Civilinė byla Nr. e2A-1932-912/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13979-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2; 1.3.2.9; 1.3.9; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. 2020 m. spalio 13 d. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovui UAB ,,Salvijus ir partneriai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė, nesutikdama su Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu darbo byloje, prašė teismo: 1) panaikinti nurodytą DGK sprendimą; 2) pripažinti ieškovės atleidimą iš darbo neteisėtu; 3) grąžinti ieškovę į verslo plėtros ir projekto vadovo pareigas; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad nuo rugpjūčio 7 d. iki 2020 m. sausio 15 d. dirbo atsakovės įmonėje verslo ir projektų vadove. Atsakovės direktorius S. J. ne kartą darbo metu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Jis ūmaus, agresyvaus būdo, dėl nesugebėjimo suvaldyti įmonės veiklos procesų darbuotojai šioje įmonėje ilgai neišdirba. 2020 m. sausio mėn. pradžioje dėl šios priežasties išėjo daug atsakovės darbuotojų. Ieškovė 2020 m. sausio 5 d. pareiškė pretenzijas atsakovės direktoriui, nes jis priima dirbti darbuotojus, nesudaręs su jais darbo sutarčių. Ieškovės duomenimis, Valstybinė darbo inspekcija atlieka įmonės patikrinimą dėl nelegalaus darbo. Atsakovės vadovas 2020 m. sausio 15 d. atsiuntė ieškovei elektroninio ryšio priemonėmis 2020 m. sausio 14 d. aktą, kuriame nurodyta, jog ieškovė už tariamas pravaikštas 2020 m. sausio 8, 9, 10 ir 13 d. atleidžiama iš darbo pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Ieškovė teigia, kad pravaikštų nebuvo, ji iš darbo atleista be teisinio pagrindo, pažeidus įstatymuose nustatytą tvarką, nes darbdavė nepaprašė pasiaiškinti raštu. Ieškovė nurodo, kad darbdavė jai žodžiu leido neateiti į darbą nurodytomis dienomis, ji faktiškai ir neturėjo dirbti 2020 m. sausio 8, 9 ir 10 d., nes tai buvo jos poilsio dienos. Atsakovės vadovas 2020 m. sausio 14 d. akte nurodo neteisingas aplinkybes, kad darbo grafikas su ieškove iš anksto suderintas ir ji faktiškai turėjo dirbti pirmiau nurodytomis dienomis. Ieškovė negavo tokio grafiko, nebuvo su juo supažindinta raštu. Atsakovės vadovas naudojo fizinį smurtą – darbo metu smaugė ieškovę kitų darbuotojų akivaizdoje. Dėl to ieškovė kreipėsi į policiją, pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Ieškovė 2020 m. sausio 13 d. dalyvavo teismo medicinos ekspertizėje, buvo nustatinėjamas jai sukeltų sužalojimų mastas bei pobūdis. Apie tai ieškovė informavo atsakovės vadovą telefono žinute. Po teismo medicinos ekspertizės ieškovė tą pačią dieną grįžo į darbą, todėl atsakovė šią dieną nepagrįstai vertina kaip pravaikštą. Tai, kad ieškovė atvyko į darbą vėliau negu įprasta, atsakovė neturėjo teisės nutraukti darbo sutarties be įspėjimo.

3.       Atsakovė prašė atmesti ieškinį, nurodė, kad, atleisdama ieškovę iš darbo, nepadarė pažeidimų, turėjo pagrindą atleisti ieškovę iš darbo, nes tai nebuvo vienintelis atvejis, kai ji neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, tai lėmė pasitikėjimo ja praradimą. Nurodytu laiku ieškovė neatvyko į darbą, nors žinojo, kada turi būti darbe. Ieškovė supažindinta su darbo grafiku, nenurodė neatvykimo priežasčių, tik vėliau parašė, kad serga, bet, paprašius pateikti nedarbingumo lapelį, jo nepateikė. Atsakovė pripažino, kad nepareikalavo raštu pasiaiškinti, bet nelaikė tai didele problema.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

5.       Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė sudarė 2019 m. rugpjūčio 2 d. neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė dirbo atsakovės įmonėje verslo plėtros ir projektų vadove. Ieškovė ir atsakovės įmonės vadovas S. J. – UAB ,,Salvijus ir partneriai“ akcininkai. Jie buvo pora ir tam tikrą laiką gyveno kartu. Teismas nustatė, kad ieškovė 2019 m. gruodžio mėn. neatvyko į darbą, darbdavei teko jos ieškoti, neradus – susisiekti su ieškovės motina, informuojant ją apie tai, kad ieškovės neatvykimas į darbą būtų pateisinamas bent jau prašymu atostogoms, kitaip bus formuojamos pravaikštos. Ieškovės motina padėkojo už rūpestį ir patikino, kad prašymas bus, bet jis nepateiktas. Ieškovė nebuvo darbe 2020 m. sausio 8, 9, 10 dienomis ir 13 d. pusdienį, bet šalys skirtingai aiškina nebuvimo priežastį. Ieškovė teigė, jog sausio 2020 m. 8, 9, 10 d. nebuvo darbe, nes turėjo poilsio dienas, taip sutarta kompensuoti ankstesnio darbo viršvalandžius, o 2020 m. sausio 13 d. į darbą atėjo apie 13 val., nes iki tol buvo pas gydytojus ir teismo ekspertus. Darbdavys apie tai informuotas. Ieškovė teigė, jog neinformuota apie darbo grafiką, pagal kurį nurodytomis dienomis turėjo dirbti, toks darbo grafikas su ja nesuderintas. Atsakovė teigė, jog ieškovė informavo apie 2020 m. sausio 7 d. nedarbingumą, kurio nepateikė, todėl pažymėtos pravaikštos, dėl kurių ieškovė atleista iš darbo.

6.       Už darbo grafikus atsakovės įmonėje atsakingas E. S., kuris, esant reikalui, pavaduodavo įmonės vadovą. Apie sudarytus darbo laiko grafikus darbuotojai informuojami viešai matomoje vietoje, t. y. grafikus iškabinant lentoje, ir siunčiant juos per „Facebook“, elektroniniu paštu. Teismas sprendė, kad ieškovė gavo E. S. 2020 m. sausio 6 d. parengtą darbo grafiką, pagal kurį ieškovė turėjo dirbti nurodytomis sausio mėnesio dienomis. Teismas nustatė, kad ieškovė 2020 m. sausio 7 d. informavo darbdavį, kad susirgo, turi nedarbingumo pažymėjimą ir informuos, kada pasveiks. Ieškovė, darbdavei pareikalavus, nepateikė nedarbingumą patvirtinančių duomenų. Ieškovės atstovas teisme pripažino, kad ieškovė neturėjo nedarbingumo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė ir atsakovė nebuvo sutarusios dėl poilsio dienų, nes ieškovė, susirašinėdama su atsakove, akcentavo nedarbingumą, neužsiminė apie poilsio dienas.

7.       Teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. sausio 14 d. surašė aktą, kuriame nurodė, jog ieškovė už 2020 m. sausio 8, 9, 10 ir 13 d. pravaikštas atleidžiama iš darbo dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, neatvykus į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Atsakovė 2020 m. sausio 15d. įsakymu nutraukė su ieškove darbo sutartį, raštu nepaprašė ieškovės pasiaiškinti dėl padaryto darbo pareigų pažeidimo. Ieškovė 2020 m. sausio 5 d. kreipėsi į policiją ir prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, bet nenurodė priežasčių. Iš 2020 m. rugpjūčio 31 d. pranešimo matyti, kad tyrimas 2020 m. liepos 7 d. nutarimu nutrauktas nesurinkus S. J. kaltę pagrindžiančių duomenų, t. y. nesant objektyvių duomenų dėl fizinio (psichologinio) smurto. Ieškovė, prašydama ištirti atsakovės darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos tvarkos pažeidimus, 2020 m. sausio 15 d. kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri nurodė, kad ieškovė dėl pažeidimų turi kreiptis į DGK.

8.       Teismas nustatė, kad D. L. 2020 m. sausio 16 d. surašyto paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai pripažino, jog, E. S. atostogų metu nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. sausio 27 d. būdama atsakinga už grafikų atsakovo įmonėje parengimą, ieškovės prašymu, padarė tam tikrus įrašus – datų pakeitimus ieškovės darbo grafike dėl 2020 m. sausio 8, 9, 10 d., nurodydama jas kaip išeigines dienas, neinformavusi apie tai bendrovės vadovo, ir persiuntė tokį grafiką Valstybinei darbo inspekcijai.

9.       Teismas nurodė, kad ieškovė nei darbdaviui, nei teismui nepateikė duomenų, pagrindžiančių neatvykimo į darbą priežastis pagal atsakingo asmens patvirtintą 2020 m. sausio mėn. darbo grafiką, apie kurį ieškovė žinojo. Teismas sprendė, kad atsakovė pagrįstai prarado pasitikėjimą ieškove, turėdama faktinį ir teisinį pagrindą, nutraukė su ja darbo santykius, jos neatėjimą į darbą be pateisinamos priežasties 2020 m. sausio 8, 9, 10 d. laikydama šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Aplinkybė, jog 2020 m. sausio 13 d. ieškovė į darbą atėjo pavėlavusi pusdienį, neeliminuoja jos padaryto šiurkštaus darbo pažeidimo. Teismas konstatavo, jog ieškovės atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė jos padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui. Teismas, išnagrinėjęs darbo ginčo aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė yra įmonės akcininkė, darbdavio raštu ieškovei neišreikštą pasiūlymą pasiaiškinti laikė formaliu pažeidimu. Teismas nenustatė kitų procedūrinių pažeidimų įgyvendinant darbo santykių nutraukimą. Teismas akcentavo, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

10.1.                      Teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi išimtinai atsakovės byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei jos įmonėje dirbančių bei tikėtinai suinteresuotų liudyti atsakovės naudai liudytojų E. S. ir L. A. H. duotais parodymais, todėl padarė klaidingas išvadas. Teismas nevertino byloje esančių prieštaravimų dėl esminių ginčo dalykui aplinkybių.

10.2.                      Teismas neanalizavo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus 2020 m. kovo 4 d. išvados dėl apeliantės 2020 m. sausio 15 d. skundo (toliau – Išvada). Išvadoje nurodoma, kad apibendrinus patikrinimo metu pateiktus dokumentus bei paaiškinimus, konstatuota, kad apeliantei nebuvo sudarytas 2020 m. sausio mėn. darbo grafikas ir tinkamai (prieš penkias darbo dienas) paskelbtas. Teismas šiuo faktu nesivadovavo. Apeliantė nurodo, kad išvadoje konstatuota, jog, pagal pateiktus 2019 m. spalio–gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščius atsakovei žymimos penkios darbo dienos per savaitę ir po 8 valandas per dieną, o 2020 m. sausio 1 d. – 5 val., 2 d. – 3 val., 3–5 d. – po 3,5 val., 6 d. – 2,5 val., 7 d. – „L“ (liga) 8, 9, 10 d. – „PB“ (pravaikšta) 11–12 d. – „P“ (poilsis), 13 d. – 4,5 val., 14 d. – 6 val., 15 d. – 8,5 val. (iš viso 40 val.). Pagal atsakovės darbo inspekcijai pateiktus duomenis, poilsio dienos yra žymimos raide „P“, o pravaikštos – „PB“. Tai patvirtina, jog apeliantei 2020 m. sausio 8, 9 bei 10 d. nustatytos poilsio dienos, taip pat ir E. S. 2020 m. sausio 14 d. apeliantei atsiųstas darbo grafikas, kurį, kaip nurodė pats E. S. apklaustas teismo posėdyje, jis parengė, atsižvelgdamas į apeliantės tariamas pravaikštas 2020 m. sausio 8, 9 bei 10 d. Jeigu apeliantė šiomis dienomis būtų padariusi pravaikštas, E. S., 2020 m. sausio 14 d. darbo grafike darydamas korekcijas, šias dienas būtų pažymėjęs taip, kaip ir darbo inspekcijai pateiktame 2020 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje. Dėl to teismas turėjo vertinti 2020 m. rugsėjo 2 d. vykusiame teismo posėdyje apklausto E. S. duotus paaiškinimus, jog raide „P“ yra žymimos tiek poilsio dienos, tiek pravaikštos. Atsakovės vadovas nepagrįstai teigė, kad raide „P“ žymimos ir pravaikštos, ir poilsio dienos. Apeliantės 2020 m. sausio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštyje 2020 m. sausio 7 d. yra pažymėta raide „L“ (liga), o 2020 m. sausio 14 d. darbo grafike, kuris pakoreguotas E. S., atsižvelgiant į apeliantės tariamas pravaikštas – raide „P“ (poilsio diena arba pravaikšta). Kyla abejonė, ar atsakovės darbo inspekcijai pateikti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai neparengti atgaline data, siekiant imituoti tariamas apeliantės pravaikštas bei neteisėtai atleisti ją iš darbo.

10.3.                      Teismas turėjo vertinti aplinkybę dėl 2020 m. sausio 6 d. darbo grafiko įteikimo apeliantei, neatsižvelgė į apeliantės pateiktą įrodymą, patvirtinantį, kad ji negali šio grafiko peržiūrėti. Be to, šis darbo grafikas nepavadintas kaip darbo grafikas, todėl apeliantė neturėjo pagrindo šį E. S. prisegtą dokumentą identifikuoti kaip 2020 m. sausio mėn. darbo grafiką. Byloje nėra duomenų, kad apeliantė tinkamai supažindinta su 2020 m. sausio 6 d. siųstu darbo grafiku.

10.4.                      Atsakovės vadovas įgaliojimą E. S. sudaryti darbo grafikus išdavė tik 2020 m. sausio 6 d. Byloje nėra duomenų, kad su juo supažindinti įmonės darbuotojai. Dėl to atsakovė neturėjo pareigos reaguoti į E. S. siunčiamus dokumentus. Atsakovė bendrovėje dirbo pagal žodinį susitarimą su direktoriumi arba vadovaudamasi jo patvirtintu darbo grafiku. Teismas nepasisakė dėl apeliantės pozicijos, jog ji 2020 m. sausio 1, 4 ir 5 d. turėjo dirbti papildomai, todėl su bendrovės vadovu žodžiu sutarė, jog už papildomai išdirbtą laiką 2020 m. sausio 1, 4 ir 5 d. ieškovė 2020 m. sausio 8, 9, 10 d. turės poilsio dienas. Tai matyti 2020 m. sausio 14 d. darbo grafike, parengtame E. S.. Atsakovė neginčijo aplinkybių, jog apeliantė 2020 m. sausio 1, 4 ir 5 d. dirbo papildomai.

10.5.                      Teismas turėjo įvertinti, kad 2020 m. sausio 6 d. darbo grafikas išsiųstas kitą dieną po to, kai apeliantė kreipėsi į kompetentingą ikiteisminio tyrimo instituciją, prašydama ištirti bendrovės vadovo tikėtinai nusikalstamus smurtinius veiksmus. Kilus konfliktinei situacijai, bendrovės direktorius, tikėtina, pradėjo nesąžiningai modeliuoti faktinį bei teisinį pagrindą neteisėtai nutraukti darbo sutartį su apeliante.

10.6.                      Teismas neįvertino apeliantei 2020 m. sausio 14 d. atsiųsto darbo grafiko, kurį atsiuntė įgaliotas parengti darbo grafikus asmuo E. S.. Apeliantė mano, kad E. S., žinodamas apie bendrovės direktoriaus tą pačią dieną priimą aktą dėl apeliantės atleidimo iš darbo už pravaikštas 2020 m. sausio 8, 9 bei 10 d., 2020 m. sausio 14 d. darbo grafiko nebūtų parengęs ir siuntęs jo apeliantei susipažinti. Šis grafikas parengtas ateinančioms dviem savaitėms. Tai patvirtina, kad apeliantė pravaikštų neturi.

10.7.                      Teismas netinkamai vertino faktus dėl D. L. darbo grafike atliktų apeliantės darbo grafiko patikslinimų. Apeliantė, 2020 m. sausio 14 d. elektroniniu paštu gavusi E. S. parengtą apeliantės individualų darbo grafiką, pastebėjo, jog jos 2020 m. sausio mėn. darbo grafikas parengtas netinkamai, neatitinka nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 14 d. apeliantės išdirbtų darbo dienu bei valandų. Dėl to apeliantė ir kreipėsi į darbo inspekciją, prašydama ištirti atsakovės veiksmus. Apeliantė kreipėsi į atsakovės darbuotoją D. L., kuri tuo metu buvo atsakinga už darbo grafikų parengimą, prašydama patikslinti bendrą visų atsakovės darbuotojų grafiką, kuris atitiktų apeliantės iki 2020 m. sausio 14 d. išdirbtas darbo dienas bei darbo valandas ir būtų pateiktas Valstybinei darbo inspekcijai. Šias aplinkybes patvirtina D. L. 2020 m. sausio 16 d. rašytinis paaiškinimas, kuriame ji aiškiai ir nedviprasmiškai nurodo, jog ji 2020 m. sausio mėn. darbuotojų grafiką patikslino, bet ne klastojo apeliantės paliepimu. Teismas nesugretino D. L. patikslinto darbo grafiko bei 2020 m. sausio 14 d. E. S. parengto apeliantės individualaus darbo grafiko. Šiuose darbo grafikuose 2020 m. sausio 8, 9 bei 10 d., dėl kurių nagrinėjamoje byloje kyla ginčas, netikslinamos bei lieka pažymėtos raide „P“ (poilsio diena).

10.8.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovės įmonėje įprasta darbuotojus apie darbo grafikus informuoti grafikus iškabinant bendrovėje esančioje lentoje, siunčiant juos per „Facebook“ platformą, taip pat elektroniniu paštu. Šis faktas nepatvirtintas rašytiniais įrodymais. Atsakovės direktoriaus 2018 m. rugsėjo 2 d. įsakymas, kuriame numatyta informacija dėl darbo grafikų skelbimo įmonės darbuotojams, nepateiktas Valstybinei darbo inspekcijai, DGK, taip pat ilgą laiką bylą nagrinėjant teisme. Ieškovė teigia, kad įsakymas galėjo būti priimtas atgaline data, siekiant sustiprinti poziciją byloje. Teismas nepagrįstai rėmėsi šiuo įrodymu.

10.9.                      Teismas neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su nedarbingumo pažymėjimu. Apeliantė turėjo nedarbingumo pažymėjimą tik 2020 m. sausio 7 d., apie šią dieną kalbama apeliantės ir E. S. susirašinėjimuose. Apeliantė neteikė duomenų dėl objektyvių priežasčių. Atsakovė galėjo pati gauti šiuos duomenis. Aplinkybių, jog apeliantės buvo prašoma pateikti nedarbingumo pažymėjimą už 2020 m. sausio 8, 9, 10 d., nepagrindžia byloje esantys duomenys. Be to, šios dienos 2020 m. sausio 14 d. grafike yra pažymėtos raide „P“ (poilsio diena). Apeliantė neturėjo pareigos pateikti darbdaviui nedarbingumo pažymėjimą už poilsio dienas.

10.10.                      Teismas neteisingai vertino aplinkybes, susijusias su apeliantės nebuvimu darbe 2019 m. gruodžio mėn. Atsakovė nurodo, kad jai teko ieškoti apeliantės, susisiekti su jos motina, kuri patikino, kad apeliantė už šias dienas pateiks prašymą suteikti atostogas. Atsakovės vadovas žinojo, kad apeliantė atostogauja užsienyje, atsakovės buvo prašoma pateikti prašymą, kad būtų tinkamai įforminti dokumentai. Be to, šios aplinkybės nesusiję su bylos nagrinėjimo dalyku.

10.11.                      Atsakovė nepareikalavo raštu pasiaiškinti, kodėl ieškovė nebuvo darbe 2020 m. sausio 8-10 d. Atsakovės vadovas 2020 m. sausio 9 d. susirašinėjo su ieškove, bendravo mandagiai ir maloniai, aptarinėjo bendrovės įvaizdį socialiniuose tinkluose, jokių pretenzijų dėl tariamų pravaikštų 2020 m. sausio 8 ir 9 d. nepareiškė.

10.12.                      Teismas nepagrįstai rėmėsi 2020 m. liepos 7 d. ikiteisminio tyrimo institucijos priimtu nutarimu, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas nesurinkus pakankamai įtariamojo S. J. kaltę pagrindžiančių duomenų. Šis nutarimas neįsiteisėjęs. Nutarime išdėstytos aplinkybės neturi reikšmės konstatuojant darbo sutarties nutraukimo su apeliante teisėtumą arba neteisėtumą. Šalių 2020 m. sausio 5 d. konfliktas tikėtinai lėmė neteisėtą apeliantės atleidimą iš darbo. S. J. smurtinį elgesį pagrindžia Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3–iojo skyriaus 2019 m. lapkričio 14 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą apeliantei ir S. J. susitaikius.

10.13.                      Apeliantė objektyviai negali pateikti neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, nes jai dėl neteisėto atleidimo iš darbo kylanti neturtinė žala susijusi su asmeninio pobūdžio išgyvenimais, kuriuos įrodyti rašytiniais ar kitokios formos duomenimis neįmanoma. Apeliantę neteisėtai atleidus iš užimamų pareigų, jai kilo dvasiniai išgyvenimai, pabloginta jos dalykinė reputacija. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismo teiginiai apie neįrodytą neturtinę žalą vertintini kaip absoliučiai nepagrįsti.

11.       Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo atmesti apeliacinį skundą, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

11.1.                      Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas neanalizavo didesnę įrodomąją galią turinčio (prima facie) rašytinio įrodymo – Valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. kovo 4 d. išvados dėl apeliantės 2020 m. sausio 15 d. skundo. Teismas nustatė, kad ieškovė kreipėsi į darbo inspekciją, prašydama ištirti galimus darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos tvarkos pažeidimus, į ką ieškovei buvo atsakyta, jog jai nebuvo sudarytas ir tinkamai paskelbtas sausio mėn. darbo grafikas, kad įmonėje darbuotojai nėra supažindinami su pareiginiais nuostatais bei darbo tvarkos taisyklėmis, ir kad dėl ieškovės atleidimo iš darbo ji turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Teismas vertino D. L. 2020 m. sausio 16 d. paaiškinimą Valstybinei darbo inspekcijai. Apeliantė nepagrindė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo faktu, jog apeliantė nebuvo tinkamai supažindinta su 2020 m. sausio mėn. darbo grafiku.

11.2.                      Atsakovės l. e. p. direktorius E. S. 2020 m. sausio 6 d. ne kartą skambino ieškovei telefonu dėl 2020 m. sausio mėn. grafiko įteikimo. Pirmą kartą ieškovė atsiliepė ir sakė, kad skubiai išvažiuoja, sutiko pasilikti darbo vietoje, bet E. S., po 8 min. atvykęs į kavinę, jos neaptiko, į kitus skambučius ieškovė neatsakė. E. S. įspėjo ieškovę, kad 2020 m. sausio 6 d. grafikas išsiųstas per socialinį tinklą ,,Facebook“. Be to, 2020 m. sausio mėn. grafikas kabojo ant sienos pačioje maitinimo įstaigoje.

11.3.                      Teismas apklausė liudytojus atsakovės darbuotojus E. S., L. A. H..

11.4.                      Ieškovei elektroniniu paštu 2020 m. sausio 15 d. pateiktas aktas. Į ieškovę kreiptasi žodžiu ir raštu, prašyta pateikti paaiškinimą dėl pravaikštų, bet ieškovė nieko neatsakė. Po to ji kategoriškai atsisakė ką nors paaiškinti, pradėjo rašyti skundus į darbo inspekciją. Jeigu darbuotojas per nustatytą terminą nepateikia pasiaiškinimo ir neprašo šio termino pratęsti, darbdavio sprendimas dėl atleidimo iš darbo gali būti priimamas ir be darbuotojo paaiškinimo. Atsakovas pareikalavo ieškovės paaiškinimo raštu, bet ieškovė ignoravo ir jo nepateikė. Ieškovė nepasinaudojo teise pasiaiškinti atsakovei.

11.5.                      Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2020 m. liepos 7 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nesurinkus S. J. kaltę pagrindžiančių duomenų, t. y., nesant objektyvių duomenų dėl fizinio (psichologinio) smurto panaudojimo prieš ieškovę. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra informavo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi A. A. skundas atmestas, sistemoje nėra duomenų apie nutarties apskundimą.

11.6.                      Ieškovė reikalavimus grindžia išgalvotomis aplinkybėmis, bet ne objektyviais faktais. Ieškovė nenurodė konkrečių įstatymų normų, kurias sąmoningai būtų pažeidusi atsakovė. Ieškovė nepateikė teiginius patvirtinančių įrodymų apie atsakovo psichologinį smurtą. Teiginius apie tai ieškovė grindžia 2020 m. sausio 5 d. įvykiu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Apeliantės teiginiai apie smurtą nesusiję su darbo ginču, dėl ieškovės minimų faktų yra priimti įsiteisėję sprendimai, neigiantys smurto faktą.

11.7.                      Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų patvirtinančių, jog apeliantė patyrė neturtinę žalą, apeliantė nepateikė įrodymų. Atsakovė, atleisdama ieškovę dėl šiukščių darbo pareigų pažeidimų, neatliko neteisėtų veiksmų, nesukėlė sunkių padarinių, todėl žala nekilo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

12.       Nagrinėjamoje byloje keliami darbuotojo atleidimo iš darbo dėl šiurkštaus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo pagrįstumo klausimas.

13.       Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

14.       Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 2 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. ėjo verslo plėtros ir projekto vadovo pareigas.

15.       Iš teismui pateiktų atsakovės vadovo ir ieškovės, ieškovės motinos susirašinėjimo trumposiomis žinutėmis matyti, kad 2019 m. gruodžio mėn. ieškovė neatvyko į darbą, todėl darbdavei teko jos ieškoti, neradus – susisiekti su ieškovės motina, informuoti, kad ieškovė turi parašyti prašymą suteikti atostogas, nes kitaip bus žymimo pravaikštos. Į bylą nepateikti duomenys, kad ieškovė pagrindė savo nebuvimą darbe gruodžio mėnesį. Ieškovė nebuvo darbe 2020 m. sausio 8, 9, 10 d. ir 13 d. pusdienį. Ieškovė teigė, jog sausio 8, 9, 10 d. nebuvo darbe, nes sausio 8-10 d. – jos poilsio dienos, kompensuojančios ankstesnio darbo viršvalandžius, o sausio 13 d. į darbą atėjo apie 13 val., nes buvo pas gydytojus ir teismo ekspertą.

16.       Atsakovės įmonės vadovas 2018 m. rugsėjo 2 d. priėmė įsakymą, kuriuo nustatė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 2 d. kiekvieną mėnesį parengtas darbo grafikas darbuotojams būtų skelbimas bent vienu iš šių būdų: kabinamas darbo vietoje, siunčiamas elektroniniu paštu arba „Facebook“ platformoje, atspausdinamas ir išdalinamas kiekvienam asmeniškai. Atsakovė 2020 m. sausio 6 d. Už darbo grafikų parengimą atsakovės įmonėje atsakingas barista E. S., kuris, reikalui esant, ir pavaduodavo įmonės vadovą pagal jam išduotą 2020 m. sausio 6 d. įgaliojimą. 

17.       E. S. 2020 m. sausio 6 d. parengė darbo grafiką, pagal kurį ieškovė turėjo dirbti nurodytomis 2020 m. sausio 7–10 d., ir išsiuntė jį ieškovei. Ieškovė 2020 m. sausio 7 d. informavo darbdavę, kad susirgo, turi nedarbingumo pažymėjimą: ,,Sveikas, susirgau, į darbą neatvyksiu. Turiu biuletenį nuo šiandien, kada pasveiksiu – informuosiu“. Atsakovė tą pačią dieną paprašė atsiųsti nedarbingumo pažymėjimą ir perspėjo, kad kitu atveju bus žymimos pravaikštos. E. S. 2020 m. sausio 10 d. išsiuntė ieškovei žinutę: ,,Labas rytas, primenu, kad Jums sausio 6 d. siunčiau darbo grafiką, Jūs informavote, kad sergate ir turite nedarbingumo pažymėjimą iki 2020 m. sausio 7 d. ir informavote, kad apie tolimesnę eigą informuosite vėliau, tačiau nepateikėte, iki šiol jokių duomenų apie tai, ar Jums pratęstas nedarbingumo pažymėjimas ir dėl kokių priežasčių neatvykstate į darbą?“. Ieškovė į ją atsakė: ,,Labas rytas. Po šios savaitės įvykių darbe dėl rimtų sveikatos sutrikimų lankausi pas gydytojus, man atliekami tyrimai. Dėl to atvykti į darbą šiandien dar negaliu, tačiau nedarbingumu rūpinasi mano gydytojas. Jis ir tvarko šiuos dokumentus, jums dėl to rūpintis tikrai nereikia. Kuomet turėsiu daugiau informacijos dėl sveikatos ir galimybės grįžti informuosiu“. Ieškovė 2020 m. sausio 13 d. 11.04 val. išsiuntė atsakovei žinutę: ,,Sveikas, buvau šiandien pas gydytoją, galiu grįžti į darbą. Dabar važiuoju į teismo ekspertizę, ten paskirtas laikas man. Po jos kažkur 12 val. būsiu darbe“.

18.       Atsakovė 2020 m. sausio 14 d. surašė aktą, kuriame nurodė, kad ieškovė neatvyko į darbą pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką 2020 m. sausio 8-10 d., 13 d. atvyko į darbą apie 12 val. Ieškovė apie neatvykimo priežastis neinformavo, nepateikė jokių jos pravaikštas patvirtinančių dokumentų. Atsakovės direktoriaus 2020 m. sausio 15 d. įsakymu ieškovė atleista iš darbo nuo 2020 m. sausio 15 d. pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą.

19.       Ieškovė 2020 m. sausio 15 d. pateikė VDI Vilniaus teritorinio skyriaus skundą dėl atsakovės įmonėje darbo grafikų skelbimo ir darbo laiko apskaitos tvarkos pažeidimų. Darbo inspekcija 2020 m. kovo 4 d. išvadoje nurodė, kad ieškovei nebuvo sudarytas 2020 m. sausio mėnesio darbo grafikas ir tinkamai (prieš penkias darbo dienas) paskelbtas (DK 110 straipsnio 4 dalis). Taip pat įmonėje ieškovė ir kiti darbuotojai nėra supažindinti su pareiginiais nuostatais (DK 44 straipsnio 1 dalies 4 punktas) bei darbo tvarkos taisyklėmis (DK 3 straipsnio 7 ir 9 punktai). Taip pat darbdavė neturėjo svarbių ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežasčių, o taip pat negavusi atsakovės raštiško sutikimo, keisti darbo laiko režimą. Be to, darbo inspekcija informavo ieškovę, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl darbo grafiko nustatymo ir darbo laiko apskaitos, o taip pat dėl atleidimo iš darbo – individualus darbo ginčas, nagrinėtinas darbo ginčų komisijoje.

20.       DGK 2020 m. balandžio 14 d. sprendimu netenkino ieškovės prašymo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, išieškoti su darbo santykiais susijusias sumas ir neturtinę žalą (darbo byla Nr. APS-131-3630).

21.       Į bylą pateiktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2–ojo veiklos skyriaus 2020 m. sausio 5 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal ieškovės 2020 m. sausio 5 d. pareiškimą (skundą). Skundo kopija teismui nepateikta. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės M. J. 2020 m. liepos 7 d. nutarimu nutrauktas nurodytas ikiteisminis tyrimas, nesurinkus S. J. kaltę pagrindžiančių duomenų, t. y. nesant objektyvių duomenų dėl fizinio (psichologinio) smurto panaudojimo prieš ieškovę.

Dėl darbo sutarties nutraukimo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagrįstumo

22.       DK 53 straipsnyje įtvirtinta, kad darbo sutartis pasibaigia: 1) nutraukus darbo sutartį šalių susitarimu; 2) nutraukus darbo sutartį vienos iš šalių iniciatyva; 3) nutraukus darbo sutartį darbdavio valia; 4) nutraukus darbo sutartį nesant šalių valios; 5) mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui; 6) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka, kai neįmanoma nustatyti darbdavio – fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos; 7) kitais DK ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais.

23.       Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės reglamentuotas DK 58 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. Pagal DK 58 straipsnio 2 dalį, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti: 1) šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; 2) per paskutinius dvylika mėnesių darbuotojo padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas. Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties (DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

24.       Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė (DK 58 straipsnio 5 dalis).

25.       Kasacinis teismas, aiškindamas iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos DK 235 straipsnį, kurio 2 dalies 9 punktas iš esmės atitinka DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, ir dėl to teismų praktika išlieka aktuali, yra konstatavęs, kad, kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas iš darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą teismine tvarka (pagal galiojančio DK 220 straipsnį – ir darbo ginčų komisijoje), darbdavys turi įrodyti ne tik nusižengimo padarymo faktą, bet taip pat ir tai, jog nusižengimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018).

26.       Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į darbo inspekcijos išvadoje konstatuotas aplinkybes, jog jai nebuvo parengtas 2020 m. sausio mėn. darbo grafikas ir tinkamai (prieš penkias darbo dienas) paskelbtas. Pirmiau nurodytoje išvadoje taip pat nustatyta, kad apeliantei buvo taikomas nekintamas darbo laiko režimas, o nuo 2019 m. gruodžio 21 d. – suminė darbo laiko apskaita. Atsakovės direktorius nepateikė darbo inspekcijai darbo tvarkos taisyklių bei įsakymo dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo, išskyrus 2019 m. gruodžio 21 d. įsakymą, su kuriuo apeliantė tinkamai nesupažindinta. Darbo inspekcija, atsižvelgusi į tai, kad atsakovė neteikė ieškovei raštiško pasiūlymo keisti darbo laiko režimą, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė UAB „Apskaitos ir audito paslaugos“ apie ieškovės darbo laiko režimo pakeitimą neinformuota, svarbių ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežasčių darbdavė nenurodė, vertino, kad nebuvo pagrindo keisti ieškovės darbo laiko režimo rūšį. Taigi ieškovė, nesutikdama, kad būtų keičiamas jos darbo laiko režimas, turėjo dirbti pagal darbo sutartyje šalių sulygtą 40 val. darbo savaitę. 2019 m. spalio–gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovei pažymėtos penkios darbo dienos per savaitę ir po 8 valandas per dieną, taigi ieškovė 2020 m. sausio mėn. turėjo dirbti darbo dienomis po 8 val. iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė 2019 m. gruodžio mėn. dirbo pagal darbo grafiką. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovės vadovas 2019 m. gruodžio 15 d. (sekmadienį) 15.54 val. išsiuntė žinutę ieškovei: „Ačiu uz snd sunku darba! Atsilaikei. Dziaugiuosi“. Tai patvirtina, kad ieškovė 2019 m. gruodžio mėn. dirbo ne tik darbo dienomis. Atsakovė vadovas 2019 m. gruodžio 19 d. (ketvirtadienį) išsiuntė ieškovei žinutę: „Vaikeli, kur tu randiesi?“, į kurią ieškovė atsakė: „Labas, manes juk matei kad nebus iki kučiu :) kai saule sudare grafika :)“. Iš tokio ieškovės ir atsakovės vadovo susirašinėjimo darytina išvada spręsti, kad ieškovė dirbo pagal grafiką, kurį parengdavo atsakovės darbuotojai.

27.       Į bylą pateiktas atsakovės vadovo 2018 m. rugsėjo 2 d. įsakymas, nustatantis atsakovės įmonėje darbo grafikų paskelbimo tvarką: kabinamas darbo vietoje, siunčiamas elektroniniu paštu arba „Facebook“ platformoje, atspausdinamas ir išdalinamas kiekvienam asmeniškai. Apeliantė teigia, kad nurodytas įsakymas priimtas atgaline data, bet nepateikia tai pagrindžiančių duomenų, nenurodė, kokiu tvarka atsakovės darbuotojai supažindinami su darbo grafiku. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai E. S. ir L. A. H. paaiškino, kad darbo grafikai iškabinami lentoje ir persiunčiami per „Facebook“ paskyrą. Ieškovė teigia, kad negavo E. S. 2020 m. sausio 6 d. siųsto jai darbo grafiko, jo negalėjo peržiūrėti, bet nepateikė į bylą jokių duomenų, pagrindžiančių, kad domėjosi savo darbo laiko režimu 2020 m. sausio mėn. 

28.       Apeliantė teigia, kad tariamas 2020 m. sausio 6 d. darbo grafikas nepavadintas darbo grafiku, todėl apeliantė neturėjo pagrindo šį E. S. prisegtą dokumentą identifikuoti kaip 2020 m. sausio mėn. darbo grafiką. Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto ieškovės ir E. S. susirašinėjimo matyti, kad E. S. 2020 m. sausio 6 d. 14.54 val. išsiuntė ieškovei tokio turinio žinutes: „Rytoi tu neatvažiuoji. Man taves darbe nereikia“, „Suklydau trūksta darbuotoju 7:30– 17:30“, „Ir neveluoji“. Iš nurodytų asmenų susirašinėjimo nuotraukos matyti, kad 2020 m. sausio 6 d. 15.54 val. E. S. išsiuntė ieškovei dokumentą, pavadintą „Sausio men, A. A.“. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad neturėjo pagrindo šį dokumentą identifikuoti kaip apeliantės 2020 m. sausio mėnesio darbo grafiką. Dėl to daro išvadą, kad ieškovė informuota apie 2020 m. sausio 6 d. darbo grafiku nustatytą darbo laiką. Atsakovė, kaip darbdavė, pažeidė pareigą pranešti ieškovei apie darbo grafiką ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki jų įsigaliojimo (iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. galiojusi DK 110 straipsnio 4 dalies redakcija). Nurodytas darbdavės pažeidimas nepaneigia ieškovės pareigos dirbti pagal atsakovės atsiųstą darbo grafiką, nesuteikia darbuotojai teisės disponuoti darbo laiku savo nuožiūra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovės vadovas 2019 m. gruodžio 19 d. žinutėje, siųstoje ieškovei nurodė, kad ji turi susiimti ir pradėti racionaliai dirbti, laiku atvykti į darbą – ne 11.30 val. ir 13.30 val. išvykti. Iš šios žinutės, pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų E. S. ir L. A. H. paaiškinimų, kad ieškovė nebuvo pareiginga, dažnai vėluodavo į darbą arba iš viso į jį neateidavo, kitų bylos duomenų, darytina išvada, kad ieškovė nesilaikė jai nustatyto darbo laiko režimo.  

29.       Iš bylos duomenų, liudytojo E. S. paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė 2020 m. sausio 4 d. suderino ieškovės 2020 m. sausio mėn. darbo grafiką, kurį 2020 m. sausio 6 d. 15.54 val. E. S. išsiuntė ieškovei per Facebook paskyrą. Pagal šį grafiką ieškovė turėjo dirbti sausio 6-10, 13-17, 20-24, 27-30 d., 2020 m. sausio 11-12, 18-19, 25-26 d. – ieškovės poilsio dienos. Apeliantė teigia, kad 2020 m. sausio 8-10 d.buvo jos poilsio dienos, suteiktos pagal žodinį susitarimą su atsakovės vadovu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė, kreipėsi į atsakovę raštu dėl šių poilsio dienų suteikimo, darbdavė priėmė įsakymą, kuriuo ieškovei suteiktos poilsio dienos už papildomą darbą. Be to, darbo inspekcijos išvadoje, kuria prašo vadovautis ieškovė, nustatyta, kad už darbą 2020 m. sausio 1, 4, 5 d. ieškovei apmokėta dvigubai.

30.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, gavusi 2020 m. sausio 6 d. grafiką, neinformavo atsakovės, kad negali jo peržiūrėti, neprieštaravo, kad sausio 8, 9, 10 d. pažymėtos kaip darbo, bet ne poilsio dienos. Byloje nustatyta (nutarties 17 punktas), kad ieškovė 2020 m. sausio 7 d. žinute informavo atsakovės vadovą, kad susirgo, į darbą neatvyks, turi nedarbingumo pažymėjimą, kai pasveiks – informuos. Ieškovė nepateikė duomenų, kad sausio 8-10 dienomis lankėsi pas gydytojus. Ieškovė teigia, kad neturėjo pareigos teikti tokius duomenis, nes tai buvo jos poilsio dienos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad E. S. 2020 m. sausio 10 d. žinute priminė apeliantei, kad 2020 m. sausio 6 d. išsiuntė jai darbo grafiką, kad ji nepateikė duomenų, ar jai pratęstas nedarbingumo pažymėjimas, nenurodė priežasčių, dėl kurių neatvyksta į darbą. Apeliantė atsakė, kad ji turi rimtų sveikatos sutrikimų, jai atliekami tyrimai, nedarbingumu rūpinasi jos gydytojas, kai turės daugiau informacijos apie sveikatos būklę, informuos apie galimybę grįžti į darbą. Taigi apeliantė žinutėse akcentuoja savo sveikatos būklę, dėl kurios ji negali atvykti į darbą. Apeliantė neužsimena apie tai, kad sausio 8-10 d. yra jos poilsio dienos, kad ji negavo ar gavo, bet negali atsidaryti 2020 m. sausio 6 d. siųsto darbo grafiko. 

31.       Apeliantė teigia, kad E. S. 2020 m. sausio 14 d. sudarytame darbo grafike 2020 m. sausio 8, 9 bei 10 dienos pažymėtos kaip poilsio dienos raide „P“. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodytos dienos pažymėtos pravaikštos – „PB“. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas paaiškino, kad, atsižvelgdamas į apeliantės pravaikštas, pakoregavo šį darbo grafiką, o raide „P“ pažymėjo ir poilsio dienas, ir pravaikštas. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbuotojo pravaikštų žymuo neturėtų sutapti su poilsio dienų žymeniu, bet, esant kitų duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė neatvyko į darbą be pateisinamos priežasties, toks žymėjimas nepaneigia atsakovės pravaikštų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad apeliantė nepagrįstai nurodo, jog atsakovė galėjo parengti darbo laiko apskaitos žiniaraščius atgaline data, siekdama neteisėtai atleisti apeliantę iš darbo.

32.       Darbo inspekcijos išvadoje nurodoma, kad atsakovei rekomenduotina vietiniuose norminiuose aktuose numatyti darbo grafiko sudarymo ir jo keitimo bei tvirtinimo, o taip pat darbo poilsio ir švenčių dienomis organizavimo tvarką; parengti vietinius norminius teisės aktus (pvz., darbo tvarkos taisykles) dėl darbo laiko režimo, darbuotojų pareiginius nuostatus ir su darbuotojų darbą reglamentuojančiais dokumentais supažindinti įmonėje nustatyta tvarka. Ieškovė nurodo, kad atsakovės vadovas įgaliojimą baristai E. S. bendrovėje parengti darbo grafikus išdavė tik 2020 m. sausio 6 d. Byloje nėra duomenų, kad su juo supažindinti įmonės darbuotojai. Dėl to atsakovė neturėjo pareigos reaguoti į E. S. siunčiamus dokumentus. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės įmonėje darbuotojai nebuvo tinkamai supažindinami su darbdavės įsakymais, atsakovė pažeidė DK nuostatas, bet faktinės aplinkybės pagrindžia, kad E. S. parengdavo darbuotojų, taip pat ir ieškovės, darbo grafikus. Tai patvirtino ir atsakovės vadovas. Aplinkybę, kad ieškovė dirbo pagal E. S. sudarytą darbo grafiką, patvirtina jos 2020 m. vasario 14 d. žinutė, siųsta atsakovės vadovui, atsakant į klausimą, kodėl jos nėra darbe: „As darbo inspekcijoj, edvardas atsiunte grafika, kad man laisva siandien“. Dėl to ieškovės argumentas, kad ji dirbo pagal žodinį susitarimą su direktoriumi arba vadovaudamasi jo patvirtintu darbo grafiku, atmestinas kaip nepagrįstas. 

33.       Šalys neginčijo, kad apeliantė 2020 metų pirmą savaitę dirbo nesant nustatyto darbo grafiko. Darbo grafikas 2020 m. sausio 6 d. išsiųstas apeliantei. Aplinkybė, kad darbo grafikas išsiųstas kitą dieną po to, kai apeliantė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, prašydama ištirti bendrovės vadovo nusikalstamus veiksmus, nepagrindžia, kad bendrovės vadovas siekė neteisėtai nutraukti darbo sutartį su apeliante. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovės vadovas tuo metu buvo informuotas apie ieškovės kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

34.       Apeliantė teigia, kad E. S., faktiškai žinodamas apie bendrovės direktoriaus tą pačią dieną priimą aktą dėl apeliantės atleidimo iš darbo už tariamas pravaikštas 2020 m. sausio 8, 9, 10 d., 2020 m. sausio 14 d. darbo grafiko nebūtų sudaręs ir siuntęs jį apeliantei susipažinti. Apeliantė mano, jog tai patvirtina, kad pravaikštų nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės darbuotojas E. S. yra atsakingas už darbo grafikų sudarymą. E. S., žinodamas, kad ieškovė neatvyko į darbą 2020 m. sausio 8, 9, 10 d., nepateikė neatvykimo priežastis patvirtinančių įrodymų, patikslino ieškovės darbo grafiką. Byloje nėra duomenų, kad aktas surašytas anksčiau už patikslintą grafiką. Be to, aktas nepasirašytas E. S.. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo teikti, jog E. S., tikslindamas apeliantės darbo grafiką, žinojo atsakovės vadovo surašytą aktą.

35.       Apeliantė teigia, kad teismas nevertino D. L. patikslinto darbo grafiko, nesugretino jo su E. S. 2020 m. sausio 14 d. parengtu apeliantės individualaus darbo grafiku. Šiuose darbo grafikuose 2020 m. sausio 8, 9, 10 dienos netikslinamos bei lieka pažymėtos kaip poilsio dienos „P“. Atsakovės darbuotoja D. L. buvo atsakinga už darbo grafikų parengimą E. S. atostogų metu. D. L. 2020 m. sausio 16 d. paaiškinime darbo inspekcijai nurodė, kad apeliantė 2020 m. sausio 14 d. paprašė jos įrašyti patikslinimus darbo grafike, t. y. patikslinti 2020 m. sausio 1 d. darbo laiką bei parašyti 2020 m. sausio 8, 9 ir 10 d. kaip išeigines dienas. Atsakovės vadovas neinformuotas apie atliktus grafiko patikslinimus. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad apeliantė žinojo atsakovės poziciją dėl jos neatvykimo į darbą 2020 m. sausio 8, 9, 10 d. ir 13 d. pusdienį, todėl mėgino išsisukti nuo atsakomybės.  Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad šiuose grafikuose 2020 m. sausio 8-10 d., pažymėtos „P“ raide, nepatvirtina, kad ieškovės neatvykimas į darbą be pateisinamos priežasties gali būti vertinamas kaip neatvykimas į darbą poilsio dienomis ir toleruojamas toks darbuotojos elgesys.

36.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad darbdavė, kvalifikuodama darbuotojo padarytą nusižengimą, taip pat turi įvertinti ne tik pažeidimo padarymo pobūdį, kilusius padarinius, bet ankstesnį darbuotojos darbą. Aplinkybės, susijusios su 2019 m. gruodžio mėn. apeliantės nebuvimu darbe, neparašius atostogų prašymo ir išvykus atostogauti, apeliantės motinos patikinimas, kad apeliantė pateiks prašymą suteikti atostogas, kad būtų tinkamai įforminti dokumentai, nesusiję su apeliantės neatvykimu į darbą 2020 m. sausio 8, 9, 10 d. ir pusę 13 d., tačiau jos pagrindžia apeliantės, kuri taip pat yra atsakovės akcininkė, neatsakingumą, nepareigingumą. Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad atsakovė vėluodavo į darbą, kartais visai neatvykdavo. Dėl šių aplinkybių apeliantė negali būti vertinama kaip patikima atsakovės darbuotoja, kuri visada atvyksta į darbą laiku ir tinkamai atlieka savo funkcijas.

Dėl darbdavio pareigos pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo

37.       DK 58 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia. Darbo sutartis dėl darbuotojo padaryto antro tokio paties darbo pareigų pažeidimo gali būti nutraukta tik tada, jeigu ir pirmasis pažeidimas buvo nustatytas, darbuotojas turėjo galimybę dėl jo pasiaiškinti ir darbdavys per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėjo apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.

38.       Apeliantė pagrįstai nurodo, kad atsakovė raštu pasiaiškinti, kodėl ieškovė nebuvo darbe 2020 m. sausio 8, 9, 10 d. Atsakovė nurodo, kad kreipėsi į ieškovę žodžiu ir raštu, prašydama pateikti paaiškinimą dėl pravaikštų, bet ieškovė nieko neatsakė. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nesuformulavo atskiro reikalavimo ieškovei pateikti pasiaiškinimą, dėl kokių priežasčių ieškovė nebuvo darbe. Kai ieškovė informavo atsakovės vadovą, kad susirgo, pastarasis įspėjo ją, kad ji turi pateikti nedarbingumo pažymėjimą, ne kitu atveju bus žymimos pravaikštos. E. S. 2020 m. sausio 10 d. žinute priminė apeliantei, kad ji neinformavo atsakovės apie tolesnę ligos eigą, nepateikė duomenų, ar pratęstas nedarbingumo pažymėjimas, nenurodė, dėl kokių priežasčių neatvyksta į darbą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliantė nurodė atsakovės darbuotojams, kad nedarbingumo pažymėjimu rūpinasi jos gydytojas, dėl rimtų sveikatos sutrikimų, atliekamų tyrimų negali atvykti į darbą, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes pagrindžiančių duomenų. Ieškovė neatvyko į darbą tris dienas – 2020 m. sausio 8, 9, 10 d. ir pusę sausio 13 d., nenurodė teisėtų neatvykimo priežasčių. Ieškovė padaryto pažeidimo nepripažįsta, siekia išvengti padaryto pažeidimo padarinių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog ieškovės atleidimas iš darbo yra proporcinga priemonė jos padarytam šiurkščiam darbo pareigų pažeidimui.

39.       Kiti šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl dėl jų teisėjų kolegija išsamiau nepasisako.

40.       Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

41.       Dėl visų pirmiau šioje teismo nutartyje išvardytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmetamas o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

42.       Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 4 dalys, 98 straipsnis).

43.       Atsakovė pateikė įrodymų, kad už advokato teisines paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) sumokėjo 400 Eur. Įvertinęs priežastis, dėl kurių patirta bylinėjimosi išlaidų, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, byloje pareikštus reikalavimus, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 punktai), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovės prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Iš ieškovės atsakovei priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą.

Priteisti atsakovei UAB ,,Salvijus ir partneriai“ (kodas 304607919) iš ieškovės A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.