Baudžiamoji byla Nr. 1A-1057-332/2013
Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00249-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.;1.1.10.1.; .2.14.5.2.; 1.2.14.5.1.; 2.1.7.; 2.1.7.4.; 2.3.6.3.; 2.4.; 2.4.6.; 2.4.7.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,
sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,
dalyvaujant prokurorei Gitanai Mačiulienei,
gynėjams advokatams Lionei Musteikienei, Stanislavai Šulcaitei,
nuteistajam M. M.,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. B. ir M. M. apeliacinius skundus dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-08-16 nuosprendžio, kuriuo:
M. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66, 65 str. į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2013-08-14 iki 2013-08-15.
Laisvės atėmimo bausmę M. M. paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – nuo 2013-08-16.
S. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 182 str. 1 d. 10 MGL (vieno tūkstančio trijų šimtų litų) bauda.
Iš M. M. ir S. B. priteista solidariai 600 (šešis šimtus) litų turtinės žalos atlyginimo V. I..
Iš M. M. ir S. B. priteista po 4,78 Lt proceso išlaidų į valstybės biudžetą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė:
M. M. ir S. B. nuteisti už tai, kad 2012 m. balandžio 30 d., apie 17 val., veikdami bendrininkų grupėje su A. L. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turint tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, nenustatytam bendrininkui paskambinus telefonu, kurio abonento numeris ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, V. I. į telefoną, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini), prisistačius policijos pareigūnu ir paaiškinus, kad jos dukra sužalojo vaiką, dėl ko yra kalta ir, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės, pareikalavo sumokėti nukentėjusiam vaikui 17000 litų, juos perduodant atvykstančiam į namus asmeniui, po ko S. B. M. M. ir A. L. nuvežus automobiliu į (duomenys neskelbtini), A. L. nuvyko į (duomenys neskelbtini) esančius V. I. namus, kur jis iš nukentėjusiosios paėmė 600 litų ir vėliau juos perdavė M. M. ir S. B., tokiu būdu apgaule užvaldė svetimą turtą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. M. prašo jį išteisinti, nes nepadarė nusikaltimo dėl kurio yra nuteistas. Nurodo, kad S. B. vežė A. L. atsiimti skolos, o jis, palaikydamas kompaniją draugui, kartu važiavo, tačiau jokio nusikaltimo nedarė. Apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji pirštu parodė į A. L. ir pasakė, kad tas asmuo padarė nusikaltimą, o jo, kaip nurodė nukentėjusioji, nepažįsta. Teigia, kad jis nusikaltimo nepadarė ir yra nepagrįstai nuteistas.
Taip pat apeliantas prašo, jeigu teismas manys, jog jis padarė nusikalstamą veiką, skirti jam švelnesnę bausmę ir bausmės vykdymą atidėti.
Apeliaciniu skundu nuteistoji S. B. prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-08-16 nuosprendį ir ją išteisinti, baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti nesant baudžiamojo nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. l d., sudėties.
Skunde nurodo, kad byloje apklaustų asmenų parodymai yra nenuoseklūs, vieni kitų nepapildo, o tik klaidina, todėl turėtų būti vertinami jos naudai. Nuosprendis yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas, nes jos dalyvavimas darant nusikaltimą neįrodytas. Nurodo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis pagrįstas prielaidomis ir prieštaringais parodymais. Teigia, kad teismas priimdamas nuosprendį padarė esminių Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų pažeidimų, kurie sukliudė teismui priimti teisingą sprendimą.
Teismo posėdyje nuteistasis M. M., jo gynėja, nuteistosios S. B. gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų M. M. ir S. B. apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai M. M. ir S. B. nuteisė pagal BK 182 str. 2 d., todėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013-08-16 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Nuteistieji S. B. ir M. M. savo apeliaciniuose skunduose neigia padarę nusikalstamas veikas, kurių padarymu buvo pripažinti kaltais ir nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Ginčydami savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, apeliantai iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad sprendžiant S. B. ir M. M. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą bei pagrįstą nuosprendį, padaryta nebuvo. S. B. ir M. M. kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis, kurie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas Lietuvos Respublikos BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, vertino visus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus – pačių nuteistųjų S. B., M. M., nukentėjusiosios V. I. parodymus, A. L. tyrimo metu duotus ir teisiamojo posėdžio metu pagarsintus parodymus, kitus rašytinius įrodymus – nukentėjusiosios V. I. 2012-05-01 protokolą – pareiškimą, kuriame V. I. nurodė, kad jai 2012-04-30, apie 17 val. į laidinį telefoną paskambino vyras, kuris prisistatė ir paaiškino, kad jos dukra guli ligoninėje ir jai reikia pinigų, 17000 Lt, davė pasikalbėti su dukra, po pokalbio telefonu, apie 18 val. paskambino į duris, prisistatė, jog yra policininkas ir jis nuveš jos dukrai pinigus, jai atidarius duris įėjo vyriškis civiliai apsirengęs, ji jam pinigų nedavė, tada vyriškis išplėšė iš jos rankų turėtus 600 Lt ir pasišalino iš buto, 2012-05-01 įvykio vietos apžiūros protokolą, 2012-05-01 daiktų apžiūros protokolą, 2012-05-11 įtariamojo A. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolą – ir padarė pagrįstą išvadą, kad S. B. ir M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Apeliantai savo skunduose nenurodė jokių naujų duomenų, kurių būtų netyręs ar neaptaręs savo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas išdėstė teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės, nurodė, kokiais įrodymais ir kodėl jais remiasi, o kitus atmeta. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir dėl jų skundžiamame nuosprendyje pateikdamas išvadas ir motyvus apie S. B. ir M. M. inkriminuoto nusikaltimo kvalifikaciją, Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. nuostatų nepažeidė, skundžiamas nuosprendis savo turiniu ir forma atitinka nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus. Nepagrįstai S. B. ir M. M. skunduose teigia, kad nuosprendis yra nepagrįstas konkrečiais įrodymais, galimai patvirtinančiais, kad jie įvykdė nusikaltimą, už kurį yra nuteisti. Kadangi pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, nuteistųjų S. B. ir M. M. nesutikimas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes pirmosios instancijos teismo sprendimas motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šioje byloje nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas vadovautųsi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertintų šališkai, ignoruotų kokias nors svarbias bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytu įrodymų vertinimu sutinka visiškai. Visuma byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų patvirtina tiek S. B., tiek M. M. kaltę padarius Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, todėl skundžiamas nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, teismo padarytos išvados dėl nuteistųjų kaltės yra motyvuotos, nusikalstama veika teisingai kvalifikuota. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir S. B., M. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. išteisinti, kaip prašoma apeliaciniuose skunduose.
Nuteistasis M. M. apeliaciniu skundu prašo skirti jam švelnesnę bausmę ir bausmės vykdymą atidėti.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam M. M. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismas M. M. atsakomybe lengvinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 1 p.).
M. M. nusikalstamą veiką padarė būdamas 4 kartus teistas, nusikalstamą veiką padarė neatlikęs bausmės už ankstesnius nusikaltimus, teistumas neišnykęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus M. M. už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. M. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta, todėl dar labiau švelninti M. M. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų, jeigu teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgus į anksčiau minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į M. M. ankstesnius teistumus ir jam taikytas bausmes, akivaizdu, kad anksčiau jam paskirtomis švelnesnėmis bausmėmis bei taikytu bausmės vykdymo atidėjimu (Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-09-16 nuosprendis) Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naują nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis M. M. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, jog Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
nuteistųjų S. B. ir M. M. apeliacinius skundus atmesti.
Kolegijos pirmininkas Raimundas Jurgaitis
Teisėjai Zigmas Kavaliauskas
Vidmantas Mylė