Ingrida Kirsnytė (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. gegužės 9d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,
kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ŽŪB „Vadokliai“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013m. vasario 4d. sprendimo civlinėje byloje pagal ieškovo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės ,,Vadokliai“ ieškinį atsakovams R. B., A. B., P. G. N., J. N., V. K. N., L. M., N. S., V. T., A. Ž., R. Ž., trečiajam asmeniu Panevėžio rajono 1-ojo notaro biuro notarei A. Š., išvadą duodančiai institucijai – Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo, ir
n u s t a t ė:
Ieškovas ŽŪB “Vadokliai” 2012-11-29 patikslintu ieškiniu prašė teismą:
1. pripažinti negaliojančia kaip apsimestinį sandorį 2012-04-06 dovanojimo sutartį Nr. 1565, kuria R. Ž. ir A. Ž. padovanota po 25/876 dalis žemės
sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo sutartį, kuria R. Ž. ir A. Ž. parduota po 25/876 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2. pripažinti negaliojančia kaip apsimestinį sandorį 2012-05-02 dovanojimo sutartį Nr. 1977 dalyje kuria R. Ž. ir A. Ž. padovanota po 74/4375 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo
sutartį, kuria R. Ž. ir A. Ž. parduota po 74/4375 dalis žemės
sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3. pripažinti negaliojančia kaip apsimestinį sandorį 2012-05-02 dovanojimo sutartį Nr. 1977 dalyje, kuria R. Ž. ir A. Ž. padovanota po 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją kvalifikuoti kaip pirkimo-pardavimo sutartį,
kuria R. Ž. ir A. Ž. parduota po 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini);
4. pripažinus negaliojančia kaip apsimestinį sandorį 2012-04-06 dovanojimo sutartį Nr. 1565 ir ją kvalifikavus kaip pirkimo-pardavimo sutartį, kuria R. Ž. ir
A. Ž. parduota po 25/876 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
perkelti ieškovui ŽŪB „Vadokliai" pirkėjo teises ir pareigas pagal šią pirkimo-
pardavimo sutartį;
5. pripažinus negaliojančia kaip apsimestinį sandorį 2012-05-02 dovanojimo sutartį Nr. 1977 ir ją kvalifikavus kaip pirkimo-pardavimo sutartį dalyje, kuria R. Ž.
ir A. Ž. parduota po 74/4375 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 6687(duomenys neskelbtini), perkelti ieškovui ŽŪB „Vadokliai" pirkėjo teises ir pareigas pagal šią pirkimo-
pardavimo sutartį;
6. pripažinus negaliojančia kaip apsimestinį sandorį 2012-05-02 dovanojimo sutartį Nr. 1977 ir ją kvalifikavus kaip pirkimo-pardavimo sutartį dalyje, kuria R. Ž.
ir A. Ž. parduota po 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
perkelti ieškovui ŽŪB „Vadokliai" pirkėjo teises ir pareigas pagal šią pirkimo-
pardavimo sutartį;
7. perkelti ieškovui ŽŪB „Vadokliai" pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012-04-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1634, kuria R. Ž. ir A. Ž. parduotos
413/428 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
8. perkelti ieškovui ŽŪB „Vadokliai" pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012-05-04 pirkimo- pardavimo sutartį Nr. 2006 dalyje, kuria R. Ž. ir A. Ž. parduotos 4227/4375 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
9. perkelti ieškovui ŽŪB „Vadokliai" pirkėjo teises ir pareigas pagal 2012-05-04 pirkimo-
pardavimo sutartį Nr. 2006 dalyje, kuria R. Ž. ir A. Ž. parduotos 3/5 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas procesiniuose dokumentuose, atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė „Vadokliai" su atsakovais sudarė žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis iki 2012-12-31:
1. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio nuomotojas atsakovas R. B.;
2. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio nuomotojai atsakovai N. S., J. N., A. B., L. M., J. N., V. K., N., V. T., J. N. ;
3. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio nuomotojai atsakovai J. N., L. M., A. B., J. N., V. K. N..
Nurodė, kad 2012 metų birželio mėnesį ėmėsi iniciatyvos tartis su žemės sklypų savininkais pratęsti nurodytų žemės sklypų nuomos sutartis naujam laikotarpiui, tačiau sužinojo, kad žemės sklypai nebepriklauso žemės nuomos sutartyse nurodytiems nuomotojams, perleisti atsakovams R. Ž. ir A. Ž.. Pagal su žemės savininkais sudarytų žemės sklypų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuomos sutarčių 8.1. ir 8.3. punktus, žemės nuomininkas ŽŪB „Vadokliai“ turėjo pirmenybės teisę pratęsti žemės nuomos sutartį naujam laikotarpiui, o tuo pačiu ir pirkti nuomotus žemės sklypus, kadangi tokia teisė numatyta LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6 str. Ieškovas ŽŪB „Vadokliai" ieškinyje teigė, kad atsakovai R. Ž. ir A. Ž. „apėjo“ Žemės sklypų nuomos sutartyse bei LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinajame įstatyme įtvirtintą ieškovo nuomininko pirmenybės teisę įsigyti parduodamus žemės sklypą, todėl ieškovas konstatuoja savo teisių pažeidimą. Atsakovai žemės sklypų savininkai dovanojimo sutartimis dovanojo atsakovams R. Ž. ir A. Ž. nedideles žemės sklypo dalis. Atsakovai R. Ž. ir A. Ž. tapę žemės sklypų su bendraturčiais su ieškovo žemės sklypų nuomotojais, sudarydavo pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu atsakovai R. Ž. ir A. Ž. įgijo nuosavybės teises į likusias žemė sklypų dalis, tokiais veiksmais pažeisdami ieškovo žemės nuomininko pirmenybės teisę pirkti nuomotus žemės sklypus.
Ieškovas teigė, kad atsakovų sudarytos dovanojimo sutartys yra apsimestiniai sandoriai, kuriais pasiektas tikslas – sudaryti teisines prielaidas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoriams, todėl 2012-04-06 dovanojimo sutartis Nr. 1565 ir 2012-05-02 dovanojimo sutartis Nr. 1977 (atitinkama dalimi) kvalifikuotinos kaip pirkimo-pardavimo sutartys, pagal kurias atsakovai pardavė atsakovams R. Ž. ir A. Ž. atitinkamai po 25/876 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 74/4375 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei po 1/5 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovai procesiniuose dokumentuose, teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, motyvuodami, kad ieškovas nepateikė į bylą įrodymų, kad turėjo pirmenybės teisę įsigyti iš žemės nuomotojų žemės sklypus. Teigė, kad ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ neturėjo pirmumo teisės įsigyti iš privačių asmenų parduodamus žemės sklypus, nes ieškovo metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją nesudarė daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, o ekonominis gyvybingumas negali būti įrodytas Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas, Vyriausybės įgaliotos institucijos nėra patvirtinusios, kad paramos suteikimo metu laikomasi minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės normų. Ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ iš esmės nemokus, nevykdantis savo įsipareigojimų, turintis pradelstų įsipareigojimų, kas leidžia daryti išvadą, kad jis yra ekonomiškai negyvybingas. Ieškovui buvo inicijuotos bankroto bylos, areštuotas turtas, pateikti reikalavimai dėl skolų priteisimo. Iš ieškovo ŽŪB „Vadokliai“ pateikto balanso nustatyta, kad nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 jis turėjo turto už 18 875 316 Lt, o skolos sudaro 3 207 032 Lt, ieškovas turėjo nematerialaus turto už 2 545 600 Lt, kurio realizacinė vertė yra artima 0, pastatų ir statinių vertė 4 019 182 Lt, tačiau šio turto rinkos vertė yra dešimtis kartų mažesnė negu nurodyta balanse. Ieškovo finansinį turtą sudaro 3 680 255 Lt, tame tarpe gautinos sumos sudaro 3 505 000 Lt, ieškovas per metus patyrė 1 905 800 Lt nuostolį, todėl jis neatitinka reikalavimų, kuris suteiktų teisę įsigyti nuomojamus žemės sklypus, jų pardavimo atveju (LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas 4 str.). Ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ nedirbo ginčo žemės sklypų, o juos subnuomojo Radviliškio rajono ŽŪB „Draugas", kuris yra faktinis žemės sklypų naudotojas, žemės sklypus dirbantis, vykdytą veiklą deklaruojantis Nacionalinei mokėjimų agentūrai, gaunantis išmokas. Ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ nebuvo ginčo žemės sklypo naudotoju nei dovanojimo sandorių sudarymo metu, nei pirkimo-pardavimo sandorių sudarymo metu, nei šio ieškinio pateikimo metu. Prašė taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu ieškovo reikalavimus atmesti, nes ieškovas buvo informuotas apie sudarytus sandorius, kadangi sandoriai yra įregistruoti viešame registre ir nuo įregistravimo viešajame registre momento yra skaičiuojamas 3 mėnesių terminas. Teigė, kad dovanojimo sandoriai buvo realūs, atitiko įstatymo reikalavimus ir buvo realiai įvykdyti. Dovanotojus ir dovanų gavėjus sieja artimi santykiai, tame tarpe ir svainystės santykiai. Dovanojimo sandoriais buvo siekta neatlygintinai perkleisti žemės sklypus ir šis tikslas buvo pasiektas, o sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai buvo realūs ir įvykdyti, pasinaudojant LR CK nustatyta pirmumo teise įsigyti žemės sklypus turimus bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas taip pat neįrodinėja, kokią kainą reikėtų sumokėti už siekiamą ieškovui gauti dovanojimo sandoriais perleistus žemės sklypus ieškovo nuosavybėn. Nuomos sutarčių 8.3 punktas nustato, kad nuomininkas taip pat turi pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės sklypą ne blogesnėmis sąlygomis, nei pasiūlyta trečiajam asmeniui.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-02-04 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovės ,,Vadokliai“ 3500 Lt advokato pagalbai apmokėti A. Ž. bei 192,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, panaikino Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-08-30, 2012-10-03 nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas padarė išvadą, kad CPK 4.79str.3d. nustatyto 3 mėnesių termino ginčyti atsakovų sudarytus sandorius ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ nepraleido, nes paskutinės ginčo objektu tapusio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties įrašas registrų centre buvo padarytas 2012-06-27 (b.l. 77, 78, 1 t.), o nuo šios datos skaičiuotinas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris ieškinio pateikimo teismui metu (2012-08-27) dar nebuvo pasibaigęs.
Ieškovo reikalavimas pripažinti dovanojimo sandorius negaliojančiais, kaip apsimestinius, motyvuojant, kad sandoriai sudaryti vienas paskui kitą, pirmiausia dovanojimo, o paskui - pirkimo- pardavimo, yra nepakankamas ieškinio tenkinimui, nes iš bylos duomenų teismas nustatė, kad tarp dovanotojų ir apdovanotųjų yra artimi santykiai:
1. atsakovas R. B. nuo 2002 metų bendrauja su atsakovais Ž., gauna iš jų malkų, grūdų ir ateityje juos gaus, bendraus, todėl priėmė sprendimą savo dalį žemės sklypo dovanoti Ž., o broliai su seserimis, suderėjęs kainą, pardavė sklypo dalis. R. B. atsakovams Ž. yra padovanojęs ir kitą atskirą sklypą, todėl negalima teigti, kad dovanojimo sandoris buvo atsitiktinis, tikėtina, kad sandoris yra realus.
2. ieškovo ginčijamus sandorius patvirtino notaras, kuris aiškinosi šalių tikrąją valią, o byloje nėra įrodymų, kad R. B. už savo dalį gavo pinigų. Atsakovas R. B. kaip savininkas turėjo teisę savo turtą dovanoti ir parduoti.
3. Atsakovas J. N. dovanojo Ž. visas jam nuosavybės teise priklausančias idealiąsias dalis. Kaip jis teisme nurodė, tai patvirtino ir liudytojai, dovanojimo sandoris buvo realus, pagrįstas giminystės ryšiais, o toks sandoris neprieštarauja įstatymo reikalavimams. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad LR CK 4.79 str. reglamentuoja pirmenybės teisę pirkti parduodamas dalis, esančias bendrąja nuosavybe, t.y. įstatymas gina būtent bendraturčio teises. Byloje surinkta medžiaga nepatvirtina, kad ieškovas Panevėžio rajono žemės ūkio bendrovė ,,Vadokliai“ būtų ginčo objektu tapusių žemės sklypų bendrasavininkas, tokiu būdu jo, kaip žemės sklypų nuomininko, teisės ir (ar) teisėti interesai šiuo pagrindu negali būti ginami.
4. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinasis įstatymas reglamentuoja nuomininko pirmumo teise įsigyti žemės sklypą, o šio įstatymo tikslas ir paskirtis yra žemės konsolidacija, žemės ūkio stambinimas. Įstatymas numato bendrasavininko pirmumo teisę įgyti žemės sklypus, o tik tada, žemės naudotojui, kuris žemę naudoja ilgiau nei vienerius metus ir atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog nagrinėjamu atveju turi būti ginamos, jo kaip nuomininko, teisės ir teisėti interesai įstatymo pagrindu.
5. Teismui ginčo žemės sklypų (jų dalių) dovanojimo sutarčių nepripažinus negaliojančiomis, pirmumo teisę pagal įstatymą įsigyti žemės sklypus įgijo atsakovai A. ir R. Ž. kaip žemės sklypų bendrasavininkai. CK 4.79 str. nuostatos pirmiausia gina bendraturčio, arba bendrasavininko, teises, o ne nuomininko (ieškovo) pirmumo teisę pagal sutartį (sutarties 8.3 p.). Iš atsakovų teisme duotų paaiškinimų teismas padarė išvadą, kad ieškovas ŽŪB „Vadokliai“, pasibaigus žemės sklypų nuomai 2012-12-31, įsigyti ginčo objektu tapusių žemės sklypų neketino, byloje taip pat nesurinkta kitų įrodymų apie ieškovo norą nusipirkti iš atsakovų žemės sklypus, o bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog ieškovas žemės perleidimo metu nebuvo finansiškai stabilus (pajėgus), kad galėtų tokiomis pat sąlygomis, kainomis, kaip atsakovai Ž., įsigyti ginčo objektu tapusius žemės sklypus, nes ieškovas nebuvo pajėgus net laiku mokėti nuomos už žemės sklypus.
Apeliaciniu skundu ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-04 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atsakovams dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir pirkėjų teisių ir pareigų perkėlimo tenkinti. Savo prašymą motyvavo, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl ginčijamų dovanojimo sandorių realumo yra nepagrįstos byloje surinktais įrodymais, padarytos pažeidžiant CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, prieštarauja CK 1.87str., 6.465-6.466str. nuostatoms, todėl apeliacijos dalykas šioje byloje yra pirmiausia yra dovanojimo sandorių apsimestinumas. Teismas skundžiamame sprendime iš esmė įvertino tik vieną faktinę aplinkybę – ginčijamų sandorių seką, t.y. kad pirkimo-pardavimo sandoriai sekė po dovanojimo sandorių, tačiau šios aplinkybės nelaikė reikšminga. Kitų aukščiau nurodytų aplinkybių, dokumentų bei atsakovų ir liudytojų parodymų teismas apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė. Pirmosios instancijos teisme patys atsakovai pripažino aplinkybę, kad jų pradinis ir pagrindinis ketinimas buvo parduoti visus žemės sklypus, o ne juos dovanoti. Tuo pačiu atsakovams buvo žinoma apie galiojančią ieškovo ŽŪB „Vadokliai“ pirmumo teisę pirkti nuomojamus žemės sklypus, todėl atsakovai suprato, kad negalės sudaryti ginčo sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, ieškovui neatsisakius pirmumo teisės įsigyti savo nuosavybėn. Atsakovai R. B. ir J. N., žinodami, kad pirkimo-pardavimo sandoriai nebus sudaryti tol, kol nebus apeita ieškovo pirmumo teisė, žinojo ir tai, kad jų sudarytos dovanojimo sutartys tarps teisine prielaida toliau vykdyti sklypų pirkimą-pardavimą. Teismui turėjo kilti abejonių dėl painių ir nelogiškų atsakovų paaiškinimų, kodėl jie nusprendė dovanoti mažas ekonominės vertės neturinčias žemės sklypų dalis, kurios apibrėžtos idealiosiomis dalimis ir kurių faktinė vieta žemės sklype yra nežinoma patiems atsakovams. Esant realiam dovanojimo sandoriui dovanotojas turėtų žinoti, ką dovanoja, o apdovanotasis – ką gauna dovanų. Atsakovai nurodė vienintelį paaiškinimą, kad jie pašaliniams asmenims (ne artimiesiems giminaičiams) dovanojo nekilnojamąjį turtą – atsakovai R. Ž. ir A. Ž. yra geri žmonės. Tokius atsakovų teiginius teismas turėjo vertinti kritiškai, nes atsakovai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, nėra artimi giminaičiai, todėl sandorius pripažinti realiai tik dėl vieno motyvo „gerumo“, buvo nepakankama. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovai R. B. ir J. N. už „dovaną“ gavo atlyginimą natūra – malkomis, grūdais, todėl ši aplinkybė paneigia teismo teisę ginčijamus sandorius pripažinti dovanojimo sutartimis, todėl konstatuotinas pažeidimas imperatyvių CK 6.466str. 3d. nuostatų. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK nuostatas dėl byloje surinktų įrodymų įvertinimo ir objektyvių išvadų padarymo, nes teismas neturi teisės pasirinktinai remtis vienais įrodymais, o kitais nesiremti, negali iškreipti įrodymų turinio ir prasmės, o turi pareigą įvertinti įrodymų visetą.
Byloje surinkti visi galimi pateikti įrodymai, paneigia teismo išvadą, kad dovanojimo sandoriai buvo realūs, ir priešingai, leidžia daryti išvadą, kad sudarydami ginčijamas dovanojimo sutartis atsakovai siekė sudaryti teisines prielaidas pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui, nes:
1) derybos dėl pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo pradėtos iki dovanojimo sutarčių sudarymo;
2) vedant derybas dėl pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo atsakovams buvo žinoma apie ieškovo žemės nuomininko pirmumo teisę pirkti žemės sklypus ir aplinkybę, kad tokiai teisei galiojant, pirkimo-pardavimo sutarčių sudaryti nėra galimybės;
3) derybas vedė asmenys (atsakovai R. B. ir J. N.), kurie tariamai ir padovanojo ekonominės vertės neturinčias žemes sklypų dalis, t.y. dovanojimo sandorius sudarė labiausiai pirkimo-pardavimo sandoriais suinteresuoti asmenys;
4) dovanojimo sutartys sudarytos žinant, kad tai sukurs formalias teisines prielaidas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis;
5) dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą skiria tik kelios dienos;
6) visų žemės sklypų savininkais tapo atsakovai R. Ž. ir A. Ž.;
7) atsakovai nesugebėjo pateikti jokių argumentų dėl dovanojimo sutarčių dalyko (sklypų dalių) pasirinkimo - sklypų dalys apibrėžtos idealiąja dalimi, nenustatyta, kuri konkrečiai dalis dovanojama, pačios dalys neracionaliai mažos, iš esmės neturi ekonominės vertės, nes jų negalima naudoti pagal paskirtį;
8) atsakovai nesugebėjo paaiškinti ir kodėl jie apskritai pašaliniams žmonėms (ne artimiesiems giminaičiams) dovanojo nekilnojamąjį turtą, nors anksčiau svetimiems žmonėms nekilnojamojo turto jie nedovanojo. Pažymėtina, kad tolima giminystė, kuria rėmėsi, tačiau neįrodė atsakovai, nepagrindžia ginčijamų sandorių logikos ir tikslingumo.
Byloje įrodyta, kad pagrindinis atsakovų tikslas sudarant ieškinyje nurodytas dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartis buvo vienas - apeinant ieškovo pirmumo teisę, parduoti atsakovams R. Ž. ir A. Ž. visus žemės sklypus, u.n. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Atsakovų atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai taikė ir aiškino materialines teisės normas ir padarė pagrįstas išvadas, todėl teismo sprendimas negali būti keičiamas formaliais apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Apeliaciniame skunde nėra nurodyta papildomų įrodymų, kurie būtų pagrindas naikinti ar keisti teismo sprendimą, nes:
- Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas neturi pirmumo teisės įsigyti ginčo žemės sklypus, todėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai netenka prasmės. Ieškovas pagal LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo neatitinka subjektui keliamų reikalavimų, todėl ieškovas ieškinio reikalavimą grindžia sudarytomis su atsakovais ginčo žemės nuomos sutartimis.
- Ieškovas neįrodė, kad jis atitinka LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo keliamus reikalavimus asmeniui, pretenduojančiam pirmumo teise įsigyti parduodamus žemės sklypus, nes nepateikė teismui tai patvirtinančių duomenų. Atsakovai priešingai, pateikė įrodymus, kad ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ neatitinka nurodyto įstatymo reikalavimų, nes nuomotos iš atsakovų žemės nenaudojo, jos neįdirbo, o ginčo žemę įdirbo, deklaravo ir gavo išmokas ŽŪB „Draugas“. Šios nustatytos faktinės aplinkybės apeliaciniame skunde ieškovas neginčijo ir jų nepaneigė.
- Tarp ieškovo ir atsakovų sudarytose žemės nuomos sutarčių 8.3p. nustatyta, kad nuomininkas taip pat turi pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės sklypą ne blogesnėmis sąlygomis, nei pasiūlyta trečiajam asmeniui. Šis punktas įrašytas atsižvelgiant į LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6str. nuostatas. Ieškovas teismui neįrodė, kad jis atitinka šio įstatymo nuostatas, kad galėtų pirmumo teise pretenduoti įsigyti nuomotus žemės sklypus.
- LR žemės ūkio ministerijos duotoje išvadoje konstatavo, kad ieškovė neturi pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, ir kad ieškovas savo pirmumo teisės turėjimui nepateikė įrodymų.
- Pats ieškovas apeliaciniame skunde pripažino, kad tarp dovanotojų ir apdovanotojų buvo glaudūs ryšiai (kaimynystės, svainystės), kad Ž. teikė dovanotojams malkas, patarnavimus, kad A. ir R. Ž. pinigų už dovanų gautus žemės sklypus nemokėjo. Ieškovas nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu, nei apeliaciniame skunde nenurodė kokią kainą atsakovai Ž. sumokėjo pardavėjams pagal ieškovės ginčijamus dovanojimo sandorius, nes kaina yra esminė pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga.
- Atmestini skundo motyvai, kad dovanotojai dovanojo nežymias ginčo žemės sklypų dalis ir tai įrodo, kad dovanojimo sutartys yra apsimestinės. J. N. dovanojo visą jam priklausančią dalį žemės sklype, kuri buvo bendroji jo ir kitų asmenų nuosavybė. R. B. dovanojo visą jam priklausiusią idealiąją dalį žemės sklype, į kurią jam vienam buvo atkurtos nuosavybės teisės bendru susitarimu su visais pretendentais, o kitiems pretendentams jis jų dalį iš parduotos žemės kompensavo pinigais. Atsakovai J. N. ir R. B. atsisakė parduoti jiems priklausančias žemės sklypo dalis ir pareiškė, kad sutinka perleisti neatlygintinai A. ir R. Ž..
- Pirmosios instancijos teisme buvo nustatyta, kad dovanos davėjai ir apdovanotieji buvo seni pažįstami, jų santykiai giminiški ir draugiški, šalys palaiko glaudžius santykius, juos sieja pagalbos, paramos ryšiai, todėl šios aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, kad dovanojimo sandoriai yra apsimestiniai.
- aplinkybė, kad žemės sklypo bendraturčiai R. B. ir J. N. padėjo kitiems žemės sklypų bendraturčiams susitarti dėl kitų bendraturčių dalių pardavimo A. ir R. Ž., tik patvirtina, kad dalies sklypų dovanojimo sandoriai buvo realūs ir paminėtų atsakovų ir A. ir R. Ž. santykiai buvo pagrįsti pasitikėjimu ir artimi.
- Atsakovai argumentavo, kad jie buvo įsitikinę, kad ieškovė ŽŪB „Vadokliai“ neturi pirmumo teisės įsigyti žemės sklypus, nes ieškovas neįdirbo žemės sklypų, jų nenaudojo, o buvo perdavęs naudoti ŽŪB „Draugas", todėl ieškovas neatitiko įstatymo reikalavimų.
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326str.1d.1p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinių skundų faktinių bei teisinių pagrindų.
Faktinės bylos aplinkybės:
1. Ieškovas ŽŪB „Vadokliai" su atsakovu R. B. 2008-07-31 sudarė 35,04 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį iki 2012-12-31. Sutarties 8.3p. susitarė, kad „nuomininkas taip pat turi pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės sklypą ne blogesnėmis sąlygomis, nei pasiūlyta trečiajam asmeniui (T.1, b.l.13-16).
2. Ieškovas ŽŪB „Vadokliai" 2009-01-30 sudarė Nuomos sutartis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), iki 2012-12-31 su nuomotojais atsakovais N. S. dėl 2,67 ha ploto (T.1, b.l.17-20), J. N. dėl 0,148 ha (T.1, b.l. 21-24), A. B. dėl 0,148 ha (T.1, b.l.25-28), L. M. dėl 0,148 ha (T.1, b.l. 29-32), J. N. dėl 0,148 ha (T.1, b.l. 33-36), Viliumi K. N. dė; 0,148 ha (T.1, b.l. 37-40), V. T. dėl 2,63 ha (T.1, b.l.41-44) bei J. N. dėl 2,63 ha (T.1, b.l. 45-48). Sutarčių 8.3p. susitarta, kad „nuomininkas taip pat turi pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės sklypą ne blogesnėmis sąlygomis, nei pasiūlyta trečiajam asmeniui.
3. Ieškovas ŽŪB „Vadokliai" 2008-07-31 sudarė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) iki 2012-12-31 su J. N. dėl 0,356 ha (T.1, b.l.49-52), L. M. dėl 0, 356 ha (T.1, b.l.53-56), A. B. dėl 0,356 ha (T.1, b.l.57 – 60), J. N. dėl 0,356 ha (T.1, b.l. 61-64), V. K. N. dėl 0,356 ha. Sutarčių 8.3p. susitarta, kad „nuomininkas taip pat turi pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės sklypą ne blogesnėmis sąlygomis, nei pasiūlyta trečiajam asmeniui
(T.1, b.l. 65-68).
4. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais nustatyta, kad ŽŪB „Vadokliai“ įregistravo žemės nuomos sutartis į žemės sklypus, kurios galiojo:
1. 35,04 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) iki 2012-12-31 (t.1, b.l. 73-76).
2. 8,7500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) iki 2012-12-31 (T.1, b.l.77-83).
3. 1,7800 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) iki 2009-12-01 (T.1, b.l.84-87).
5. R. B. 2012-04-06 Dovanojimo sutartimi padovanojo R. Ž. ir A. Ž. 25/876 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l.138-142).
6. R. B. 2012-04-12 Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė R. Ž. ir A. Ž. 413/438 dalį žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 245 000 LT (T.1, b.l.143-147).
7. J. N. 2012-05-02 Dovanojimo sutartimi padovanojo R. Ž. ir A. Ž. 148/4375 dalį žemės sklypo (iš 8,700 ha bendro ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei 2/5 dalis žemės sklypo (iš 1,7800 ha bendro ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l.148-154).
8. J. N., N. S., J. N., A. B., L. M., J. N., V. K., N., V. T. 2012-05-04 Pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė 4227/4375 dalį iš 8,7500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) R. Ž. ir A. Ž. už 42 270 Lt bei 3/5 dalis (iš 1,7800 ha bendro ploto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 5 250 Lt (T.1, b.l.155-166).
Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje šalių ginčas kilo ieškovui ŽŪB „Vadokliai“ pareiškus teisme ieškinį, kuriuo ieškovas, kaip ginčo žemės sklypų nuomininkas, siekia realizuoti žemės nuomos sutartimis su atsakovais, buvusiais žemės sklypų savininkais, sutarčių 8.3p. suteiktą ŽŪB „Vadokliai‘ pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės sklypą ne blogesnėmis sąlygomis, nei pasiūlyta trečiajam asmeniui, todėl ieškiniu ginčija atsakovų sudarytus žemės sklypų perleidimo (dovanojimo ir pardavimo) sandorius.
Apeliacinės instancijos teismas vertina ar ieškovo ŽŪB „Vadokliai“ ir atsakovų, buvusių ginčo žemės sklypų savininkų sudarytų žemės sklypų nuomos sutarčių 8.3p. sąlyga, kad „nuomininkas taip pat turi pirmumo teisę pirkti parduodamą žemės sklypą ne blogesnėmis sąlygomis, nei pasiūlyta trečiajam asmeniui“ neprieštarauja LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatoms, nustatančioms kokybinius reikalavimus žemės sklypo naudotojui, pageidaujančiam nuomojamą žemės sklypą įsigyti.
LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (2003-01-28 Nr. IX-1314) 6 str. nustato, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, turi šia eilės tvarka:
1) žemės sklypo bendraturčiai, – Civilinio kodekso 4.79 str. nustatyta tvarka;
2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus, – jeigu jis atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnyje.
Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą bei pardavimo sąlygas privalo raštu registruotu laišku (jį įteikiant) pranešti parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui. Šis savo sutikimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti žemės ūkio paskirties žemės sklypą parduodančiam asmeniui per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Kai parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojas atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame pranešime parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui, pastarajam turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas.
Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 str. nustato, kad teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi juridinis asmuo - žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurio ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas. Ši pirmumo teisė įsigyti nuomotą privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama taikytina ir žemės sklypų naudotojams, kurie pageidauja įsigyti nuomojamus žemės sklypus, nors ir neprašydami valstybės paramos. Tai daugiau kokybinis - kvalifikacinis reikalavimas žemės naudotojui, numatytas Įstatymo 1str., kaip siekis užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės rinką ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomų žemėvaldų suformavimui bei žemės konsolidacijai. Dėl nurodytų tikslų siekimo LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 6str.1d.2d. įstatymo leidėjas įtvirtino sąvoką „parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus ir t.t.“, o ne sąvoką žemės nuomininkas, kuris nuomojamą žemę gali subnuomoti kitiems ūkio subjektams, tačiau pats žemės kaip ekonominio objekto nenaudoti.
Atsižvelgiant į LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas, ieškovas ŽŪB „Vadokliai“, norėdamas įrodyti savo turėtą pirmumo teisę įsigyti žemės sklypus, turi pareigą įrodyti, kad jis: 1) naudojo žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus ir 2) atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 str., t.y. metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurio ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas bei ar laikosi minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės normų, tačiau šių įstatymu nustatytų kokybinių reikalavimų neįrodė, nes:
- Ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ pateikta 2012-05-17 žemės sklypo nuomos (subnuomos) sutartimi visi trys ginčo žemės sklypai subnuomoti ŽŪB „Draugas“ (T.4, b.l. 10-15). Nacionalinė mokėjimo agentūra prie LR žemės ūkio ministerijos 2012-11-27 raštu informavo teismą, kad ginčo žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 2012m. deklaravo ŽŪB „Draugas“ (įmonės kodas 171295543), kuris pirmame sklype buvo pasėjęs žieminius kviečius, antrame ir trečiame - vasarinius rapsus (T.3, b.l. 91). Nurodyti duomenys leidžia teismui padaryti išvadą, kad ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ ginčo žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nenaudoja žemės ūkio veiklai, o juos nuomoja (subnuomoja) kitam ūkio subjektui.
- Ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ nepateikė teismui įrodymų, kad jo metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, taip pat neįrodė savo ekonominio gyvybingumo Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus jo perspektyvas bei laikymąsi minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės normų. Tokią teismo išvadą patvirtina LR žemės ūkio ministerijos 2012-11-22 atsakymas teismui (T.3, b.l.86-88).
- Ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ nepateikė duomenų kiek žemės nuosavybės teise turi įsigijęs ieškovas ŽŪB „Vadokliai“, kadangi LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4str. numatą maksimalią 500 ha žemės įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės ploto dydį.
CPK 178str. numato, kad bylos šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus ir t.t. Nagrinėjamoje apeliacine tvarka civilinėje byloje atsakovai procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismo posėdyje nesutikdami su ieškovo ieškiniu pastoviai teigė, kad ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ neatitinka LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas 6str. nuostatų, leidžiančių ginčyti atsakovų sudarytus ginčo žemės sklypų perleidimo sandorius, todėl ši aplinkybė pripažintina pakankama ieškovui, atstovaujam teisme kvalifikuoto advokato, pateikti tokius įrodymus, kurie patvirtintų, kad ŽŪB „Vadokliai“ atitinka nurodyto įstatymo nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas apeliantas ŽŪB „Vadokliai“ neįrodė savo turėtos pirmumo teisės kaip ginčo žemės sklypų naudotojas įsigyti (nusipirkti tomis pačiomis sąlygomis) žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirmiau nei atsakovai R. Ž. ir A. Ž., todėl daro išvadą, kad ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ neturi teisinio pagrindo ginčyti atsakovų sudarytus 3 ginčo žemės sklypų perleidimo (dovanojimo, pirkimo-pardavimo) sandorius, todėl ieškovų ieškinys pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.
dėl apeliacinio skundo motyvų
Apeliantas ŽŪB „Vadokliai“ apeliacinį skundą grindžia pagrindiniu motyvu, kad sudarydami ginčijamas dovanojimo sutartis atsakovai siekė sudaryti teisines prielaidas pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymui, kadangi nebuvo pasibaigusios žemės nuomos sutartys su ieškovu ŽŪB „Vadokliai“. Su tokiu apeliacinio skundo motyvu būtų galima sutikti, jeigu pats ieškovas apeliantas ŽŪB „Vadokliai“ atitiktų kokybinį reikalavimą žemės nuomotojo –naudotojo, nustatytą LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4str., 6 str. nuostatose. Kaip jau buvo aukščiau aptarta, ieškovas nepateikė savo kokybinių įrodymų, numatytų LR žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4str., 6 str. nuostatose, suteikiančių pirmumo teisę įsigyti dirbamus žemės sklypus, darytina išvada, kad ieškovas tokios teisės neturi, todėl neturėdamas pirmumo teisės įsigyti žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad ieškovas ŽŪB „Vadokliai“ neturi teisinio pagrindo ginčyti nurodytų žemės sklypų perleidimo (dovanojimo, pirkimo-pardavimo) sandorius. Dėl nurodytų motyvų ir padarytų išvada nebėra prasmės analizuoti kitų apeliaciniame skunde apelianto išdėstytų motyvų bei išvadų, todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta apeliacinį skundą nepagrįstu, skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
CPK 93str.1d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies ... Atsakovė A. Ž. pateikė Teisinių paslaugų sutartį bei Pinigių priėmimo kvitą apie sumokėtą 1 000,00 Lt už surašymą atsiliepimo į apeliacinį skundą (T.4, b.l. 111, 112). Įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, bylos šalių skaičių, sumokėta suma pripažintina aiškiai ne per didelė ir reikalinga, todėl atmetus apeliacinį skundą, nurodyta suma priteistina iš skundą padavusio ieškovo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
n u t a r ė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013m. vasario 4d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ŽŪB „Vadokliai“ (į.k. 168551192) 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) A. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
teisėjai Birutė Jonaitienė
Laimantas Misiūnas
Nijolė Danguolė Smetonienė