Civilinė byla Nr. e2-157-370/2025

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01035-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Soderus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta bankroto byla civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Deltaco Baltic“, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Telcopro“ ir Bulgarijos bendrovės „MTX Trade Ltd“ pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Soderus“, trečiasis asmuo UAB „Finansų valdymo sistemos“,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Deltaco Baltic“ (toliau – ir ieškovė 1) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Soderus“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė). Ieškovė 1 nurodė, kad UAB „Soderus“ turi jai neįvykdytą įsipareigojimą (303 262,98 Eur), kylantį iš distribucijos sutarties Nr. DEL23‘19-08, skola priteista įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Atsakovė teismų sprendimų nevykdo, į ieškovės 1 raginimą skolą sumokėti nereaguoja. Ieškovės 1 duomenimis, dėl skolų išieškojimo iš atsakovės turto yra vykdomos septynios vykdomosios bylos, kuriose bendra išieškoma suma yra 418 626,08 Eur, atsakovės banko sąskaitose lėšų nėra, antstolis neranda atsakovei priklausančio turto, kuris galėtų būti panaudotas grąžinti skolas. Ieškovė 1 nurodė, kad atsakovės Juridinių asmenų registrui pateikti finansinės atskaitomybės duomenys leidžia daryti išvadą, jog atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

2.       Ieškovė bankrutuojanti UAB „Telcopro“ (toliau – ir ieškovė 2) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Soderus“. Ieškovė prašymą grindė aplinkybėmis, kad 2023 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė 2 ir atsakovė sudarė tarpusavio skolų suderinimo aktą, pagal kurį atsakovė pripažino 100 216,73 Eur skolą. Vadovaujantis 2023 m. lapkričio 10 d. susitarimu ieškovės 2 ir atsakovė sutarė, kad atsakovė mokės kiekvieną mėnesį po 7 015,48 Eur. Atsakovė atliko 3 mokėjimus, liko skolinga 77 170,29 Eur. Ieškovės 2 vertinimu, atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

3.       Ieškovė Bulgarijos bendrovė „MTX Trade Ltd“ (toliau – ir ieškovė 3) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Soderus“. Ieškovė 3 prašymą grindė 2024 m. vasario 14 d. susitarimu dėl skolos pripažinimo ir jos mokėjimo, kuriuo atsakovė pripažino skolą ir numatė jos grąžinimo tvarką bei terminus, taip pat įsipareigojo ieškovei 3 sumokėti 3 863,00 Eur palūkanas iki 2024 m. rugsėjo 25 d. Ieškovės 3 teigimu, atsakovė atliko tik 2 mokėjimus (12 526 Eur (2024 m. balandžio 3 d.) ir 12 000 Eur (2024 m. gegužės 7 d.). Kadangi atsakovė neatliko pagal susitarimą trečio mokėjimo iki 2024 m. gegužės 25 d., susitarimo 1.2 papunkčio pagrindu jai atsirado pareiga 2024 m. gegužės 26 d. sumokėti: visą likusią skolą (48 000 Eur), palūkanas (3 863 Eur), 2 500 Eur baudą. Be to, atsakovė turi pareigą mokėti susitarime numatytus delspinigius, kurie sudaro 7 950 Eur. Taigi bendra skolos suma – 62 313 Eur. Ieškovė 3 nurodė, kad atsakovė yra nemoki, todėl jai keltina bankroto byla.

4.       Atsakovė UAB „Soderus“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „Soderus“.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovei terminas pateikti atsiliepimą į pareiškimą buvo pratęstas du kartus, be to, atsakovė pripažįsta, jog ji turi visus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau teismui jų neteikia dėl sudėtingo dokumentų apdorojimo proceso. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovė turi ir gali pateikti teismui buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau sąmoningai jų neteikia, todėl atmetė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą.

7.       Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi, Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovė turi registruotą vieną transporto priemonę, kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas.

8.       Teismas, įvertinęs Juridinių asmenų registrui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus už 2023 metus, nustatė, kad bendrovės turto vertė sudarė 3 711 442 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 3 043 463 Eur. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors atsakovės 2023 metais finansiniai įsipareigojimai neviršijo turto vertės, tačiau akcentavo, jog atsakovė nepateikė įrodymų, leidžiančių vertinti, kad atsakovė turi realaus turto.

9.       Teismo nutartyje pažymėta, kad antstolis vykdo 19 vykdomųjų bylų dėl išieškojimo iš atsakovės turto, tačiau piniginių lėšų atsakovės sąskaitose nėra, taip pat nenustatytas materialusis turtas, iš kurio būtų galimybė išieškoti skolas.

10.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų dydį ieškovėms, taip pat 14 728,61 Eur skolą valstybės biudžetui, vykdomus išieškojimus iš atsakovės turto, tai, kad atsakovė nepateikė duomenų apie realų turtą, galimybę atsiskaityti su kreditoriais, padarė išvadą, kad atsakovė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių, be to, nėra pateikti duomenys apie vykdomą ūkinę komercinę veiklą, leidžiančią įvykdyti prievoles ateityje. Teismas konstatavo, kad yra pagrindas atsakovei UAB „Soderus“ iškelti bankroto bylą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

11.       Atsakovė UAB „Soderus“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Tam, kad gauti išvestinius buhalterinės apskaitos dokumentus, būtina susisteminti, pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus. Atsakovė disponuoja tik pirminiais apskaitos dokumentais, o suvestiniai duomenys iki pat 2024 m. liepos mėn. yra UAB „Finansų valdymo sistemos“ buhalterinės apskaitos programoje. Atsakovė nuo 2024 m. spalio mėn. dėjo pastangas, kad dokumentai būtų teismui pateikti, tačiau iki šiol turėdama tik pirminius buhalterinės apskaitos duomenis objektyviai negalėjo nustatytais terminais pateikti išvestinių duomenų.

11.2.                      Tai, kad teismas atsakovei pratęsė terminą pateikti atsiliepimą ir jos finansinę padėtį pagrindžiančius dokumentus vieną kartą, nereiškia, jog teismas to negalėjo padaryti antrą kartą.

11.3.                      UAB „Finansų valdymo sistemos“ nesuteikė prieigos prie buhalterinėje apskaitos programoje esančių duomenų bei neleido jų pasiimti reikalaujant pirmiau atsiskaityti.

11.4.                      Teismas iškėlė bankroto bylą nesuteikęs atsakovei realios galimybės pateikti aktualius finansinius duomenis, kreditorių ir debitorių sąrašus, kurie yra esminiai vertinant įmonės mokumą.

12.       Ieškovė UAB „Deltaco Baltic“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Atsakovė atskirajame skunde neginčija aplinkybių, kad ji sistemiškai ir jau ilgą laiką neatsiskaito su savo kreditoriais, turi įsipareigojimų už ne mažiau nei 781 480,10 Eur, neturi turto, iš kurio būtų galima išieškoti, nebevykdo veiklos.

12.2.                      Atsakovė neįrodė, kad yra moki ir turi realią galimybę atsiskaityti su kreditoriais.

12.3.                      Atsakovė ne tik turi pirminius apskaitos dokumentus, kurių pakanka pateikti atsiliepimą ir pagrįsti mokumą, tačiau atsakovei yra žinoma, kur yra jos turtas, į kurį galėtų būti nukreipti reikalavimai. Atsakovė nepaneigė byloje esančių įrodymų, patvirtinančių jos nemokumą, taip pat nenurodė informacijos, kur galima atrasti atsakovės turtą, į kurį būtų galima nukreipti reikalavimų vykdymą.

13.       Ieškovė Bulgarijos bendrovė „MTX Trade Ltd“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos mokumą.

13.2.                      Atsakovės vadovas turi pareigą žinoti bendrovės finansinę padėtį, tinkamai tvarkyti buhalterinės apskaitos dokumentus.

13.3.                      UAB „Finansų valdymo sistemos“ atsakovei teikė tik buhalterinės apskaitos programos nuomos paslaugas, tačiau buhalterinės apskaitos nevedė.

13.4.                      Teismas pagrįstai atsisakė pratęsti terminą atsiliepimui bei informacijai pateikti, atidėti teismo posėdį, kadangi teisės aktai reikalauja operatyviai spręsti klausimą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

14.       Trečiasis asmuo UAB „Finansų valdymo sistemos“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      UAB „Finansų valdymo sistemos“ su atsakove 2023 m. sausio 4 d. sudarė kompiuterinių buhalterinės apskaitos programų nuomos sutartį Nr. DBFV222-1202/SDR1, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo laikinai už mokestį savo serveryje nuomoti programinę įrangą, o atsakovė įgijo teises laikinai naudotis minėta programine įranga už sutartą mokestį. Taigi, trečiasis asmuo nuo 2023 m. sausio 4 d. iki 2024 m. liepos mėn. teikė tik buhalterinės apskaitos programos nuomos (be ne buhalterinės apskaitos tvarkymo / vedimo) paslaugas.

14.2.                      Atsakovė disponuoja visais buhalterinės apskaitos bei finansiniais duomenimis. Atsakovė neneigia, kad jos dispozicijoje yra visi pirminiai įmonės finansiniai dokumentai nuo įmonės veiklos pradžios, t. y. nuo 2015 m.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria konstatavus atsakovės nemokumą, jai iškelta bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl (ne)įtraukimo trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į bylą

17.       Pareiškėja UAB „ALD Automotive“ 2025 m. sausio 21 d. teismui pateikė prašymą įtraukti ją į bylą trečiojo asmens statusu. Pareiškėja nurodė, kad ji turi reikalavimo teisę į atsakovę, todėl ji turi suinteresuotumą byloje.

18.       Bankroto bylos teisme nagrinėjamos CPK nustatyta tvarka, išskyrus išimtis, nustatytas kituose įstatymuose (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagrindinius įmonių nemokumo klausimus reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), todėl CPK normos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo normoms, reglamentuojančioms bankroto procesą.

19.       JANĮ 19 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuo pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo priėmimo dienos kreditoriai laikomi turinčiais teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi teisę kreiptis į teismą su prašymu įtraukti juos į bylą trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Kartu su prašymu turi būti pateikti kreditoriaus reikalavimo teisę juridiniam asmeniui patvirtinantys įrodymai.

20.       Pacituotoje JANĮ 19 straipsnio 4 dalies teisės normoje tiesiogiai nėra nurodytas momentas iki kada kreditorius gali įstoti į nemokumo bylos procesą trečiuoju asmeniu, todėl taikytinas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą byloje, jų procesines teises ir pareigas bei įtraukimo į bylą procesines taisykles reglamentuojantis CPK 47 straipsnis.

21.       CPK 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo arba atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

22.       Taigi, tretieji asmenys į bylą gali įstoti iki baigiamųjų kalbų pradžios. Nagrinėjamu atveju nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo klausimas pirmosios instancijos teisme jau išnagrinėtas, priimta nutartis, pateiktas atskirasis skundas, kurio pagrindu pradėtas apeliacinis procesas, todėl trečiojo asmens įtraukimas į bylą apeliacinės instancijos teisme nėra galimas (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Akcentuotina, kad pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog ji neturėjo galimybės į bylą įstoti trečiuoju asmeniu pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju įtraukus trečiąjį asmenį į bylą jam turėtų būti sudaryta galimybė pasisakyti dėl bendrovės (ne)mokumo, teikti įrodymus (CPK 42 straipsnis), tačiau apeliacine tvarka byla nagrinėjama tik pagal atskirojo skundo ribas, todėl trečiojo asmens įtraukimas ir sudarymas galimybės jam pasisakyti bei teikti įrodymus dėl bendrovės (ne)mokumo apeliacinės instancijos teisme neatitiktų bylos nagrinėjimo ribų, taip pat apeliacinio proceso tikslo ir draudimo pakartoti visą bylos nagrinėjimo iš esmės procesą iš naujo (CPK 320, 338 straipsniai). Pareiškėjai išaiškintina, kad ji bankroto proceso metu turi teisę reikšti finansinį reikalavimą atsakovei, kreiptis dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą su turimu finansiniu reikalavimu ir tokiu būdu dalyvauti atsakovės bankroto byloje kaip jos kreditorė. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos prašymą atmeta.

Dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų

23.       JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Taigi nemokumo būsenai konstatuoti yra būtinas bent vienas iš nurodytų elementų: 1) negalėjimas laiku įvykdyti turtinių prievolių; 2) juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

24.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal JANĮ 2 straipsnio 7 dalies formuluotę, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, būtina vertinti dvi alternatyvias sąlygas: pirma, ar juridinis asmuo (atsakovas) negali laiku vykdyti turtinių prievolių (likvidumo testas); antra, ar juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (balanso testas). Tai reiškia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą juridinio asmens nemokumas nustatomas taikant balanso testą kartu su likvidumo testu. Pagal balanso testą nustatoma, ar turto pakaktų padengti skolininko įsipareigojimams, įskaitant ir tuos, kurių terminai dar nėra suėję, o likvidumo testas skirtas patikrinti, ar skolininkas laiku vykdo savo prievoles. Sprendžiant dėl bendrovės nemokumo, yra svarbu nustatyti viso turto ir visų turimų skolų, o ne tik pradelstų, santykį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-124-407/2022).

25.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė yra nemoki. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentų (balanso) duomenis, padarė išvadą, kad atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 3 043 463 Eur, o įmonės turto vertė yra 3 711 442 Eur (iš jo 2 141 714 Eur trumpalaikis turtas). Teismas nustatė, kad Nekilnojamojo registro duomenimis, atsakovė registruoto nekilnojamojo turto neturi. Be to, atsakovė laiku nevykdo prievolių valstybės biudžetui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė turi 14 728,61 Eur skolą valstybės biudžetui. Taip pat nustatyta, kad iš atsakovės turto išieškojimas vykdomas 19–oje vykdomųjų bylų. Į bylą nėra pateikti įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, kad atsakovė vykdo veiklą, gauna pajamas ir iš jų turi realią galimybė vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Konstatuotina, kad atsakovė nepaneigė fakto, jog ji yra nemoki, jos finansiniai sunkumai yra tęstinio pobūdžio, ji ilgą laiką negali vykdyti finansinių įsipareigojimų.

26.       Bankrotas yra kraštutinė nemokumo problemų sprendimo priemonė ir gali būti taikomas tik tuo atveju, kai mokumo problemų neįmanoma išspręsti kitu būdu. Todėl kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra ne tik pašalinti nemokią įmonę iš rinkos ir taip užtikrinti rinkos stabilumą bei skatinti ekonominį kilimą, bet ir, konstatavus bendrovės nemokumą, greičiau apsaugoti nemokios bendrovės kreditorių ir pačios bendrovės interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-680-241/2020).

27.       Apeliantė iš esmės atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesuteikė atsakovei realios galimybės pateikti aktualius finansinius duomenis. Apeliantės teigimu, UAB „Finansų valdymo sistemos“ nesuteikė prieigos prie buhalterinėje apskaitos programoje esančių išvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl atsakovei, disponuojančiai tik pirminiais apskaitos dokumentais, turėjo būti sudaryta galimybė juos susisteminti ir pateikti į bylą.

28.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus, susijusius su įrodymu rinkimu, tačiau sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti savo mokumą, t. y. paneigti nemokumą. Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018; 2022 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-450/2022).

29.       Taigi, sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

30.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovei 2024 m. rugsėjo 30 d. rezoliucija terminą atsiliepimui ir įrodymams (be kita ko, mokumą pagrindžiantiems dokumentams) pateikti pratęsė iki 2024 m. spalio 21 d. Taip pat nustatyta, kad atsakovė 2024 m. spalio 11 d. pateikė antrą prašymą pratęsti procesinį terminą atsiliepimui ir įrodymams pateikti. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. spalio 14 d. nutartimi tenkino atsakovės prašymą ir terminą pateikti atsiliepimą bei įrodymus pratęsė iki 2024 m. lapkričio 22 d., be to, paskirtą teismo posėdį dėl bankroto bylos iškėlimo perkėlė iš 2024 m. spalio 22 d. 9:30 val. į 2024 m. lapkričio 28 d. 9:30 val. Kaip matyti, atsakovė teismo nustatytu terminu įrodymų, kurie pagrįstų bendrovės mokumą bei vykdomą veiklą ir galimybę atsiskaityti su kreditoriais, nepateikė. Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas sudarė galimybę atsakovei pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos mokumą, tęsė procesinį terminą minėtiems procesiniams veiksmams atlikti, perkėlė paskirtą teismo posėdį, tačiau atsakovė pareigos pagrįsti mokumą neįvykdė, nors atskirajame skunde pripažįsta, jog disponuoja pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais.

31.       Pažymėtina, kad būtent bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai organizuoti finansinę apskaitą, bendrovės vadovo pareiga rūpintis jo vadovaujamos bendrovės finansine atskaitomybe nustatyta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad UAB „Finansų valdymo sistemos“, kuri, kaip nurodė atsiliepime į atskirajį skundą, atsakovei teikė tik buhalterinės apskaitos programos nuomos paslaugas, nėra ir negali būti atsakinga už tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir duomenų pateikimą teismui. Procesinę pareigą pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos mokumą (pakankamą finansinę padėtį) turėjo atsakovė (jos vadovas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju apeliantė įrodymų, pagrindžiančių, jog ji turi turto, kuris yra likvidus ir gali būti skirtas įsipareigojimų vykdymui, taip pat įrodymų apie turimo turto realumą ir tikrąją vertę nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

32.       Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių, kad įmonė vykdo veiklą ir jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad apeliantė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia įsiskolinimus kreditoriams. Nurodytina ir tai, kad įmonė jau pakankamai ilgą laiką, t. y. nuo 2024 m. pradžios, nevykdo prievolių ir turi įsiskolinimų kreditoriams bei valstybės biudžetui, o tai leidžia daryti išvadą, jog bendrovės finansiniai sunkumai nėra laikini. Kadangi apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu, nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jos mokumą, konstatuotina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus duomenis, iš kurių buvo galima spręsti, kad apeliantė yra nemoki (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymo ir stabilizuoti finansinės padėties.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

33.       Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, taip pat nepažeidė proceso teisės normų, pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą ir iškėlė atsakovei bankroto bylą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

34.       Netenkinus atskirojo skundo, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo UAB „Finansų valdymo sistemos“ pateikė prašymą priteisti 350 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus.

35.       Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį yra nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

36.       Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens išlaidos už advokato teisinę pagalbą buvo patirtos 2024 m. gruodžio mėn., vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2024 m. II ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 196,40 Eur. Rekomendacijų 8.16 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į atskirąjį skundą taikytinas 0,4 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudaro 878,56 Eur (2 196,40 Eur x 0,4). Taigi, šiuo atveju trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą yra mažesnės, negu galima priteisti pagal Rekomendacijas. Atsižvelgiant į tai, trečiajam asmeniui UAB „Finansų valdymo sistemos“ iš atsakovės UAB „Soderus“ priteisiama 350 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ALD Automotive“ prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Finansų valdymo sistemos“, juridinio asmens kodas 123619023, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Soderus“, juridinio asmens kodas 304148049, 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                        Danguolė Martinavičienė