Baudžiamoji byla Nr. 1-2-884/2015

             Teisminio proceso Nr.1-84-1-00095-2014-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.10.1.; 1.2.14.1.1.;

2.1.15.3.3.3.

Skuodo rajono apylinkės teismas

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 12 d.

Skuodas

              Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja Skaistė Valinskytė,

sekretoriaujant Zentai Seduolytei,

dalyvaujant prokurorui R. M.,

nukentėjusiosios atstovui advokatui Romanui Lupeikai,

kaltinamojo gynėjai advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

kaltinamajam A. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) , Skuodo r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) , teistas:

              1) Skuodo rajono apylinkės teismo 2013-05-15 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 170 str. 2 d., paskirta 8 MGL (vieno tūkstančio keturiasdešimties litų) dydžio bauda, bauda nesumokėta.;

              2) Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-02-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d., paskirta 3 MGL (390 litų) dydžio bauda; pagal BK 178 str. 4 d., paskirta 3 MGL (390 litų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. paskirtos bausmės subendrintos jas visiškai sudedant ir paskirta bausmė – 6 MGL (780 litų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 641 str. 1 d. paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 MGL (520 litų) dydžio bauda,

              3) Skuodo rajono apylinkės teismo 2014-07-17 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., BK 641 str., BK 64 str. 1, 2 d., BK 65 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams ir 12 MGL (1560 litų) bauda. Vadovaujantis BK 75 str. 1 metų laisvės atėmimo bausmė atidėta 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę dalyvauti elgesio pataisos programoje, paskirtą priemonę atliekant per 2 mėnesius,

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

A. V. kaltinamas pagrobęs svetimą turtą, tai yra tuo, kad 2014 m. vasario mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, Raudonių k., Skuodo r., S. G. ir A. O. I. vardu registruotoje privačioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) , neteisėtai nupjovė ir išvežė S. G. priklausančius medžius: 23 vnt. (9,49 m3) 740,22 Lt vertės beržų, 9 vnt. (7,594 m3) 243 Lt vertės drebulių ir 4 vnt. (1,474 m3)            131,19 Lt vertės uosių, t. y. iš viso iškirto 18,558 m3 šių medžių medienos. Tokiu būdu, A. V. slapta, tyčia pagrobė svetimą 1116,41 litų vertės S. G. priklausantį turtą.

              Kaltinamasis A. V. paaiškino, kad pjovė B. priklausantį mišką,  mama B. buvo prašiusi leisti išsipjauti miško, dokumentus tvarkė mama, mišką su patėviu valė, darbams vadovavo patėvis, kuris pradžioje parodė, kokius medžius pjauti. Kai važiavo pjauti pirmą dieną, patėvis maždaug parodė plotą, kad tiesiai iki galo. Pripažįsta, kad išpjovė G. priklausančius medžius, tačiau tai padarė nežinodamas, galvojo, kad tai B. miškas. Patėvis pjaunant dvi paskutines priekabas nedalyvavo. Darbams žmones organizavo jis, mamai parvežė keturias priekabas, kitas pardavė, reikėjo atsilyginti tiems, kurie padėjo, už kurą. Sugedus traktoriui, medžių nebepjovė, nes negalėjo išvežti. Nuo sausio mėnesio pradžios pjovė ne kiekvieną dieną, kartais savaitėje vieną dieną, kartais praleisdavo dvi savaites. Sugedo traktorius ir orai nebeleido pjauti. Kad iškirto G. mišką, suprato tuomet, kai su R. L., E. G. žiūrėjo dokumentus. E. G. buvo vežėjas. M. J. pasakė, jog jam atrodo, kad tai nebe jų miškas. Mamai ir patėviui to nesakė. Jis pats medžių nepjovė, nešė nupjautus. Buvo pjaunami statūs medžiai, koks skersmuo, negali pasakyti, miške klausė R. L., jam sakė, kad „tu žinai, ką galima pjauti ir pjauk“.  R. L. yra jo draugas, jo tėvas turėjo traktorių, per jį surado Z., kuri norėjo pirkti beržų. Z. beržus tą pačią dieną pjovė ir vežė. R. L. yra sakęs, kad žino, ką pjauti, dokumentų jis nematė. L. veiksmų nestabdė, buvo pagalvojęs, kad perdaug įsismagino. D. B. ir G.miškų ribas žino. Mano, kad tikroji žala G. 1100 litų, yra pasiruošęs ją atlyginti, taip pat ir moralinę žalą.

              Liudytojas R. A. parodė, kad apžiūrint miško valdą kartu su juo dalyvavo policijos pareigūnas ir miško savininkas, jam kaip specialistui buvo aišku, kad valdos ribinė linija yra. G.ribinę liniją žinojo. Jeigu savininkas nepažįsta miško, tos linijos gali nepastebėti. Jis kaip specialistas matavo kelmus. Paskaičiuojant buvo padaryta aritmetinė klaida, negerai paskaičiuota kubatūra, skirtumas 1,5 kubo, perskaičiavus yra 18 kubų. Jų tarnyba prižiūri privačius miškus, skambučių dėl miškų valymo darbų yra keli šimtai, visų skambinusių asmenų prisiminti negali. J. J., ar J. skambino, jis paaiškino, kad nudžiūvusiems medžiams valyti leidimo nereikia. Leidimo nereikia išvirtusiems medžiams, sausuoliams, ievoms, lazdynams, jeigu kertami sveiki medžiai, reikalingas pranešimas raštu, arba leidimas. Jeigu savininkas sutaria su kaimynu leisti valyti mišką, reikalinga savininko nuosavybės dokumentų kopija arba raštu informuoti, kad leidžiama. Griežtai tai reglamentuota nėra. Faktiškai šiuo atveju leidimų išduota nebuvo. G. mišką sudaro beržynas, buvo uosių, drebulių. Tokie pat medžiai ir kaimyniniame miško plote.

Liudytojas A. T. parodė, kad yra nepriklausomas medienos matuotojas. Nukentėjusiosios sūnus prašė išmatuoti iškirsto miško tūrį ir padarytą žalą, kokiu laikotarpiu buvo iškirstas miškas, tikslios datos nenurodė, jis rėmėsi, tuo, kada pagal pareiškimą užfiksuota vagystė  policijoje. Vertę skaičiavo urėdijos miško kainomis, kelmus matavo natūroje. Skaičiavo sandėliuotos medienos vertę.

Liudytojas M. J. parodė, kad pažįsta A. V. seniai, nuo paauglystės. Iš viso dirbo dvi dienas, už tai gavo pinigų. Pirmą kartą kvietė Arūnas rudenį, padėjo krauti medžius, kurie jau buvo nupjauti, už darbą mokėjo A. V., antrą kartą kvietė R. L., tuomet pjovė su benzopjūklu, pinigus mokėjo L.. A. V. sakė, kad tai B. miškas, mišką leido retinti. Mano, kad turėjo būti atliekami valymo darbai. Nuo pirmo iki antro karto praėjo maždaug trys mėnesiai. Dirbant žiemą V.parodė teritoriją nuo kito miško galo, konkrečių medžių nenurodė, medžiai pažymėti nebuvo. Tą dieną dirbo E. G., R. L., jo uošvis ir A.. Kokie buvo nupjauti medžiai, tie ir tiko. Viena priekaba buvo padėta pas R. L., buvo atlyginta už traktorių. Jis pats nupjovė kelias drebules ir kelis uosius. Drebulės buvo stambios, iš Arūno kalbos suprato, kad stambias drebules reikia pjauti, dar nupjovė ir kelis sausus uosius. Antrą dieną pjaunant dokumentų nežiūrėjo. Riboženkliai buvo keliukai, kitų riboženklių nematė. Šakos buvo genėjamos, metamos į krūvas, taip yra įprasta. Kelmų nemaskavo. Dirbant antrą dieną, V. atmetinėjo šakas, padėjo pririšti medžius tempimui.

              Liudytojas R. G. parodė, kad pažįsta A. V. apie metus laiko. Tikslios datos neprisimena, 2014 m. sausio ar vasario mėnesį šis prašė padėti pakrauti priekabą malkų. Dirbo vieną dieną, mokėjo 50 litų. A. V. padėjo jam krauti medžius, pjovė R. L.. Rąstus išvežė pas Z.. Už darbą sumokėjo A. V.. Kieno miškas, jis neklausė, nedirbo, jam reikėjo pinigų. Tą dieną išvažiavo su Arūnu dviese, L. vėliau atvažiavo, pjovė beržus, jis juos, pakrovė vieną priekabą. Medžius pjovė miško gale. Palei kanalą buvo keliukas. Riboženklių nebuvo. Beržus pjovė L.. Rąstai buvo kraunami nugenėti. Šakos ten pat gulėjo, nebuvo kraunamos. Buvo rinktinis kirtimas, kirto stambesnius medžius. Pažymėtų medžių nematė.              Liudytojas E. G. parodė, kad A. V. pasiūlė padėti, dirbo 2014 m. sausio mėnesį gal 10 dienų, ne visas dienas iš eilės, po pora dienų, po tris. A. sakė, kad gavo prisipjauti miško, žadėjo mokėti per dieną 40-50 litų. Medžius tempė traktoriumi, kuris buvo L. L., jo sūnus R. L. liepė vairuoti, L. L. nedalyvavo. Kas pjovė medžius, nematė. Iš pasakojimo žino, kad pjovė M. J., R. L.. Kas rodė, kokius medžius pjauti, nematė. Kai pasiūlė dirbti, buvo pasakęs, kad kol nebus sutvarkyti dokumentai, jis nevažiuos. Turi būti dokumentai, kad gali kirsti, kelionės lapą turi turėti. Praėjus kažkuriam laikui, pasakė, kad yra dokumentai, A. dokumentus turėdavo, matė juos jo rankose. Gal kelis kartus buvo įdavęs jam dokumentus, kad turėtų ką parodyti esant reikalui, bet jis jų nežiūrėjo. Kažkada namuose, kirtimo laikotarpiu, pasklaidė dokumentus ir atidavė A. V.. V.patėvis pjovė pradžioje miško, pjaunant gale miško jis nedalyvavo. Iš miško galo medžius vežė du kartus. Pirmą kartą tik beržai buvo. Riboženklių, iškirstos linijos nematė, buvo miško keliai. Medžiai nebuvo pažymėti. Kai vežė R. L., jis nenupjovė nė vieno medžio, kai vežė Z., nupjovė du tris medžius. Viskam vadovavo V., šis sakė, kad jo miškas iki pat galo. Parvežus malkas L.i, su M. J. sklaidė dokumentus, miško planas pasirodė keistas, užsiminė apie tai A.. A. teigė, kad jo miškas, po kelių dienų dar važiavo į mišką, dar kirto vieną priekabą medžių.

              Liudytojas R. L. parodė, kad A. V. teiravosi, kas gali parvežti medžius, jis pasakė „duosi priekabą šakalių ir būsim atsiskaitę“. Kertant medžius dalyvavo tris keturis kartus, gavo priekabą medžių. Miško gale kirtimą organizavo A. V.. Su Arūnu apėjo mišką, jis sakė, kad miškas eina iki galo. Jakutį pasikvietė jis pats, kad padėtų, jis mokėjo pinigus. Jis pats norėjo pora stambesnių drebulių, pjovė drebules, gal ir pasitaikė uosis. Arūnas klausė, kas norėtų priekabos šakalių, jis per savo draugę surado pirkėją, kuri norėjo beržų. Apie tai pasakė V.. Pjovė stambesnius, medžiai buvo sveiki. Ėjo kartu ir žiūrėjo, kurį pjauti, kad plynai neišpjautų. Beržų kitur nebuvo, priekyje alksniai, uosiai nudžiūvę. Atliekant darbus buvo įsitikęs, kad viskas legaliai. A. V. vadovavo. Iš pradžių nežinojo, kad miškas ne V., žinojo, kad turi popierius valyti miškui, juos matė draugai iš kompanijos. Be popieriaus E. G. nesutiko važiuoti.

              Liudytojas B. B. parodė, kad asmeniškai A. V. nepažįsta, pažįsta V. J., V. J.. Su jo žinia buvo atliekamas miško valymas, buvo taręsi dėl valymo darbų. Siuntė jiems brėžinius, neatsimena, ar elektroniniu paštu, ar faksu, dokumentas buvo iš 2-3 dalių. Valymo darbų atlikimo nederino. Buvo kalbėta, kad su eigulio pagalba atliks miško valymą. Miške paskutinį kartą buvo prieš penkerius metus. Derybos vyko telefonu. Pats su eiguliu bendravo prieš 10 metų, šalia esantys savininkai dokumentuose yra nurodyti. Šone yra mamos brolis J. K., G., I. nežino. Savo miško teritorijos nežino, iki galo nėra ėjęs. Pagal planą teritorija baigiasi kitame miško gale. Mišką yra paveldėjęs, riboženkliai prieš 10 metų buvo, buvo mediniai ploni kuoliukai. Miško pradžioje tikrai buvo, kai tvarkė popierius, sukalė su girininku. Miško gale ar kalė, negali atsakyti. Iškirstų linijų nebuvo, orientuotis buvo sudėtinga.

Liudytoja V. J. parodė, kad ji yra A. V. mama. Dėl miško valymo darbų su B.,  tiksliau su jo mama, tarėsi ji. B. atsiuntė dokumentus, juos ir dabar turi, juos davė vairuotojui E. G. ir A.Pačių darbų pradžioje ji, vyras ir A. pagal žemėlapį pasiženklino ribas, gilyn į mišką nėjo, nebuvo reikalo. Viso miško neapėjo. Darbų organizavimu užsiėmė vyras ir A. Žino, kad iškirto medžius miško gale, už eglyno vaikiai vieni darbavosi. Pradžia prasideda keliuku, riboženklių nėra. B. miške yra ievos, drebulės, alksniai, lazdynai, beržų pradžioje nebuvo, toliau gal ir buvo. Dėl to, ką galima kirsti, ji skambino A. ir derino su juo.

Liudytojas V. J. parodė, kad A. V. yra jo žmonos sūnus. Iš B. gavo leidimą kirsti mišką, buvo žodinis susitarimas, atsiuntė planą. Į miško gilumą paėjo apie 50 m keliuku. Miško popierius matė, bet jis nesigilino. Klausė eigulio, pasakė, kad valyti galima, jeigu turi savininko popierius. Statybinėms medžiagoms negalima. Lazdynai ir ievos nėra statybinės medžiagos, beržų nepjovė. Dirbo tris keturias dienas, po to žmonos sūnus ir jo draugai dirbo. Sakė, kad stambių negalima pjauti, negalima pjauti eglių. Žmonos sūnus tą žinojo. Miške yra drebulių, eglių, storų beržų gal vienas kitas. Iki miško galo nenuėjo, užteko pusės miško. Kirto, kad užtektų malkų žiemai, paskui kirtime nebedalyvavo. A. turėjo draugų, jis nepagalvojo, kad ką nors blogo padarys. Nežino apie tai, kad nusprendė parduoti išlaidų padengimui. Ribos, kur baigiasi, jis irgi nebūtų pasakęs.

Protokolu – pareiškimu nustatyta, kad S. G. kreipėsi į policijos įstaigą dėl jai priklausančių išpjautų medžių (1 t. 1 l.).

Nekilnojamojo turto registro išraše – pažymėjimu nustatyta, kad žemės sklypas (miško ūkio), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) . nuosavybės teise priklauso S. G. ir A. O. I.i (1 t. 2 l.)

Įvykio vietos apžiūros protokolu, Neteisėtai nukirstų medžių taškavimo ir taksavimo lapu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) esančiame miške, priklausančiame S. G. ir A. O. I., iškirsti 23 vnt. beržai, 9 vnt. drebulių ir 4 vnt. uosių ( 1 t., 15, 20 - 41).

Vidutinės nenukirsto miško 1 kietmetrio medienos pagal atskiras medžio rūšis kainoraščiu nustatyta, kad uosio 1 kubinio metro kaina 89 Lt, beržo - 78 Lt, drebulės - 32 Lt (1 t. 16 l.)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios S. G. parodymais nustatyta, kad 2014-04-29 su vyru J. G. ir anūku J. M. atvyko į jai priklausantį mišką, esantį (duomenys neskelbtini) , paskutinį kartą miške buvo lankiusis 2013 m. lapkričio mėnesį. Miške pastebėjo išpjautus įvairius medžius. Miško plotą kartu su seserimi A. O. I. paveldėjo po tėvo mirties, miško plotą žodiniu susitarimu pasidalino pusiau, iškirsta ir pagrobta medžių tik iš jos miško dalies (1 t., 42, 46 l.).

              Kaltinamojo gynėja nurodė, kad A. V. pažeidė tvarką, reglamentuojančią miško kirtimą, bet tai nėra pagrindas traukti jį baudžiamojon atsakomybėn, nes nėra vieno iš nusikaltimo sudėties elemento – subjektyviosios pusės, kaltinamasis nesuprato, kad yra kertamas ne B. B. miškas, riboženklių, skiriančių skirtingų savininkų miško plotus, nebuvo, medžių rūšys abiejuose plotuose vyrauja panašios. Pažymėtina, kad subjektyvioji vagystės kaip nusikalstamos veikos pusė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas ir nori jį neatlygintinai užvaldyti. Iš liudytojo B. B. parodymų matyti, kad jis V. J. ir V. J. buvo leidęs atlikti jam priklausančio miško valymo darbus, suderinus su atsakingu asmeniu, kokius medžius galima kirsti esant valymo darbams. V. J. ir V. J. tai patvirtino, iš A. V. paaiškinimų matyti, kad jam tai buvo žinoma. Tačiau iš jo paaiškinimų matyti ir tai, jog jis suprato, kad sveikų medžių, kokie buvo iškirsti, negalima kirsti, taip pat tai, kad padarytas kirtimas prieštarauja jo paties supratimui, kas yra valymo darbai. Nagrinėjamu atveju miško savininkas B. B. buvo leidęs valyti mišką, tačiau jis neperdavė savo teisės į šį turtą ir nesuteikė kaltininkui tą turtą, tai yra mišką, valdyti savo nuožiūra. O būtent tai A. V. ir darė – organizavo medžių kirtimą ir sprendė, ką su paruošta mediena daryti. Todėl aplinkybė, kad jis galimai sąžiningai suklydo dėl miško savininko, neturi reikšmės jo atliktų veiksmų kvalifikavimui kaip vagystė.

Kaltinime nurodyta, kad iškirstų medžių vertė  yra 1116,41 litų. Tokio dydžio vertę prokuroras grindė tuo, kad buvo pavogtas status miškas, vertę skaičiavo pagal Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2005-04-15 įsakymą Nr.D1-204 dėl vidutinių nenukirsto miško 1 kietmetrio pagal atskiras medžių rūšis kainų nustatymo (2 t. 10 l.). Su tokiu vertės nustatymu sutiko gynėja, kaltinamasis pripažino padaręs būtent tokio dydžio turtinę žalą. Nukentėjusiosios atstovas laikėsi nuomonės, kad iškirstų medžių vertė yra 3418 Lt, kaip kad paskaičiuota Žalos vertinimo akte. Teismo posėdžio metu buvo apklaustas nepriklausomas medienos matuotojas A. T., kuris nurodė skaičiavęs sandėliuotos medienos vertę urėdijos miško kainomis. Tačiau į sandėliuotos medienos vertę jau yra įskaičiuota ir medžių kirtimo, jų suruošimo sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, kad pavogtas status miškas, teismas vertina, kad nupjautų medžių vertė yra 1116,41 litų.

Esant nustatytam įrodymų visetui darytina išvada, kad A. V. pagrobė svetimą turtą, tai yra 2014 m. vasario mėnesį, tikslesnė data ir laikas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) , S. G. ir A. O. I.vardu registruotoje privačioje miško valdoje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) 6, neteisėtai nupjovė ir išvežė S. G. priklausančius medžius: 23 vnt. (9,49 m3) 740,22 Lt vertės beržų, 9 vnt. (7,594 m3) 243 Lt vertės drebulių ir 4 vnt. (1,474 m3) 131,19 Lt vertės uosių, t. y. iš viso iškirto 18,558 m3 šių medžių medienos, tokiu būdu slapta, tyčia pagrobė svetimą 1116,41 litų vertės S. G. priklausantį turtą, minėtais veiksmais padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė būdamas du kartus teistas, šiuo metu jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs 2014-07-17 Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2014-03-08, kuriuo jam paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, yra baustas administracine tvarka. Iš esmės kaltinamasis pripažino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino, kad buvo iškirsti medžiai, neneigė suvokęs, kad jų negalima kirsti, tik tvirtino nesupratęs, jog medžiai iškirsti S. G. priklausančiame miške. Kad pripažino savo neteisėtus veiksmu patvirtina tai, jog nukentėjusiajai per jos atstovą kaltinamasis atlygino 800 Lt turtinę žalą. Teismas vertina tai kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę – pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas suteikia kaltinamajam galimybę įrodyti pasiryžimą nedaryti naujų nusikalstamų veikų, todėl daro išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam geriausiai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymo atidėjimas išreikš humanizmo, bausmės individualizacijos bei jos ekonomijos principus.

Nukentėjusioji S. G. yra pareiškusi ieškinį dėl 3818 Lt turtinės žalos atlyginimo – 3418 Lt už nupjautą ir pagrobtą medieną, 400 Lt už nepriklausomą medienos vertinimą,  medžius,  3000 Lt neturtinės žalos priteisimo, 1000 Lt atstovavimo išlaidų (1 t. 154-155 b. l.).

Turtinė žala suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Prašomą priteisti 3418 Lt turtinę žalą už nupjautą ir pagrobtą medieną nukentėjusioji grindžia Žalos miškui vertinimo aktu (1 t. 166-175), teismas jau pasisakė aukščiau aptartais motyvais, kad pavogto turto vertė yra 1116,41 litų. Byloje yra duomenys, kad už padarytos žalos vertinimą nukentėjusioji sumokėjo 400 Lt (1 t. 156 l.). Nors vertindamas turtinės žalos dydį teismas konstatavo, kad žalos dydis vertinamas vadovaujantis ne Žalos miškui vertinimo aktu, tačiau būtent pateikus į bylą šį aktą, buvo iškviestas liudytoju R. A., dalyvavavęs su policijos pareigūnu įvykio vietoje ir pripažino, kad pateikiant pirminius paskaičiavimus buvo suklysta, po šių parodymų kaltinimas buvo patikslintas, nurodant, kad iškirsta 18,558 m3 medienos (2 t. 8-9 l.), todėl ši suma priskirtina prie turtinės žalos. Taigi, iš viso nukentėjusioji patyrė 1516,41 Lt turtinės žalos. A. V. 800 Lt turtinę žalą yra atlyginęs (1 t. 189, 198 l.), todėl iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteistina 716,41 Lt turtinės žalos, konvertavus į eurus tai sudaro 207,49 Eur.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Savaime vien nusikaltimo padarymas ar pakenkimas asmens sveikatai, kad ir menkiausio laipsnio ar neigiamo poveikio, nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, neturtinė žala gali būti priteista, jeigu įrodyta, kad ji pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos padarymo faktą ir tą aplinkybę, kad yra įstatymo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo atvejis, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.) (LAT 2006-06-12 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-394/2006). Nukentėjusioji ieškinyje nurodo, kad nukentėjusioji patyrė nepatogumus dėl vykimo į įvykio vietą, dalyvavimo policijos pareigūnų atliekamuose veiksmuose, dėl neteisėtų veiksmų patyrė išgyvenimus, nes kaltinamasis suniokojo turtą, kuris jai turi ne tik turtinę reikšmę. Po nusikaltimo turėjo kreiptis į gydytojus dėl širdies veiklos sutrikimų, gydytis. Byloje pateikti išrašai iš medicininių dokumentų, matyti, kad 2014-06-25 S. G. kreipėsi į kardiologą, skundėsi, dieną ir naktį skauda krūtinę, nugarą, dusina, jai atlikta širdies echoskopija, jai nustatyta vožtuvų morfologiniai pakitimai. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios amžių (79 metai), ir kardiologo išvadą nėra pagrindo teikti, jog nustatyta diagnozė yra susijusi su padaryta nusikalstama veika. Tačiau nėra abejonės, kad nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pamačiusi iškirstą mišką. Kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, yra jaunas, darbingo amžiaus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, nustatytina, kad nukentėjusiajai buvo padaryta 500 Lt, konvertavus į eurus 144,81 Eur, neturtinė žala, kuri priteistina iš kaltinamojo.

              Kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Benzininis pjūklas „ALKO BKS40“ (daiktų pateikimo protokole klaidingai nurodyta „ALKO DKS40“)  grąžintinas R. L.,  benzininis pjūklas  „STHIL MS 181“, grąžintinas M. J. (BPK 94 str.).

Kadangi nukentėjusiosios atstovas pareiškė, jog nukentėjusioji nepageidauja, jog jai būtų grąžinta į malkos, supjautos iš jai priklausančio miško pavogtų medžių, supjautų malkų krūva: 6 m ilgio, 3,4 m pločio ir 1,4 m. aukščio, esanti (duomenys neskelbtini) ., perduota saugoti J. L., grąžintina R. L., supjaustyti medžiai, laikomi V. Z. malkinėje, 5 x 3 m plote, (duomenys neskelbtini) grąžintini V. Z. (BPK 94 str.).

Nukentėjusioji turėjo 1000 litų (289,62 Eur) atstovavimo išlaidų. Gynėja nurodė, kad atstovas turėjo vadovautis Civilinio proceso kodekso normomis ir pateikti teismui prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pažymėtina, kad proceso išlaidas reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso VIII skyrius, 106 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, teismas turi teisę priteiti iš kaltinamojo. Nukentėjusiosios patirtos išlaidos nėra per didelės, advokatas dalyvavo keliuose teismo posėdžiuose, todėl jos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo. 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso                            303 straipsnio 2 dalimi,

n u s p r e n d ė:

A. V. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems (1) metams trims (3) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014 m. liepos 17 d. Skuodo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnę bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams ir 12 MGL (451,81 Eur/1560 Lt) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti A. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-05-06 iki 2014-05-08, tai yra dvi paras.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 8 p. bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti S. G. iš A. V. 207,49 Eur (716,41 Lt) turtinės žalos, 144,81 Eur (500 Lt) neturtinės žalos, 289,62 Eur (1000 Lt) atstovavimo išlaidų.

Benzininį pjūklas „ALKO BKS40“ (daiktų pateikimo protokole klaidingai nurodyta „ALKO DKS40“) grąžinti R. L.,  benzininį pjūklą „STHIL MS 181“ grąžinti M. J..

Supjautų malkų krūvą, 6 m ilgio, 3,4 m pločio ir 1,4 m. aukščio, esančią  (duomenys neskelbtini) ., perduotą saugoti J. L., grąžinti R. L., supjaustytus medžius, laikomus V. Z. malkinėje, 5 x 3 m plote, (duomenys neskelbtini) , grąžinti V. Z..

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos  apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                        Skaistė Valinskytė