Baudžiamoji byla Nr. 1-79-913/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-10576-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.;
(S)
2.3.6.4.6.; 2.10.2.7.

ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 19 d.
Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,
sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,
dalyvaujant prokurorei Ritai Čepienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), turintis 10 klasių išsilavinimą, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį. Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Kaltinamasis R. M. 2015 m. vasario 19 d. apie 15 val., viešoje vietoje – A. Baranausko aikštėje, esančioje Anykščiuose, įžūliai prikibo prie P. V. – smogė ne mažiau kaip vieną kartą kumščiu jam į veidą, tuo padarydamas P. V. veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių pabrinkimu, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką ir dėl chuliganiškų paskatų nežymiai sutrikdė P. V. sveikatą.
Kaltinamasis R. M. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai. Jis nurodė, kad tą dieną sutiko P., kuris jam iš senų laikų skambinėdavo ir sakydavo, kad sumuš. Trenkė jam į veidą, tada ėjo pas pusbrolį. Tai buvo šių metų vasario 15 d. Įvyko prie pėsčiųjų perėjos, einant link „Pegaso“ parduotuvės. Sutiko J. S. ir P. V., kažką pasakė jiems, tada trenkė P. į veidą, net nežino kiek smūgių, 4-5 smūgius į veidą. Buvo visiškai blaivas tuo metu. Motyvai tokio poelgio: jam skambinėjo, sakė sumuš, įkyrėjo, rašinėjo žinutes. Daug kartų skambino, nežino ko norėjo, skambino iš paslėpto numerio, pažino iš balso. Dabar pagalvojus, priežastis nebuvo rimta konfliktui. M., jo pusbrolis, buvęs kartu su juo, juos išskyrė. P. V. ir J. S. nuėjo link stoties, o jie link „Maximos“ parduotuvės. Po įvykio, po apklausos nukentėjusiojo klausė ko jis nori, atsakė, kad pinigų. Jis pinigų neturėjo, tada jam atrašė, kad susitiksim teisme. Dėl civilinio ieškinio, mano, kad nukentėjusysis prašo labai daug, kad 300 EUR pakanka atlyginti žalą. Jis sutinka žalą atlyginti, bet per ilgesnį laiką. Dirba miške medkirčiu. Dėl padaryto nusikaltimo dabar gailisi. Jeigu teismas skirtų viešuosius darbus, sutiktų juos atlikti.
Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Be kaltinamojo R. M. visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, liudytojų J. S. ir M. M. parodymais, specialisto išvada, vaizdo įrašu, kitais įrodymais, ištirtais BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nukentėjusysis P. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-02-19 apie 15 val. su drauge J. S. ėjo A. Baranausko aikšte nuo parduotuvės ,,Maxima‘‘ link autobusų stoties. Ties autobusų stotele jie prasilenkė su buvusiu J. S. draugu R. M. ir jo pusbroliu M. M.. Prasilenkiant, R. M. staiga prišoko prie jo ir, nieko neaiškindamas, be jokios priežasties, smogė jam ne mažiau kaip 10 kartų kumščiais į veidą (11-13 b.l.).
Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2015-02-19 apie 15 val. kartu su draugu P. V. A.Baranausko aikšte, esančia Anykščiuose, šaligatviu ėjo iš parduotuvės „Maxima“ į autobusų stotį. Kai priėjo A.Baranausko aikštėje esančią autobusų stotelę, pamatė, kad priešais juos ateina jos buvęs draugas R. M. su savo pusbroliu M. M.. Kai susilygino, R. M., nieko nepasakęs, nepaaiškinęs, be jokios priežasties pripuolė prie P. V. ir smogė jam kelis kartus kumščiais į galvą. Sudavęs smūgius P. V. į galvą, R. M. daugiau jo nemušė, nieko nesakęs nuėjo. M. M. P. V. nemušė, bet R. M. nuo P. V. lyg atitraukė. Netoli stotelės ir toliau aikštėje stovėjo žmonės, buvo šviesus paros metas, todėl jie turėjo matyti, kaip R. M. sumušė P. V. (23 b.l.).
Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu davė analogiškus parodymus kaip ir J. S. (24 b.l.).
Iš 2015-02-13 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Anykščiuose, A.Baranausko a. Įvykio vieta yra filmuojama policijos miesto stebėjimo vaizdo kamera (8 b.l.).
Iš 2015-02-26 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas – CD laikmena, kurioje įrašytas vaizdo įrašas – 2015-02-19 užfiksuotas vaizdo įrašas, kuriame matyti kaip jaunuolis, kaip nustatyta R. M., staiga puola prie P. V. ir smogia jam keletą kartų kumščiais į galvą (9 b.l.).
Iš 2015-03-16 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad P. V. nustatytas veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių pabrinkimu. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis. P. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (20 b.l.).
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam R. M. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi jis viešoje vietoje – miesto aikštėje, aplinkui esant žmonių, įžūliu elgesiu - suduodamas smūgius į veidą P. V., padarė jam veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių pabrinkimu, t.y. nežymiai sužalojo P. V. sveikatą demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. M. bausmę, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, neteistas, metų laikotarpyje administracine tvarka baustas (45-47 b.l.), psichiatro ir priklausomybės ligų dispanserinėje įskaitoje neįrašytas (40 b.l.), į tai, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir mano, kad jam skirtina bausmė – viešieji darbai (BK 46 str.).
Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę (BK 641 str. 2 d.), šiuo nuosprendžiu R. M. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Nukentėjusysis P. V. pareiškė civilinį ieškinį 600 EUR sumai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (16 b.l.). Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dėl šio nusikaltimo jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, jam iš ausies iškrito dovanoti du aukščiausio juvelyrinio plieno auskarai, kurių neberado, ir kurių vertė 20 eurų, be to, jam skaudėjo sumuštą veidą, todėl jis turėjo pirkti vaistus nuo skausmo, nuo sumušimų, kurie jam kainavo 30 eurų. Todėl patirtą turtinę žalą vertina 50 eurų suma. Dėl sumušimo viešoje vietoje patyrė ir fizinę, ir moralinę žalą – jam skaudėjo, nuo patirtų sužalojimų ir dabar skauda galvą, jis buvo pažemintas, patyrė didelių nepatogumų, nes dėl mėlynių veide negalėjo rodytis viešumoje, apie savaitę nėjo į mokyklą. Neturtinę žalą vertina 550 EUR suma.
Pagal civilinį įstatymą turtinė žala – tai asmens turto netekimas arba sugadinimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
BPK 109 straipsnis nustato, kad kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Kartu su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių jo patirtos turtinės žalos dydį. Ieškinyje yra nurodyta, jog buvo perkami vaistai, tačiau nėra pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (vaistų įsigijimo čekiai). Prarasti auskarai, kurie civiliniame ieškinyje įvertinti 20 EUR suma, kaip nurodo pats nukentėjusysis jam buvo dovanoti, tačiau prašant atlyginti prarasto daikto vertę turėtų būti pateikti įrodymai, kurie leistų nors preliminarai įvertinti prarasto daikto kainą, o tai šiuo atveju nėra padaryta, t.y. nėra pateikta palyginamųjų pavyzdžių iš parduotuvės ar internetinės parduotuvės, kiek gali kainuoti tokie auskarai, kokius prarado nukentėjusysis. Todėl teismo vertinimu civilinis ieškinys dėl reikalavimo atlyginti jam nusikaltimu padarytą turtinę žalą yra neįrodytas, todėl šioje dalyje atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).
Nukentėjusiojo P. V. pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl 550 EUR neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šią žalą įvertina teismas, vadovaudamasis BPK 115 str. 1 d. bei CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
P. V. tyčiniu smurtiniu nesunkiu nusikaltimu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, todėl jis pagrįstai reikalauja neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo, jo reikalavimai atitinka realias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, tačiau teismas sprendžia, kad nurodytas neturtinės žalos dydis yra aiškiai ir neproporcingai per didelis. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, būtina siekti ir nukentėjusiojo bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros. Būtina pabrėžti ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimas - ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam P. V. neturtinė žala buvo padaryta tyčiniu nesunkiu smurtiniu nusikaltimu, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl kurio jis nebuvo hospitalizuotas ir tik savaitę negalėjo eiti į mokyklą, sužalojimas nesukėlė didelių ilgalaikių neigiamų pasekmių, todėl, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, P. V. iš R. M. priteistini 200 EUR neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Vadovaudamasis BPK 297-303 str., teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 6 mėn. (šešiems mėnesiams) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 641 str. 1 d., 2 d., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę 4 mėn. (keturis mėnesius) viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui.
R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiojo P. V. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti P. V. iš R. M. 200 EUR (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.
Teisėja (parašas)
Nuorašas tikras:
Teisėja Jolanta Gasparavičienė