Civilinė byla Nr. 2A-1295-823/2015

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40565-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 27.3.1.10

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 10 d.

Vilnius
 

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SB „Žalesa-2“ ieškinį atsakovams A. U. ir A. U. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas SB „Žalesa-2“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų A. U. ir A. U. 1 234,36 Lt skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 18 d. iki 2013 m. kovo 28 d. buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 1 ), ir laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 19 d. iki 2013 m. balandžio 2 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas Nr. 2), savininkai, nuosavybes teise turintys po 1/2 dalį nurodytų žemės sklypų. Atsakovams priklausę žemes sklypai yra SB „Žalesa-2“ teritorijoje. 2007 m. birželio 30 d. susirinkimo metu nutarta palikti 8 Lt mokestį už vieną žemės arą, 2009 m. kovo 27 d. susirinkimo metu nutarta, kad už tikslinius bendrijos teritorijos ribų matavimus kiekvienam nariui reikia mokėti po 15 Lt, už kelių remontą 2009 m. surinkti po 100 Lt iš kiekvieno asmens bendrijos teritorijoje turinčio sklypą, 2009 m. rinkti nario mokestį po 17 Lt už arą, 2010 m. gegužės 8 d. susirinkimo metu nutarta nustatyti 2010 m. rinkti mokestį ieškovo minimaliai ūkinei veiklai – 17 Lt už arą, 2011 m. sausio 12 d. susirinkimo metu nutarta nustatyti 2011 m. mokestį minimaliai ūkinei veiklai – 10 Lt už arą. Pažymėjo, jog atsakovai savo pareigos vykdyti bendrijos narių susirinkimo sprendimus tinkamai nevykdė, jie nesumokėjo ieškovui už žemės sklypą Nr. 1, laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2012 m., privalomo sumokėti mokesčio minimaliai ūkinei veiklai bendrai 434 Lt sumai, 2009 m. privalomų sumokėti mokesčio bendrijos kelių priežiūrai – 100 Lt ir mokesčio bendrijos geodeziniam žemėlapiui – 15 Lt, bei dėl prievolių nevykdymo skolos paskaičiavimo lentelėje apskaičiuotų palūkanų (5 proc.) – 77,64 Lt. Atsakovai taip pat nesumokėjo ieškovui už žemes sklypą Nr. 2 laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2012 m. – privalomo sumokėti mokesčio minimaliai ūkinei veiklai – 417,26 Lt, 2009 m. privalomų sumokėti mokesčio bendrijos kelių priežiūrai – 100 Lt ir mokesčio bendrijos geodeziniam žemėlapiui – 15 Lt bei dėl prievolių nevykdomo skolos paskaičiavimo lentelėje apskaičiuotų palūkanų (5 proc.) – 75,46 Lt. Iš viso atsakovai ieškovui liko skolingi 1 234,36 Lt. Atsakovai, būdami bendrijoje esančių žemės sklypų savininkai, privalėjo mokėti bendrijos visuotinio narių susirinkimo nustatytus mokesčius už bendrojo naudojimo objektus. Tokie mokesčiai skaičiuojami neatsižvelgiant į tai, ar asmuo gyvena, ar negyvena, sodininkų bendrijoje, kadangi bendro naudojimo objektų priežiūrai reikalingos lėšos.

Atsakovai su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2007 m. gruodžio 18 d. įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 2007 m. gruodžio 19 d. įgijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Abu žemes sklypai bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovams priklausė iki 2011 m. gruodžio 21 d., kuomet Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-13304-465/2011 žemės sklypai buvo atidalinti iš bendrosios jungtinės nuosavybės. Žemės sklypai minėta teismo nutartimi atiteko A. U. – nuo to laiko atsakovas A. U. buvo vienintelis žemės sklypų savininkas. Ieškovas neturi jokio teisėto pagrindo reikalauti iš atsakovės A. U. įmokas už laikotarpį, kai atsakovė nebuvo žemės sklypų savininkė. Atsakovai niekuomet nebuvo SB „Žalesa-2“ nariai. Tik 2009 m. kovo 27 d. susirinkimo metu buvo sprendžiamas klausimas dėl sodininkų bendrijos teritorijoje esančio bendrosios nuosavybės teise priklausančio objekto – sodininkų bendrijos kelių, remonto, kitų susirinkimų metu buvo sprendžiami aktualūs klausimai, skirti tik SB „Žalesa-2“ nariams ir pačiai SB „Žalesa-2“ kaip juridiniam asmeniui (vienetui). 2007 m. birželio 7 d. narių susirinkimas sprendė sodininkų bendrijos pirmininko ir buhalterės atlyginimo, sodininkų bendrijos narių metinių mokesčių nustatymo klausimą ir jame nuspręsta palikti mokestį už vieną žemės arą – 8 Lt. Bendrijos pirmininko, buhalterės atlyginimai bei bendrijos nario mokestis nėra bendrosios nuosavybės teisės objekto išlaikymas ar išsaugojimas. Atsakovai, nebūdami SB „Žalesa-2“ nariai, neprivalėjo prisidėti prie SB „Žalesa-2“ pirmininko, buhalterio išlaikymo ir tuo pačiu SB „Žalesa-2“, kaip juridinio asmens (vieneto), išlaikymo (t.y. mokėti įmokas ūkinei veiklai). Ieškovas nepagrindė aplinkybių, jog ieškovo renkami mokesčiai pirmininko bei buhalterės atlyginimams mokėti bei minimaliai veiklai vykdyti yra būtini mokėjimai bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų išlaikymui ir priežiūrai, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnis ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – SBĮ) 7 straipsnio 1 dalis ar 22 straipsnio 1 dalis.

2. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų A. U. ir A. U. 1 081,26 Lt skolą, 127,49 Lt  palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1 208,75 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 049,70 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nurodė, kad kaip matyti iš byloje esančios Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties, teismas byloje sprendė klausimą ne dėl turto atidalinimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Pagal Lietuvos Respublikoc civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis). Šias aplinkybes patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro 2013 m. rugpjūčio 14 d. išrašai, iš kurių matyti, kad žemės sklypai atsakovams ginčo laikotarpiu priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi tik nustatė atsakovo A. U. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios galėtų būti vykdomas išieškojimas, tačiau neatidalijo turto, todėl atsakovų bendroji jungtinė nuosavybė nepasibaigė.

Teismas sprendė, kad atsakovai pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą, SBĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatą, turi pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo išlaidų, nepaisant to, yra jie sodininkų bendrijos nariai ar ne. Vien ta aplinkybė, jog bendrijos sprendimuose nurodyta, jog nustatytą mokestį turi mokėti bendrijos narys, nesudaro pagrindo teigti, jog šio mokesčio neprivalo mokėti kiti bendrosios dalinės nuosavybės turėtojai, nes priešingu atveju tai reikštų, jog jie neprivalėtų padengti išlaidas, susijusias su šių objektų priežiūra ir išlaikymu. Sodininkų bendrijos narių susirinkimo jo kompetencijai priskirtais klausimais priimti sprendimai yra privalomi visiems sodo teritorijoje esančių sklypų savininkams, nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Žemės sklypų savininkai, kurie nėra bendrijos nariai, manydami, kad bendrijos priimti ir reikalaujami vykdyti sprendimai pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus, gali pasinaudoti teismine gynyba, t. y. įstatymo nustatyta tvarka ginčyti bendrijos narių susirinkimo priimtus sprendimus. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovai būtų kreipęsi į teismą dėl bendrijos sprendimų nuginčijimo. Bendrija jai įstatymo nustatytus tikslus, teises ir pareigas įgyvendina per savo valdymo organus (SBĮ 14 straipsnio 3 dalis). Vienasmeniam valdymo organui – bendrijos pirmininkui – mokamas atlyginimas. Administruojant bendrojo naudojimo objektus, reikia tvarkyti buhalterinę apskaitą (SBĮ 24 straipsnio 3 dalis), todėl bendrija turi pagrindą samdyti buhalterį. Nepaisant to, kad atsakovai nebuvo bendrijos nariais, jie, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai, turi pareigą proporcingai prisidėti prie bendrijos pirmininko ir buhalterio atlyginimo išlaidų, nes nurodytų asmenų funkcijos susijusios su bendrojo naudojimo objektų administravimu. Akivaizdu, kad, tvarkant ir prižiūrint bendrojo naudojimo objektus, reikalingos telefono ryšio, pašto paslaugos, patiriamos tam tikros išlaidos kanceliarinėms prekėms, reikia turėti lėšų nenumatytoms išlaidoms (pvz., bendrojo naudojimo objektų gedimams šalinti). Teismo nuomone, atsakovai, nors ir negyvenantys bendrijos teritorijoje, neturėtų būti atleisti nuo pareigos prisidėti prie bendrąja nuosavybe esančio turto priežiūros ir išlaikymo išlaidų, bendrų reikalų tvarkymo naštą perkeliant tik bendrijos nariams. CK 4.76 straipsnio prasme bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčiai turi mokėti ne tik išlaidas, susijusias su bendrąja daline nuosavybe, bet ir kitokias įmokas, t.y. kaupti lėšas.

Teismas pažymėjo, kad nors teismui pareikalavus kartu su sodininkų bendrijos susirinkimo protokolų išrašais nebuvo pateiktos bendrijos ataskaitos ir kiti dokumentai, patvirtinantys pinigų panaudojimo faktą, atsakovai, turėję nuo 2007 m. sklypus bendrijoje, duomenų, jog bendrija neprižiūrėjo kelių ar tokio poreikio apskritai nebuvo ar nebuvo daromas/padarytas geodezinis žemėlapis, neneigė, apsiribodami ieškinio nepagrįstumu, tuo labiau, kad už visą ginčo laikotarpį ieškovas prašė tik 100 Lt už kiekvieną sklypą už kelių priežiūrą ir 15 Lt už geodezinį žemėlapį. Be to, visą reikiamą informaciją apie bendrijos mokesčių naudojimo tikslus ir dydžius atsakovai turėjo teisę gauti susirinkimų metu arba pateikę paklausimą bendrijos pirmininkui arba buhalteriui. Nors iš tiesų byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų išrašęs sąskaitas atsakovams dėl susidariusio įsiskolinimo, kad ieškovas buvo siuntęs pretenzijas dėl įsiskolinimo padengimo, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovai negalėjo nežinoti, kad sklypai yra sodo bendrijoje, kad bendrija turi būti išlaikoma tam tikromis lėšomis, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2007 m.-2012 m. domėjosi bendrijos reikalais ir savo pareiga sumokėti mokesčius, teismas darė išvadą, kad ieškovas turi teisę reikalauti 5 proc. palūkanų. Kadangi atsakovė prašė teismo taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą penkerių metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl palūkanų, teismas ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už 971,42 Lt skolą už 2009-2012 metus, kurios sudaro 127,49 Lt, o kitoje dalyje ieškovo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo atmetė.

3. Apeliacinio skundo argumentai

              Apeliaciniu skundu atsakovė A. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

              1) Ginčijamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skolos dydį, nurodydamas, kad atsakovų 1 081,26 Lt skola ieškovui susideda iš: 200 Lt bendrijos kelių priežiūrai už 2009 metus, 30 Lt už geodezinį žemėlapį bei 851,26 Lt skolos mokesčio minimaliai ūkinei veiklai už 2008-2012 metus. Pirmosios instancijos teismas neištyrė, nevertino aplinkybių, turinčių reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui, pagrįstumui, t.y. nenustatė bendrijos mokesčio, dėl kurio nemokėjimo susidarė didžioji dalis įsiskolinimo, mokesčio minimaliai ūkinei veiklai, naudojimo tikslų, nevertindamas nei kam, nei kokiu pagrindu yra renkamas šis mokestis. Pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti ir vertinti, ar pagristai suskaičiuoti reikalaujami mokesčiai, ir ar pagrįstas jų dydis. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs tik į ieškovo pateiktus įrodymus t. y. vienašališkai surašytas lenteles bei bendrijos narių susirinkimų protokolus, nustatė neva mokėtino mokesčio bei susidariusios skolos dydį, nenustatinėdamas, ar šį mokestį minimaliai ūkinei veiklai turi pareigą mokėti atsakovai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai. Atsakovų pareiga mokėti minėtą mokestį minimaliai ūkinei veiklai negali būti preziumuojama, nurodant, jog sodininkų bendrijos narių susirinkimo jo kompetencijai priskirtais klausimais priimti sprendimai yra privalomi visiems sodo teritorijoje esančių sklypų savininkams, nepriklausomai nuo jų narystės bendrijoje. Atsakovei A. U., kaip buvusiai žemės sklypų savininkei, nors ir turėjusiai mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypus, tačiau buvusiai ne bendrijos nare, nekyla pareiga mokėti visų sodininkų bendrijos susirinkimo metu priimtų mokesčių.

              2) Pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą pateikti bendrijos ataskaitas (revizijos aktus) ar kitus dokumentus, patvirtinančius pinigų panaudojimo faktą, tačiau ieškovas šio reikalavimo neįvykdė ir minėtų įrodymu nepateikė. Šiuos duomenis ieškovas turėjo pateikti teismui, kuris privalėjo juos ištirti ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tokiu būdu buvo akivaizdžiai pažeistos įrodinėjimo taisyklės civiliniame procese. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kokiu pagrindu yra renkamas (kam skiriamas) mokestis ūkinei veiklai, nepagrįstai nurodė dėl jo mokėjimo privalomumo ir nepagrįstai tenkino ieškinio reikalavimą dėl 1 081,26 Lt skolos priteisimo.

              3) Ginčijamu sprendimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovų priteisė 5 proc. dydžio metinių palūkanų už 971,42 skolą už 2009-2012 m., t. y. 127,49 Lt palūkanų, skaičiuojamų dėl atsakovų prievolės nevykdymo. Priimdamas ginčijamą sprendimą, teismas nepagrįstai neįvertino reikšmingos aplinkybės, kad didelę reikšmę tam, kad nebuvo mokamos įmokos, lėmė ieškovo elgesys. SBĮ 7 straipsnio 5 dalis numato, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Sodininkų bendrija nepateikė ir nesiuntė atsakovams sąskaitų dėl mokesčių sumokėjimo.

              Ieškovas SB „Žalesa - 2“ 2015 m. birželio 10 d. pateikė apeliacinės instancijos teismui procesinį dokumentą, pavadintą rašytiniais paaiškinimais. Teismas pažymi, kad pagal CPK nuostatas apeliaciniame procese nėra numatyta rašytinių paaiškinimų teikimo teismui galimybė. Šalių pozicija dėl byloje priimto sprendimo turi būti išdėstoma atitinkamai apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį, kurie teismui turi būti pateikiami laikantis įstatyme nustatytų terminų. Pagal apeliacinės instancijos teismui pateikto dokumento, pavadinto rašytiniais paaiškinimais, turinį, tai yra ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuris turėjo būti paduotas pirmosios instancijos teismui per 20 dienų nuo apeliacinio skundo kopijos išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos (CPK 318 straipsnio 1 dalis). Terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą paduoti, pagal byloje esančius duomenis, baigėsi 2014 m. rugpjūčio 28 d. ieškovas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė praleidęs šį terminą, neprašo termino atnaujinti, todėl ieškovo atsiliepimas į apeliacinį skundą, pavadintas rašytiniais paaiškinimais, nepriimamas ir grąžinamas ieškovui (CPK 318 straipsnio 3 dalis).

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

              Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs tarp atsakovų, turinčių SB „Žalesa - 2“ teritorijoje nuosavybės teise žemės sklypus, tačiau nesančių bendrijos nariais, ir ieškovo dėl bendrijos nustatytų mokesčių mokėjimo.

              Mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų tinkamas eksploatavimas bei išsaugojimas yra ne tik privatus savininkų, bet ir viešasis interesas, todėl, siekiant suderinti mėgėjų sodų teritorijoje esančių atskirų individualių sodo sklypų savininkų privačius, jų grupių ir viešuosius interesus, šie santykiai reguliuojami nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą – per sodininkų bendrijas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pažymi, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis. Sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne, nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t. y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

              Ieškovo reikalaujamą skolą sudaro: mokestis bendrijos kelių priežiūrai – 200 Lt, bendrijos ribų geodeziniam žemėlapiui – 30 Lt, bei mokestis minimaliai ūkinei veiklai – 851,26 Lt. Nors apeliaciniu skundu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas visoje apimtyje, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad esminis ginčas yra kilęs dėl mokesčio minimaliai ūkinei veiklai. Apeliantė neginčija, kad mokestis bendrijos kelių remontui ir bendrijos ribų geodeziniam žemėlapiui yra mokesčiai, susiję su bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Šie tiksliniai mokesčiai nustatyti ieškovo 2009 m. kovo 27 d. susirinkimo sprendimu (b.l. 16). Kadangi jokie argumentai dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovų priteista 200 Lt mokesčio bendrijos kelių priežiūrai ir 30 Lt bendrijos ribų geodeziniam žemėlapiui, nepagrįstumo apeliaciniame skunde nepateikiami, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti ar naikinti nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (CPK 320 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

              Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad SB „Žalesa - 2“ 2007 m. birželio 30 d. susirinkime svarstytas bendrijos narių metinių mokesčių nustatymas. Nuspręsta palikti 8 Lt mokestį už vieną žemės arą (b.l. 15). 2009 m. kovo 27 d. susirinkime nuspręsta 2009 m. rinkti nario mokestį po 17 Lt už arą (b.l. 16). 2010 m. gegužės 8 d. susirinkime nuspręsta nustatyti 2010 m. mokestį sodininkų bendrijos „Žalesa - 2“ minimaliai ūkinei veiklai  - 17 Lt už arą (b.l. 17). 2011 m. sausio 12 d. susirinkime nuspręsta nustatyti 2011 m. mokestį sodininkų bendrijos „Žalesa - 2“ minimalia ūkinei veiklai - 10 Lt už arą (b.l. 18). 2014 m. vasario 1 d. pakartotiniame narių susirinkime spręstas bendrijos renkamų mokesčių bendrai ūkinei veiklai nustatymas. Nuspręsta bendrijos nario mokestį 2014 metams nustatyti 10 Lt už arą bendrijos nariui ir 15 Lt už arą ne bendrijos nariui. Iš tame pačiame susirinkime svarstytos buhalterės ataskaitos už 2011 – 2013 metus matyti, kad iš mokesčio minimaliai ūkinei veiklai buvo mokamas atlyginimas bendrijos pirmininkei ir buhalterei, dengiamos telefoninių pokalbių, pašto, kanceliarinių prekių, kuro, parkavimo išlaidos, taip pat vykdoma kelių priežiūra (b.l. 53-55). Taigi, mokestis, dėl kurio yra kilęs ginčas nagrinėjamoje byloje, nėra tikslinis bendrojo naudojimo objektų priežiūros mokestis. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad didžioji dalis nurodyto mokesčio yra skirta sodininkų bendrijos „Žalesa - 2“ veiklai vykdyti. Kokia konkrečiai nurodytų mokesčių dalis buvo skirta bendrojo naudojimo objektų priežiūrai (kelių valymui ir pan.) iš byloje surinktų įrodymų nėra galimybės nustatyti. Bendrijos ataskaitų (revizijos aktų) ar kitų dokumentų, patvirtinančių surinktų lėšų panaudojimą, ieškovas teismui nepateikė, nors šis klausimas buvo keliamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

              Teismų praktikoje pažymima, kad bendrijos nario mokestis įprastai yra pagrindinės bendrijos pajamos, iš kurių finansuojama bendrijos veikla. Bendrija, įgyvendindama savo tikslus, užsiima ne tik bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu, bet ir su tuo nesusijusia veikla, pavyzdžiui: plėtoja mėgėjišką sodininkystę. Taigi iš bendrijos narių surinktų nario mokesčių gali būti apmokamos tiek tokios bendrijos veiklos sąnaudos, kurios tiesiogiai susijusios su visų asmenų, įsigijusių žemės sklypą bendrijos teritorijoje, interesais, tiek tokios, kurios liečia tik bendrijai priklausančių asmenų poreikių tenkinimą. Dėl to vien tik bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas rinkti nario mokestį ir iš asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, negali sukurti jiems prievolės jį mokėti. Negalima tapatinti situacijų, kai sodininkų bendrijos narių susirinkimas priima sprendimą rinkti tam tikrą mokestį, ir kai bendrija turi konkrečių išlaidų ar yra aiškus būsimas jų dydis. Bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą, t.y. pateikti sąskaitą. Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Pozicija, kad bendrijos visuotinių narių susirinkimų priimtų sprendimų, kuriais nustatyti nario mokesčio dydžiai, pakanka nustatyti apelianto prievolės dydį, paneigtų ne tik faktinius bendrijos veiklos ypatumus, bet ir asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, pasirinkimo teisę nestoti į bendriją, t. y. jiems būtų priskiriama prievolė dengti neįrodytas bendrijos išlaidas, galimai netgi nesusijusias su bendrosios dalinės nuosavybės priežiūra. Taigi, vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydžio. Tam būtini įrodymai apie konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai, išlaikymui, mokesčiams mokėti. Patirtų išlaidų skaičiavimas ne pagal realiai patirtas sąnaudas, bet pagal planuotas patirti, gali sąlygoti nepagrįstą sodininkų bendrijos praturtėjimą asmens, nesančio bendrijos nariu, kuris moka ne nario mokestį, o atlygina jam suteiktų paslaugų išlaidas, sąskaita (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2288-345/2014, Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-162-280/2014).

              Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad atsižvelgiant į tai, jog  bendrojo naudojimo objektų administravimas ir priežiūra sudaro pagrindinę bendrijos veiklą, bendrijos veikla liečia visų bendraturčių interesus, ir sunku būtų nustatyti, kokia dalis bendrijos pirmininko paslaugų yra teikiama visiems sodininkams, o kokia – išimtinai bendrijos nariams, sodininkai, nesantys sodininkų bendrijos nariais, taip pat turi pareigą prisidėti prie bendrijos valdymo išlaidų. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino to, kad pagal į bylą pateiktus įrodymus apskritai nėra galimybės nuspręsti, kokias faktines valdymo išlaidas ieškovas ginčo laikotarpiu (t.y. 2008-2012 metais) yra patyręs. Be to, iš į bylą pateikto 2014 m. vasario 1 d. narių susirinkimo protokolo matyti, kad revizijos komisija, atlikusi ieškovo finansinės veiklos nuo 2011 m. iki 2013 m. lapkričio 30 d. patikrinimą, nustatė tam tikrus trūkumus  - dalies sąskaitų nepagrindimą bendrijos visuotinio narių susirinkimo ar valdybos pritarimu, limitų telefoniniams pokalbiams nenustatymą (b.l. 53). Tai leidžia abejoti, ar visos ieškovo patirtos išlaidos yra tinkamai pagrįstos ir gali būti pripažintos administravimo išlaidomis, kurių dalį turėtų dengti atsakovai. Ieškovui nepateikus teismui išlaidas pagrindžiančių įrodymų, tai vertintina ieškovo nenaudai.

Atsižvelgdamas į tai, kad procesinė pareiga įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą tenka ieškovui (CPK 178 straipsnis), o ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė teismui įrodymų, tinkamai pagrindžiančių savo reikalavimą (kaip jau minėta, vien tik bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimas rinkti nario mokestį ir iš asmenų, kurie nėra bendrijos nariai, nagrinėjamu atveju nėra pakankamas), teismas panaikina ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovų priteista 851,26 Lt mokesčio minimaliai ūkinei veiklai, ir šioje dalyje ieškovo reikalavimą atmeta.

              Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kuriai sumokėti praleistas terminas. Taigi skolininko pareiga mokėti palūkanas sietina su prievolės įvykdymo termino praleidimu. Vadovaujantis SBĮ 7 straipsnio 5 dalimi, asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Iš šios įstatymo nuostatos darytina išvada, kad prievolė sumokėti ieškovui atitinkamą sumą kyla tik gavus iš ieškovo atitinkamą sąskaitą su nurodyta mokėjimo suma. Byloje nenustatyta, kad ieškovas būtų teikęs atsakovams sąskaitas, kuriose būtų aiškiai nurodytos jiems suteiktos paslaugos ir jų kaina, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu palūkanos nuo skolos sumos iš atsakovų priteistos nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, spręsdamas, kad patys atsakovai laikotarpiu nuo 2007-2012 m. nesidomėjo bendrijos reikalais ir savo pareiga sumokėti mokesčius, ir dėl šios priežasties įgijo prievolę mokėti palūkanas, nepagrįstai neįvertino to, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovams, nesantiems bendrijos nariais, apskritai buvo ar galėjo būti žinomas bendrijos visuotinių narių susirinkimų turinys. Be to, SBĮ 7 straipsnio 5 dalis atsakovų mokėjimo prievolę aiškiai susieja su atitinkamų sąskaitų pateikimu, t.y. priešpriešine iškovo prievole atsakovams, todėl tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja CK 6.64 straipsnio 3 daliai.

              Apeliacinės instancijos teismui pakeitus ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas juo nustatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas – ieškovui iš atsakovų priteista bylinėjimosi išlaidų dalis mažintina iki 204 Lt (59,08 EUR). Apeliantei iš ieškovo priteisiami 44 Lt (12,74 EUR) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. 

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

              Ieškovo SB „Žalesa - 2“ 2015 m. birželio 10 d. pateiktą procesinį dokumentą, pavadintą rašytiniais paaiškinimais, atsisakyti primti ir jį grąžinti ieškovui.

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

              Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

              „Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 230 Lt (66,61 EUR) skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 230 Lt (66,61 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-12-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 204 Lt (59,08 EUR) bylinėjimosi išlaidų ieškovui SB „Žalesa -2“, į.k. 191769130.“

Priteisti apeliantei A. U., a.k. (duomenys neskelbtini) 44 Lt (12,74 EUR) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų iš ieškovo SB „Žalesa - 2“, į.k. 191769130

Teisėja                                                                                                                              Goda Ambrasaitė - Balynienė