Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-3129-561-2011].doc
Bylos nr.: Ik-3129-561/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

Administracinė byla Nr

 

Administracinė byla Nr. I-3129-561/2011

Proceso Nr. 3-61-3-01328-2011-1

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 38; 74                                                                            

(S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

 

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „TELE – 3“ skundą atsakovei Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo (tretieji suinteresuotieji asmenys UAB „TV PRO media“ ir G. K.).

              Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėja UAB „TELE – 3“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – Komisija) 2011-05-16 sprendimą (protokolo Nr. 8), kuriuo nuspręsta televiziją TV3 priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai (toliau – Sprendimas).

Skunde Bendrovė paaiškino, kad UAB „TELE – 3“ įsteigtu televizijos kanalu TV3 pagal sutartis su laidų rengėjais transliuoja įvairias, įskaitant šias, televizijos laidas: „Kodėl?“, „Akistata“, „Paskutinė instancija“, „Žiūrim, ką turim“, „Prieš srovę“ (toliau – Laidos). Komisija Sprendime nusprendė, jog „dėl per vienerius metus padarytų šešių profesinės etikos pažeidimų: 2011-03-21 d. posėdyje 2010-09-20 TV3 laida „Kodėl?“ pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 16 str.; 2011-04-18 d. posėdyje 2010-09-01 TV3 laida „Akistata“ pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 6 str., pagal du skundus 2010-11-03 TV3 laida „Akistata“ buvo pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 3, 6, 22 str. 2 d., 14, 16, 36, 57 str.; 2011-05-02 d. posėdyje 2011-01-06 TV3 laida „Paskutinė instancija“ pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 5 str.; 2010-05-31 d. posėdyje 2010-03-23 TV3 laida „Žiūrim, ką turim“ pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 3, 8 ir 11 str.; 2010-09-20 d. posėdyje 2010-03-23 TV3 laida „Prieš srovę“ pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 37 str.; 2010-12-13 d. posėdyje 2010-05-05 TV3 laida „Akistata“ pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 5, 22 str. 2 d., 38 str., žiniasklaidos priemonę televiziją TV3 priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Sprendimas galioja vienerius metus.“ UAB „TELE – 3“ su tokiu Sprendimu nesutinka, mano, kad sprendimas televiziją TV3 priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai yra nepagrįstas ir naikintinas.

Dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 71 straipsnio netaikymo viešosios informacijos skleidėjo atžvilgiu.

Išanalizavusi Komisijos Sprendimo motyvus, Bendrovė padarė išvadą, jog teisinio poveikio priemonės UAB „TELE – 3“ taikymą Komisija argumentavo dvejopai, t. y., pirma, konstatavo, kad Etikos kodeksas yra taikomas tiek rengėjams, tiek ir skleidėjams; antra, kad TV3 yra laikoma minėtų laidų rengėju, kadangi ji sprendžia, kokias laidas įtraukti į savo programų tinklelį ir ji parengia programą žiūrovui. Pareiškėjos manymu, Sprendimo motyvai, kad Etikos kodekse vartojama sąvoka „rengėjas“ apima ir televiziją, yra nepagrįsti.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme (toliau – VIĮ) įtvirtintos sąvokos „viešosios informacijos rengėjas“ ir „viešosios informacijos skleidėjas“ yra atskirtos. Iš VIĮ 43 str. 1 dalyje įtvirtintos nuostatos matyti, jog tiek viešosios informacijos skleidėjai, tiek žurnalistai privalo laikytis Etikos kodekse įtvirtintų etikos normų, tačiau nei VIĮ, nei Etikos kodeksas nesuteikia kompetencijos Komisijai priimti sprendimų viešosios informacijos skleidėjų atžvilgiu. Pareiškėjos įsitikinimu, tai, jog viešosios informacijos skleidėjai privalo laikytis etikos normų, nereiškia, kad viešosios informacijos skleidėjo atžvilgiu turi būti taikomas Etikos kodekso 71 straipsnis, nes jame jokia etikos norma nėra įtvirtinta. Tvirtina, kad VIĮ 46 str. 4 dalyje numatytas baigtinis Komisijos atliekamų funkcijų sąrašas, pagal kurį Komisijai priskirta nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę. Etikos kodekso 71 straipsnyje numatyta Komisijos teisė dėl Etikos kodekso pažeidimų priskirti asmenis profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai taip pat galioja tik viešosios informacijos rengėjo atžvilgiu, todėl mano, kad Komisija visiškai nepagrįstai sprendė, jog Etikos kodekso 71 straipsnis gali būti taikomas viešosios informacijos skleidėjams.

Nesutinka UAB „TELE – 3“ ir su Komisijos Sprendimo argumentu, jog, nepaisant to, kad kai kurios Etikos kodekso ir VIĮ sąvokos nesutampa, tai nereiškia, kad sąvoką „rengėjas“ reikėtų traktuoti kaip nors kitaip, nei televizija, laikraštis ir pan., t. y. kitaip, nei buvo numatyta 1996 metais priimtame Etikos kodekse. Pažymėjo, kad naujos redakcijos Etikos kodeksas buvo paskelbtas 2005-06-15 ir būtent nuo šios dienos numato viešosios informacijos rengėjų atsakomybę ir galimybę už profesinės etikos pažeidimus taikyti teisinio poveikio priemonę – priskyrimą profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Mano, jog jeigu Etikos kodeksu būtų siekta suteikti teisę Etikos komisijai priskirti profesinės etikos nesilaikančių asmenų kategorijai ne tik viešąją informaciją rengiančius asmenis, bet ir tokią informaciją skleidžiančius (platinančius) asmenis, Etikos kodeksas būtų numatęs, jog ir viešosios informacijos platintojai gali būti priskiriami profesinės etikos nesilaikančių asmenų kategorijai. Tačiau to padaryta nebuvo. Žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovai tokios valios neišreiškė. Atsižvelgdama į tai, Bendrovė mano, kad Sprendimo motyvai, jog Etikos kodekse vartojama sąvoka „rengėjas“ apima ir televiziją, laikytini nepagrįstais.

Dėl Komisijos reglamento nuostatų taikymo.

UAB „TELE – 3“ tvirtina, kad Komisija neturi teisinio pagrindo vadovautis Komisijos Reglamento nuostata, numatyta šio Reglamento skyriaus „Komisijos sprendimai“ 5 dalyje, nes ši nuostata prieštarauja Etikos kodekso 71 straipsniui ir negali būti taikoma. Mano, kad Komisija šia Reglamento nuostata negalėjo vadovautis ir priimdama sprendimą priskirti UAB „TELE – 3“ profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

Šiuos skundo argumentus Bendrovė grindžia paaiškindama, kad nei žurnalistai, nei leidėjai, nei viešosios informacijos rengėjai nerengė, netvirtino ir neišreiškė įpareigojimo laikytis jokių taisyklių, nustatytų Etikos komisijos tvirtinamame Reglamente. Šį aktą, vadovaudamasi VIĮ 46 str. 7 dalimi, tvirtina pati Komisija. Pareiškėjos įsitikinimu, iš minėtos VIĮ nuostatos galima spręsti, kad Reglamentas yra skirtas būtent Komisijos veiklai, kuri susijusi su procedūriniais darbiniais klausimais, tačiau įstatymas nesuteikia Komisijai teisės Reglamente nustatyti teisinio poveikio priemonių. Pažymėjo ir tai, kad Komisija Reglamente visiškai nepagrįstai išplėtė ir subjektų, kuriems gali būti taikomas Etikos kodekso 71 straipsnis, ratą. Etikos kodekse aiškiai numatyta, jog teisinio poveikio priemonė – priskyrimas profesinės etikos nesilaikančių asmenų kategorijai – taikytina tik viešosios informacijos rengėjo atžvilgiu. Tuo tarpu Reglamente Komisija numatė sau teisę tokią teisinio poveikio priemonę taikyti visuomenės informavimo priemonės atžvilgiu, nors sąvokos „viešosios informacijos rengėjas“ ir „viešosios informacijos priemonė“ nėra tapačios, o subjektų, galinčių būti viešosios informacijos rengėju ir visuomenės informavimo priemone, požymiai iš esmės skiriasi.

Dėl TV3 televizijos ir laidas rengiančių asmenų santykio.

UAB „TELE – 3“ nesutinka su Komisijos teiginiais, kad Etikos kodekso 71 straipsnis gali būti taikomas pareiškėjos atžvilgiu dėl to, kad televizija sprendžia, kokias laidas įtraukti į savo programų tinklelį ir ji rengia programą žiūrovui. Pabrėžė, jog ne programų tinklelio rengime, ne programos laidų laiko atžvilgiu išdėstyme ar panašiuose techniniuose informacijos pateikimo sprendimuose buvo konstatuoti etikos pažeidimai, o pačiose Laidose dėl jų turinio. Paaiškino, kad Laidų, dėl kurių turinio buvo priimti Komisijos sprendimai konstatuojant etikos pažeidimus, rengėjas yra ne TV3, o įmonė ir asmuo, rengiantys minėtas laidas. TV3 kanalu transliuojamų Laidų rengėjas buvo UAB „TV PRO media“, su kuria dėl kiekvienos iš Laidų sukūrimo buvo sudarytos televizijos laidų sukūrimo sutartys. Laidos „Prieš srovę“ rengėjas yra G. K., su kuriuo taip pat buvo sudaryta autorinė televizijos laidos sukūrimo sutartis. Atkreipė dėmesį, jog, nepaisant to, kad sutartyse šalys susitarė, jog Laidos bus kuriamos ir transliuojamos laikantis bendradarbiavimo pricipo, atsižvelgiant į kitas sutarčių nuostatas, akivaizdu, kad TV3 nedalyvauja rengiant laidą ir priimant sprendimus dėl laidos turinio. Tiek sutartys su UAB „TV PRO media“, tiek sutartis su G. K. atspindi faktą, jog ne televizijos kanalas TV3 yra viešosios informacijos rengėjas ir , kad UAB „TELE – 3“ darbuotojai Laidų rengimo procese nedalyvauja, nes Laidos yra ir buvo rengiamos UAB „TV PRO media“ bei G. K., o parengus pateikiamos skleisti UAB „TELE – 3“. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, mano, kad Komisija nepagrįstai taikė Etikos kodekso 71 straipsnį, priimdama Sprendimą TV3, kuri yra viešosios informacijos skleidėjas, atžvilgiu.

Dėl TV3 atsakomybės už viešosios informacijos rengėjų pažeidimus.

              Bendrovės įsitikinimu, visiškai nepagrįsti yra Sprendime išdėstyti motyvai, kad žiūrovui visai nėra svarbu, kas rengia laidas, nes jie žino ir suvokia, jog tai yra TV3 televizijos laida. Pareiškėja mano, jog tai, ką ir kaip suvokia žiūrovas, šiuo atveju nėra reikšminga nustatant, kas yra laidos rengėjas ar skleidėjas. Žiūrovui nėra svarbu, kas bus nubaustas už Etikos kodekso pažeidimus, žiūrovo interesas yra gauti patikimą, profesionalią informaciją, todėl Komisija nepagrįstai vadovavosi žiūrovų kriterijumi, todėl Komisijos motyvai dėl televizijos atsakomybės atmestini.

UAB „TELE – 3“ pažymėjo ir tai, jog televizijos kanalo priskyrimas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai prasilenkia su bendraisiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, kadangi dėl minėtų vienose Laidose nustatytų etikos normų pažeidimų, visos kitos televizijos transliuojamos laidos bei jas rengiantys asmenys yra priversti būti profesinės etikos nesilaikančios visuomenės informavimo priemonės dalimi, nes Etikos komisijos sprendime nurodyta, jog Sprendimas galioja vienerius metus, kas reiškia, jog vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos TV3 ir visos joje transliuojamos laidos tampa neetiškomis.

Pareiškėja mano, jog Sprendimo motyvai parodo, kad Komisija jį priėmė neįsigilinusi į tai, kas šiuo atveju yra Laidų rengėjai ir, ar jiems, ar televizijai gali būti taikomos poveikio priemonės, numatytos Etikos kodekse. Priimdama Sprendimą, Komisija privalėjo nesivadovauti prielaidomis ir išimtinai tik samprotavimais ir privalėjo nustatyti, kas pagal atliekamų veiksmų apimtį ir prisiimamų įsipareigojimų turinį gali būti laikomas Laidų rengėju. Nenustačius nurodytų aplinkybių, Komisija priėmė objektyviu aplinkybių vertinimu nepagrįstą sprendimą.

Dėl Sprendimo materialinio pagrindo.

Bendrovė laikosi pozicijos, jog net jeigu teismas nuspręstų, kad Komisija gali vadovautis minėta Reglamento nuostata (Reglamento skyriaus „Komisijos sprendimai“ 5 dalimi), Komisija neturėjo materialinio pagrindo taikyti tokios teisinio poveikio priemonės, kaip priskyrimas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Tokią savo poziciją Bendrovė argumentuoja tuo, kad: pirma, Etikos kodekso 71 straipsnis numato galimybę informacijos rengėją priskirti asmenų ratui, kurie pažeidinėja profesinės etikos normos, tačiau tam reikia įvertinti padarytų etikos pažeidimų pobūdį ir pasekmes, o šiuo atveju jokių kriterijų, kuriais remiantis buvo nuspręsta dėl būtinumo taikyti tokią teisinio poveikio priemonę, motyvų, kodėl už minėtus pažeidimus, turi būti taikoma tokia priemonė, o ne kita, ginčijamame Sprendime pateikta nėra; antra, Etikos kodekso ir Reglamento nuostatos yra pagrindas išvadai, jog materialinis pagrindas Komisijai svarstyti bei priimti sprendimą dėl priskyrimo minėtai kategorijai yra faktas, kad visuomenės informavimo priemonė buvo pripažinta pažeidusi Etikos kodeksą ir, kad tokių pripažintų pažeidimų yra ne mažiau kaip du. Pabrėžė, kad TV3 televizija Komisijos sprendimais niekada nebuvo pripažinta pažeidusi Etikos kodekso, nes visuose Komisijos sprendimuose, kuriuos ji nurodo kaip pagrindą ginčijamam Sprendimui pagrįsti, yra nurodyta, kad Etikos kodekso pažeidimai nustatyti laidose ir nei viename nėra konstatuota, kad UAB „TELE – 3“, kaip visuomenės informavimo priemonė, būtų pažeidusi Etikos kodeksą.

              UAB „TELE – 3“ teigimu, Komisija, priskirdama TV3 televiziją profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, pažeidė tarptautinių sutarčių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei kitų teisės aktų garantuojamą teisę į saviraiškos laisvę, todėl Komisijos sprendimai, įskaitant ir skundžiamą, nėra objektyvūs, tačiau tikslingai nukreipti prieš vieną televiziją, kuriai siekiama sutrukdyti skleisti informaciją, kurios gavimu visuomenė yra suinteresuota.

              Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjos UAB „TELE – 3“ atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Papildomai akcentavo, kad VIĮ, reguliuojantis Komisijos veiklos ribas, nenumato galimybės už Etikos kodekso nesilaikymą skirti tokią sankciją, kaip asmens priskyrimas kokiai nors grupei. Pagal VIĮ 46 straipsnį, Komisija gali taikyti vienintelę sankciją, t. y. nuspręsti, kad tam tikras asmuo pažeidė Etikos kodeksą ir apie tai paskelbti viešai. Todėl Komisija neturi teisėto juridinio pagrindo priimti UAB „TELE – 3“ žeminančio sprendimo, t. y. priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Taip  pat papildomai pabrėžė, jog net jeigu ir būtų buvę galima taikyti Etikos kodekso 71 straipsnį, Komisija jį pažeidžia, nes už tą patį Etikos kodekso pažeidimą skyrė dvi sankcijas: pirmoji buvo tuomet, kai dėl visų Etikos kodekso pažeidimų, kuriais remiasi Sprendime, Komisija priėmė sprendimus, kuriais nusprendžiama, kad Bendrovė pažeidė Etikos kodeksą, ir tokie Komisijos sprendimai buvo paskelbti viešai; o antroji yra priimta skundžiamu Sprendimu, nes Komisija už tuos pačius pažeidimus priėmė dar vieną neigiamas pasekmes pareiškėjai sukeliantį sprendimą  – priskirti Bendrovę prie nesilaikančių etikos reikalavimų.

              Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjos UAB „TELE – 3“ skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

              Dėl Komisijos teisės priimti Sprendimą Bendrovės atžvilgiu.

              Komisija nesutinka su UAB „TELE – 3“ skundo argumentais, kad ji neturi kompetencijos, vadovaudamasi Etikos kodekso nuostatomis, spręsti jokio klausimo, susijusio su šio kodekso galimais pažeidimais, kai juos galimai atlieka viešosios informacijos skleidėjas ir, kad Komisijos priimtas sprendimas galimas tik viešosios informacijos rengėjo, žurnalisto, bet ne skleidėjo atžvilgiu. Nesutikimą su tokiais pareiškėjos teiginiais atsakovė pagrindė akcentuodama, kad Etikos kodekse numatytų įpareigojimų privalu laikytis tiek žurnalistams, tiek viešosios informacijos rengėjams, tiek viešosios informacijos leidėjams. Todėl Komisija, vadovaudamasi Etikos kodekso nuostatomis, turi kompetenciją taikyti šio kodekso nuostatas tiek žurnalistų, tiek viešosios informacijos rengėjų, tiek leidėjų atžvilgiu.

              Nesutinka Komisija ir su tuo, kaip Bendrovė aiškina sąvokas „rengėjas“ ir skleidėjas“. Atsakovės teigimu, ankstesnė VIĮ redakcija, galiojusi Etikos kodekso įsigaliojimo metu, numatė tik vieną sąvoką „rengėjas“, kuri apėmė tiek „rengėjo“, tiek „skleidėjo“ sąvokas, kaip jos ir yra įvardijamos dabar galiojančiame VIĮ. Mano, kad ankstesnio VIĮ redakcijoje numatyta  „platintojo“ sąvoka nebuvo pakeista „skleidėjo“ sąvoka dabartiniame VIĮ, kadangi „platintojas“ niekada negalėjo būti laikomas ar pripažįstamas rengėju, tuo tarpu pagal dabartinį teisinį reguliavimą „skleidėjas“ gali būti tuo pat metu laikomas ir „rengėju“. Taip pat atkreipė dėmesį, jog Etikos kodekse yra minimos dvi sąvokos, t. y. „rengėjas“ ir „leidėjas“ pagal tą šių sąvokų prasmę, kokia ji buvo numatyta būtent VIĮ, galiojusio 2004-05-01, redakcijoje. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija daro išvadą, kad ji turi teisę nagrinėti ir priimti sprendimus tiek rengėjų, tiek skleidėjų (leidėjų), taigi, ir Bendrovės atžvilgiu.

Dėl UAB „TELE – 3“, kaip viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo statuso bei jos pasitelktų laidos rengimui trečiųjų asmenų santykio.

Nepagrįstais Komisija laiko pareiškėjos skundo argumentus, jog ji negali būti laikoma viešosios informacijos rengėju ir tvirtina, kad UAB „TELE – 3“ šiuo atveju laikytina viešosios informacijos rengėju ir skleidėju, todėl Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, objektyvus ir teisingas.

Atsakovės teigimu, Bendrovės teismui į bylą pateiktos sutartys su UAB „TV PRO media“ ir G. K. tik patvirtina faktą, jog būtent Bendrovė dalyvauja laidos rengimo procese, kontroliuoja Laidos turinį, todėl pagrįstai teigtina, kad Komisijos nagrinėtų TV3 laidų kontekste pareiškėja buvo tiek rengėjas, tiek skleidėjas. Bendrovės pridedamų sutarčių nuostatos tik patvirtina faktą ir aplinkybę, kad pareiškėja Laidos rengimo procese yra aktyvi, ir tik nuo jos priklauso, kiek aktyviai ji naudojasi savo teisėmis pagal pridedamas sutartis, kontroliuodama trečiąjį asmenį Laidos rengimo procese. Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad UAB „TELE – 3“ pati savo aktyviais veiksmais jau yra patvirtinusi, jog yra atsakinga už minėtų TV3 laidų atitikimą Etikos kodekso nuostatoms, nes Komisijos posėdžio metu, nagrinėjant pateiktus skundus dėl Laidų, Bendrovė atstovavo svarstomą Laidą, teikė argumentus, kad konkreti Komisijos posėdyje nagrinėjama Laida nepažeidžia profesinės etikos pagal Etikos kodekso nuostatas. Komisijos nuomone, Bendrovė yra atsakinga už tai, kas yra jos transliuojama visuomenei, todėl, be jokios abejonės, jos atžvilgiu Komisija turi teisę taikyti Etikos kodekso nuostatas, taigi, ir šio kodekso 71 straipsnį. Pažymėjo, jog visos pareiškėjos pateiktos Televizijos Laidų sukūrimo sutartys Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste – Sutartys) pareiškėjos įsipareigojimų dėl Laidos kokybės ir turinio kontrolės bei atsakomybės atžvilgiu yra praktiškai identiškos. Sutarčių nuostatos leidžia pagrįstai teigti, jog, nepaisant to, kad UAB „TELE – 3“ Laidos sukūrimui pasitelkia trečiųjų asmenų UAB „TV PRO media“ ir G. K. pajėgumus, pareiškėja tuo pačiu pati taip pat dalyvauja laidos kūrimo procese, be to, priima sprendimus netransliuoti laidos, jei nustato Etikos kodekso pažeidimus, todėl pagrįstai teigtina, kad Etikos kodekso taikymo prasme UAB „TELE – 3“ yra atsakinga už tai, ką transliuoja per TV3 televizijos kanalą, kaip viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas.

Dėl Komisijos Reglamento nuostatų taikymo ir Sprendimo materialinio pagrindo.

Komisija nesutinka su UAB „TELE – 3“ pateiktais samprotavimais, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir leidėjai, tvirtindami Etikos kodeksą, nenumatė nei konkretaus skaičiaus, nei pobūdžio šio kodekso pažeidimų, dėl kurių viešosios informacijos rengėjui ar leidėjui galėtų būti skirta teisinio poveikio priemonė, taip pat, kad žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir leidėjai neišreiškė įsipareigojimo laikytis jokių taisyklių, nustatytų Reglamente. Paaiškino, jog iš VIĮ 43 str. 1 dalies nuostatos matyti, kad Komisija turi teisę priimti visus Etikos kodekse nurodytus sprendimus tiek rengėjų, tiek skleidėjų (leidėjų) atžvilgiu, įskaitant Etikos kodekso 71 straipsnį. Iš Etikos kodekso 71 straipsnio nuostatos matyti, jog kompetencija spręsti klausimą, ar viešosios informacijos rengėją, leidėją (skleidėją), kuris „pažeidinėja“ kodekso nuostatas, priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, aiškiai ir nedviprasmiškai suteikta Komisijai. Atsižvelgiant į tai, kad Etikos kodekse tiksliai nėra įvardinta, ką reiškia žodis „pažeidinėja“, Komisija kodeksą aiškina ir taiko atsižvelgdama į konkretų nagrinėtiną klausimą ir situaciją. Komisijos Reglamente, pagal kurį Komisija organizuoja pateiktų skundų nagrinėjimą ir priima sprendimus, yra įtvirtinta nuostata, kad Komisija priimti sprendimą dėl Etikos kodekso 71 straipsnio taikymo turi teisę ne anksčiau, nei konkretus rengėjas, leidėjas (skleidėjas) yra pripažintas pažeidęs profesinę etiką ne mažiau kaip du kartus per metus. Tokiu būdu Komisija, vykdydama savo funkcijas ir paskirtį, t. y. būdama savireguliacijos mechanizmu, išreiškė nuostatą, kad žodis „pažeidinėja“ reikš, jog tam, kad svarstyti klausimą dėl rengėjo, leidėjo (skleidėjo) priskyrimo profesinės etikos nesilaikančiai rengėjų kategorijai, reikalingas minimalus skaičius (ne mažiau nei du) Etikos kodekso pažeidimo atvejų per metus. Komisija turėjo kompetenciją ir galimybę tokią nuostatą įrašyti į Reglamentą būtent vykdydama savireguliacijos funkcijas visuomenės informavimo priemonių atžvilgiu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Etikos kodekso 71 str. 1 dalyje numatyta priemonė nėra teisinio poveikio priemonė, nes Etikos kodeksas nėra teisės aktas, o Komisija nėra viešo administravimo institucija ir jokių norminių teisės aktų nepriima. Etikos kodekso 71 str. 1 dalies nuostata yra moralinio poveikio priemonė visuomenės informavimo priemonei ir signalas apie su profesine etika nesiderinančią profesinę veiklą visuomenei. Aptariama Reglamento nuostata neprieštarauja Etikos kodekso 71 str. 1 daliai.

Komisijos manymu, Sprendimas priimtas teisingai ir visapusiškai įvertinus visą eilę faktinių aplinkybių, t. y. tiek pažeidimų pobūdį, tiek jų skaičių ir pasekmes, todėl yra teisingas, teisėtas ir adekvatus pažeidimų skaičiui ir nėra jokio pagrindo jį naikinti.

 

Byloje ginčas kilęs dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo nuspręsta žiniasklaidos priemonę – televiziją TV3 – priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, teisėtumo ir pagrįstumo.

 

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio iki 2011 m. gegužės mėnesio televizija TV3 6 kartus Komisijos buvo pripažinta pažeidusi Etikos kodeksą: 2010-05-31 Komisijos posėdyje (protokolo Nr. 10) televizijoje TV3 2010-03-23 rodyta laida „Žiūrim, ką turim“ buvo pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 3, 8 ir 11 straipsnius (b. l. 95); 2010-09-20 Komisijos posėdyje (protokolo Nr. 15) televizijoje TV3 2010-03-23 rodyta laida „Prieš srovę“ buvo pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 37 straipsnį (b. l. 96); 2010-12-13 Komisijos posėdyje (protokolo Nr. 20) televizijoje TV3 2010-05-05 rodyta laida „Akistata“ buvo pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 5 straipsnį, 22 str. 2 dalį ir 38 straipsnį (b. l. 97); 2011-03-21 Komisijos posėdyje (protokolo Nr. 5) televizijoje TV3 2010-09-20 rodyta laida „Kodėl?“ buvo pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 16 straipsnį (b. l. 92); 2011-04-18 Komisijos posėdyje (protokolo Nr. 6) televizijoje TV3 2010-09-01 rodyta laida „Akistata“ buvo pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 6 straipsnį, pagal du skundus 2010-11-03 laida „Akistata“ buvo pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 3 ir 6 straipsnius, 22 str. 2 dalį, 14, 16, 36 ir 57 straipsnius (b. l. 93); 2011-05-02 Komisijos posėdyje (protokolo Nr. 7) televizijoje TV3 2011-01-06 rodyta laida „Paskutinė instancija“ buvo pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 5 straipsnį (b. l. 94).

Komisija 2011-05-16 posėdyje (protokolo Nr. 8), apsvarsčiusi televizijos TV3 priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai klausimą, priėmė protokolinį Sprendimą, kuriuo nusprendė, jog „dėl per vienerius metus padarytų šešių profesinės etikos pažeidimų: 2011-03-21 d. posėdyje 2010-09-20 TV3 laida „Kodėl?“ pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 16 straipsnį; 2011-04-18 d. posėdyje 2010-09-01 TV3 laida „Akistata“ pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 6 straipsnį, pagal du skundus 2010-11-03 TV3 laida „Akistata“ buvo pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 3 ir 6 straipsnius, 22 str. 2 dalį, 14, 16, 36, 57 straipsnius; 2011-05-02 d. posėdyje 2011-01-06 TV3 laida „Paskutinė instancija“ pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 5 straipsnį; 2010-05-31 d. posėdyje 2010-03-23 TV3 laida „Žiūrim, ką turim“ pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 3, 8 ir 11 straipsnius; 2010-09-20 d. posėdyje 2010-03-23 TV3 laida „Prieš srovę“ pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 37 straipsnį; 2010-12-13 d. posėdyje 2010-05-05 TV3 laida „Akistata“ pripažinta pažeidusi Etikos kodekso 5 straipsnį, 22 str. 2 dalį, 38 straipsnį, žiniasklaidos priemonę televiziją TV3 priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Sprendimas galioja vienerius metus.“ (b. l. 87-89). Kaip matyti iš Sprendimo turinio, Sprendimas grindžiamas Etikos kodekso 71 straipsnio nuostatomis.

Byloje taip pat pateiktos UAB „TELE – 3“ ir su UAB „TV PRO media“ sudarytos televizijos laidų „Kodėl?“, „Akistata“, „Paskutinė instancija“ ir „Žiūrim, ką turim“ sukūrimo sutartys: Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-08-05) (b. l. 14-20), Nr. (duomenys neskelbtini) (2009-12-24) (b. l. 22-28), Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-08-07) (b. l. 32-38), Nr. (duomenys neskelbtini) (2010-08-08) (b. l. 41-47), Nr. (duomenys neskelbtini) (2011-01-03) (b. l. 49-55), Nr. (duomenys neskelbtini) (2011-03-15) (b. l. 56-62). Taip pat pateikta UAB „TELE – 3“ ir G. K. autorinė televizijos laidos „Prieš srovę“ 2009-08-05 sukūrimo sutartis Nr. 1625 (b. l. 63-69).

Teismas nustatė, kad pareiškėja UAB „TELE – 3“ reikalavimą panaikinti Sprendimą grindžia iš esmės keturiais pagrindiniais argumentais, t. y. tvirtina, kad: 1) Bendrovė nėra viešosios informacijos rengėja VIĮ 2 str. 75 dalies prasme, todėl Etikos kodekso 71 straipsnis jos atžvilgiu negali būti taikomas; 2) Reglamentas yra skirtas tik Komisijos veiklai, kuri susijusi su procedūriniais darbiniais klausimais, tačiau VIĮ nesuteikia Komisijai teisių Reglamente numatyti teisinio poveikio priemonių, dėl kurių viešosios informacijos rengėjui galėtų būti taikoma teisinio poveikio priemonė, todėl Komisija negalėjo vadovautis Reglamento skyriaus „Komisijos sprendimai“ 5 dalimi ir priimti Sprendimą priskirti Bendrovę profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai; 3) Sprendimą Komisija priėmė neįsigilinusi į tai, kas pagal atliekamų veiksmų apimtį ir prisiimamų įsipareigojimų turinį gali būti laikomas laidų rengėju; 4) Komisija neturėjo materialinio pagrindo taikyti tokios teisinio poveikio priemonės, kaip priskyrimas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

 

Dėl Etikos kodekso 71 straipsnio taikymo Bendrovės atžvilgiu.

VIĮ išskiria sąvokas „viešosios informacijos rengėjas“ (toliau – ir rengėjas) ir „viešosios informacijos skleidėjas“ (toliau – ir skleidėjas) ir nustato, kad rengėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją ( VIĮ 2 str. 75 dalis), o skleidėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantys viešąją informaciją visuomenei ir atsakantys už tos informacijos teisėtumą (VIĮ 2 str. 76 dalis). Aiškinant nurodytą teisinį reglamentavimą, matyti, kad esminis požymis, skiriantis rengėją nuo skleidėjo, yra tas, kad rengėjas rengia ar pateikia skleisti viešąją informaciją, o skleidėjas skleidžia viešąją informaciją visuomenei ir atsako už paskleistos informacijos teisėtumą.

UAB „TELE – 3“ nesutinka, jog ji gali būti laikoma ginčo objektu tapusių TV3 televizijos Laidų rengėju, todėl mano, kad jos atžvilgiu negalėjo būti taikomas Etikos kodekso 71 straipsnis. Tuo tarpu Komisija laikosi pozicijos, kad UAB „TELE – 3“ šiuo atveju atitinka tiek rengėjo, tiek ir skleidėjo sąvokų turinį, todėl teisėtai ir pagrįstai jos atžvilgiu buvo pritaikytas Etikos kodekso 71 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, esminę reikšmę nagrinėjamo ginčo kontekste įgyja nustatymas aplinkybės, ar UAB „TELE – 3“ gali būti laikoma ginčo objektu tapusių TV3 laidų rengėju, ar ji yra tik šių laidų skleidėja, ar ir rengėja, ir skleidėja kartu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo nagrinėjamo ginčo aspektu nepakanka vien tik aiškinti sąvokų „viešosios informacijos rengėjas“ ir „viešosios informacijos skleidėjas“ reikšmes ir jose numatytus šių dviejų subjektų atskyrimo požymius. Atsakyti į ginčui aktualų klausimą, ar Bendrovė gali būti laikoma rengėju, šiuo atveju galima tik išsamiai išanalizavus minėtas televizijos laidų sukūrimo Sutartis ir UAB „TELE – 3“ jose suteiktas teises bei priskirtas pareigas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 str. 1 dalis nustato, jog aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes.

Televizijos Laidų, kurias pripažinus pažeidusiomis tam tikras Etikos kodekso nuostatas, Komisija mano turėjusi pagrindą UAB „TELE – 3“ priskirti profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, sukūrimo sutartyse, sudarytose tarp UAB „TELE – 3“ ir UAB „TV PRO media“, numatyta, kad Sutartys sudaromos siekiant „apibrėžti savo teises ir pareigas bendrai kuriant, perkant, transliuojant ir reklamuojant“ televizijos Laidas, o Sutarčių 1.1 punkte šalys įsipareigojo „geranoriškai bendradarbiauti kuriant, transliuojant ir reklamuojant“ netiesioginio eterio televizijos Laidas. Sutarčių 2.1 punkte šalys susitarė laikytis bendradarbiavimo principo, kuris reiškia, kad UAB „TV PRO media“ „privalo kurti Laidą kartu su TV3, t. y. visus kūrybinius sprendimus, susijusius su Laidos gamyba, transliacija, reklamavimu ir anonsavimu priimti bendru susitarimu su TV3“. Sutarčių 3.1.1. (vii) punkte UAB „TV PRO media“ įsipareigojo „kontroliuoti ir užtikrinti, kad Laida tiek formos, tiek turinio atžvilgiu būtų sukurta laikantis visų Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant, bet neapsiribojant, Civilinio kodekso, Visuomenės informavimo įstatymo, Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo, Valstybinės kalbos įstatymo, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, reikalavimų“. Sutarties 3.2.1. ((i) punktas nustato, jog „[...] dėl įtariamo 3.1.1 (vii) punkto pažeidimo TV3 nusprendžia Laidos netransliuoti“. Pagal Sutarčių 3.2.2. (ii) punktą TV3 turi teisę teikti pasiūlymus UAB „TV PRO media“ „dėl Laidos gamybos, įskaitant, bet neapsiribojant dėl formato pakeitimų, Laidos vedėjų ir autorių kandidatūrų, sceninio įvaizdžio“ bei gauti iš UAB „TV PRO media“ „visą informaciją apie Laidos formatą bei turinį ir teikti pasiūlymus dėl Laidos formato ir turinio pakeitimo“.

Iš esmės analogiškos Sutarčių tarp UAB „TELE – 3“ ir UAB „TV PRO media“ nuostatoms yra UAB „TELE – 3“ su G. K. sudarytos Sutarties nuostatos, kuriose numatyta, kad G. K., kurdamas laidą „Prieš srovę“, privalo visus kūrybinius sprendimus, susijusius su laidos kūrimu, transliacija, reklamavimu ir anonsavimu, priimti tik iš anksto suderinęs su UAB „TELE – 3“ (Sutarties 2.1. (i) punktas), ir sutinka bei neprieštarauja, kad UAB „TELE – 3“ be atskiro G. K. sutikimo bet kokia forma ir būdais keistų ir (ar) perdirbtų laidą ar jos dalį (Sutarties 5.3. punktas), o UAB „TELE – 3“ turi teisę teikti siūlymus G. K. dėl laidos kūrimo (Sutarties 5.6. punktas).

Išsamiai ir neatsiejamai nuo bendro konteksto išanalizavusi Sutarčių nuostatas ir įvertinusi jų turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija pagrįstai nusprendė laikyti UAB „TELE – 3“ ne tik viešosios informacijos skleidėju, bet ir rengėju, nes iš Sutarčių nuostatų neginčytinai matyti, kad Bendrovė kartu su UAB „TV PRO media“ ir G. K. dalyvauja Laidų kūrimo procese, iš esmės kontroliuoja UAB „TV PRO media“ ir G. K. kuriamų laidų turinį ir turi teisę atsisakyti transliuoti Laidą, jei nustato, kad Laida sukurta nesilaikant Sutartyje numatytų reikalavimų. Tai vienareikšmiškai įrodo, kad Bendrovė yra ne mažiau nei tiesioginis Laidos kūrėjas atsakinga už Laidos turinį, todėl yra ne tik Laidos skleidėjas, bet ir rengėjas, kaip jį apibrėžia VIĮ 2 str. 75 dalis.

Etikos kodekso 71 straipsnis nustato, kad tokia viešosios informacijos rengėjo veikla, kai pažeidinėja šio kodekso nuostatas, yra pagrindas: 1) Komisijai priskirti jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai; 2) suinteresuotiems asmenims ginti savo pažeistas teises; 3) taikyti kitas įstatymų nustatytas sankcijas.

Ginčo Sprendime Komisija, vadovaudamasi Etikos kodekso 71 str. 1 dalimi, dėl UAB „TELE – 3“ per vienerius metus padarytų šešių profesinės etikos pažeidimų nusprendė priskirti Bendrovę profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisija teisėtai ir pagrįstai nusprendė laikyti UAB „TELE – 3“ Laidų rengėju, todėl turėjo teisę Bendrovei, kaip Laidų rengėjui, taikyti Etikos kodekso 71 straipsnio nuostatą.

Dėl Reglamento nuostatų taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.

VIĮ 43 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad profesinės etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, nustato Etikos kodeksas, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, reglamentuojančios viešosios informacijos rengimą bei platinimą, ir šis įstatymas.

Pagal VIĮ 46 str. 1 ir 4 dalis, Komisija yra kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija, kuri atlieka šias funkcijas: 1) rūpinasi žurnalistų profesinės etikos ugdymu; 2) nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę; 3) nagrinėja žurnalistų ir viešosios informacijos rengėjų ar leidėjų tarpusavio ginčus dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso pažeidimų. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais, taip pat Etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos“ (VIĮ 46 str. 6 dalis). VIĮ 46 str. 7 dalis nustato, kad Komisija dirba pagal pačios patvirtintą Reglamentą.

UAB „TELE – 3“ laikosi pozicijos, kad Reglamentas yra skirtas tik Komisijos veiklai, kuri susijusi su procedūriniais darbiniais klausimais, tačiau VIĮ nesuteikia Komisijai teisių Reglamente numatyti teisinio poveikio priemonių, dėl kurių viešosios informacijos rengėjui galėtų būti taikoma teisinio poveikio priemonė, todėl Komisija negalėjo vadovautis Reglamento skyriaus „Komisijos sprendimai“ 5 dalimi ir priimti Sprendimą priskirti Bendrovę profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

Teisėjų kolegija sutinka su Bendrovės skundo teiginiais, kad Komisijos Reglamentas skirtas Komisijos veiklai ir, kad jame turi būti reglamentuojami Komisijos veiklos procedūriniai klausimai, tačiau nesutinka su Bendrovės teiginiu, kad Komisija Reglamente pernelyg išplėtė jai VIĮ ir Etikos kodekse suteiktas teises ir įtvirtino šiems teisės aktams prieštaraujančias nuostatas, kuriomis nepagrįstai vadovaujasi.

Kaip buvo minėta, Etikos kodekso  71 str. 1 dalis numato, kad tokia viešosios informacijos rengėjo veikla, kai pažeidinėjamos šio kodekso nuostatas, yra pagrindas Komisijai priskirti jį profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai. Kaip matyti iš šios kodekso nuostatos, Etikos kodekso rengėjai nenumatė konkretaus viešosios informacijos rengėjo padarytų pažeidimų skaičiaus, kuris yra pakankamas pagrindas Komisijai spręsti tokio rengėjo priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių rengėjų kategorijai klausimą. Todėl Komisija, vadovaudamasi VIĮ 46 str. 7 dalyje jai suteikta teise pačiai pasitvirtinti Reglamentą, pagal kurį dirba, tvirtindama savo veiklos Reglamentą, skyriaus „Komisijos sprendimai“ 5 dalyje numatė, jog „jeigu per vienerius metus ta pati visuomenės informavimo priemonė yra pripažįstama pažeidusi Etikos kodeksą ne mažiau kaip 2 kartus, Komisija gali pasinaudoti Etikos kodekso 71 straipsniu jai suteikta teise ir svarstyti klausimą dėl visuomenės informavimo priemonės priskyrimo profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai“, t. y. numatė pažeidimų skaičiaus atskaitos tašką („ne mažiau nei 2 kartus“), kuris yra pakankamas pagrindas Komisijai spręsti klausimą dėl Etikos kodekso 71 str. 1 dalies taikymo visuomenės informavimo priemonės atžvilgiu. 

Dėl Bendrovės skundo argumentų, kad Komisija Reglamente nepagrįstai išplėtė ir subjektų, kuriems gali būti taikomas Etikos kodekso 71 straipsnis, ratą, nes Etikos kodekse numatyta, kad priskyrimas profesinės etikos nesilaikančių asmenų kategorijai taikytinas tik viešosios informacijos rengėjo atžvilgiu, o Reglamente Komisija numatė sau teisę tokią teisinio poveikio priemonę taikyti visuomenės informavimo priemonės atžvilgiu, nors sąvokos „viešosios informacijos rengėjas“ ir „viešosios informacijos priemonė“ nėra tapačios, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju šių sąvokų atskyrimo klausimas nėra reikšmingas, nes šios bylos ginčo dalykas apsiriboja sąvokų „viešosios informacijos rengėjas“ ir „viešosios informacijos skleidėjas“ aiškinimu ir atskyrimu. Konstatavus, kad Komisija pagrįstai Bendrovę priskyrė prie viešosios informacijos rengėjų ir jai, kaip rengėjui turėjo teisę taikyti Etikos kodekso 71 straipsnio nuostatą, nėra reikšminga šios bylos kontekste spręsti klausimą dėl Reglamento skyriaus „Komisijos sprendimai“ 5 dalyje nurodytos sąvokos „visuomenės informavimo priemonė“ išplėtimo ir/ar jos prieštaravimo Etikos kodekso nuostatoms. Be to, pažymėtina, kad Reglamentas ar jo dalys yra galiojančios, nėra panaikintos ar pripažintos prieštaraujančiomis VIĮ ar kitiems norminiams teisės aktams, todėl nėra pagrindo teismui sutikti su Bendrovės teiginiais, kad minėta Reglamento nuostata prieštarauja Etikos kodekso 71 straipsniui ir, kad Komisija negalėjo ja vadovautis.

Dėl UAB „TELE – 3“ ir Laidas rengiančių asmenų santykio.

Teismas atmeta UAB „TELE – 3“ skundo argumentus, kad Komisija nepagrįstai taikė Etikos kodekso 71 straipsnį, priimdama Sprendimą TV3, kuri yra viešosios informacijos skleidėjas, atžvilgiu, nes, kaip konstatuota anksčiau šiame sprendime, Bendrovė nėra tik viešosios informacijos skleidėja, ji pagrįstai laikoma ir viešosios informacijos rengėja ginčui aktualių Laidų kontekste, o ginčo Sprendimas buvo priimtas Bendrovės, kaip rengėjos, o ne kaip skleidėjos, atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė yra neteisi tvirtindama, kad Sprendimą Komisija priėmė neįsigilinusi į tai, kas pagal atliekamų veiksmų apimtį ir prisiimamų įsipareigojimų turinį gali būti laikomas Laidų rengėju.

Teismas sutinka su Bendrovės pozicija, kad Laidų žiūrovo suvokimo kriterijus nėra esminis sprendžiant viešosios informacijos skleidėjo ir rengėjo atribojimo klausimą ir pažymi, kad šis kriterijus nebuvo vienintelis, kuriuo remiantis Komisija nusprendė laikyti UAB „TELE – 3“ viešosios informacijos rengėja ir skleidėja. Byloje pateiktos Sutartys ir atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai patvirtina, kad Komisija, spręsdama galimybę taikyti Etikos kodekso 71 straipsnį Bendrovės atžvilgiu, atsižvelgė ne tik į tai, ką ir kaip suvokia Laidų žiūrovas ir ką jis laiko Laidų rengėju, bet išsamiai išanalizavo Bendrovės su UAB „TV PRO media“ ir G. K. sudarytas Laidų kūrimo Sutartis ir jose Bendrovei suteikiamas teises bei numatytas pareigas.

Atsakant į Bendrovės skundo argumentą, kad televizijos kanalo priskyrimas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai prasilenkia su bendraisiais protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, kadangi dėl minėtų Laidose nustatytų etikos normų pažeidimų, visos kitos televizijos transliuojamos laidos bei jas rengiantys asmenys yra priversti būti profesinės etikos nesilaikančios visuomenės informavimo priemonės dalimi, nes Etikos komisijos Sprendime nurodyta, jog Sprendimas galioja vienerius metus, kas reiškia, jog vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos, TV3 ir visos joje transliuojamos laidos tampa neetiškomis, teismas daro išvadą, kad viešosios informacijos rengėjo priskyrimas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai vieneriems metams lemia ne visų kitų laidų, kurios bus rodomos metų laikotarpyje, tapimą neetiškomis, o pačios visuomenės informavimo priemonės, šiuo atveju televizijos TV3, pripažinimą neetiška, tokiu būdu siekiant informuoti visuomenę, kad televizija TV3 nesilaiko Etikos kodekso reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog ir pati Bendrovė skunde nurodo, kad administracinių teismų praktika leidžia daryti išvadą, kad Etikos kodekso 71 straipsnyje įtvirtinta teise viešosios informacijos rengėją priskirti prie profesinės etikos nesilaikančių rengėjų kategorijos Komisija gali pasinaudoti ir, kad tokia Komisijos teisė pateisinama tuo, kad Komisija yra savitvarkos institucija, užtikrinanti savireguliaciją viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų bendruomenėje.

Dėl Sprendimo materialinio pagrindo.

Atsakydama į Bendrovės skundo argumentą, kad Komisija neturėjo materialinio pagrindo taikyti tokios teisinio poveikio priemonės, kaip priskyrimas profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Etikos kodekso 71 str. 1 dalyje numatyta priemonė nėra teisinio poveikio priemonė, nes Etikos kodeksas nėra teisės aktas, o Komisija nėra viešo administravimo institucija ir jokių norminių teisės aktų nepriima.

Specialioji teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo 2007-10-24 nutartyje pažymėjo, kad „savitvarkos, savikontrolės institucijų veikla paprastai neturėtų būti laikoma viešuoju administravimu, nes per jas, kaip taisyklė, valstybės valdžia, valstybės valdžios subjektų priimti teisės aktai nėra įgyvendinami. Šių institucijų pirminė paskirtis ne vykdyti (įgyvendinti) valstybės valdžią ir valstybės valdžios subjektų priimtus teisės aktus, o tam tikra apimtimi užtikrinti savarankišką tvarkymąsi ir kontrolę tokioje visuomenės gyvenimo srityje, kurioje valstybė pripažįsta tam tikrą autonomiją, savireguliaciją, laisvę veikti pagal visuotinai toje srityje pripažįstamus principus.“

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Etikos kodekso 71 str. 1 dalies nuostata yra moralinio poveikio priemonė visuomenės informavimo priemonei ir signalas apie su profesine etika nesiderinančią profesinę veiklą visuomenei, todėl Bendrovės skundo teiginiai dėl Sprendimui priimti reikalingo materialinio pagrindo nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas nepagrįstais laiko ir Bendrovės skundo argumentus, kad TV3 televizija Komisijos sprendimais niekada nebuvo pripažinta pažeidusi Etikos kodekso, nes visuose Komisijos sprendimuose, kuriuos ji nurodo kaip pagrindą ginčijamam Sprendimui pagrįsti, yra nurodyta, kad Etikos kodekso pažeidimai nustatyti Laidose ir nei viename nėra konstatuota, kad UAB „TELE – 3“, kaip visuomenės informavimo priemonė, būtų pažeidusi Etikos kodeksą, todėl tai rodo, kad nebuvo Sprendimui priimti reikalingo materialinio pagrindo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad UAB „TELE – 3“ buvo nagrinėjamo ginčo kontekste pagrįstai laikoma viešosios informacijos, t. y. Laidų, kurios Komisijos buvo pripažintos neetiškomis, rengėju, todėl Komisija, vadovaudamasi VIĮ ir Etikos kodekso nuostatomis, konkrečiai šio kodekso 71 str. 1 dalimi, turėjo teisinį pagrindą priskirti Bendrovę profesinės etikos nesilaikančių viešosios informacijos rengėjų kategorijai.

Teismas, išanalizavęs šį ginčą reglamentuojančius teisės aktus, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus, nenustatė jokių teisinių pagrindų ginčijamo Sprendimo panaikinimui, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl Bendrovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127 straipsniu, teismas.

 

                                                                      nusprendė:

 

pareiškėjos UAB „TELE – 3“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                      Arūnas Kaminskas

 

                                                                                                   Mefodija Povilaitienė

 

                                                                                                   Veslava Ruskan