PANEVĖŽIO
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. gruodžio 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
kolegijos
teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,
sekretoriaujant
Daivai Benevičiūtei
dalyvaujant
ieškovui J. D., jo atstovui R. T.
viešame
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą
pagal ieškovo J. D. apeliacinį skundą dėl Pasvalio
rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimo civilinėje byloje
Nr. 2-75-500/2010 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovui
Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklai dėl darbo sutarties
sąlygų pakeitimo ir neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t
ė:
Ieškovas, sutikslinęs ieškinį, prašė atkurti pažeistas jo teises,
paliekant buvusį darbo krūvį, t. y. 988 kontaktines darbo valandas, ir
pripažįstant neteisėtais bei niekiniais vienašališkus atsakovo darbo sutarties
pakeitimus, susijusius su darbo krūvio mažinimu ieškovui, bei priteisti iš
atsakovo po 1 723,56 Lt darbo užmokesčio nepriemoką už kiekvieną mėnesį nuo 2009 m. rugsėjo mėn. 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Nurodė, kad jis nuo 1983-08-19 dirba pas atsakovą dėstytoju, t. y. profesijos
mokytoju. 2008-2009 mokslo metais turėjo 988 kontaktinių valandų darbo krūvį, o
2009-2010 mokslo metams paminėtas darbo krūvis buvo sumažintas iki 492
kontaktinių valandų. Kadangi buvo sumažintas darbo krūvis, sumažėjo ir gaunamas
darbo užmokestis. Darbo sutarties sąlygų pakeitimas darbo sutartyje įformintas
nebuvo. Ieškovo manymu, atsakovui paskirsčius darbo krūvį proporcingai tarp
visų dėstytojų ir sumažinus profesinio mokymo valandų kiekį buvo galima išsaugoti
ankstesnį darbo krūvį. Su sumažintu darbo krūviu jis nesutinka, todėl prašo
teismą įpareigoti atsakovą atkurti pažeistas teises, t. y. įpareigoti atsakovą
palikti ankstesnį darbo krūvį, o taip pat priteisti iš atsakovo po 1 723,56 Lt
darbo užmokesčio už kiekvieną mėnesį nuo 2009-09-01 iki teismo sprendimo
priėmimo dienos.
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, kad ieškovas
1983-08-19 įsakymo Nr. 94 pagrindu dirba Joniškėlio Igno Karpio žemės
ūkio ir paslaugų mokykloje dėstytoju. Jokia atskira darbo sutartis su atsakovu
nebuvo ir nėra sudaryta. Darbo krūvis, t. y. pedagoginių valandų skaičius,
kiekvienais mokslo metais ieškovui yra nustatomas mokyklos direktoriaus įsakymu,
atsižvelgiant į dėstomo dalyko profesinio
mokymo valandų skaičių, o darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal nustatytą tarifinio atlygio koeficientą už dirbtą laiką. 2008-2009 mokslo metais ieškovui buvo tarifikuota ir
mokamas atlyginimas už 988 pedagoginio darbo valandas per metus, o 2009-2010
mokslo metais ieškovui tarifikuotos tik 726 pedagoginio darbo valandos. LR Švietimo ir mokslo ministro 2009-06-10 įsakymu Nr.
ISAK-1218 2009-2010 mokslo metams buvo sumažintas profesinio mokymo valandų
skaičius iki 3262 valandų, todėl, vadovaudamasis paminėtu įsakymu, atsakovas ir
pakoregavo profesinio mokymo planus 2009-2010 mokslo metams, t. y. sumažino
inžinerinių ir kitų dalykų mokymo valandas. Inžinerinių dalykų mokymo valandos
yra padalintos tarp keturių dėstytojų, esant nedideliam netolygumui tarp
kontaktinių valandų, t. y. teorijos ir praktikos dėstymo. Atsakovas turi teisę
pats nustatyti konkretų pedagoginio darbo krūvį, t. y. pedagoginių valandų
skaičių atskiriems dėstytojams. Norminiais aktais jis nėra tiesiogiai
įpareigotas nustatyti besąlygiškai vienodą pedagoginių valandų skaičių
kiekvienam dėstytojui. Teismas nurodė, kad LR Švietimo ir mokslo ministro
įsakymas „Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių
darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ numato, kad profesijos
mokytojams mėnesinis tarifinis atlygis yra nustatomas už 720 pedagoginio darbo
valandų per mokslo metus, kas faktiškai yra laikytina minimaliu profesijos mokytojo
darbo krūviu. Šiuo atveju ieškovui yra nustatytos 726 pedagoginio darbo
valandos, už kurias jam ir yra mokamas darbo užmokestis. Tokiu būdu, teismas
laikė, kad minėto įsakymo reikalavimai nėra pažeisti. Be to, teismo nuomone, ieškovo
nurodoma aplinkybė, kad atsakovas priėmė į darbą naujus dėstytojus, kurių
nepriėmus į darbą buvo galima išlaikyti ankstesnį darbo krūvį, taip pat nėra
pakankamas pagrindas tenkinti ieškinį. Būtent byloje nustatyta, kad naujus
dėstytojus į darbą atsakovas priėmė ne ieškovo dėstomo dalyko, o kūno kultūros,
statybos ir dailės dalykų dėstymui. Ieškovas neturi tinkamo išsilavinimo
dėstyti paminėtus dalykus, be to, kad kiti ieškovo dėstomo dalyko dėstytojai
būtų pareiškę pageidavimą dėstyti paminėtus mokymo dalykus, turėtų tam tinkamą
išsilavinimą, patirtį ir pan., byloje taip pat nenustatyta. Atsižvelgdamas į
paminėtas aplinkybes ir į tai, kad praeitais mokslo metais turėto pedagoginių
valandų skaičiaus ieškovui atsakovas negali atstatyti nepažeisdamas kitų
dėstytojų teisių ir teisėtų interesų, teismas ieškovo ieškinį dėl palikimo 2008-2009
mokslo metais turėto 988 pedagoginių valandų skaičiaus atmetė. Pirmosios
instancijos teismo nuomone, taip pat nėra pagrindo priteisti iš atsakovo
ieškovo prašomą priteisti 1 723,56 Lt darbo užmokesčio nepriemoką už kiekvieną
mėnesį nuo 2009-09-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, nes 2009-2010
mokslo metais ieškovo turimas pedagoginių valandų skaičius yra mažesnis, todėl atsakovas
privalo mokėti ieškovui atlyginimą už darbą proporcingai ieškovo turimam darbo
krūviui ir nėra įpareigotas ar atskira sutartimi įsipareigojęs mokėti ieškovui
nemažesnio dydžio atlyginimą kaip 2008-2009 mokslo metais.
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti
ir priimti naują sprendimą –
ieškinį patenkinti. Nurodo, kad sprendimas priimtas nepilnai, neišsamiai ir
nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes ir neįvertinus visų byloje esančių
įrodymų, nes:
1. Teismas neatsižvelgė
į Darbo kodekso reikalavimus, t. y. į DK 120 str. 3 d., kuri numato, kad keičiant
darbo apmokėjimo sąlygas sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško
sutikimo negalima, bei DK 120 str. 4 d., jog keičiant darbo apmokėjimo sąlygas
pakeitimai privalo būti įforminami abiejuose darbo sutarties egzemplioriuose.
Būtent atsakovas, pažeisdamas šias teisės normas, neteisėtai ir nepagrįstai
pakeitė darbo sutartį, kartu ir sąlygas, susijusias su ieškovo darbo
apmokėjimu.
2. Vadovaujantis DK 95
str., kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties
sąlygų, taip pat dėl darbo apmokėjimo sąlygų. Mokytojo atlyginimas nustatomas
iš trijų dalių: bazinės mėnesinės algos, tarifinio atlygio koeficiento ir
pamokų krūvio. Bazinį mėnesinį atlygį nustato Vyriausybė savo nutarimu,
koeficientą - Švietimo ir mokslo ministras savo įsakymu. Vadinasi, dėl pamokų
krūvio turi būti sutarta su mokytoju. Tartis mokyklos vadovą įpareigoja ir
Švietimo įstatymo 61 str., nes mokyklos vadovas atsako už demokratinį mokyklos
valdymą bei užtikrina bendradarbiavimu pagrįstus santykius. Pasvalio apylinkės
teismas šių aplinkybių nenagrinėjo ir mokyklos vadovo neprašė įrodyti tarimosi
dėl darbo krūvių aplinkybių.
3. Teismas neatsižvelgė
į darbo ginčų komisijos procedūrų pažeidimus. O būtent – nesutikdamas su darbo
apmokėjimo sąlygų pakeitimais ir negavęs raštiško atsakymo dėl nesutikimo
dirbti sumažintu darbo krūviu jis (ieškovas) 2009-09-25 kreipėsi į darbo ginčų
komisiją. Tačiau pažeidžiant DK 291 str. 1 d., jog darbo ginčų komisijos
posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo prašymo
padavimo dienos, darbo ginčų komisijos posėdis buvo sukviestas tik spalio 15
dieną. Į šį Joniškėlio Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokyklos darbo ginčų
komisijos posėdį jis pakviestas nebuvo. Tokiu būdu, buvo atimta jo teisė išdėstyti
savo poziciją ir argumentus (DK 292 str. 3 d., LR Vyriausybės 2004-02-12 dienos
nutarimas Nr. 166).
Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį
skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad,
vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymo „Dėl švietimo įstaigų
darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos
aprašo patvirtinimo“ 2009-08-21 Nr. ISAK-1736 41 punktu, profesijos mokytojams
mėnesinis tarifinis atlygis nustatomas už 720 pedagoginių, o ne kontaktinių
darbo valandų per mokslo metus, kaip apeliaciniame skunde nurodo J. D.. Tame pačiame straipsnyje nurodyta, kad tarifinio
atlygio koeficientą, suderinęs su darbuotojų atstovais, nustato įstaigos
vadovas. Mėnesinis mokytojų darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal tarifinį
sąrašą. Visi šie veiksmai buvo atlikti. 2009-2010 mokslo metų tarifiniame
sąraše, patvirtintame mokyklos direktoriaus 2009-09-21 įsakymu Nr. V-18, J. D. numatytos 726 pedagoginės valandos, kas neprieštarauja
minėtam LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymui ir 1983-08-19 mokyklos direktoriaus
įsakymui Nr. 94 dėl J. D. priėmimo į darbą dėstytojo
pareigoms, todėl papildomai sulygti dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų nebuvo
pagrindo. Be to, 2009-09-03 J. D. raštu pareiškė, kad
nepilnu darbo krūviu dirbti nesutinka. Atsakyta raštu apeliantui nebuvo, nes,
vadovaujantis LR Švietimo ir mokslo ministerijos profesinio ir tęstinio mokymo
departamento raštu 2009-08-28 Nr. SR-22-02-53 „Dėl 2009-2010 mokslo metų
tarifinių sąrašų ir mokyklos ugdymo planų pateikimo“, mokykla tarifinius sąrašus
pateikti turėjo 2009-09-22. Jie buvo patvirtinti 2009-09-21 mokyklos
direktoriaus įsakymu Nr. V-18. 2009-09-03 darbo krūvis dar nebuvo aiškus, nes
nebuvo paskirstytos papildomo ugdymo būrelių valandos. Išsiaiškinus papildomo
ugdymo būrelių poreikį, J. D. buvo tarifikuota papildomai
70 kontaktinių automobilių ir techninės kūrybos būrelio valandų. Iš viso darbo
krūvis susidarė 726 pedagogines valandos. Apie darbo krūvį J.
D. buvo informuotas, todėl nebuvo pagrindo raštu atsakyti į ieškovo
2009-09-03 pareiškimą apie nesutikimą dirbti nepilnu darbo krūviu.
Atsakovo teigimu, J. D. darbo ginčų komisijai
adresuotą prašymą turėjo pateikti darbo ginčų komisijai, o ne mokyklos
direktoriui. Kadangi mokyklos direktorius nuo 2009-09-28 iki 2009-10-09 buvo
kasmetinėse atostogose, todėl darbo ginčų komisija buvo sudaryta ir ginčas
išnagrinėtas pasibaigus kasmetinėms atostogoms, nepažeidžiant terminų,
nustatytų DK 291 str. 1 d. Be to, DK nenumato, kad į darbo ginčų komisijos
posėdį turi būti pakviestas darbuotojas (šiuo atveju ieškovas), todėl J. D. teiginys, kad nepakvietus jo į darbo ginčų komisijos
posėdį iš jo buvo atimta teisė išdėstyti poziciją ir argumentus, yra
nepagrįsta. Visa tai ieškovas turėjo išdėstyti prašyme darbo ginčų komisijai.
Taip pat apelianto prašymas atstatyti buvusį darbo krūvį ir išmokėti nepriemoką
- po 1 723,56 Lt už kiekvieną mėnesį nuo 2009-09-01 iki teismo nutarimo
priėmimo dienos netenka prasmės, nes nuo 2010-02-08 J. D. mokykloje
nebedirba.
Apeliacinis skundas atmestinas Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos,
nagrinėjamos apeliacine tvarka, ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK
320 str., 329 str. 2 d.).
Ieškovas J. D. 1983-08-19 įsakymo Nr. 94 pagrindu dirba Joniškėlio
Igno Karpio žemės ūkio ir paslaugų mokykloje dėstytoju (b.l.19) . Darbo
sutartis su ieškovu nebuvo ir nėra sudaryta.
Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų
darbo apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Švietimo ir
mokslo ministro 2009-08-21 įsakymu Nr. ISAK – 1736, 41 p. profesijos mokytojams
mėnesinis tarifinis atlygis nustatomas už 720 pedagoginio darbo valandų per
metus. Bylos duomenimis profesijos mokytojui J. D. 2009/2010
mokslo metams tarifikuota 726 pedagoginio darbo valandos per metus, t.y. vienas
pilnas profesijos mokytojo etatas ( 562 kontaktinės valandos, iš kurių 492 val.
teorijos/praktikos ir 70 val. papildomas ugdymas, bei 164 papildomos valandos
( 89 val. už pasiruošimą pamokoms, 55 val. už papildomą darbą, 13 val. už pasiruošimą
pamokoms dėl papildomo ugdymo ir dar 7 papildomo darbo valandos už papildomą
ugdymą ). Darbo ginčų komisija 2009-10-15 išnagrinėjusi J. D. 2009-09-25
d. prašymą dėl darbo apmokėjimo pakeitimo teisingai nustatė, kad profesijos
mokytojui 2009/2010 m. m. tarifikuota 726 pedagoginio darbo valandos per metus,
t.y. vienas pilnas profesijos mokytojo etatas (b.l.10-12). Taigi, profesijos
mokytojams mėnesinis tarifinis atlygis nustatomas už pedagogines, o ne už
kontaktines valandas, kaip nepagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde.
Nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į
Darbo kodekso 120 str. 3 d. nuostatą, kuri numato, kad keičiant darbo
apmokėjimo sąlygas sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo
negalima bei LR Darbo kodekso 120 str. 4 d., jog keičiant darbo apmokėjimo
sąlygas pakeitimai privalo būti įforminti abiejuose darbo sutarties
egzemplioriuose. Darbo sutartis su ieškovu sudaryta nebuvo, todėl LR Darbo
kodekso 120 str.4 d. nuostatos ir negalėjo būti pažeistos. LR Darbo kodekso 120
str. 3 d. nustatyta, kad darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško
sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės
nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos,
įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo apmokėjimo
sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.
Nors apeliantas nurodo, kad sutikimo dirbti sumažintu darbo krūviu nedavė,
teisėjų kolegijos nuomone, tokio sutikimo darbdaviui nereikėjo, nes pagal LR
Švietimo ir mokslo ministro 2009-05-15 įsakymu Nr. ISAK – 1027 patvirtintus
2009-2011 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosius planus (99
p. ir 129.1 p.) 1300 valandų sumažėjo profesinio mokymo programų valandų
skaičius. LR Švietimo ir mokslo ministerijos profesinio ir tęstinio mokymo
departamentas profesinio mokymo įstaigoms pavedė minėtais ugdymo ir mokymo
planais vadovautis, atsižvelgiant į turimas mokymo lėšas. Nurodyta, kad profesinio
mokymo įstaigų vadovai, apsvarstę metodinėse komisijose (grupėse) ir profesinio
mokymo įstaigos taryboje, pertvarko mokymo planus antrojo ir trečiojo kurso
mokomosioms grupėms (b.l.40). Todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo
išvada, kad J. D. 2009/2010 mokslo metams nebuvo galimybės
nustatyti darbo krūvį tokį, koks buvo 2008/2009 mokslo metams. Pažymėtina, kad ieškovas
apie tai, kad vadovaujantis minėtu LR Švietimo ir mokslo ministro 2009-05-15
įsakymu Nr. ISAK – 1027 bus mažinamas mokykloje vykdomų profesinio mokymo
programų valandų skaičius buvo įspėtas dar 2009-06-01 ( b.l.25). Apeliantas
teisingai pastebėjo, kad LR Darbo kodekso 120 str. 3 dalyje ( šios dalies
antrame sakinyje) nurodyta, kad keičiant darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti
darbo užmokestį be darbuotojo rašytinio sutikimo negalima. Tačiau teisėjų
kolegija pažymi, kad šis sakinys, kaip nurodyta LR Darbo kodekso komentare, yra
perteklinis ir aiškiai nesuderintas su tos pačios normos ( DK 120 str.3 d.)
pirmuoju sakiniu ir jam prieštarauja. Jis prieštarauja ir teisinei logikai, nes
sunku įsivaizduoti, kad Kodeksas leistų vienam ar kitam darbdaviui nevykdyti
įstatymų ar Vyriausybės nutarimų (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso
komentaras, III dalis, Vilnius, 2004, 116 psl.). Apeliantas darbo ginčų
komisijos sprendimų neskundė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio
skundo argumentai ( darbo ginčų komisijos posėdžio sušaukimo terminų
pažeidimas, ieškovo neišklausymas darbo ginčų komisijos posėdyje, vadovo
atsakomybė už demokratinį mokyklos valdymą ) esminės reikšmės pirmos
instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi. Iš ieškovo LR
CPK 88 str. 3 p., 92 str. pagrindais priteistinos išlaidos, susijusios su
procesinių dokumentų įteikimu
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso
326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a
:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. D. a. k. (duomenys
neskelbtini) 4,00 Lt (keturis litus) teismo turėtų išlaidų, susijusių
su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.
Teisėjai Ramunė
Čeknienė
Birutė
Jonaitienė
Birutė Valiulienė