(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. L. ir H. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. L. ir H. L. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai (gyvybei) padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :     

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai E. L., E. L., H. L. ir T. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) ir viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikoms (toliau – ir Santaros klinikos, Ligoninė), prašydami:

                1.1. priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VLK, ieškovei E. L. 106 730 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

                1.2. priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VLK, ieškovui T. L. 80 047,50 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Komisijos sprendimo dalį dėl 1 278 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nepakeistą;

                1.3. priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ieškovei E. L. 13 341,25 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

                1.4. priteisti iš atsakovės VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ieškovui H. L. 13 341,25 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

                1.5. priteisti iš atsakovių visiems ieškovams 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

                1.6. priteisti iš atsakovių ieškovui T. L. 1 000 Eur dydžio žalos, susijusios su jo patirtomis išlaidomis teisinei pagalbai, išieškant nuostolius ne teismo tvarka;

                1.7. priteisti iš atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškinį reiškia dėl (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos priežiūros įstaigoje – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nepilnamečio vaiko ir brolio D. L. (paciento) mirties sukeltos neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo. Atsakovų neteisėtais veiksmais laiko (duomenys neskelbtini) anestezijos metu pacientui (D. L.) atliktą centrinės venos kateterizavimo procedūrą, kuri atlikta be įstatyminio atstovo (tėvo) T. L., kuris buvo stacionare su nepilnamečiu vaiku, raštiško informuoto paciento sutikimo, bei anestezijos metu gydytojo anesteziologo reanimatologo pacientui netinkamai atliktą centrinės venos kateterizavimo procedūrą, nes jos metu buvo pažeista vena jugularis interna dextra ir kartu pažeista arteria subclavia dextra, dėl to įvyko vidinis kraujavimas ir hipovoleminis šokas, sukėlęs ūminę pohemoraginę anemiją ir lėmęs paciento mirtį.

3.       Ieškovai Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje (toliau – Komisija) kiekvienas atskirai buvo pareiškę prašymus dėl žalos atlyginimo. Komisija 2022 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. 56-135 (toliau – Sprendimas), kuriuo nusprendė, kad žala atitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytas žalos atlyginimo sąlygas – teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui žala buvo padaryta ir jos buvo galima išvengti; pareiškėjų prašymus atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nusprendė patenkinti iš dalies, atlyginant T. L. 10 700 Eur neturtinę ir 1 278 Eur turtinę žalą (iš viso 11 978 Eur), pareiškėjai E. L. atlyginant 11 200 Eur neturtinę žalą, pareiškėjams E. L. ir H. L. neturtinės žalos neatlyginant.

4.       Vilniaus apygardos teisme 2022 m. gruodžio 23 d. gautas ieškovų atstovo prašymas rašytinio proceso tvarka patvirtinti ieškovų E. L., T. L. (paciento tėvų) ir atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VLK, 2022 m. gruodžio 21 d. sudarytą taikos sutartį bei šią civilinės bylos dalį nutraukti. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartimi pateikta taikos sutartis patvirtinta, bylos dalis nutraukta.

5.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. sausio 27 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje nutarė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2019 m. gruodžio 17 d. PTŽSAĮ Nr. I-1562 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 1, 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2703 (TAR, 2019-12-30, Nr. 2019-21552) 2, 3 straipsniai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui, 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams.

6.       Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. sausio 24  d. nutarimu Nr. KT10-N1/2024 pripažinta, kad PTŽSAĮ 13 straipsnis (2019 m. gruodžio 17 d. redakcija; TAR, 2019-12-30, Nr. 21552) tiek, kiek pagal jį ne visi asmenys, dėl paciento mirties patyrę neturtinę žalą, turi teisę į tokios žalos atlyginimą šio įstatymo nustatyta tvarka, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams.

7.       Vilniaus apygardos teisme 2024 m. vasario 7 d. gautas ieškovų E. L. ir H. L. patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma padidinti patikslinto ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos, prašant iš Lietuvos Respublikos priteisti ieškovams po 20 000 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl jų brolio mirties asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas.

8.       Ieškovai nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas mirė jų brolis D. L., ši žala (mirtis) buvo išvengiama, todėl ieškovai turi teisę reikalauti atlyginti jų patirtą neturtinę žalą.

9.       Dėl Santaros klinikų veiksmų (duomenys neskelbtini) E. L., būdama tik 9 mėnesių, ir H. L., būdamas 3 metų, neteko 7 metų amžiaus brolio D. L.. Nepilnamečiai ieškovai neteko vieno iš artimiausio šeimos nario – brolio, kuris taip pat buvo nepilnametis. Ieškovų netektis yra negrįžtama, o tai ypač svarbu vertinant neturtinės žalos dydį. Būdami vienos šeimos nariai, bendraamžiai, ieškovai neteko bendros fizinės ir emocinės ateities, kuri siejama su šeima, jų vidiniu pasauliu. Taigi pažeista ir kita konstitucinė vertybė – asmens teisė į šeimą, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnį yra valstybės saugoma. Dėl to nepilnamečių ieškovų dvasinę skriaudą tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

10.       Ieškovai patyrė ir patirs emocinio, psichologinio ir psichikos sveikatos sutrikdymus dėl brolio D. netekties. E. atsimena brolį, tačiau nedaug ką. Šią dieną ji yra tokio amžiaus, kai aktyviai klausinėja apie D., kodėl jis išėjo, kodėl vaikai išeina. Akivaizdu, kad E. sutrikdytas visavertis adekvatus psichologinis vyriausiojo brolio D. įvidinimas, t. y. dėl netekties egzistuoja ir ateityje egzistuos tam tikra emocinė ir psichologinė tuštuma, kuri lydės visą likusį jos gyvenimą. Mama stipriai emociškai išgyvena dėl D. netekties, o vaikai reaguoja į jos neigiamas emocijas.

11.       H. pasidarė labai uždaras, reiškia daugiau pykčio bendravime, sunkiau bendrauja. H. po D. mirties bijo likti be tėvų, vienas žaisti kambaryje, vienas miegoti. H. darželio mokytoja raštu nurodė, kad po vyresniojo brolio D. netekties atsirado staigūs pakitimai H. kasdienybėje: neadekvačios emocijos, elgesys ir mintys, verkimas, irzlumas, susilpnėjęs noras žaisti. H. prireiks nemažai laiko, kad jo emocijos, elgesys atsistatytų. Darželio psichologės elektroniniai laiškai patvirtina, kad H. buvo teikiama psichologinė pagalba išgyvenant brolio netektį.

12.       Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Nustatant ieškovams neturtinės žalos dydį yra svarbu įvertinti, kokio laipsnio rūpestingumo buvo teikiamos paslaugos, kuriomis paciento sveikatai (gyvybei) yra padaryta žala. Nagrinėjamu atveju egzistuoja didelio neatsargumo požymiai, nes kraujo tyrime, atliktame prieš operaciją, buvo konstatuotas trombocitų sumažėjimas iki (duomenys neskelbtini), tai galėtų lemti kraujavimą iš stambiųjų kraujagyslių punkcijos metu, todėl buvo galima susilaikyti nuo šios procedūros atlikimo arba pasirinkti saugesnį metodą kaip periferinės centrinės venos punktavimas ar laikinai v. femoralis punktavimas. Ieškovai teismo prašo nustatant ieškovams padarytos neturtinės žalos dydį, vertinant Santaros klinikų (specialistų) veiksmus (neveikimą), laikyti, kad paciento D. L. sveikatai (gyvybei) buvo padaryta žala dėl didelio neatsargumo.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VLK, ieškovui H. L. 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VLK, ieškovei E. L. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 500 Eur bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.

14.       Teismas nustatė, kad VLK neginčija fakto, jog žala pacientui D. L. (paciento mirtis) (duomenys neskelbtini) buvo padaryta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose), teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir šios žalos (paciento mirties) buvo galima išvengti, t. y. anestezijos metu pacientui D. L. atlikta centrinės venos kateterizavimo procedūra, kuri atlikta be įstatyminio atstovo (tėvo) T. L., kuris buvo stacionare su nepilnamečiu vaiku, raštiško informuoto paciento sutikimo, procedūra atlikta netinkamai, nes jos metu buvo pažeista vena jugularis interna dextra ir kartu pažeista arteria subclavia dextra, dėl to įvyko vidinis kraujavimas ir hipovoleminis šokas, sukėlęs ūminę pohemoraginę anemiją ir lėmęs paciento mirtį. Komisija sutiko su ekspertų išvada, kad kateterio įstatymas operacijos metu nebuvo būtina ar skubi procedūra.

15.       Paciento D. L., 7 metų amžiaus, mirties metu ieškovas H. L. (paciento brolis) buvo 3 metų amžiaus, ieškovė E. L. (paciento sesuo) – 9 mėnesių amžiaus.

16.       Teismas nurodė, kad atsakovė neginčija žalos padarymo fakto, žalos išvengiamumo ir priežastinio ryšio, todėl plačiau dėl šių žalos atlyginimo sąlygų nepasisakė. Ieškovai prašo priteisti neturtinę žalą, atsiradusią dėl jų brolio mirties.

17.       Teismas nurodė, kad ieškovų įstatyminiai atstovai T. L. (tėvas) ir E. L. (mama) žodinio bylos nagrinėjimo, vykusio 2024 m. gegužės 15 d. teismo posėdyje metu, paaiškino, jog vyresnysis brolis D. itin glaudžiai bendravo su broliu H., jie kartu dalijosi vienu kambariu, kartu žaisdavo, kartu ėjo į ugdymo įstaigą, karantino metu kartu mokėsi namie. Po D. mirties H. tapo sunku užmigti, jis bijo pasilikti vienas, jo elgesio ir emocijų pokyčius pastebėjo ir ugdymo įstaigos specialistai, H. buvo konsultuotas psichologo. Tėvai nurodė, kad H. atsimena brolį D., apie jį klausinėja, klausinėja „apie dangų“, vienas bijo miegoti, miego metu šaukia, miega neramiai, nenori likti kambaryje, kuriame gyveno su broliu. Teismas nurodė, kad šiuos tėvų paaiškinimus iš dalies patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai – ugdymo įstaigos psichologės 2024 m. balandžio 21 d. ir 2024 m. liepos 12 d. elektroniniai laiškai, mokytojos pažyma, kuriuose aprašoma H. emocinė būsena po brolio mirties, t. y. kad buvo stebimas pasikeitęs elgesys, emocijos, liūdesys, irzlumas, sielvartas. Šios aplinkybės leido teismui prieiti prie išvados, kad ieškovas H. L. įrodė, jog jį ir jo brolį – mirusį pacientą D. L., siejo artimas ir glaudus emocinis ryšys, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai, o dėl paciento mirties ieškovas patyrė neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kurie sukėlė ieškovui neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis).

18.       Teismas, spręsdamas dėl ieškovės E. L. santykių su broliu D. L., pabrėžė, kad dėl ieškovės itin jauno amžiaus (9 mėnesiai) objektyviai neįmanoma nustatyti, kokius emocinius ir dvasinius išgyvenimus patyrė ieškovė brolio mirties metu, tačiau nurodė, jog kategoriškai paneigti ieškovės patirtos emocinės skriaudos vien tik dėl jos itin jauno amžiaus negalima. Teismas pažymėjo, kad šiuolaikiniame gyvenime visuotinai vienareikšmiai pripažįstama, jog vaiko raidai ypatingą svarbą turi santykis su išoriniu pasauliu kūdikystės metu, kai vaiko raida yra itin sparti. Ieškovės įstatyminis atstovas (tėvas) T. L. žodinio bylos nagrinėjimo metu 2024 m. gegužės 15 d. nurodė, kad E. atsimena brolį, aktyviai klausinėja apie D., kodėl išėjo, kodėl vaikai išeina, tačiau brolio netektį išgyvena kitaip nei brolis H.. Ieškovės įstatyminė atstovė (mama) E. L. žodinio bylos nagrinėjimo metu 2024 m. gegužės 15 d. nurodė, kad ji iki šiol itin skaudžiai ir sunkiai išgyvena vyresniojo sūnaus mirtį, yra prislėgta sielvarto, dažnai verkia, vaikai (ieškovai) į tai jautriai reaguoja; dėl D. mirties jai atsirado baimė ir dėl likusių vaikų gyvybės, sveikatos, todėl ji nesąmoningai atstumia vaikus, negali skirti tiek dėmesio ir meilės kaip anksčiau. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad dėl paciento D. L. mirties jo tėvai, ypač mama, nuo mirties iki šiol patiria itin intensyvius ir sunkius neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą ir emocinę netektį, tai tiesiogiai lemia, jog su ieškovais mamos emocinis ryšys ir artumo jausmas yra sutrikdytas. Teismo vertinimu, tai lemia, kad dėl vyresniojo brolio netekties tiek ieškovė, tiek ieškovas patiria neigiamus psichologinius ir emocinius išgyvenimus, nes yra sutrikdytas vaikų, ypač kūdikio E., pilnavertis ir adekvatus vystymasis. Dėl to, nepaisant ieškovės E. L. itin jauno amžiaus brolio mirties metu, teismas konstatavo, kad, kadangi dėl itin sunkių emocinių ir dvasinių išgyvenimų ir sukrėtimo ieškovės tėvai iki šiol patiria sunkias psichologines pasekmes, tai negali neturėti įtakos tėvų emocinio ryšio ir bendravimo su ieškovais, todėl nusprendė, jog ieškovė E. L. taip pat patyrė dvasinę skriaudą dėl brolio D. mirties ir tai lėmė neturtinės žalos atsiradimą (CK 6.250 straipsnis). Kita vertus, teismo vertinimu, dėl ieškovų amžiaus skirtumo, skirtingo santykių su mirusiu broliu intensyvumo, neturtinės žalos dydžiai kiekvienam iš ieškovų negali būti vienodo dydžio.

19.       Teismas nustatė, kad patikslintu ieškiniu ieškovai prašo priteisti po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą kiekvienam iš jų.

20.       Teismas, įvertinęs kasacinio teismo praktiką, nurodė, kad, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, nėra reikšmingi ieškovų argumentai dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojų veiksmų kaltės formos. Taip pat teismas nevertintino žalą padariusio asmens turtinės padėties, nes žala atlyginama ne iš ją padariusios įstaigos lėšų, o iš Vyriausybės įgaliotos institucijos administruojamos sąskaitos, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti (PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 dalis).

21.       Teismas nurodė, kad, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, buvo pažeista svarbiausia vertybė – žmogaus gyvybė. Pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog brolio mirtis ieškovui H. L. sukėlė stiprius dvasinius išgyvenimus, nes su vyresniuoju broliu D. jį siejo artimas ir stiprus emocinis ryšys. Nors ieškovas buvo gana jauno amžiaus, tačiau su vyresniuoju broliu D. praleisdavo daug laiko: gyveno viename kambaryje, kartu žaisdavo, kartu mokėsi namie karantino metu, lankė tą pačią ugdymo įstaigą. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovas H. L., praradęs brolį D., prarado galimybę sukurti santykius su vyresniuoju broliu. Kad vaikų emocinis ryšys buvo intensyvus ir artimas, o po D. mirties H. patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, patvirtina byloje surinkti įrodymai – tėvų paaiškinimai, H. ugdymo įstaigos mokytojos ir psichologės elektroniniai laiškai, kuriuose fiksuotas po brolio mirties pasikeitęs H. elgesys ir emocijos. Teismo vertinimu, ieškovas H. L. dėl vyresniojo brolio mirties patyrė sunkią psichologinę ir emocinę traumą, kurią įveikti reikės laiko ir pastangų.

22.       Vertindamas ieškovės E. L. patirtos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į itin jauną ieškovės amžių, kas, viena vertus, sudaro galimybes ieškovei labiau psichologiškai atsigauti dėl brolio mirties nei broliui H., kita vertus, taip pat lemia emocinę skriaudą. Ieškovė E. L., teismo vertinimu, turi galimybę sukurti adekvačius santykius ir emocinį ryšį su vyresniu broliu H., tai, tikėtina, iš dalies palengvins dvasinius išgyvenimus dėl brolio D. mirties. Teismas nurodė, kad dėl brolio D. mirties tėvai, ypač mama, nuo mirties iki šiol patiria itin intensyvius ir sunkius neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą ir emocinę netektį, o tai tiesiogiai lemia tai, jog su ieškovais mamos emocinis ryšys ir artumo jausmas yra sutrikdytas. Nurodė, kad dėl brolio D. netekties abu ieškovai patiria neigiamus psichologinius ir emocinius išgyvenimus, nes yra sutrikdytas vaikų pilnavertis ir adekvatus vystymasis. Teismas pažymėjo, kad sprendimo priėmimo metu neįmanoma nustatyti, kokias pasekmes brolio D. mirtis sukels ieškovams ilgojoje perspektyvoje, iš dalies pasekmių sunkumas priklauso ir nuo tėvų elgesio bei pastangų įveikti šią sunkią emocinę ir psichologinę traumą, tačiau tai savaime nepaneigia fakto, kad ieškovai, nors ir būdami vaikais, patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus dėl brolio mirties, turinčius liekamąjį efektą tolimesniam jų gyvenimui.

23.       Įvertinęs paminėtas aplinkybes bei kasacinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad ieškovo H. L. prašoma priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra mažintina iki 8 000 Eur, o ieškovės E. L. – iki 2 000 Eur.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

24.       Ieškovai E. L. ir H. L. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VLK, ieškovams E. L. ir H. L. po 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

24.1.       Pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantams nustatytos neturtinės žalos dydžio sumos neatitinka neturtinės žalos atlyginimo funkcijų, nes yra neadekvačios, neproporcingos ir neatkuria pažeistų interesų pusiausvyros.

24.2.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nepakankamai įvertino ieškovų (apeliantų) patirtas ir ateityje dar laukiamas patirti neigiamas pasekmes dėl vyresnio brolio netekties. Žmogaus gyvybės netekimo atveju pirmiausia turi būti įvertinamas giminystės laipsnis ir šių asmenų ryšys. Šiuo atveju žala padaryta mažamečiams (nepilnamečiams), t. y. 7 metų amžiaus brolio D. netektis tiesiogiai palietė apeliantus brolį H. ir seserį E.. Žala padaryta išimtinai mažo amžiaus asmenims. Apeliantų netektis yra negrįžtama, nepašalinama, nepakeičiama ir pagal trukmę – visam jų likusiam gyvenimui, o tai ypač svarbu vertinant neturtinės žalos dydį.

24.3.       Byloje turi būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad žalą padaręs asmuo – Santaros klinikos – joms akivaizdžių medicinos mokslo žinių ir gerosios medicinos praktikos bei teisės aktų reikalavimų dėl informuotumu pagrįsto paciento sutikimo neatitikimo atvejais slėpė informaciją apie teiktų paslaugų grubius pažeidimus, o proceso ne teismo tvarka metu neigė padarytą žalą.

24.4.       Nagrinėjamu atveju egzistavo didelio neatsargumo požymiai, nes kraujo tyrime, atliktame prieš operaciją, buvo konstatuota trombocitų sumažėjimas iki (duomenys neskelbtini), kas galėtų sąlygoti kraujavimą iš stambiųjų kraujagyslių punkcijos metu, dėl paciento būklės nebuvo absoliučių skubių indikacijų punktuoti centrinę veną, buvo galima susilaikyti nuo šios procedūros atlikimo arba pasirinkti saugesnį metodą kaip periferinės centrinės venos punktavimas ar laikinai v. femoralis punktavimas. Centrinės venos kateterizavimas atliktas paciento tėvo apie tokį sprendimą informavus ir negavus jo raštiško informuoto paciento atstovo sutikimo tokiai procedūrai. Gydytojas anesteziologas reanimatologas pacientui centrinės venos kateterizavimo metu pažeidė veną jugularis interna dextra ir arteriją subclavia dextra, t. y. netinkamai atliko šią procedūrą, dėl to pacientui įvyko vidinis kraujavimas ir hipovoleminis šokas, sąlygoję ūminę pohemoraginę anemiją, lėmusią paciento mirtį. Teismas turėjo vertinti Santaros klinikų ir jų specialistų veiksmus (neveikimą), pripažinti, kad paciento D. L. sveikatai (gyvybei) buvo padaryta žala dideliu neatsargumu, atitinkamai, tai laikyti neturtinės žalos dydį didinančiu kriterijumi ir priteisti didesnę žalos sumą.

24.5.       Artimiausio šeimos nario (apimančių tėvo, mamos, brolio, sesers) netekties atveju neturtinės žalos dydžiai teismų praktikoje yra nuo 10 000 Eur iki 80 000 Eur, todėl apeliantų reikalavimas yra pagrįstas teismų praktikoje buvusiais nustatytais neturtinės žalos dydžiais.

24.6.       Pirmosios instancijos teismo sprendime pasigendama teismo vertinimo dėl teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos dydžių įvertinimo pagal minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) kriterijų. Įvertinus MMA dydį, išeitų, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu dėl brolio netekties priteisė H. L. 12 MMA dydžio, o E. L. – 3 MMA dydžio neturtinės žalos kompensacijas. Tokie priteisti neturtinės žalos dydžiai yra per maži, nepakankami atkurti apeliantų pažeistų teisių pusiausvyrą.

25.       Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VLK, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

25.1.       Ieškovų amžius savaime nėra pagrindas priteisti didesnį neturtinės žalos dydį tokio pobūdžio bylose, kadangi objektyviai neįmanoma nustatyti, kokius emocinius ir dvasinius išgyvenimus ieškovai patirs ateityje. Taip pat neįmanoma iš anksto numatyti, kokias pasekmes brolio (paciento) mirtis ieškovams sukels ilgojoje perspektyvoje, nes dalies pasekmių sunkumas priklauso ir nuo artimųjų elgesio bei pastangų įveikti artimojo šeimos nario praradimą.

25.2.       Pirmosios instancijos teismas detaliai išskyrė visas ieškovų neturtinės žalos įrodinėjimui reikšmingas aplinkybes, kurias civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikė ieškovų tėvai, tinkamai įvertino ieškovų neigiamus išgyvenimus ir įtaką tolimesniam gyvenimui artimojo šeimos nario netekties atveju.

25.3.       Sutinka, kad teismai, vertindami neturtinę žalą konkrečioje situacijoje, turi atsižvelgti į analogiškose bylose priteistus žalos dydžius, tačiau negali būti taikoma tokia teismų praktika, kuri siejama su vaikų gyvybės netekimo atveju tėvams, mirusiojo vyro sutuoktinei ar vaikams, netekusiems tėvo, atlygintomis neturtinės žalos sumomis, nes tai neatitinka šioje civilinėje byloje esančių faktinių aplinkybių ir giminystės ryšių.

25.4.       Sutinka su teismo sprendimu, kad dėl ieškovų amžiaus skirtumo, skirtingo santykių su mirusiuoju intensyvumo, neturtinės žalos dydžiai kiekvienam iš ieškovų negali būti vienodo dydžio. Atsižvelgiant į ieškovų tėvų teismo posėdyje liudytas aplinkybes, neatmetama tikimybė, kad ieškovų užduodami klausimai apie brolį D. yra labiau susiję ne su jų pačių vidiniais sunkiais išgyvenimais, praradimo jausmu, o tėvų pasakojimais.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

27.       Byloje nustatyta, kad VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, (duomenys neskelbtini) mirė pacientas D. L. (gim. (duomenys neskelbtini)). Anestezijos metu pacientui D. L. buvo atlikta centrinės venos kateterizavimo procedūra, kuri atlikta be įstatyminio atstovo (tėvo) T. L., kuris buvo stacionare su nepilnamečiu vaiku, raštiško informuoto paciento sutikimo, procedūra atlikta netinkamai, nes jos metu buvo pažeista vena jugularis interna dextra ir kartu pažeista arteria subclavia dextra, dėl to įvyko vidinis kraujavimas ir hipovoleminis šokas, sukėlęs ūminę pohemoraginę anemiją ir lėmęs paciento mirtį. Komisija sutiko su ekspertų išvada, kad kateterio įstatymas operacijos metu nebuvo būtina ar skubi procedūra.

28.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtintas baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas, o mirusiojo broliai ir seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovai – mirusio paciento mažametis brolis ir sesuo – turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Ginčas nagrinėjamoje byloje iš esmės kilo dėl ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžio.

29.       Apeliantai (ieškovai), nesutikdami su jiems pirmosios instancijos teismo priteistais neturtinės žalos dydžiais, teigia, kad ji yra neproporcingai maža, neatitinka teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, netekus artimiausio šeimos nario, neatkuria pažeistų interesų pusiausvyros, nes žala padaryta mažamečiams asmenims, t. y. ieškovei E. L., kuri brolio mirties dieną buvo 9 mėn. amžiaus, ir ieškovui H. L., kuris brolio mirties dieną buvo 3 metų amžiaus.

30.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

31.       Gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009; 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

32.       Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad moralinė (neturtinė) žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia (be to, be kita ko), jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

33.       Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

34.       Taigi, remiantis prieš tai aptarta teismų praktika, neturtinės žalos atlyginimo atvejais iš esmės nėra įmanomas teisės pažeidimu sukeltų padarinių pašalinimas natūra, t. y. padėties, buvusios iki pažeidimo, sukėlusio neigiamus dvasinius išgyvenimus, atkūrimas, ir kartu visiško žalos atlyginimo principo, kuris yra kertinis turtinės žalos atlyginimo atvejais, įgyvendinimas. Kita vertus, ši neturtinės žalos atlyginimo specifika neeliminuoja teismo pareigos maksimaliai įmanomai individualizuoti kiekvieną neturtinės žalos patyrimo atvejį ir parinkti tokį neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, kuo labiau sumažintų asmens patirtą dvasinę skriaudą ir kitokio pobūdžio emocinius išgyvenimus bei suteiktų jam adekvačią satisfakciją.

35.       Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl neturtinės žalos, padarytos mirusio paciento mažamečiams broliui ir seseriai, dydžio, pirmiausia būtina įvertinti kilusias pasekmes, t. y. kad teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista svarbiausia vertybė – žmogaus gyvybė.

36.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690, 58 punktas).

37.       Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas neturtinės žalos, padarytos mirusio paciento mažamečiams broliui ir seseriai, dydžio nustatymo klausimas. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas tokio pobūdžio byloje, kai žalą patyrę asmenys buvo 9 mėnesių amžiaus (ieškovė) ir 3 metų amžiaus (ieškovas), yra ypač specifinis ir sudėtingas, nes tokio amžiaus vaikai nepateikia ir nepateiks duomenų, kurie galimi bylose, esant suaugusių asmenų išgyvenimams, kurie geba suvokti ir paaiškinti savo patirtus išgyvenimus. Sutiktina su apeliantais, kad mažamečio brolio praradimo atveju netenkama kasdienių bendrų veiklų, žaidimų, pramogų, emocinės ir fizinės paramos, ateities planų, t. y. prarandama galimybė augti kartu. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala, kaip minėta, patiriama individualiai, teismas, remdamasis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias nagrinėjamai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į žalą patyrusių ieškovų amžių, buvusį ryšį ir santykius su mirusiuoju bei kitus faktus.

38.       Ieškovų įstatyminiai atstovai T. L. (tėvas) ir E. L. (mama), duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, paaiškino, kad D. L. itin glaudžiai bendravo su jaunesniu broliu H. L.: jie dalijosi vienu kambariu, kartu žaisdavo, ėjo į ugdymo įstaigą, karantino metu kartu mokėsi namie. Ieškovas atsimena brolį, klausinėja apie jį. Po brolio mirties H. L. tapo sunku užmigti, bijo pasilikti vienas, jo elgesio ir emocijų pokyčius pastebėjo ir ugdymo įstaigos specialistai. Šiuos ieškovų įstatyminių atstovų parodymus patvirtino ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: ugdymo įstaigos psichologės 2024 m. balandžio 21 d. ir 2024 m. liepos 12 d. elektroniniai laiškai, mokytojos pažyma, kuriuose aprašoma H. L. emocinė būsena po brolio mirties, t. y. kad buvo stebimas pasikeitęs elgesys, emocijos, liūdesys, irzlumas, sielvartas.

39.       Įvertinusi paminėtus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovo H. L. įstatyminių atstovų (tėvų) paaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors ieškovas H. L. brolio mirties dieną buvo jauno amžiaus (3 metai), tačiau daug laiko praleisdavo su vyresniu broliu, jį atsimena, todėl neabejotina, kad brolius siejo artimas ir stiprus emocinis ryšys, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai. Dėl brolio mirties ieškovas prarado galimybę sukurti santykius su vyresniu broliu, patyrė neigiamus dvasinius ir emocinius išgyvenimus, kurie sukėlė jam neturtinę žalą.

40.       Sprendžiant dėl ieškovės E. L. santykių su mirusiu broliu D. L., atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl ieškovės jauno amžiaus (brolio mirties dieną buvo 9 mėnesių) objektyviai neįmanoma nustatyti, kokius emocinius ir dvasinius išgyvenimus patyrė ieškovė brolio mirties metu. Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismu, tiek atsakove, kad ieškovė, būdama tokio jauno amžiaus, nesukūrė (nespėjo sukurti) artimų tarpusavio santykių, abejotina, ar pati asmeniškai prisimena mirusį brolį ir suvokia artimojo mirtį bei jai padarytos žalos mastą. Ieškovės įstatyminis atstovas T. L. (tėvas) pirmosios instancijos teisme 2024 m. gegužės 15 d. vykusio posėdžio metu paaiškino, kad E. L. klausinėja apie brolį, kodėl jis išėjo, tačiau brolio netektį išgyvena kitaip nei brolis H. L.. Teisėjų kolegijos vertinimu, mažametės ieškovės užduodami klausimai apie mirusį brolį, atsižvelgiant į jos amžių žalos padarymo metu, tikėtina, yra labiau susiję ne su jos pačios vidiniais sunkiais išgyvenimais, prisiminimais, praradimo jausmu, o tėvų pasakojimais ir jų emocijomis. Kita vertus, kategoriškai paneigti ieškovės patirtos emocinės skriaudos vien tik dėl jos itin jauno amžiaus taip pat negalima. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės jaunas amžius, viena vertus, sudaro galimybes jai labiau psichologiškai atsigauti dėl brolio mirties, nei ieškovui H. L., kita vertus, taip pat lemia tam tikrą emocinę skriaudą, nes ieškovė, praradusi brolį, prarado galimybę ateityje sukurti santykius su juo.

41.       Be to, atsižvelgtina ir į ieškovų tėvų, netekusių mažamečio vaiko, patirtus sunkius neigiamus išgyvenimus, dvasinį skausmą ir emocinę netektį, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, negalėjo nepaveikti ir ieškovų emocinės būsenos, kadangi mažamečiai vaikai skaudžiai reaguoja į tėvų patiriamus neigiamus išgyvenimus, emocijas ir sielvartą.

42.       Įvertinusi aptartas byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, kad ieškovai, mirusio paciento mažamečiai brolis ir sesuo, neabejotinai patyrė emocinę ir psichologinę traumą, dvasinius išgyvenimus, galinčius turėti liekamąjį efektą tolimesniam jų gyvenimui, kurių iš esmės, netekus itin artimo šeimos nario, adekvačiai įvertinti pinigais nėra galimybės, todėl priteistina neturtinė žala šiuo atveju gali tik nedidele dalimi kompensuoti patirtus neturtinio pobūdžio praradimus ir išgyvenimus. Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad dėl ieškovų amžiaus skirtumo, skirtingo santykių su mirusiuoju intensyvumo, neturtinės žalos dydžiai kiekvienam iš ieškovų negali būti vienodo dydžio.

43.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, konstatuoja, kad  pirmosios instancijos teismo nustatyti ir ieškovams priteisti neturtinės žalos dydžiai – ieškovui H. L. – 8 000 Eur, ieškovei E. L. – 2 000 Eur – yra tinkamai individualizuoti, atsižvelgiant į kiekvieno ieškovo patirtus išgyvenimus, jų sunkumo laipsnį, ieškovų amžių, santykius su mirusiuoju, iš esmės atitinka teismų praktikoje priteisimus neturtinės žalos dydžius panašaus pobūdžio bylose bei protingumo ir sąžiningumo principus.

44.       Nors, apeliantų teigimu, jiems pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala yra neproporcinga ir neatitinka teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių, netekus artimiausio šeimos nario, kurie svyruoja nuo 10 000 Eur iki 80 000 Eur, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, suformuota kitose analogiško (ar labai panašaus) pobūdžio bylose, yra tik vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas,  kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014).

45.       Apeliantai, įrodinėdami, kad jiems priteista neturtinė žala yra per maža, teigia, jog skundžiamame sprendime pasigendama vertinimo dėl teismų praktikoje nustatytų neturtinės žalos dydžių įvertinimo pagal MMA kriterijų. Teisėjų kolegija sutinka, kad MMA dydis, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, gali būti naudojamas, tačiau, kaip yra pasisakęs kasacinis teismas, šis kriterijus, kaip ir bet koks kitas statistinis ar valstybės institucijų nustatomas dydis savaime nėra tinkamas apskaičiuojant neturtinę žalą, nes nėra susijęs su konkretaus asmens patiriamais išgyvenimais, todėl jis laikytinas tik viena iš aplinkybių, apibūdinančių valstybės ekonominę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3563/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė visas ieškovų neturtinės žalos įrodinėjimui reikšmingas aplinkybes, kurias civilinės bylos nagrinėjimo metu pateikė ir nurodė jų įstatyminiai atstovai – tėvai, tinkamai įvertino ieškovų neigiamus išgyvenimus ir įtaką tolimesniam gyvenimui artimojo šeimos nario netekties atveju ir, nuspręsdamas dėl ieškovams priteistinos neturtinės žalos, parinko tinkamus dydžius, atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje įtvirtintų neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingų kriterijų visumą.

46.       Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žalą padariusios gydymo įstaigos dideliu neatsargumu, kaip vienu iš kriterijų, kuris, pasak apeliantų, turėtų lemti didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju gydymo įstaigos kaltės forma nėra teisiškai reikšmingas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltės forma (tyčia, didelis neatsargumas) galėtų turėti įtakos priteisiamam neturtinės žalos dydžiui tokiu atveju, jeigu dėl to (būtent dėl kaltės formos) asmuo, prašantis priteisti neturinės žalos atlyginimą, patyrė didesnius dvasinius išgyvenimus, psichologinę traumą ar pan. Nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo įvertinti, kad paciento mažamečių brolio ir sesers patirtiems dvasiniams išgyvenimams dėl jų gebėjimo suvokti gydymo įstaigos kaltės formą galėjo turėti įtakos tai, ar žala padaryta dėl paprasto, ar didelio neatsargumo.

47.       Apibendrindama tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė dėl gyvybės atėmimo padarytos neturtinės žalos nustatymo kriterijus, iš esmės atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai individualizavo ieškovų santykius su mirusiuoju ir dėl jų nutrūkimo kiekvienam ieškovui atsiradusius padarinius ir pagal tai diferencijavo jiems priteistinus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, todėl keisti skundžiamą sprendimą, priteisiant didesnius neturtinės žalos dydžius, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

48.       Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

49.       Atsakovė VLK, pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmė pabaigos jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                                        Laima Ribokaitė

                                                                        Žilvinas Terebeiza