Civilinė byla Nr. e2A-470-881/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08697-2015-7

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.10.2.2.; 2.5.10.5.1.   

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. liepos 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Apsaugos komanda“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-15702-912/2015 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Apsaugos komanda“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys: AAS „Gjensidige Baltic“, „BTA Insurance Company“, SE.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

                                  I. Ginčo esmė

1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „Apsaugos komanda“ 1 482,68 Eur žalos atlyginimo, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad nenustatyti asmenys 2012 m. kovo 13 d. įsibrovė į UAB „Baltic Petroleum“ degalinės patalpas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), sugadino seifą, apsaugines žaliuzes, įėjimo duris ir pavogė cigarečių bei pinigų. Pavogtų cigarečių ir pinigų bendra vertė – 1 765,73 Eur, sugadintų daiktų remonto kaina – 635,54 Eur. Ieškovas ir patalpų savininkė UAB „Baltic Petroleum“ buvo sudariusios draudimo sutartį, kurios pagrindu ieškovas išmokėjo patalpų savininkei 1 842,96 Eur draudimo išmoką. Vagystės metu atsakovė vykdė nurodytos degalinės patalpų ir kito turto apsaugą pagal 2010 m. gruodžio 31 d. stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį. Pagal nurodytą sutartį, atsakovė buvo įsipareigojusi atvykti į ginčo degalinę ne vėliau negu po 6 minučių nuo signalizacijos aliarminio signalo gavimo. Atsakovės apsaugininkas į ginčo objektą atvyko po daugiau negu 7 minučių nuo signalo gavimo. Ieškovo teigimu, atsakovė netinkamai įvykdė sutartį, todėl privalo atlyginti 1 842,96 Eur žalą.

            II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovės 1 255,06 Eur nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų už priteistą 1 255,06 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 395,77 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas konstatavo, kad atsakovė pažeidė sutartinę prievolę – pavėlavo per sutartyje nustatytą terminą atvykti į saugomą objektą – ir tai yra neteisėti atsakovės veiksmai (CK 6.246 str. 1 d., 6.256 str. 2 d.).
5. Pasisakydamas dėl priežastinio ryšio, kaip atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, teismas nurodė, kad pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas nustatė, kad atsakovė pavėlavo atvykti į ginčo degalinę 1 min. ir 36 sek. Palyginus su 2010 m. gruodžio 31 d. sutartyje nustatytu terminu reaguoti į pavojaus signalą (6 min.), atsakovės pavėlavimas iš esmės atitinka 1/4 dalį šio sutartyje nustatyto termino. Teismas vertino, kad šioje byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju toks vėlavimas reaguoti į pavojaus signalą apimties prasme yra ženklus. Atsakovė pateikė į bylą duomenų, kad tuo metu, kai atsakovės centrinio pulto kompiuteryje užfiksuotas pirmasis aliarmo signalas iš ginčo degalinės Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atsakovės ekipažas, gavęs pranešimą apie įsibrovimą į nurodytą degalinę, buvo Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Atsakovė, remdamasi interneto svetainės „maps.google.lt“ duomenimis, nurodė, kad automobiliu nuvykti nuo jos ekipažo buvimo vietos iki ginčo degalinės užtrunka vidutiniškai 9 min. Taigi artimiausias ginčo degalinės dislokacijai atsakovės ekipažas pranešimo apie įsibrovimą į degalinės patalpas metu buvo tokiu atstumu, kuris šios bylos konkrečiu atveju buvo nepakankamas tinkamai laikytis 2010 m. gruodžio 31 d. sutartyje nustatyto maksimalaus 6 min. termino reaguoti į pavojaus signalą. Teismas pažymėjo, kad, pagal CK 6.258 straipsnio 4 dalį, neįvykdžiusi prievolės įmonė (verslininkas) atsako tik už tuos nuostolius, kuriuos ji numatė ar galėjo protingai numatyti sutarties sudarymo metu kaip tikėtiną prievolės neįvykdymo padarinį. Atsakovė yra verslininkė, savo srities profesionalė, užsiimanti apsaugos paslaugų teikimo verslu. Taigi ji galėjo protingai numatyti, kad apsaugos darbuotojų ekipažas, būdamas 9 min. kelio trukmės atstumu nuo saugomo objekto, nesugebės atvykti į tą objektą per sutartyje nustatytą 6 min. terminą.
6. Nors atsakovė tvirtino, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamoje situacijoje priežastinis ryšys nesieja žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų, nes iš ginčo degalinės vagys pasišalino per 5 min. 26 sek. (paskutinis aliarminis signalas atsakovės kompiuteryje gautas 23 val. 34 min. 46 sek.), todėl net ir atvykę per 6 min. atsakovės darbuotojai vagių būtų neberadę ir neužkirtę kelio nusikalstamai veikai užbaigti, teismas sprendė, kad šioje byloje nustatytų aplinkybių viseto kontekste 36 sek. laiko tarpas yra toks, per kurį objektyviai įmanoma aptikti vagis ir juos sulaikyti, nes nuo paskutinio pavojaus signalo suveikimo vagims dar reikėjo laiko pasišalinti iš degalinės patalpų. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovės įvykdytą 2010 m. gruodžio 31 d. sutarties pažeidimą ir dėl vagystės padarytą žalą sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (CK 6.247 str., 6.257 str. 4 d.).
7. Tačiau, atsižvelgęs į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kad seifas, iš kurio buvo pagrobti pinigai, atitiko 2010 m. gruodžio 31 d. sutarties reikalavimus, teismas sprendė, kad yra pagrindas mažinti atsakovės atsakomybę dėl ieškovo, kaip kreditoriaus, kaltės ta apimtimi, kiek buvo pagrobta pinigų iš aptariamo seifo, t. y. 227,62 Eur (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 3 d., 6.256 str. 2 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė UAB „Apsaugos komanda“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai, bei atitinkamai pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Priežastiniam ryšiui konstatuoti nėra svarbu, kiek esmingai atsakovė pažeidė sutartį; priežastinis ryšys arba yra, arba jo nėra; esminę ir lemiamą reikšmę turi atsakovės neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo) atlikimo laikas, t. y. ar atsakovė pažeidė sutartį anksčiau, nei atsirado nuostoliai, o atsiradę nuostoliai yra jo elgesio rezultatas. Atsakovo pateikti įrodymai, ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys apie vagystę, liudytojo parodymai, kurių teismas nepagrįstai nevertino, patvirtino, kad ieškovo draudėjas nuostolius patyrė anksčiau, nei atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę atvykti. Vagystę įvykdę asmenys iš patalpų pasišalino greičiau nei per 6 minutes – neabejotinai ne vėliau kaip po 5 min. 26 sek. ir netgi dar anksčiau. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas atsakovės darbuotojas inžinierius-programuotojas E. Č. patvirtino, kad įvykio metu degalinės patalpose įrengtos signalizacijos duomenų perdavimas į atsakovės centralizuotą stebėjimo pulto įrenginį laiko atžvilgiu buvo ilgesnis nei realus asmenų buvimas jutikliais apsaugotose patalpų zonose. Tokią išvadą patvirtina ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, vagims iš degalinės patalpų pasišalinus per 5 min. ir 26 sek., likusios 36 sek. buvo objektyviai pakankamas laiko tarpas aptikti vagis ir juos sulaikyti. Aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių daryti tokią išvadą, šioje byloje nebuvo nustatyta. Priešingai, iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad daug laiko vagims pasišalinti iš degalinės nereikėjo.
3. Teismas, spręsdamas dėl priežastinio ryšio buvimo, be pagrindo rėmėsi CK 6.258 straipsnio 4 dalimi. Šią normą būtų pagrindas taikyti sprendžiant dėl sutartį pažeidusios atsakovės kaltės, jei pastaroji ją būtų ginčijusi. Tuo tarpu atsakovė savo kaltės dėl sutarties pažeidimo neginčijo.
4. Teismas netinkamai sprendė, kad dėl seifo sugadinimo atsiradę nuostoliai (275,26 Eur) yra netinkamo atsakovės sutarties vykdymo rezultatas. Seifas buvo sugadintas per pirmąsias minutes nuo įsibrovimo, taigi, net atsakovei atvykus per sutartyje nustatytą laiką, užkirsti kelio seifo sugadinimui nebūtų spėta, o vagis sulaikius, atstatyti seifą į pirminę padėtį būtų neįmanoma.
9. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Apelianto pavėlavimas atvykti į degalinę 1 min. 36 sek. turi esminės reikšmės dėl atsiradusių nuostolių, nes jokių įrodymų, kad vagystė vyko 1 min. 35 sek., nėra. Be to, pasišalinti iš nusikaltimo vietos reikalingas taip pat tam tikras laiko tarpas; apeliantas į įvykio vietą galėjo atvykti ir anksčiau nei per 6 min.
2. Teismas pagrįstai taikė CK 6.258 straipsnio 4 dalies normą.
3. Ieškovo draudėjas nepažeidė sutarties ir seifas vagystės metu buvo išlaužtas, todėl nuostoliai už jį turi būti atlyginti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

                 Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).
11. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl objekto stebėjimo ir reagavimo į aliarminius signalus paslaugas teikusios įmonės civilinės atsakomybės, įvykus vagystei iš saugotų patalpų.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovo draudėjas ir apeliantė buvo sudarę 2010 m. gruodžio 31 d. degalinės stebėjimo ir reagavimo paslaugų teikimo sutartį (toliau – ir Sutartis). Ieškovas (išmokėjęs draudėjui draudimo išmoką) nurodė, kad apeliantė pažeidė sutartinius įsipareigojimus – į įvykio vietą atvyko vėliau, nei buvo nustatyta sutartyje, todėl privalo atlyginti dėl vagystės atsiradusius nuostolius.
14. Taigi ieškovas, pareiškęs apeliantei reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, byloje privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. sutartinių įsipareigojimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą, ir šių veiksmų priežastinį ryšį su patirtais nuostoliais (CK 6.246–6.249 str.).
15. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl apeliantės neteisėtų veiksmų (sutarties pažeidimo fakto) ir žalos dydžio, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, – ginčas yra kilęs dėl priežastinio ryšio nustatymo.
16. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje, nustatančiame, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, siekdamas nustatyti pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių padarinių ryšį, turi vertinti visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis. Pagal kasacinio teismo praktiką, priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. sprendžiama, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (neveikimo). Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-53/2010; 2013 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; kt.).
17. Byloje nustatyta, kad pirmieji signalai (tūris vadovo kabinete ir spindulio aliarmas) apeliantės kompiuteryje užfiksuoti 23 val. 29 min. 20 sek., o paskutinis aliarminis signalas gautas 23 val. 34 min. 46 sek. Nors apeliantė tvirtina, kad vagystę įvykdę asmenys iš degalinės patalpų pasišalino dar anksčiau, nei buvo užfiksuotas paskutinis aliarminis signalas, nes patalpose įrengtos signalizacijos duomenų siuntimas į apelianto centralizuotą stebėjimo pulto įrenginį laiko atžvilgiu buvo ilgesnis, nei realus asmenų buvimas jutikliais apsaugotose zonose, apeliantė jokių konkrečias duomenų perdavimo paklaidos ribas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė. Dėl šios priežasties teismas neturi pagrindo spręsti, kad vagystę įvykdę asmenys iš degalinės pasišalino (reikšmingai) anksčiau, nei buvo gautas paskutinis aliarmo signalas, juo labiau, kad signalai buvo siunčiami tik iš jutikliais apsaugotų degalinės zonų, o pats pasišalinimas iš degalinės, jos teritorijos (taigi ir pasišalinimo laikas), kaip pripažįsta pati apeliantė, vaizdo stebėjimo kamerų nebuvo užfiksuotas.
18. Pagal Sutartį, apeliantė turėjo atvykti prie saugomo objekto per 6 min. nuo signalizacijos aliarminio signalo gavimo centralizuoto stebėjimo pulto kompiuteryje. Apeliantės darbuotojai į įvykio vietą atvyko 23 val. 36 min. 56 sek., po 7 min. 36 sek. nuo pirmojo signalo gavimo, t. y. pavėlavę 1 min. 36 sek. Paskutinis pavojaus signalas apeliantės kompiuteryje, kaip minėta, užfiksuotas 23 val. 34 min. 46 sek. Taigi, jeigu apeliantė nebūtų pažeidusi Sutarties ir būtų atvykusi po 6 min., atvykimo į įvykio vietą metu nuo paskutinio pavojaus signalo būtų praėjusios 34 sek. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad toks laiko tarpas buvo pakankamas tam, kad vagys būtų aptikti ir sulaikyti, nes jiems dar reikėjo pasišalinti iš degalinės patalpų, tuo tarpu apeliantė tvirtina, kad tokią išvadą patvirtinančių aplinkybių byloje nenustatyta.
19. Kaip jau ne kartą yra nurodęs kasacinis teismas, teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nei pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą, nei susiformavusią teismų praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).
20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vagystės iš degalinės metu, be pinigų ir telefono kortelių, buvo pavogta ir cigarečių blokų už 1 240,62 Eur (4 283,60 Lt), duomenų, kad iš degalinės teritorijos vagys būtų pasišalinę transporto priemone, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog apeliantės darbuotojai per 34 sek. būtų galėję aptikti vagis, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė aiškiai nepagrįstą bei bylos medžiagos neatitinkančią išvadą.
21. Tačiau teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad konstatuoti byloje priežastinį ryšį tarp apeliantės Sutarties pažeidimo (t. y. pavėlavimo atvykti į įvykio vietą) ir ieškovo draudėjo patirtų seifo remonto išlaidų pakankamo pagrindo nėra, o būtent, ieškovas nepateikė įrodymų, kad apeliantės darbuotojams į įvykio vietą atvykus per Sutartyje numatytą laiką, seifas nebūtų buvęs sugadintas.
22. Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, sumažinant ieškovui iš apeliantės priteistą nuostolių atlyginimo sumą ieškovo nurodyta 275,26 Eur suma už sugadintą seifą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
23. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).
24. Ieškovo ieškinys patenkintas 66 proc., todėl ieškovui iš atsakovės priteisiama 308,57 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų (467,53 Eur x 66 proc. / 100 proc. = 308,57 Eur).
25. Atsakovės apeliacinis skundas patenkintas 22 proc., todėl atsakovei iš ieškovo priteisiama 8,36 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (38 Eur x 22 proc. / 100 proc. = 8,36 Eur), o ieškovui iš atsakovės – 54,66 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) (70,08 Eur x 78 proc. / 100 proc. = 54,66 Eur) (CPK 93 str. 2 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a:

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti – sumažinti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Apsaugos komanda“ priteistą nuostolių atlyginimo sumą iki 979,80 Eur.

            Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

            „Patenkinti iš dalies ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei UAB „Apsaugos komanda“ dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka; tretieji asmenys: draudimo bendrovė AAS „Gjensidige Baltic“; draudimo bendrovė „BTA Insurance Company“ SE.

            Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas (juridinio asmens kodas 110051834) iš atsakovės UAB „Apsaugos komanda“ (juridinio asmens kodas 122668722) 979,80 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 80 ct) nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 979,80 Eur (devynių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 80 ct) sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 308,57 Eur (tris šimtus aštuonis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

            Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.“

            Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės UAB „Apsaugos komanda“ 54,66 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

            Priteisti atsakovei UAB „Apsaugos komanda“ iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 8,36 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

              Teisėja                                                                                                                Vilija Mikuckienė