Civilinė byla Nr. e2A-65-524/2024

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00754-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2

(S)

 

 

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 12 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „AUGA Mantviliškis“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Palangos miesto savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, viešajai įstaigai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Pareiškėja ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja nuosavybės teise įgijo ir valdo pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)). Nurodo, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant nuosavybės teisės į pastatą – poilsio namelį, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

2.       Pareiškime nurodė, kad pareiškėja nuo 1992 m. valdo pastatą ir juo rūpinasi kaip savu. Per tą laiką niekas kitas į šį turtą pretenzijų nereiškė ir nereiškia. Pareiškėja faktiškai pastatą įgijo ir valdo nuosavybės teise, tačiau šios teisės negali registruoti Nekilnojamojo turto registre, nes neturi registravimui reikalingų dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių prašomą nustatyti faktą, ir negali kitokia tvarka gauti tą faktą tiesiogiai patvirtinančių reikiamų dokumentų. Pareiškėja ėmėsi visų nuo jos priklausančių veiksmų, kad ne teismo tvarka gautų prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančius dokumentus (jeigu jie vis dar būtų egzistavę ir būtų archyvuojami valstybės institucijose), t. y. kreipėsi į valstybės archyvą, VĮ Registrų centrą dėl atitinkamų dokumentų gavimo, tačiau minėtų institucijų atsakymai patvirtina, kad nėra išlikę dokumentai, kuriuos būtina pateikti Nekilnojamojo turto registrui, siekiant registruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į pastatą.

3.       Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad statinys nuosavybės teise registruotas valstybės vardu, be to, trūksta būtent to statinio perleidimą patvirtinančių dokumentų. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos nurodytas valstybės vardu registruotas namelis yra visiškai sunykęs ir dešimtmečius nenaudojamas, o tai reiškia, kad savininkui ar naudotojui išnyksta teisė nuomoti žemės sklypą pagal ankstesnį naudojimo pobūdį ne aukciono tvarka.

4.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad pagal šiuo metu byloje pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjos nuosavybės teisės nustatymo, tačiau tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi įrodymai, kurių pagrindu teismui pakaktų konstatuoti, kad poilsio namelis buvo įsigytas įstatymo nustatyta tvarka ir yra juridinio fakto nustatymo sąlygų visuma, suinteresuotas asmuo neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas būtų tenkintas.

5.       Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimu prašė pašalinti jį iš šios civilinės bylos nagrinėjimo, nes jis neturi jokio teisinio suinteresuotumo šios civilinės bylos baigtimi, o teismo sprendimas neturės jokios įtakos jo teisėms ir pareigoms, o šio prašymo netenkinus, prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes.

6.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė pareiškėjos pareiškimą atmesti. Nurodė, kad jis nepagrįstas. Atkreipė dėmesį į tai, kad bylai pateikti rašytiniai įrodymai (dokumentai) nepatvirtina pareiškėjos nuosavybės teisės atsiradimo į minėtą pastatą – poilsio namelį, pareiškėja nenurodo, kokie konkretūs dokumentai patvirtina nuosavybės teisę, atsiradusią tam tikru laiku iki kreipimosi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nenurodo, kad dokumentai, patvirtinantys nuosavybę, buvo ir dingo arba jų negalima atkurti. Be to, vertina, kad pastato – poilsio namelio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), valdymo faktas yra neatsiejamai susijęs ir su pastato esama faktine būkle bei jo eksploatavimu.

7.       Suinteresuotas asmuo Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė, prieštaravimų dėl pareiškimo reikalavimų nepareiškė.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

8.       Plungės apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nustatė juridinę reikšmę turintį faktą siekiant įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, kad ŽŪB „AUGA Mantviliškis“, juridinio asmens kodas 161274230, nuosavybės teise įgijo ir valdo pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)).

9.       Teismas nurodė, kad visi šeši poilsio stovyklą sudarę pastatai – poilsio nameliai – buvo perduoti privačių asmenų nuosavybėn. Visų šešių poilsio stovyklą sudariusių pastatų – poilsio namelių – perdavimo privatiems asmenims dokumentai, kurie būtų tinkami ir pakankami VĮ Registrų centre registruoti tokių privačių asmenų nuosavybės teisę į pastatus – poilsio namelius, nėra išlikę, todėl teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – pastato valdymo nuosavybės teise – nustatymo yra vienintelis pagrindas, kuriuo pastatai – poilsio nameliai – gali būti registruojami jų faktinių teisėtų savininkų (nuosavybės teisės subjektų) vardu. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad pastatas buvo perduotas pareiškėjos nuosavybėn ir pareiškėja yra teisėta pastato savininkė. Pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į pastatą, reorganizavus Lietuvos žemdirbystės instituto eksperimentinį ūkį skaidymo būdu.

10.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, kiek tai susiję su pastato perdavimo pareiškėjai dokumentacija, disponuoja tik teismui pateikta turto priėmimo–perdavimo akto kopija, kuri, remiantis bylai pateiktais VĮ Registrų centro sprendimais, nėra pakankamas dokumentas registruoti pareiškėjos nuosavybės teisę į pastatą. Šis dokumentas yra turto priėmimo–perdavimo aktas, kuris, remiantis Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 (redakcija, galiojusi nuo 1991 m. liepos 25 d.), 8.9 punktu, yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisę į pastatus, statinius ir butus. Pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti ar atkurti tokių dokumentų. Byloje pateikti įrodymai aiškiai ir vienareikšmiškai patvirtina, kad Nekilnojamojo turto registre pastato savininku registruotas subjektas – valstybė, veikianti per neegzistuojantį subjektą Lietuvos darbo raudonosios vėliavos ordino žemdirbystės mokslinio tyrimo institutą, nėra tikrasis faktinis ir teisinis pastato savininkas. Byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo apie tai, jog pastato tikrasis savininkas (nuosavybės teisės subjektas) galėtų būti kitas subjektas, o ne pareiškėja. Byloje esančių įrodymų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja nuosavybės teise įgijo ir valdo pastatą.

 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

 

11.       Palangos miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą ir pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjos argumentuose yra neaiškumų. Į argumentą, kad UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ buvo perduoti tik 2 nameliai, o UAB „Dotnuvos eksperimentinis ūkis“ vietoje dviejų nusistatė nuosavybės teises net į 4 pastatus ir kad daugiau statinių, nei buvo toje vietoje, negali atsirasti, dėl šio argumento pirmosios instancijos teismas taip pat nieko nepasisakė. Šiuo atveju statinys Nekilnojamojo turto registre registruotas Valstybės vardu, o pareiškėjas neįrodinėja, kokie konkrečiai nuosavybę patvirtinantys dokumentai buvo, bet dingo. Pareiškėja tik lakoniškai paminėjo, kad dokumentai yra dingę, tačiau nenurodo, nei kokie konkrečiai dokumentai buvo, nei kada dingo. Į ginčo statinį yra registruotos valstybės nuosavybės teisės ir Nekilnojamojo turto registro įrašas yra galiojantis.

12.       Pareiškėja atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde apskritai nepagrindžiama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kokias nors procesinės ar materialinės teisės normas ir dėl tokių pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Vien ta aplinkybė, kad teismas tiesiogiai sprendimo motyvuojamoje dalyje nepasisakė dėl tam tikrų byloje pateiktų argumentų ar nurodytų aplinkybių, kurios minimos apeliaciniame skunde, savaime negali būti pagrindas naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Vien ta aplinkybė, kad VĮ Registrų centre pastatas yra registruotas kaip valstybės nuosavybė, nedaro teismo sprendimo neteisėto ar nepagrįsto. VĮ Registrų centro įrašas apie pastato nuosavybės ir valdymo teisės subjektus yra akivaizdžiai neteisingas. Turto bankas, kuris yra už centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą atsakinga įmonė, šioje byloje nepareiškė valstybės nuosavybės teisių į pastatą. Kitų tą patį kompleksą sudariusių poilsio namelių nuosavybės teisės perdavimo aplinkybės patvirtina faktus, kad pastatas negali būti laikomas nuosavybės teise priklausantis valstybei bei kad teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra būtinas pastato teisėto savininko – pareiškėjos – nuosavybės teisės į pastatą registracijai. Byloje yra pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad pastatas buvo perduotas pareiškėjos nuosavybėn ir pareiškėja yra teisėta pastato savininkė. Tokios aplinkybės, kurios buvo pareiškimo netenkinimo priežastis civilinėje byloje Nr. 2-115-83/2011, nėra šios bylos dalykas, todėl nurodyti teismų sprendimai, priimti Beržų žemės ūkio bendrovės pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atžvilgiu, šiai bylai yra visiškai neaktualūs. Pastatas yra poilsio namelių stovyklos, kurią sudarė būtent 6 poilsio nameliai (paviljonai), dalis, visiškai nėra jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo abejoti bendru poilsio namelių, sudariusių stovyklą, skaičiumi.

13.       Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad teismo sprendime nepašalinus prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, sprendimas negali būti laikomas pagrįstu. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl dalies tuo pačiu adresu esančių poilsio namelių yra įsiteisėję teismų sprendimai, kuriais analogiški pareiškimai atmesti, tačiau skundžiamame sprendime dėl šios aplinkybės nepasisakoma. Byloje nedetalizuota, kokie konkretūs nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai buvo, bet dingo, todėl svarstytina, ar byloje buvo nustatytos faktinės aplinkybės, atitinkančios nurodomą teisinį pagrindą.

14.       Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu sutinka ir palaiko jame išdėstytus argumentus ir motyvus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, o tai turėjo įtakos priimant neteisėtą sprendimą.

15.       Suinteresuotas asmuo VšĮ Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

 

Teismas

 

konstatuoja:

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

 

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

 

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

 

16.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17.       CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

 

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

 

18.       Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimas, kuriuo tenkintas pareiškėjos ŽŪB „AUGA Mantviliškis“ pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas su tikslu įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, kad ŽŪB „AUGA Mantviliškis“, juridinio asmens kodas 161274230, nuosavybės teise įgijo ir valdo pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)).

19.       Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad statinys nuosavybės teise registruotas valstybės vardu, be to, trūksta būtent to statinio perleidimą patvirtinančių dokumentų, o dėl gretimo analogiško statinio Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-115-83/2011, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-96-253/2012, pagrindu pareiškimas buvo atmestas.

 

Dėl rašytinių paaiškinimų pridėjimo

 

20.       Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje                     Nr. 3K-3-274/2014).

21.       CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

22.       Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Be to, CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog, pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama.

23.       Šalių ir byloje dalyvaujančių asmenų tiesiogiai ar per atstovus duoti paaiškinimai laikytini viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Pareiškėja 2024 m. sausio 15 d., t. y. likus trims dienoms iki teismo posėdžio – 2024 m. sausio 18 d., pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais iš esmės atsikirtinėja į apeliaciniame skunde ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į apeliacinį nurodytus argumentus. Pažymėtina, kad apeliacinis skundas ir atsiliepimai į apeliacinį skundą teismui buvo pateikti dar 2023 m. spalio–lapkričio mėn. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos rašytinių paaiškinimų priėmimas apribotų kitų šalių teisę pasisakyti dėl pareiškėjos papildomai nurodomų aplinkybių, užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl pareiškėjos 2024 m. sausio 15 d. rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti.

 

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

 

24.       Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, ir dėl to ginčo nėra, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie tai, kad ginčo pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise valdo valstybė, o patikėjimo teise – Lietuvos darbo raudonosios vėliavos ordino žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis, įrašas galioja nuo 1979 m. rugpjūčio 29 d.

25.       Pažymėtina, kad CPK 197 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią; aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais; draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams; oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.

26.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad į ginčo pastatą – poilsio namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teisę įgijo ir valdo pareiškėja. Nurodo, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant nuosavybės teisės į pastatą – poilsio namelį, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

27.       CPK 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas: 1) dėl giminystės santykių nustatymo; 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo; 3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų; 4) dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus (civilinės būklės aktų įrašus liudijančius išrašus), priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime (gimimo įraše) nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; 5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; 8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 444 straipsnio 2 dalis). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

28.       Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021). Kai nėra bent vienos iš pirmiau nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-219/2020).

29.       Bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015).

30.       Pažymėtina, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

31.       Pareiškėja prašymą dėl juridinio fakto nustatymo ir apeliacinį skundą motyvuoja tuo, kad Lietuvos darbo raudonosios vėliavos ordino žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis 1991 m. buvo reorganizuotas ir tokiu būdu visas turtas, įskaitant ir ginčo poilsio namelį, perėjo Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentiniam ūkiui. Pareiškėja nurodo, kad šios faktinės aplinkybės yra nustatytos 2009 m. birželio 29 d., 2018 m. balandžio 10 d. įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose, kurie buvo priimti dėl nuosavybės teisės juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo kitų poilsio namelių atžvilgiu, todėl turi prejudicinę galią ir šių aplinkybių atskirai įrodinėti nereikia.

32.       Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinio ūkio turto pagrindu 1992 m. buvo įsteigtos kelios žemės ūkio bendrovės, tarp kurių yra ir pareiškėja. Pareiškėja teigia, kad kartu su perduodamu turtu 1992 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo aktu Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis perdavė pareiškėjai turtą, įskaitant ginčo poilsio namelį, tačiau pareiškėja disponuoja tik šio akto kopija ir ji negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti, atkurti tokių dokumentų ir dėl to negali Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo poilsio namelio savo nuosavybės teise. Be to, pareiškėjos teigimu, minėtą aplinkybę, kad ji įgijo nuosavybės teises į ginčo poilsio namelį, netiesiogiai patvirtina ir kiti įrodymai – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro 2010 m. birželio 23 d. prašyme VĮ Registrų centrui dėl nekilnojamojo daikto išregistravimo nurodytos aplinkybės, 2007 m. balandžio 6 d. pastatų – poilsio namelių – faktinių savininkų susitarimas, pareiškėjos 1992 m. liepos 16 d. visuotinio susirinkimo protokole nurodytos aplinkybės.

33.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.253 straipsnio 1 dalis nustato, kad registruojami daiktai – nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą (CK 4.256 straipsnio 1 dalis). Prašymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus nagrinėja ir sprendimus priima viešo registro tvarkytojas. Kai prašymas išnagrinėjamas, gali būti priimamas sprendimas prašymą tenkinti – įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus – arba prašymą atmesti – atsisakyti įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus (CK 4.257 straipsnio 1 dalis). Įregistravimą ar atsisakymą įregistruoti daiktus, teisių į juos suvaržymus, daiktines teises ir juridinius faktus suinteresuoti asmenys gali įstatymų nustatyta tvarka apskųsti teismui (CK 4.258 straipsnis). Detalesnė nekilnojamųjų daiktų registravimo tvarka, registro tvarkytojo funkcijos, dėl registravimo besikreipiančių asmenų teisės ir pareigos nustatytos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme. Pagal šio įstatymo 6, 8 straipsnius Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritoriniai padaliniai – teritoriniai registratoriai – tvarko Nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Tai atlieka teritorinių registratorių darbuotojai, turintys Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka suteiktą kvalifikaciją. Taigi būtent teritorinis registratorius nusprendžia, ar daiktas kaip nekilnojamojo turto objektas suformuotas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir ar jis registruotinas Nekilnojamojo turto registre. Teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1, 2 dalys), Taigi pirmiausia viešo registro tvarkytojas sprendžia klausimus dėl daiktinės teisės registravimo, o nesutinkant su tokiais sprendimais, suinteresuotas asmuo gina savo teises įstatymuose nustatyta tvarka.

34.       Pažymėtina, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kad apskritai būtų kreipusis į registro tvarkytoją su prašymu įregistruoti jos nuosavybės teisę į ginčo poilsio namelį, taip pat, kad būtų skundusi jo sprendimą ir pan. Kita vertus, iš byloje pateiktų Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro 2010 m. birželio 23 d. prašymo ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2010 m. liepos 10 d. sprendimo matyti, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centras prašė registro tvarkytojo išregistruoti valstybės nuosavybės teisę į ginčo poilsio namelį ir teikė tuos pačius įrodymus kaip ir pareiškėja. Tačiau registro tvarkytojas prašymą atsisakė tenkinti dėl to, kad tokie nekilnojamojo turto priėmimo–perdavimo kitiems asmenims dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir jų pagrindu negalima nustatyti daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus atsiradimą ir tiksliai identifikuoti tų teisių įgijėjus.

35.       Registro tvarkytojas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio 1 dalis bei Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punktas nustato, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota daiktinė teisė į nekilnojamąjį daiktą išregistruojama, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir, pateikus įstatymų nustatytus dokumentus, patvirtinančius, kad ta daiktinė teisė pasibaigė arba pasikeitė daiktinės teisės turėtojas, įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva pats nekilnojamasis daiktas. Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka (27 punktas) registro tvarkytojo turi būti nustatyta, ar registruoti pateiktuose dokumentuose yra visi duomenys, numatyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnyje, t. y. kartu su prašymu turi būti pateikti dokumentai, atitinkantys teisės aktų reikalavimus, patvirtinantys daiktinių teisių atsiradimą, juose turi būti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtini duomenys (pilni nekilnojamojo turto bei asmenų, susijusių su registracija, pavadinimai, adresai, kodai bei kt. duomenys).

36.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje pateikto 1992 m. birželio 1 d. priėmimo–perdavimo akto kopijoje nurodoma, kad Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto eksperimentinis ūkis perduoda pareiškėjai, be kita ko, pastatus ir nurodyta jų bendra vertė, tačiau nėra duomenų apie jokius konkrečius statinius, įskaitant poilsio namelius, tuo labiau konkrečiai apie ginčo poilsio namelį. Taigi iš šio dokumento, net jei būtų pateiktas jo originalas, nėra galimybės nustatyti įregistravimui Nekilnojamojo turto registre būtinų duomenų. Akivaizdu, kad kiti pareiškėjos pateikiami įrodymai – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro 2010 m. birželio 23 d. prašymas, 2007 m. balandžio 6 d. pastatų – poilsio namelių faktinių savininkų susitarimas, pareiškėjos 1992 m. liepos 16 d. visuotinio susirinkimo protokolas – neatitinka teisės aktų reikalavimų, kad patvirtintų daiktinių teisių atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog apskritai kada nors egzistavo dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos teisę į ginčo poilsio namelį ir kurių pagrindu viešajame registre galėjo būti įregistruota nuosavybės teisė. Pareiškėja netgi nenurodo, kokie kiti dokumentai tai galėjo būti.

37.       Be to, ypatingosios teisenos tvarka negali būti nustatomi kaip juridinę reikšmę turintys faktai, kurie yra arba turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015, 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018). Ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad toks reglamentavimas reiškia, jog ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjama byla pagal prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tuo atveju, kai nėra ginčo dėl teisės. Kai iš paduodamo pareiškimo matyti, kad yra ginčas dėl teisės, toks prašymas ypatingąja teisena nenagrinėtinas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2012). Tokia išvada grindžiama kasacinio teismo praktika, suformuluota aiškinant CPK normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą. Tais atvejais, kai iškyla nuosavybės teisinius santykius reguliuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo klausimai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar asmuo turėjo nuosavybės teisę į turtą ir koks šios teisės turinys – juridinis faktas negali būti nustatinėjamas, tokie klausimai turi būti sprendžiami ieškinio teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008; 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2007). Be to, tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-141-614/2020, 2020 m. sausio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-22-656/2020).

38.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog negalima nustatyti nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise juridinio fakto, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: 1) nekilnojamojo turto registro duomenys ar kitokie dokumentai patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas priklauso ne pareiškėjui, o kitam asmeniui; 2) nekilnojamasis daiktas įgytas pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką; 3) nekilnojamasis daiktas sukurtas pažeidžiant įstatymų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 14 d. konsultacija Nr. A3-59. Teismų praktika. 2002, 17). Kito asmens nuosavybės teisės nuginčijimas yra vertinamoji išvada, kuri nustatoma byloje konstatavus kitus faktus, todėl gali būti įrodinėjimo dalyku civilinėje byloje ginčo teisenos tvarka (Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. civilinėje byloje Nr. 2A-96-253/2012).

39.       Atsižvelgiant į tai, kad byloje turės būti sprendžiama, ar apskritai galima pripažinti, jog valstybė perleido ir pareiškėja įgijo nuosavybės teisę į ginčo poilsio namelį, o aplinkybės dėl oficialiame rašytiniame įrodyme – Nekilnojamojo turto registro išraše – nurodytų aplinkybių paneigimo turi būti įrodinėjamos, akivaizdu, jog pareiškėjos reikalavimas yra dėl teisės pripažinimo. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, kuris atstovauja valstybei bylose dėl nekilnojamojo turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir kitose bylose dėl valstybės nekilnojamojo turto nuosavybės teisių gynimo, atsiliepime į pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo nurodė, kad pagal pateiktus įrodymus nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjo nuosavybės teisės nustatymo, o atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad byloje nedetalizuota, kokie konkretūs nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai buvo, bet dingo. Taigi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja kelia klausimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo, tačiau, suinteresuoto asmens vertinimu, nepakanka įrodymų ginčo turtą pripažinti pareiškėjos nuosavybės teisės objektu. Taigi iš karto yra akivaizdu, jog kyla ginčas dėl pareikšto reikalavimo.

40.       Pareiškėja iš esmės prašo pripažinti, kad turtas jai jau priklauso nuosavybės teise, tačiau toks reikalavimas negali būti sprendžiamas pasirenkant juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo institutą. Pareiškėja turi įrodymus, kuriais galėtų grįsti savo reikalavimą dėl turto pripažinimo jos nuosavybe, todėl nėra pagrindo nustatyti juridinį faktą remiantis tuo, kad pareiškėja negali ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu.

41.       Kasacinio teismo ne kartą pabrėžiama teismų pareiga laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183-248/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją). Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-546-469/2016). Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime byloje Nr. 26/07 yra pabrėžęs, kad atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis. Bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti atitinkamai Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

42.       Pažymėtina, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-358-668/2009 ir Plungės apylinkės teismo 2018 m. balandžio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2YT-176-973/2018, kuriose buvo sprendžiami analogiški klausimai dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir buvo priimti palankūs pareiškėjams sprendimai, kuriais remiasi pareiškėja, nebuvo peržiūrėti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vadovautis minėtais žemesnės instancijos teismo sprendimais kaip teismų praktika. Tuo tarpu Palangos miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-115-83/2011, kurioje buvo sprendžiamas analogiškas klausimas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir buvo priimtas nepalankus pareiškėjai sprendimas, kuriuo remiasi suinteresuotas asmuo, buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje                   Nr. 2A-96-253/2012 pagrindu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą vadovautis šia tos pačios instancijos teismo praktika.

43.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą motyvai ir argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

 

Dėl bylos procesinės baigties

 

44.       Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas suinteresuoto asmens apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamą Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „AUGA Mantviliškis“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321–331 straipsniais, teismas

 

nusprendžia:

Atsisakyti priimti pareiškėjos 2024 m. sausio 15 d. rašytinius paaiškinimus.

Tenkinti apeliacinį skundą.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „AUGA Mantviliškis“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo atmesti.

Sprendimas įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

 

 

Teisėja                                                                 Erika Misiūnienė