Civilinė byla Nr. 2-57/2011

                                                                                            Procesinio sprendimo kategorija 110.1

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. sausio 6 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės Danske lizingas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-6545-603/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ ieškinį atsakovui dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas UAB „Baltijos grupė“ 2010-06-30 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB Danske lizingas ir prašė pripažinti, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė tarp šalių 2008-03-03, 2008-04-04 ir 2008-09-30 sudarytas Automobilių finansinio lizingo sutartis Nr. 200802F-10113, Nr. 200804F-10257 bei Nuomos sutartį Nr. 200809N-11115 (toliau – Lizingo sutartys). Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui vykdyti bet kokius veiksmus, susijusius su valdymo perėmimu automobilių, kuriais ieškovas naudojosi pagal minėtas sutartis: 2008 m. (duomenys neskelbtini) Cabrio, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. TOYOTA L. C., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. TOYOTA Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. TOYOTA Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovas nurodė, kad atsakovas ėmėsi nesąžiningų veiksmų perimti ieškovo valdomą turtą, todėl šių priemonių nesiėmus, atsakovas gali perimti lizinguojamas transporto priemones ir perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 19 d. nutartimi minėtą ieškovo prašymą patenkino ir uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nurodytų automobilių valdymo perėmimu, o šio turto saugotoju paskyrė ieškovą. Teismas nurodė, kad yra visos sąlygos šioms priemonėms taikyti ir pažymėjo, kad tokios praktikos laikomasi ir panašiose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1364-2009, 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-550/2010).

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atsakovas UAB Danske lizingas atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymą atmesti, o atsisakius tai padaryti – pakeisti minėtas priemones ir šiuos automobilius areštuoti. Skunde pateikiami tokie argumentai:

1. Teismo nutartis yra nemotyvuota, nenurodyta, kuo remiantis padaryta išvada, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.

2. Teismas pažeidė tokių priemonių skyrimo ekonomiškumo principą, nes šiuo atveju ieškovui buvo suteiktas perdėtas pranašumas. Kyla reali grėsmė, kad automobilių techninė būklė gali būti pabloginta, o atsakovui padaryta didelė turtinė žala. Dėl šių priežasčių atsakovas 2010-06-16 pateikė ieškinį UAB „Baltijos grupė“ dėl nuomoto turto išreikalavimo. Nagrinėjamu atveju siekiant užtikrinti ekonomiškumo principą, teismas turėjo teisę taikyti minėtų automobilių areštą.

3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo formuojama praktika tose bylose, kurių ratio decidenti iš esmės skirtingos, nes teismo nurodytose bylose ginčas buvo kilęs tarp tarptautinius pervežimus, o transporto priemonių grąžinimas lizingo bendrovei būtų sukėlęs neigiamus padarinius lizingo gavėjo įmonės vykdomai komercinei veiklai. Šiuo nagrinėjamu atveju ginčo transporto priemonės – lengvieji automobiliai, nesusiję su tokio pobūdžio veiklos užsiėmimu ir prekių gabenimu. Ieškovas faktiškai jokios veiklos nevykdo, be to, nuosavybės teise valdo kitus automobilius, todėl nėra grėsmės, kad jo vykdoma veikla gali būti apsunkinta areštavus šiuos automobilius.

4. Ieškinį, o kartu ir prašymą taikyti minėtas priemones, pateikė neįgaliotas asmuo, nes pagal byloje esančią atstovavimo sutartį advokatui I. D. suteikta teisė atstovauti ieškovą bylose su AB DnB Nord banku, o ne su atsakovu.

5. Teismas nutartyje padarė rašymo apsirikimą ir minėtas priemones taikė tokių automobilių atžvilgiu, kurių nėra.

 

Ieškovas UAB „Baltijos grupė“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti. Teigia, jog teismas pagrįstai taikė minėtas priemones bei nurodė tokio sprendimo motyvus, tuo tarpu apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių riziką, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas. Ieškovas tinkamai vykdė su atsakovu sudarytas Lizingo sutartis, įmokas mokėjo laiku ir tinkamai, todėl atsakovas nepagrįstai šias sutartis nutraukė. Ieškovas ir toliau vykdo mokėjimus, atsakovas juos priima, tuo primažindamas, jog sutartiniai santykiai tęsiasi. Lizingo sutartis savo esme yra finansinė paslauga, kurios pagrindu įgyjamas daiktas yra naudojamas laikomas lizingo gavėjo. Todėl uždraudus ieškovui naudotis automobiliais, priešingai nei teigia apeliantas, būtų pažeistas ekonomiškumo principas, nes ieškovas, kuris moka dideles palūkanas už suteiktą lizingą, netektų teisės jais naudotis. Be to, apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas gali sugadinti šiuos automobilius, nes jie yra apdrausti atsakovo naudai. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas be pagrindo rėmėsi minėta teismų praktika. Nepaisant to, kad kai kurios nagrinėtų bylų aplinkybės skiriasi, teismas teisėtai rėmėsi minėtose apeliacinės instancijos teismo pateiktais teisės normų taikymo išaiškinimais.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Kaip žinoma, pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Tokių priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu vienašališką atsakovo UAB Danske lizingas Lizingo sutarčių nutraukimą. Pirmos instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, uždraudė atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Lizingo sutartyse numatytų lizinguojamų daiktų valdymo perėmimu ir, priešingai nei teigia apeliantas, nurodė tokio sprendimo motyvus. Pažymėtina, kad taikant tokias priemones, teismas nebūtinai turi turėti įrodymų, jog teismo sprendimas bus neįvykdytas, užtenka vien įsitikinti, kad įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomas. Taigi kolegijos nuomone, teismas pagrįstai uždraudė atsakovui perimti Lizingo sutarčių objektą – automobilius (CPK 145, 185 str.).

Atskirajame skunde atsakovas iš esmės ginčija tik konkrečias laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog nagrinėjamu atveju tikslinga jas pakeisti transporto priemonių areštu, nes priešingu atveju būtų pažeistas ekonomiškumo principas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas teisingai nurodo, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į ekonomiškumo principą. Tačiau pažymėtina, kad tokių priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog tokios priemonės nevaržytų teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas ieškiniais reikalavimais siekia, kad Lizingo sutartys ir toliau būtų vykdomos, taip pat siekia galimybės naudoti savo veikloje Lizingo sutartyse numatytą turtą bei toliau moka šiose sutartyse nustatytus privalomus mokėjimus. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs priimti šiuos mokėjimus. Kaip teisingai atsiliepime nurodė ieškovas, ekonomiškumo principas būtų pažeistas tuo atveju, jei jis neturėtų teisės naudotis automobiliais, tačiau vienas privalėtų vykdyti Lizingo sutartimis priimtus įsipareigojimus - mokėti ne tik einamąsias įmokas, bet ir lizingo palūkanas už visą laikotarpį. Teisėjų kolegija taip pat laiko, kad apeliantas be pagrindo teigia, jog šiuo atveju kyla reali grėsmė, kad automobilių techninė būklė gali būti pabloginta. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, o be to, kaip teisingai nurodė ieškovas, automobiliai yra apdrausti atsakovo naudai. Kolegijos nuomone, būtent ieškovas yra suinteresuotas rūpintis Lizingo sutartyse nurodytu turtu, nes tai tiesiogiai susiję su jo pareikštais ieškininiais reikalavimais (CPK 185 str.). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, sprendžia, jog apelianto argumentai, susiję su ekonomiškumo principo pažeidimu, yra nepagrįsti (CPK 178 str.).

Taip pat atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, susiję su teismų praktika. Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties turinio, teismas minėtomis nutartimis nesirėmė kaip precedentu, tačiau atsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo pateiktus konkrečios teisės normos aiškinimus (CPK 4 str.). Kiti apelianto nurodyti argumentai, neduoda pagrindo kitokiai išvadai. 

Kartu pažymėtina, jog kaip matyti iš bylos medžiagoje esančio 2010-05-27 susitarimo ,,Dėl atstovavimo“ advokatui I. D. buvo pavesta atstovauti ieškovą UAB „Baltijos grupė“ visuose bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose civilinėse bei administracinėse bylose santykiuose su trečiaisiais asmenimis (b. l. 30). Be to, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, teismas 2010 m. liepos 26 d. nutartimi ištaisė skundžiamoje nutartyje padarytus rašymo apsirikimus – neteisingai nurodytus automobilių duomenis.

Esant tokioms aplinkybėms, atsakovo UAB Danske lizingas atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

 

 

n u t a r i a :

 

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai                                                                                                            Virginija Čekanauskaitė        

 

                                                                                                                        Nijolė Piškinaitė

 

                                                                                                                        Vigintas Višinskis