Administracinė byla Nr. I-949-365/2012
(Proceso Nr. 3-61-3-01696-2011-9)
Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. kovo 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjai Z. K., atsakovų atstovui Aivarui Danusui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. skundą atsakovams Muitinės departamentui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėja Z. K. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais prašydama: 1) panaikinti Muitinės departamento direktoriaus 2011 07 07 įsakymą Nr. 1P-240 ,,Dėl Z. K. 2011 06 20 skundo“; 2) įskaityti šiuos laikotarpius valstybinei pareigūno pensijai gauti (nuo 1997 08 18 iki 1998 03 15; nuo 1998 09 01 iki 1998 12 31; nuo 1999 01 01 iki 2001 09 30; nuo 2001 10 01 iki 2002 10 30); 3) įpareigoti Muitinės departamentą skirti Z. K. pareigūno valstybinę pensiją nuo atleidimo iš tarnybos muitinėje dienos; 4) priteisti 5 000 Lt neturtinę žalą (t. 1, b. l. 1-7, 137-145, 155-164).
Pareiškėja skunduose nurodo, kad Panevėžio teritorinės muitinės viršininko 2003 06 16 įsakymu Nr. K2-64K bei 2003 07 04 įsakymu Nr. K2-81K „Dėl 2003 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. K2-64K „Dėl Z. K. paskyrimo“ patikslinimo“ buvo paskirta į Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigas. 2010 08 16 iš tarnybos muitinėje buvo atleista. Dėl atleidimo iš tarnybos muitinėje pripažinimo neteisėtu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 05 26 nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo panaikintas Kauno TM viršininko 2010 08 16 įsakymas Nr. 1P-410K „Dėl Z. K. atleidimo“, pripažinta, kad Z. K. atleista iš Panevėžio teritorinės muitinės pagal teismo sprendimą nuo jo įsigaliojimo dienos, t. y. nuo 2011 05 26. Lietuvos muitinėje taip pat tarnavo laikotarpiu nuo 1991 07 18 iki 1997 07 30. Nuo 1977 03 01 iki 1988 07 25 tarnavo vidaus reikalų sistemoje. 2011 05 05 per Kauno teritorinę muitinę, kreipėsi į Muitinės departamento generalinį direktorių su prašymu skirti pareigūno ir kario valstybinę pensiją. Muitinės departamento generalinis direktorius 2011 06 03 įsakymu Nr. 1P-184 „Dėl atsisakymo skirti Z. K. pareigūno ir kario valstybinę pensiją“ neskyrė jai pareigūno ir kario valstybinės pensijos. Sprendimą argumentavo tuo, kad, neįskaičius tarnybos stažo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje į stažą pareigūno ir kario valstybinei pensijai gauti, ji neatitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (toliau - Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygų, t. y. reikalavimo turėti 20 metų tarnybos stažo minėtame Įstatyme nustatytose pareigūno ir kario pareigose. Be tarnybos stažo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje turi pakankamą tarnybos stažą pareigūno ir kario valstybinei pensijai gauti, t.y., 26 metus 10 mėnesių ir 14 d. Todėl ji pilnai atitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygą, t.y. reikalavimą turėti 20 metų tarnybos stažo Įstatyme nustatytose pareigūno ir kario pareigose. Atsakovas atsisakė patenkinti jos skundą motyvuodamas, kad ji nuo 2003 06 16 iki 2011 05 26 muitinės sistemoje ėjo Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininko pareigas, kurios nenumatytos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 straipsnio 9 dalyje ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, todėl negali būti įskaitytos į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti. Ji Biržų rajono valstybinėje mokesčių inspekcijoje bei Panevėžio apskrities Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ikiteisminį tyrimą (tuomet vadinami kvota) atliko nuo 1997 08 18 iki 2002 04 30.
Nuo 2002 05 01 buvo perkelta į valstybės tarnybos rezervą, o 2002 10 30 buvo atleista iš valstybės tarnybos, kadangi kvotos funkcija iš Valstybinės mokesčių inspekcijos perėjo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. 2002 04 01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymas. 2002 07 01 Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1023 „Dėl Revizijų departamento reorganizavimo“. Po šio nutarimo priėmimo Vidaus reikalų ministro įsakymu buvęs Revizijų departamentas prie Finansų ministerijos buvo prijungtas prie Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos perimant jo vykdytas funkcijas. Buvo nustatytos naujos, labiau valstybės finansų apsaugai specializuotos šios tarnybos funkcijos, išspręsta mokesčių sistemos institucijų revizijų ir kvotos funkcijų dubliavimo problema, nustatyti specialūs, t.y. skirti tiesiogiai valstybės finansų apsaugos funkcijai vykdyti, tarnybos pareigūnų įgaliojimai. Buvusi Valstybinės mokesčių inspekcijos ikiteisminio tyrimo (tuo metu - kvotos) funkcija priskirta statutinei - Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jos pareigos, eitos Valstybinėje mokesčių inspekcijoje atitiko statutinio pareigūno pareigas. Analogiškos pareigos, eitos Biržų muitinėje laikotarpiu nuo 1991 07 18 iki 1997 07 30 įskaitomos į stažą valstybinei pareigūno pensijai gauti. Tuo laikotarpiu tarnavo įstaigoje taip pat pavaldžioje Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, taip pat atliko ikiteisminį tyrimą, tuo metu vadinamą kvotą bylose tik dėl kontrabandos. Vėliau ši funkcija perėjo muitinės Kriminalinei tarnybai. Laikotarpiai, kurių metu ji atliko ikiteisminį tyrimą (tuo metu vadinamą kvotą), dirbdama Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, įskaitytini į stažą valstybinei pareigūno pensijai gauti. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme (įsigaliojusiame nuo 2007 01 19) nustatyta, kad teisę pareigūnų ir karių valstybinę pensiją gauti, be kitų 1 straipsnio 1 dalyje nurodytų pareigūnų, turi ir muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai bei muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą. Anksčiau tokia teisė statutiniams muitinės pareigūnams nebuvo numatyta. Tačiau Seimas, priimdamas tokį Įstatymą ir nustatydamas, kad pareigūnų ir karių valstybinę pensiją gauti įgyja tik dalis statutinių muitinės pareigūnų, t.y. muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai bei muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, įteisino muitinės pareigūnų diskriminaciją, nes nei minėtame Įstatyme nei Lietuvos Respublikos tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statute nėra numatytas kitų statutinių muitinės pareigūnų išstatutinimas.
Iki atleidimo iš tarnybos muitinėje ji buvo statutinė muitinės pareigūnė, todėl po atleidimo, kadangi nebuvo išstatutinta ir , nebūdama karjeros valstybės tarnautoja, prarado teisę be konkurso būti priimtai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kaip numato Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 2 dalis. Jai jau 57 metai, darbą susirasti yra beviltiška. Ji atsidūrė tokioje situacijoje, kad nebeturi socialinių garantijų nei kaip statutinė muitinės pareigūnė, nei kaip karjeros valstybės tarnautoja: jai atsisakyta paskirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, nors turi pakankamai statutinio tarnybos stažo (virš 26 metų), taip pat - po atleidimo, panaikinus pareigybę, negalėjo 6 mėnesių bėgyje būti perkelta be konkurso į atitinkamas karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Atlikusi tarnybą Lietuvos Respublikai pareigose su žymiai didesniais reikalavimais ir atleista iš jų, negalėjo pasinaudoti socialinėmis garantijomis, kurios numatytos tarnyboje su mažesniais reikalavimais. Statute, reglamentuojančiame Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų teisinę padėtį, nėra teisės normų, aiškiai atskiriančių muitinės pareigūnų, turinčių teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją, ir muitinės pareigūnų, neturinčių tokios teisės, statusą. Analogiškai yra reglamentuota ir Vidaus reikalų ministerijos institucijų ir tarnybų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento, Prokuratūros, Kalėjimų departamento ir jo įstaigų pareigūnų teisinė padėtis, neišskiriant atskirų šių institucijų pareigūnų grupių ir suteikianti teisę gauti pareigūno valstybinę pensiją visiems minėtų institucijų pareigūnams. Galiojantis vieningas muitinės pareigūnų statuso teisinis reguliavimas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad teisę nustatyta tvarka gauti pareigūno valstybinę pensiją de facto turi visi Lietuvos muitinės pareigūnai nepriklausomai nuo užimamos pareigybės. Ginčijamas sprendimas dėl atsisakymo skirti jai karių valstybinę pensiją prieštarauja aukštesnės teisinės galios teisės akto - Statuto - 3 straipsnyje įtvirtintiems tarnybos muitinėje lygiateisiškumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, teisėtų lūkesčių, teisėtai įgytų teisių principams, šia apimtimi neatitinka Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl yra naikintinas. Dėl visų lygių (net ir aukščiausio) valstybės tarnautojų ir pareigūnų nenoro įsigilinti į priimamus įstatymus bei kitus norminius aktus, nenumatymas priimamų sprendimų pasekmių, o gal ir dėl kai kurių vadovų ar politikų nekompetencijos jai padaryta didžiulė turtinė ir neturtinė žala. Ji prarado visas gyvybiškai svarbias socialines garantijas: pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir galimybę realiai įsidarbinti, atleidus iš tarnybos pagal pareigybės panaikinimą, dėl ko jai sumažėja senatvės pensija visam likusiam gyvenimui. Visa ši situacija jai sukėlė didelę psichologinę įtampą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą, dvasinius išgyvenimus. Tokie atsakovų šiurkštūs jos teisių pažeidimai menkino jos orumą, sukėlė jai dvasinį diskomfortą, sveikatos pablogėjimą, žymiai pablogino jos gyvenimo kokybę. Atsakovų padaryti šiurkštūs pažeidimai yra objektyvūs faktoriai, jau patys savaime bylojantys apie padarytą didelę neturtinę žalą, kurią įvertina 5 000 Lt.
Atsakovas Muitinės departamentas su pareiškėjos skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Atsiliepimuose į skundus (t. 1, b. l. 86-87, 190-191) nurodė, kad Kauno teritorinės muitinės parengtame 2011 05 16 Pareigūno tarnybos laiko (Darbo stažo) lape Nr. 8 nurodyta, kad į Z. K. tarnybos laiką be kitų laikotarpių yra įtraukti ir šie laikotarpiai: Biržų rajono Valstybinės mokesčių inspekcijos Išieškojimo ir prevencijos skyriaus vyriausioji valstybinė mokesčių inspektorė (kvotėja) nuo 1997 08 18 iki 1998 03 15, Biržų rajono Valstybinės mokesčių inspekcijos Išieškojimo ir prevencijos skyriaus vyriausioji valstybinė mokesčių inspektorė (kvotėja) nuo 1998 09 01 iki 1998 12 31, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus vyriausioji valstybinio mokesčių inspektorė nuo 1999 01 01 iki 2001 09 30, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus specialistė nuo 2001 10 01 iki 2002 04 30. Valstybinės mokesčių inspekcijos tarnautojų pareigos nėra nurodytos Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1958; 2005, Nr. 71-2558; 2007, Nr. 8-314) 1 straipsnio 1 dalyje, kuri reglamentuoja, kas turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, todėl minėti laikotarpiai negali būti įskaityti į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti. Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos Respublikos piliečiai, t.y. konkrečių institucijų pareigūnai, kurie turi teisę gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją. Minėtoje įstatymo normoje pateikiamas baigtinis pareigūnų sąrašas, kuris negali būti aiškinamas ir taikomas plečiamai. Neįskaičius Z. K. darbo stažo Valstybinėje mokesčių inspekcijoje į tarnybos stažą pareigūno ir kario valstybinei pensijai gauti, Z. K. neatitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygų, t. y. reikalavimo turėti 20 metų tarnybos stažo įstatyme nustatytose pareigūno ar kario pareigose. Z. K. nuo 2003 06 16 iki 2011 05 26 muitinės sistemoje ėjo Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininko pareigas. Minėtos pareigos nenumatytos Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 51 straipsnio 9 dalyje ir Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, todėl negali būti, kaip prašo Z. K., įskaitytos į stažą pareigūno valstybinei pensijai gauti. Z. K. nedirbo 20 ir daugiau metų įstatyme nustatytose pareigūno pareigose, todėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 07 07 įsakymu Nr. 1P-240 pagrįstai atsisakyta pareiškėjai skirti pareigūno valstybinę pensiją. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Seimui priėmus Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. X-1027 (įsigaliojo nuo 2007 m. sausio 19 d.), ji įgijo teisėtą lūkestį gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Minėtu įstatymu buvo nustatyta, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją turi ne visi muitinės pareigūnai, o tik muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą. Pareiškėja šio įstatymo priėmimo metu ėjo Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininko pareigas, kurios neatitiko įstatyme minimų pareigų pareigūno valstybinei pensijai gauti, todėl pareiškėja nei pagal galiojusį iki pakeitimo teisinį reguliavimą nei po jo pakeitimo net negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją. Muitinės departamento generalinio direktoriaus atsisakymas skirti pareiškėjai pareigūno valstybinę pensiją atitinka galiojančių įstatymų nuostatas ir yra teisėtas, todėl neesant neteisėtų valdžios institucijų veiksmų valstybės atsakomybė neatsiranda.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėja palaikė skunduose išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Prašymas netenkinamas.
Byloje nustatyta, kad Kauno teritorinės muitinės viršininkas 2010 08 16 įsakymu Nr. 1P-410K atleido nuo 2010 08 16 Z. K. iš Panevėžio teritorinės muitinės Personalo ir mokymo skyriaus viršininkės pareigų (t. 1, b. l. 94).
Kauno teritorinė muitinė 2011 05 06 gavo Z. K. prašymą skirti jai pareigūno valstybinę pensiją (t. 1, b. l. 98-99).
Muitinės departamento Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo komisija 2011 06 03 išvadoje konstatavo, kad Z. K. darbo stažas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje į tarnybos stažą pareigūno ir kario valstybinei pensijai gauti negali būti įskaičiuotas, todėl Z. K. neatitinka Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygų, t. y. reikalavimo turėti 20 metų tarnybos stažo įstatyme nustatytose pareigūno ar kario pareigose, todėl siūlė neskirti Z. K. pareigūno ir kario valstybinės pensijos (t. 1, b. l. 112).
Muitinės departamento generalinis direktorius 2011 07 07 įsakymu Nr. 1P-240, atsižvelgdamas į komisijos išvadas atsisakė skirti Z. K. pareigūno valstybinę pensiją, nes ji neatitinka įstatymų nustatytų sąlygų, t. y. neturi 20 metų tarnybos stažo (t. 1, b. l. 113).
Pareiškėja minėtą įsakymą apskundė Muitinės departamentui, kuris 2011 07 07 įsakymu netenkino pareiškėjos skundo (t. 1, b. l. 120-121).
Byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar į tarnybos laiką pareigūno valstybinei pensijai gauti, turi būti įskaičiuotas pareiškėjos tarnybos laikas dirbtas Biržų r. ir Panevėžio apsk. VMI atliekant kvotėjos funkcijas. Pareiškėjos teigimu, dirbdama VMI ji atliko kvotėjos funkcijas vėliau perduotas statutinei – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, todėl jos pareigos, eitos VMI atitiko statutinio pareigūno pareigas ir turi būti įskaičiuotas į stažą pensijai gauti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 10 17 sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1477/2011 nurodė, kad specialus pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantis įstatymas yra Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Šį įstatymą detalizuojantis poįstatyminis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 20 d. nutarimu Nr. 83 patvirtinti Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų, Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatai (toliau – ir Nuostatai).
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 1 d. yra nurodyti Lietuvos Respublikos piliečiai turintys teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją: 1) Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; 2) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai; 3) profesinės karo tarnybos kariai ir Antrajame operatyvinių tarnybų departamente prie Krašto apsaugos ministerijos civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekantys statutiniai valstybės tarnautojai; 4) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnai; 5) prokuratūros pareigūnai; 6) Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnai; 7) muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą.
Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymo nuostatų turinys, lingvistinis, sisteminis, loginis jų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme numatytas pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti yra savarankiška teisinė kategorija, specialus teisinis institutas, turintis savarankišką paskirtį ir juridinę reikšmę. Laikotarpiai, kurie patenka į pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti, reglamentuojami Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 str. bei Nuostatų 7 p. Laikotarpiai, kurie prilyginami tarnybos laikui šiai pensijai skirti, taip pat įtvirtinti Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str. 3 ir 4 d. bei Nuostatų 6 p. Nuostatų 4 p. numatyta, jog pareigūnų ir karių tarnybos laikas pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti nustatomas ir apskaičiuojamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 ir 16 str.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 str. 1 punktas numato, kad vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros, sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str., reglamentuojančio Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo įsigaliojimą, 3 d. nustatyta, kad asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti operatyvinę veiklą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.: 1) faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas – iki 1990 m. kovo 11 d.; 2) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms; 3) darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais; 4) viena tarnybos ar darbo diena Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – skaičiuojama kaip trys tarnybos dienos; 5) asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo; 6) mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo bei karo mokyklose laikas. Mokymosi analogiškose kitų valstybių mokyklose laikas gali būti įskaitytas į tarnybos laiką pensijai skirti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu jas baigę asmenys iš karto paskirti pareigūnais.
Nuostatų 6 p. įtvirtinta, kad į tarnybos laiką, nurodytą Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 str., iki 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitomas: faktinis tarnybos laikas visų valstybių įvairių rūšių ginkluotosiose pajėgose, TSRS valstybės saugumo sistemoje iki 1990 m. kovo 11 d., Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje ir kitose tarnybose, kuriose tarnyba organizuota statutiniais pagrindais. Šiame punkte nurodyti laikotarpiai įskaitomi tik tuo atveju, jeigu už juos asmuo negauna kitos valstybės pensijos; mokymosi aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo, karo bei analogiškose TSRS ir kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme. Į tarnybos laiką, nurodytą Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 str., nuo 1995 m. sausio 1 d. taip pat įskaitoma: Lietuvos policijos akademijos studentų ir Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinis tarnybos laikas, nurodytas Lietuvos Respublikos policijos įstatyme, jeigu asmenims, besimokantiems nurodytųjų įstaigų dieniniuose skyriuose, pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, kai jie atlieka praktiką arba stažuojasi vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose; tarnybos laikas policijos rezerve, kai asmenys saugo viešąją tvarką arba vykdo kitas policijai būdingas pareigas (Nuostatų 7 p.).
Byloje pateiktame Kauno teritorinės muitinės 2011 05 16 Pareigūno tarnybos laiko (Darbo stažo) lape Nr. 8 nurodyta, kad į Z. K. tarnybos laiką be kitų laikotarpių yra įtraukti ir šie laikotarpiai: Biržų rajono Valstybinės mokesčių inspekcijos Išieškojimo ir prevencijos skyriaus vyriausioji valstybinė mokesčių inspektorė (kvotėja) nuo 1997 08 18 iki 1998 03 15, Biržų rajono Valstybinės mokesčių inspekcijos Išieškojimo ir prevencijos skyriaus vyriausioji valstybinė mokesčių inspektorė (kvotėja) nuo 1998 09 01 iki 1998 12 31, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus vyriausioji valstybinio mokesčių inspektorė nuo 1999 01 01 iki 2001 09 30, Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Nusikaltimų tyrimų skyriaus specialistė nuo 2001 10 01 iki 2002 04 30(t. 1, b. l. 91-92). Biržų r. VMI pateikti įsakymai ir Panevėžio apsk. VMI nusikaltimų tyrimų skyriaus vyriausiojo valstybinio mokesčių inspektoriaus – kvotėjo pareiginė instrukcija patvirtina, kad pareiškėja dirbdama minėtose institucijose užėmė ir atliko kvotėjos pareigas (t. 1, b. l. 13, 14, 15, 20-22). Pareiškėja dirbdama VMI atliko funkcijas, vėliau galimai priskirtas statutinei tarnybai. Tačiau Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme ir jį detalizuojančiuose Nuostatuose nurodytos konkrečios valstybinės institucijos, kuriose dirbantys pareigūnai turi teisę gauti pareigūnų valstybinę pensiją. Nurodytuose teisės aktuose pateikiamas baigtinis institucijų sąrašas, į kurį Valstybinė mokesčių inspekcija neįtraukta.
Teismas pažymi, kad laikotarpiais, kuriuos pareiškėja prašo įskaičiuoti į stažą pareigūno pensijai gauti, šiuos santykius reglamentavo Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (Pavadinimas pakeistas Simo 2007 01 18 įstatymu Nr. X-1027), kurio 6 str. nustatyta, kad pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos bei prokuratūros sistemų pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas: 1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo bei prokuratūros sistemose laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos; 2) darbo įstaigose bei organizacijose laikas, jeigu pareigūnai ar kariai buvo nukreipti dirbti jose, būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ar Krašto apsaugos ministerijos kadrų rezervą. Tokiu būdu ir tuo laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad į stažą pareigūno pensijai gauti gali būti įskaitytas laikas dirbtas Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.
Faktinės aplinkybės, ginčo santykius reglamentuojančių teisės normų visuma, leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo įskaityti pareiškėjos prašomus laikotarpius valstybinei pareigūno pensijai gauti, todėl
Muitinės departamentas pagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai pareigūno valstybinę pensiją, o Muitinės departamento direktorius 2011 07 07 įsakymu Nr. 1P-240 ,,Dėl Z. K. 2011 06 20 skundo“ pagrįstai netenkino pareiškėjos skundo. Pripažinus, kad ginčijamas įsakymas yra teisėtas, nėra pagrindo įpareigoti Muitinės departamentą skirti Z. K. pareigūno valstybinę pensiją nuo atleidimo iš tarnybos muitinėje dienos.
Pareiškėja prašo atlyginti žalą, atsiradusią jos manymu dėl neteisėtų valdžios institucijų, o konkrečiai dėl Muitinės departamento neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.). Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybės iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Byloje nenustatyta, kad atsakovas pažeidė įstatymų reglamentuojančių ginčo santykius pareiškėjos atžvilgiu, reikalavimus ar jų nevykdė. Nenustačius priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir prašomos priteisti žalos, negali būti tenkinamas pareiškėjos prašymas dėl žalos atlyginimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjos Z. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Irena Paulauskienė
Liudmila Zaborovska
Gintaras Dzedulionis