Baudžiamoji byla Nr. 1-186-295/2016

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00655-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.5.4.;1.2.22.1.

(S)

                           VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS

                                                TEISMAS

                         N U O S P R E N D I S

                         Lietuvos Respublikos vardu

                                       2016 m. vasario 17 d.

                                                   Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,

sekretoriaujant Laimai Avižienytei ir Rugilei Dičkalnytei,

dalyvaujant prokurorėms Audronei Šukienei ir Olgai Šleiterienei,

nukentėjusiajam E. M. (E. M.),

gynėjui advokatui Edmundui Jonušui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, vedęs, užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas du kartus;

1. 2005-03-31 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, - 4 MGL (500 Lt) dydžio bauda;
2. 2011-10-06 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, - laisvės atėmimu 1 metams su 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, teistumai išnykę,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 145 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

n u s t a t ė :

Kaltinamasis V. B., 2014 m. vasario mėnesį, tiksliau nenustatytą dieną, Gariūnų turgavietėje esančiame automobilių detalių kioske, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo ir laikė 13 (trylika) vienetų B kategorijos šaudmenų - 9 mm kalibro pramoninės gamybos šovinių su guminėmis kulkomis iki 2014 m. kovo 12 d., kol apie 22:30 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patruliai A. K. (A. K.) ir I. O. (I. O.), sustabdę kaltinamojo V. B. vairuotą automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ant automobilio priekinės keleivio pusės sėdynės rado ir paėmė minėtus šaudmenis.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. B. savo kaltę šia jam inkriminuota nusikalstama veika iš esmės pripažino visiškai. Jis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2014 metų pradžioje, Gariūnų turgavietėje, pas nepažįstamą jam asmenį, už 500 litų savigynai įsigijo dujinį pistoletą ir šovinių jam, kuriuos visą laiką laikė savo automobilyje. Tuo metu, kai jis įsigijo dujinį pistoletą su šoviniais, jų registruoti nereikėjo, todėl įsigydamas pistoletą ir šovinius, kaltinamasis V. B. negalvojo, kad daro nusikaltimą, tačiau vėliau, kai sužinojo, kad tokios rūšies ginklus ir šaudmenis reikia registruoti, jis kreipėsi raštu į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ginklo ir šaudmenų registracijos, tačiau atsakymo negavo. Kaltinamojo V. B. teigimu, pirkdamas ginklą, jis pastebėjo, kad ginklo identifikacinis numeris nutrintas, tačiau šiai aplinkybei jis neteikė didelės reikšmės. Ar ginklas buvo tinkamas naudoti, kaltinamasis V. B. pasakyti negalėjo, kadangi jo teigimu, jis šio ginklo niekada nenaudojo, automobilyje jį laikė neužtaisytą, atskirai nuo šaudmenų. 2014 m. kovo 12 d. jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie ir paėmė iš jo automobilyje buvusį dujinį pistoletą su šoviniais.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 2., b.l. 31-35).

Kad kaltinamojo V. B. vairuotame automobilyje Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2014 m. kovo 12 d. buvo rastas ir paimtas dujinis pistoletas su šoviniais, savo tarnybiniame pranešime (T. 1., b.l. 27) patvirtino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patrulis A. K. (A. K.). Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, liudytojas A. K. papildomai paaiškino, kad sustabdžius kaltinamojo vairuotą automobilį, ginklas buvo matomoje vietoje ant priekinės automobilio keleivio sėdynės, tačiau ar pistoletas buvo užtaisytas, liudytojas A. K. paaiškinti negalėjo, tvirtindamas, kad rasto ginklo jis neapžiūrėjo, bet prisimena, kad šoviniai buvo dėtuvėje. Kadangi sustabdyto automobilio vairuotojas buvo kaltinamas grasinimu nužudyti, jis tolimesniam aplinkybių aiškinimuisi buvo pristatytas į policijos komisariatą.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2015 m. vasario 5 d. išvadoje (T. 1., b.l. 40-42) nurodyta, kad tirti pateikti 13 šovinių yra pramoninės gamybos (šoviniai su markiruote OZK pagaminti Turkijoje, o su markiruote IIC9 – Ukrainoje)  9 mm kalibro (9 mm P.A. tipo) pistoletiniai šoviniai, užtaisyti guminėmis kulkomis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei Ekspertų komisijos daiktų, įrenginių modeliams bei konkrečiai jų kategorijai priskirti 2011 m. kovo 24 d. posėdžio protokolo Nr. 12 išrašu, specialistas padarė išvadą, kad šie šoviniai yra B kategorijos šaudmenys, kadangi jų iššautų guminių kulkų energija viršija 7,5 J.

Į teisiamąjį posėdį iškviestas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriaus specialistas R. Z. (R. Z.), susipažinęs su specialisto išvada dėl šaudmenų, patvirtino, kad pas kaltinamąjį V. B. rasti šoviniai yra B kategorijos šaudmenys, kurių įsigijimui ir laikymui 2014 m. kovo 12 d. buvo reikalingas leidimas.

Taigi, teisminio nagrinėjimo metu, kaltinamojo V. B. ir liudytojo A. K. (A. K.) parodymais bei specialistų išvadomis buvo neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis V. B., neturėdamas leidimo, kai toks leidimas yra būtinas, įgijo ir laikė B kategorijos šaudmenis, t.y. pistoletinius šovinius, užtaisytus guminėmis kulkomis, kurių (guminių kulkų) iššautų energija viršija 7,5 J, ir šie įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamasis V. B., be leidimo įgydamas ir laikydamas šaudmenis, neteisėtai disponavo šaudmenimis, t.y. jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo V. B. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nors kaltinamasis V. B. savo kaltę dėl neteisėtai įgytų ir laikytų šaudmenų pripažino visiškai, tačiau šio prisipažinimo dėl nusikaltimo padarymo teismas nelaiko kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes mano, kad kaltinamasis V. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką tik todėl, kad pas jį buvo rasti neteisėtai įgyti ir laikyti šaudmenys, be to, teismas mano, kad jis nesigaili dėl padaryto nusikaltimo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo V. B. asmenybę, kuris anksčiau buvo ne kartą trauktas baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn už įvairias nusikalstamas veikas ir administracinius teisės pažeidimus (T. 2., b.l. 107-114), todėl, teismo vertinimu, tikslinga paskirti kaltinamajam V. B. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamojo V. B. teistumas yra išnykęs, jis yra vedęs ir išlaiko mažametę dukrą (T. 2., b.l. 119), be to, dirba (užsiima individualia veikla), teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga kaltinamajam V. B. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, paskiriant jam BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl neteisėto disponavimo dujiniu pistoletu

Kaltinamasis V. B. buvo kaltinamas taip pat ir tuo, kad jis, 2014 m. vasario mėnesį, Gariūnų turgavietėje esančiame automobilių detalių kioske, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, laikė ir gabeno C kategorijos šaunamąjį ginklą: pramoninės gamybos pusiau automatinį dujinį pistoletą „ZORAKI MOD.914“, ant kurio rėmo kairiajame šone buvęs identifikacinis ginklo numeris panaikintas pašalinant metalo sluoksnį, ir kurį iki 2014 m. kovo 12 d. laikė savo automobilyje Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kol 2014 m. kovo 12 d., apie 22:30 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato patruliai A. K. (A. K.) ir I. O. (I. O.), sustabdę kaltinamojo V. B. vairuotą automobilį, ant automobilio priekinės keleivio pusės sėdynės rado ir paėmė nurodytą šaunamąjį ginklą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. B. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.              

Dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kaltinamasis V. B. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaltinamasis V. B., kaip minėta, teisiamajame posėdyje pripažino, kad 2014 metų pradžioje, Gariūnų turgavietėje, pas nepažįstamą jam asmenį, už 500 litų savigynai įsigijo dujinį pistoletą ir šovinių jam, kuriuos visą laiką laikė savo automobilyje, ir kuriuos 2014 m. kovo 12 d. iš jo paėmė policijos pareigūnai. Taip pat kaltinamasis V. B., duodamas parodymus teisme, teigė, kad tuo metu, kai jis įsigijo šį ginklą ir jį laikė savo automobilyje iki 2014 m. kovo 12 d., specialaus leidimo įsigyti ar laikyti tokios rūšies ginklus nereikėjo. Kad kaltinamojo V. B. vairuojamame automobilyje Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2014 m. kovo 12 d. buvo rastas ir paimtas dujinis pistoletas, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytojai A. K. (A. K.), nukentėjusysis E. M. (E. M.) ir liudytojas R. M. (R. M.).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistas, ištyręs jam pateiktą kaltinamojo V. B. vairuojamame automobilyje rastą ir paimtą pistoletą, 2015 m. vasario 5 d. pateikė išvadą (T. 1., b.l. 40-42), kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos (kilmės šalis – Turkija) pusiau automatinis dujinis pistoletas ZORAKI MOD.914, skirtas šaudyti 9 mm. kalibro (9 mm. P.A.K. tipo) dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais. Esant vamzdžio kanale išsuktai dalinei pertvarai (droseliui) šaudymui iš šio ginklo galima panaudoti ir 9 mm. kalibro (9 mm P.A. tipo) šovinius, užtaisytus guminėmis kulkomis. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, specialistas padarė išvadą, kad tirti pateiktas dujinis pistoletas yra C kategorijos šaunamasis ginklas.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2014 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XII-978 redakcija) 5 straipsnio 6 punktu, dujiniai pistoletai (revolveriai) priskiriami C kategorijai, o minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimus įsigyti A, B, C kategorijų ginklus, išduoda policijos įstaigos.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriaus specialistas R. Z. (R. Z.), duodamas paaiškinimus teisme, dėl pas kaltinamąjį V. B. rasto ir paimto ginklo, paaiškino, kad iki 2011-03-01 dujiniai pistoletai buvo priskiriami D kategorijai ir jam jokio leidimo nei įsigijimui, nei laikymui ar nešiojimui nereikėjo, tačiau, pasikeitus Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo redakcijai, nuo 2011-03-01 tokio tipo ginklas tapo C kategorijos ginklu, todėl dujinio pistoleto turėtojas privalėjo jį iki 2014 m. liepos 1 d. užregistruoti policijoje ir gauti atitinkamą leidimą. Atsižvelgiant į šį įstatyme numatytą terminą, iki 2014-07-01, asmuo turintis tokį ginklą, galėjo jį laikyti ir nešiotis be leidimo. Be to, specialistas R. Z. susipažinęs su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada dėl dujinio pistoleto pareiškė, kad tuo atveju, jeigu vamzdžio kanale nėra pertvaros (droselio), toks ginklas yra netinkamas šaudymui.

Kad specialistams pateiktame tirti dujiniame pistolete ZORAKI - MOD.914 nėra pertvaros, savo tarnybiniame pranešime nurodo ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus viršininkas S. B. (S. B., T. 1., b.l. 33) 

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį baudžiamojo atsakomybėn traukiamas tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Taigi, šiame įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik esant tam tikrai aplinkybei – leidimo neturėjimui, kai jis yra būtinas, ir tokio būtinojo leidimo neturėjimas nulemia BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų neteisėtumo požymį, todėl pagal 253 straipsnio 1 dalį asmuo neatsako, jeigu jis disponavo šaunamaisiais ginklais, kurių disponavimui specialus leidimas nereikalingas.

Šaunamųjų ginklų apyvartą Lietuvos Respublikoje reguliuoja specialus teisės aktas - Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, kuris numato ir leidimų (licencijų) šaunamiesiems ginklams išdavimo tvarką. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimais, dujinių pistoletų (revolverių), prie kurių yra priskiriamas ir kaltinamojo V. B. įsigytas ir laikytas revolveris, turėtojas privalėjo iki 2014 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka įregistruoti šaunamąjį ginklą ir gauti leidimą, o iki 2014 m. liepos 1 d. leidimas šios kategorijos šaunamiesiems ginklams nebuvo būtinas, todėl kaltinamasis V. B. negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu, kadangi jo veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, jis turi būti išteisintas, nes tuo metu, t.y. 2014 m. kovo 12 d., kai pas jį buvo rastas ir paimtas dujinis pistoletas, leidimas šios kategorijos šaunamiesiems ginklams nebuvo būtinas.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje

Kaltinamasis V. B. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. teigė, kad nužudymu jis niekam negrasino, o užpultas nukentėjusiojo E. M. (E. M.), kuris buvo su broliu ir draugais, kaltinamasis V. B. parodė jiems, kad turi dujinį pistoletą, taip norėdamas nutraukti jų neteisėtus veiksmus, ir kad jie paliktų kaltinamąjį ramybėje. Kaltinamojo V. B. teigimu, tą dieną, t.y. 2014 m. kovo 12 d., jis ėjo pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini), norėdamas išsiaiškinti, kodėl jos nuomininkas – nukentėjusysis E. M. grasino jo motinai susidorojimu. Palikęs savo automobilį ir pėsčias eidamas į motinos namus, jis išgirdo greitai atlekiantį automobilį. Kai automobilis privažiavo arčiau, jis pamatė, kad tai Škoda markės automobilis, kuriame sėdėjo penki asmenys, tarp jų nukentėjusysis E. M. su savo broliu ir dar trys nepažįstami jam asmenys. Kadangi visi Škoda markės automobilyje sėdėję asmenys buvo agresyviai nusiteikę ir apsiginklavę metalinėmis bei teleskopinėmis lazdomis, kaltinamasis V. B. nusprendė pasišalinti, todėl nubėgo ir atsisėdo į savo automobilį, tačiau nukentėjusysis E. M. su draugais jam išvažiuoti neleido ir apstoję automobilį pradėjo lazdomis daužyti kaltinamojo automobilį ir reikalauti, kad jis išliptų iš automobilio santykiams išsiaiškinti. Kaltinamasis V. B., norėdamas, kad jie atstotų nuo jo, iš automobilio daiktų dėžės išsitraukė dujinį pistoletą ir jį parodė E. M. su jo draugais. Pamatę ginklą, jie šiek tiek atsitraukė nuo automobilio, taip sudarydami galimybę kaltinamajam išvažiuoti. Tačiau nukentėjusysis E. M. su broliu ir kitais asmenimis taip pat greitai įsėdo į savo automobilį ir persekiodami vijosi kaltinamąjį V. B., sudarydami avarines situacijas ir keldami grėsmę aplinkiniams. Išvažiuodamas iš įvykio vietos dujinį pistoletą kaltinamasis pasidėjo ant savo automobilio priekinės keleivio sėdynės, kur jį ir rado jo automobilį sustabdę policijos pareigūnai. Kaltinamojo V. B. teigimu, konfliktai tarp jo motinos ir nukentėjusiojo E. M. kilo dėl to, kad kaltinamojo motina uždraudė E. M. jos namuose laikyti kontrabandines cigaretes, o kadangi jis (kaltinamasis) šiame konflikte palaikė savo motiną, jo santykiai su E. M. taip pat tapo įtempti.

Nukentėjusysis E. M. (E. M.) teisiamajame posėdyje parodė, kad 2014 m. kovo 12 d., apie 20:00 val. jam paskambino žmona E. M. ir pasakė, kad į jų nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio kaltinamojo V. B. motinai, duris, beldžiasi du vyrai, iš kurių vienas – nuomotojos sūnus V. B.. Nukentėjusiojo E. M. žmona telefonu jam paaiškino, kad V. B. grasina jai ginklu, todėl jis su savo broliu R. M. (R. M.) nusprendė nuvažiuoti namo pas žmoną į namus ir išsiaiškinti, kas vyksta. Privažiavę prie namo, jie pastebėjo du vyrus, iš kurių vienas buvo kaltinamasis V. B.. Pamatęs nukentėjusįjį E. M., kaltinamasis nubėgo prie savo automobilio ir įsėdo į jį. Nukentėjusysis E. M., norėdamas išsiaiškinti kas vyksta ir kodėl V. B. grasino jo žmonai, išlipo iš savo automobilio, ir priėjęs prie V. B. automobilio, pabeldė į lango stiklą. Tuo metu, kaltinamasis V. B. nuleido automobilio lango stiklą, ir iškišęs pro langą šaunamąjį ginklą, jį užtaisė ir nukreipęs ginklą į nukentėjusįjį E. M., pasakė, kad šaus. Nukentėjusysis  E. M., jo teigimu, labai išsigando, todėl pasitraukė nuo kaltinamojo automobilio ir kartu su broliu įsėdę į automobilį, paskambino policijai ir pranešė policijos pareigūnams apie tai, kad V. B. grasino jiems ginklu. Nukentėjusysis E. M. su broliu savo automobiliu važiavo paskui kaltinamojo automobilį ir policijos pareigūnams nuolat pranešinėjo apie automobilių judėjimo maršrutą. Vėliau policijos pareigūnai sustabdė kaltinamojo automobilį ir jame rado ginklą, kuriuo kaltinamasis V. B. grasinio nukentėjusiajam E. M.. Nukentėjusiojo E. M. tvirtinimu, tą dieną jie buvo tik dviese, t.y. jis ir brolis, daugiau jokių asmenų kartu su jais nebuvo ir įvykyje su kaltinamuoju V. B. nedalyvavo.

Liudytojas – nukentėjusiojo brolis – R. M. (R. M.) teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio dieną jam telefonu paskambino brolis E. M., kuris paprašė pagalbos, kadangi kaltinamasis V. B. grasina susidorojimu E. M. žmonai. Norėdamas padėti broliui, liudytojas R. M., į pagalbą dar pasikvietęs ir savo draugą A. V., nuvyko pas brolį. Jiems visiems trims – E. M., R. M. ir A. V. nuvykus prie nukentėjusiojo E. M. namų, jie pastebėjo į automobilį bėgantį kaltinamąjį V. B., kuris įsėdo į automobilį ir užsirakino automobilio duris. Norėdami su kaltinamuoju pasikalbėti, E. M. ir R. M. priėjo prie kaltinamojo V. B. automobilio, o A. V. liko sėdėti automobilyje. Tuo metu, kai E. M. ir R. M. prisiartino prie kaltinamojo V. B. automobilio ir stovėjo prie vairuotojo durelių, kaltinamasis išsitraukė pistoletą ir per automobilio lango stiklą nusitaikė į brolius M.. Pamatę ginklą, broliai M. nubėgo į jų laukusį automobilį ir paskambino policijai. Liudytojo R. M. teigimu, jis nematė, kad kaltinamasis į juos nukreiptą ginklą būtų užtaisęs ar pertrauktų pistoleto užraktą. Taip pat liudytojo R. M. tvirtinimu, nukreipdamas į juos ginklą, kaltinamasis V. B. jiems nieko nesakė, o jeigu ir sakė, tai nebuvo nieko girdėti, nes abiejų automobilių varikliai buvo užvesti, o kaltinamojo V. B. automobilio langų stiklai buvo pakelti (uždaryti).

Liudytoja – nukentėjusiojo E. M. sutuoktinė - E. M., duodama parodymus teisme, parodė, kad po konflikto su kaltinamojo V. B. motina, 2014 m. kovo 12 d. vakare, ji su kūdikiu buvo viena namuose, kai kažkas kumščiais pradėjo belstis į buto duris. Prie durų stovėjo nepažįstamas vyras, o namo savininkės sūnus – kaltinamasis V. B. stovėjo už namo kampo ir stebėjo aplinką.  Nepažįstamas vyriškis reikalavo, kad jos sutuoktinis E. M. išeitų su juo pasikalbėti. Nors liudytoja E. M. jam sakė, kad vyro nėra namuose, tačiau į tai vyriškis nereagavo ir toliau reikalavo, kad jos sutuoktinis išeitų pasikalbėti. Kadangi prie buto durų buvęs vyriškis elgėsi agresyviai, ji telefonu paskambino savo sutuoktiniui – nukentėjusiajam E. M. ir jam papasakojo kas vyksta namuose. Vėliau ji matė, kaip jos vyro automobilis įvažiavo į namo kiemą, tačiau greitai apsisuko ir vėl išvažiavo. Po kurio laiko jai paskambino sutuoktinis E. M. ir pasakė jai, kad kaltinamasis V. B. grasino jam ginklu ir apie tai jis pranešė policijai.

Teisiamajame posėdyje taip pat buvo apklausta liudytoja I. M., tačiau teismas konstatuoja, kad liudytoja I. M., duodama parodymus teisme, nepateikė jokių reikšmingų bylai aplinkybių arba duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, todėl teismas jos parodymų nelaiko įrodymais, ir priimdamas teismo nuosprendį, jais nesivadovauja.

Taigi, kaltinimas grasinimu nužudyti kaltinamajam V. B. iš esmės buvo grindžiamas nukentėjusiojo E. M. ir jo brolio bei sutuoktinės - liudytojų R. M. ir E. M. parodymais.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, t.y. įstatymuose yra įtvirtinta, jog apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta. Liudytojai R. M. ir E. M., kaip nukentėjusiojo E. M. brolis ir sutuoktinė, taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl vertinant nukentėjusiojo ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymus ir pripažįstant juos patikimais įrodymais, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo asmens ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl šių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

Nukentėjusiojo E. M. ir liudytojų R. M. bei E. M. parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, nes yra nenuoseklūs ir prieštaringi, tiek šiems asmenims nurodant konflikto kilimo priežastis, tiek duodant parodymus apie įvykyje dalyvavusių asmenų skaičių, grasinimo ginklu pobūdį, formą bei turinį, ir nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis, o kilusių abejonių teisiamojo posėdžio metu nėra galimybės pašalinti. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas nukentėjusiojo E. M. ir liudytojų R. M. bei E. M. parodymus laiko nepatikimais, ir mano, kad jie negali būti tinkamu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje, o vien šių asmenų parodymais negalima pagrįsti apkaltinamojo teismo nuosprendžio kaltinamojo V. B. atžvilgiu dėl grasinimo nužudyti.

Be to, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šis nusikaltimas pasireiškia tam tikra psichine prievarta, kuria siekiama paveikti kito žmogaus psichiką, keliant jam baimę arba palaikant jau esamą baimę, tačiau atsakomybė pagal šį įstatymą kyla ne už bet kokią psichinę prievartą, o tik už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą (sužaloti kūną), ir nusikaltimu laikomas tik konkretus (realus) grasinimas, t.y. pareikštas taip, kad nukentėjusiajam asmeniui yra aišku, jog tikrai grasinama jį nužudyti ar sunkiai sužaloti, ir kad toks grasinimas gali būti įvykdytas. Tačiau grasinimo nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą realumą rodo ne tik nukentėjusiojo asmens suvokimas, bet ir objektyviai egzistuojančios aplinkybės, apibūdinančios grasintojo veiksmus, jų formą ir pobūdį. Šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. B., pamatęs atvykusį nukentėjusįjį E. M. ne vieną, o su kitais (ar kitu) asmenimis, siekė išvengti kontakto su jais, todėl nubėgęs prie savo automobilio ir atsisėdęs į jį, automobilyje užsirakino, o E. M. pareikalavus išlipti iš automobilio, V. B. tai daryti atsisakė, ir parodė Ernestui bei R. M., kad jis turi pistoletą. Ar laikydamas rankose pistoletą, kaltinamasis V. B. dar ir žodžiu išreiškė kokį nors grasinimą nukentėjusiajam E. M. ar liudytojui R. M., neaišku, nes nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai šioje dalyje yra iš esmės prieštaringi. Vėliau, nukentėjusiajam E. M. ir liudytojui R. M. pasitraukus nuo kaltinamojo V. B. automobilio, kaltinamasis nesekė paskui Ernestą ir R. M., taip siekdamas parodyti savo ketinimų rimtumą, o atvirkščiai, iš įvykio vietos pasišalino, tuo tarpu, nukentėjusysis E. M. ir liudytojas R. M., nepaisydami, nukentėjusiojo E. M. teigimu, realaus grasinimo nužudymu, važiavo savo automobiliu sekdami paskui kaltinamojo V. B. vairuojamą automobilį. Atsižvelgdamas į nurodytų objektyvių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad ginklo demonstravimas šioje konkrečioje situacijoje, nelaikytinas grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, kadangi toks grasinimas nebuvo realus ir nebuvo pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir daro išvadą, kad kaltinamojo V. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl kaltinamasis V. B. turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių  

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam V. B. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį.

Nors ši baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajam V. B. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas turi būti atidėtas, vykdymo metu taikant tam tikrus apribojimus, todėl teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, mano, kad kaltinamajam paskirta kardomoji priemonės turi būti taikoma iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Pas kaltinamąjį V. B. paimtas dujinis C kategorijos šaunamasis ginklas, kuris yra saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje (T. 2., b.l. 97-98), turi būti grąžintas kaltinamajam V. B., tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis V. B. neturi įstatymais numatyto leidimo disponuoti šaunamaisiais ginklais, teismas mano, kad tikslinga šaunamojo ginklo grąžinimo klausimą pavesti spręsti įstatymais nustatyta tvarka teritoriniam policijos komisariatui, t.y. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o 13 (trylika) vienetų pistoleto šovinių, užtaisytų guminėmis kulkomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :                 

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje (dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis) ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio reikalavimais, V. B. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, įpareigojant V. B. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 71 straipsnyje, ir įpareigoti jį per šešis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokėti 10 (dešimties) MGL (376,60 € - trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomąją priemonę V. B. palikti tą pačią - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį, dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, V. B. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį V. B. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Klausimą dėl pas kaltinamąjį V. B. paimto dujinio C kategorijos šaunamojo ginklo, kuris yra saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, grąžinimo V. B., pavesti spręsti įstatymais nustatyta tvarka Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, o 13 (trylika) vienetų pistoleto šovinių, užtaisytų guminėmis kulkomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti. 

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                       Valdas Bugelevičius