurodytas nusiskundimas (galvos skausmas) nesudaro pagrindo teigti, jog jis buvo tiesiogiai įtakotas netinkamų laikymo sąlygų Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje. Įrodymų apie regos bei kitų sveikatos sutrikimų į bylą nėra pateikta, tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje sąlygų, pareiškėjas patyrė tam tikrų fizinių nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t.y. Ž. P. patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-28 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, pažymėjo, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009), tačiau nustatant padarytos žalos dydį privalu atsižvelgti į bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, jog dėl netinkamų asmenų laikymo sąlygų Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinės kameroje Nr. 3, būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata. Pareiškėjas Marijampolės AVPK Šakių rajono PK buvo laikomas trumpai – dešimt dienų. Į bylą nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog ginčo laikotarpiu dėl netinkamų asmenų laikymo sąlygų jis būtų kreipęsis su nusiskundimais į Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinės pareigūnus.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Įvertinus pažeidimo trukmę bei tai, kad pareiškėjas per buvimo Marijampolės AVPK Šakių rajono PK areštinėje laikotarpį nei karto, dėl netinkamų laikymo sąlygų, nesikreipė su skundais ar prašymais į pareigūnus, neesant byloje įrodymų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, teismas sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės, į teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas, pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad laikotarpiu nuo 2012-10-30 iki 2012-11-09 buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas asmenų laikymo policijos areštinėse sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašė teismą priteisti teismo išlaidas, tačiau nepateikė jo patirtų teismo išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, todėl jo prašymas netenkintinas (ABTĮ 45 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 45 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. lapkričio 9 d. buvo pažeista Ž. P. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas, asmenų laikymo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato areštinėje, sąlygas.
Pareiškėjo Ž. P. reikalavimą dėl 10 000 Lt (dešimties tūkstančių litų) neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Audrius Grauželis