Administracinė byla Nr. eA-1300-525/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09188-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.7
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal
pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas) dėl sprendimų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir Departamentas) 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186119 (toliau – ir Sprendimas Nr. 1), kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui; 2) panaikinti Departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 23S186646 (toliau – ir Sprendimas Nr. 2), kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (penkis metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Jam leidimas gyventi išduotas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu (kaip aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ketinančiam dirbti užsieniečiui). 2022 m. balandžio 23 d. – 2022 m. spalio 11 d. laikotarpiui pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, kurios pagrindu jis teisėtai atvyko į Lietuvą.
2.2. Pareiškėjas 2022 m. liepos 13 d. įsidarbino UAB „Wargaming Vilnius“ programinės įrangos kūrėju. Iki atvykimo į Lietuvos Respubliką nuo 2018 m. rugpjūčio 13 d. pareiškėjas nepertraukiamai dirbo Baltarusijos Respublikos bendrovėje „Game stream“, kuri tuo metu priklausė Wargaming Group Limited įmonių grupei. Dėl nestabilios politinės situacijos Baltarusijoje 2021 m. buvo nutarta perkelti Minsko įstaigos veiklą į Vilnių. Pareiškėjas pasinaudojo darbdavio pasiūlymu ir atvyko dirbti bei gyventi į Lietuvą.
2.3. Klausimyne pareiškėjas sąžiningai nurodė, kad 2011–2013 m. dirbo programinės įrangos inžinieriumi įmonėje FRPC OJSC „RPA Mars“, turėjo 3 formos leidimą prie valstybinės paslapties. Klausimyne pareiškėjas nurodė, jog nepritaria Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, ir taip pat nurodė, kad Krymas legitimiai (teisėtai) priklauso Ukrainai.
2.4. Sprendimas Nr. 1 ir Sprendimas Nr. 2 (toliau kartu – ir Sprendimai) yra grindžiami tik Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – ir VSD) 2023 m. liepos 3 d. išvada Nr. 18-7246 (toliau – ir VSD išvada), kurios turinys pateiktas Sprendime Nr. 1. Migracijos departamento išvada, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui, yra nemotyvuota, neobjektyvi, neatitinka tikrovės, o skundžiamais Sprendimais taikyti apribojimai neatitinka proporcingumo principo. Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi lėmė ne Migracijos departamento atliktas pareiškėjo gyvenimo aplinkybių vertinimas, o būtent Migracijos departamente gauta VSD išvada. VSD išvada per se (pati savaime) nėra absoliutus pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, konkrečiu atveju gavęs VSD raštą dėl asmens keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, neturėtų automatiškai panaikinti asmeniui išduoto leidimo laikinai gyventi.
2.5. Pareiškėjo praeityje buvę darbo santykiai, nesant kitų pareiškėjo grėsmę nacionaliniam saugumui galinčių rodyti aplinkybių, nėra pagrindas automatiškai panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi (pvz., žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023). Migracijos departamentas rėmėsi vien prielaidomis, kad pareiškėjas, dirbdamas Rusijoje bendrovėje FRPC OJSC „RPA Mars“, neva privalėjo būti lojalus Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos Federacijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. VSD taip pat preziumavo, kad pareiškėjas neva gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Šios VSD prielaidos yra klaidingos ir niekuo nepagrįstos. Tiek pareiškėjui dirbant minėtoje įmonėje, tiek po to pareiškėjo lojalumo valdžiai ar režimui niekas netikrino ir niekaip neprašė įrodyti. Pareiškėjas nei Rusijoje, nei Lietuvoje neatliko jokių veiksmų, iš kurių galima būtų spręsti apie tariamą jo lojalumą valdžiai. Tokių duomenų nei VSD, nei Migracijos departamentas nenustatė ir nenustatinėjo. Vien tai, kad pareiškėjas prieš 10 metų dirbo Rusijoje įmonėje programuotoju, kuri šiuo metu turi ginkluotės ir karinės įrangos priežiūros licenciją ir kuriai šiuo metu yra taikomos Europos Sąjungos (toliau – ir ES), Ukrainos ir Kanados sankcijos, nieko nepasako apie pareiškėjo požiūrį į valdžią.
2.6. Nei Migracijos departamentas, nei VSD neturėjo ir negalėjo turėti jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas būtų skleidęs informaciją, skatinančią nesantaiką ar pateisinančią vykdomus karo nusikaltimus. Pareiškėjui visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu sprendime atsidūrė šis teiginys, nes jis visiškai neatitinka tikrovės.
2.7. Pareiškėjo vertinimu, sprendžiant, ar jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir, ar egzistuoja pagrindas panaikinti jo leidimą gyventi bei uždrausti atvykti į Lietuvą, inter alia (be kita ko), turėjo ir turi būti atsižvelgta į pareiškėjo įsidarbinimo ir darbo Rusijos Federacijos įmonėje FRPC OJSC „RPA Mars“ aplinkybes. Pareiškėjas 2011 m. Uljanovsko valstybiniame universitete įgijo informacinių sistemų ir technologijų inžinieriaus bakalauro laipsnį. Pareiškėjas norėjo dirbti pagal specialybę, todėl, gavęs pasiūlymą dirbti Rusijos Federacijos įmonėje FRPC OJSC „RPA Mars“, šį pasiūlymą priėmė. Tuo metu Rusijos santykiai su Europos Sąjungos valstybėmis, įskaitant Lietuvą, vis dar buvo normalūs. Pareiškėjas dirbo Rusijos Federacijos įmonėje FRPC OJSC „RPA Mars“ tik dvejus metus (nuo 2011 m. iki 2013 m.). Jis minėtoje įmonėje dirbo iki Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos. Pareiškėjas jokių pavaldinių įmonėje neturėjo, nedirbo vadovaujančio darbo. Nors minėtoje įmonėje pareiškėjas turėjo 3 formos leidimą prie valstybinės paslapties, tokius leidimus, pareiškėjo žiniomis, turėjo pasirašyti visi FRPC OJSC „RPA Mars“ darbuotojai, tai buvo tik formalumas. Pareiškėjui dirbant gamykloje niekas nereikalavo jo būti pavaldžiam režimui ir jokio jo tariamo lojalumo netikrino. Pareiškėjas jokiose valdžios palaikymo akcijose nedalyvavo. Tiesiog dirbo įprastą darbą kaip eilinis pilietis. 2013 m. pareiškėjas pats savo noru išėjo iš darbo, nes nematė ten jokių perspektyvų, o išėjęs 2013–2014 m. niekur nedirbo. Taigi, pareiškėjas išėjo iš darbo savo noru dar iki neteisėtos Krymo aneksijos.
2.8. Pagal VSD duomenis, 2022 m. gruodžio mėn. Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija išdavė bendrovei FRPC OJSC „RPA Mars“ ginkluotės ir karinės įrangos priežiūros licenciją. Viešuosiuose informacijos šaltiniuose skelbiama, kad FRPC OJSC „RPA Mars“ – pirmaujanti Rusijos įmonė karinio jūrų laivyno valdymo procesų automatizavimo, teritoriniu principu paskirstytų valdymo sistemų kūrimo ir priežiūros srityje. Taip pat viešuosiuose informacijos šaltiniuose skelbiama, kad įmonė FRPC OJSC „RPA Mars“ dalyvaus Rusijos Federacijos gynybos ministerijos organizuojamoje karinei pramonei ir technikai skirtoje parodoje „ARMY 2023“, vyksiančioje 2023 m. rugpjūčio 14–20 d. Rusijos karinių oro pajėgų Kubinkos aviacijos bazėje. Svarbu tai, kad visi šie veiksmai vyksta 2022–2023 metais, taigi, praėjus 10 metų po pareiškėjo išėjimo iš įmonės.
2.9. Gyvendamas Lietuvoje pareiškėjas elgėsi pareigingai, nėra niekam skolingas, čia dirbo ir mokėjo mokesčius. Pareiškėjas neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų kelti abejones dėl jo patikimumo. Pareiškėjo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad prieš 10 metų jis dirbo programinės įrangos inžinieriumi Rusijos bendrovėje, nesudaro pagrindo pareiškėjui taikyti tokias griežtas priemones (apribojimus), kurias taikė Migracijos departamentas, t. y. leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimą ir uždraudimą atvykti į Lietuvą 5 metus. Migracijos departamento Sprendimai taip pat neatitinka ir proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:
3.1. Departamentui priimant ginčijamus Sprendimus buvo vadovautasi kompetentingos institucijos – VSD – išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, išvadą dėl užsieniečio grėsmės valstybės saugumui teikia būtent VSD. VSD išvada yra pagrįsta darbu Rusijos institucijoms, lojalumu joms, t. y. remiantis asmeniškai su pareiškėju susijusiomis ir nuo jo priklausiusiomis aplinkybėmis (jo darbas). Reikalavimas, jog užsienietis turi atlikti konkrečius veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, yra akivaizdžiai per aukštas įrodinėjimo standartas ir taip nukrypstama nuo nuoseklios LVAT praktikos, kurioje pasisakoma, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Pagal jau suformuotą teismų praktiką grėsmės valstybės saugumui pagrindas neturi būti nuodugniai ir neginčytinai įrodomas, patvirtinant atliktus veiksmus. Šiuo atveju pakanka patikrinti, ar buvo pagrindas daryti išvadą apie tai, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę. Jeigu kompetentingos institucijos turėtų įrodymų apie pareiškėjo atliekamus veiksmus, tuomet būtų sprendžiama apie jo baudžiamąją atsakomybę, o ne apie galimą grėsmę valstybės saugumui.
3.2. LVAT savo naujausioje praktikoje taip pat nurodo, kad dėl visiems žinomų aplinkybių, susijusių su Rusijos keliama grėsme Lietuvos valstybės saugumui, bent jau tol, kol tokia grėsmė yra reali, Rusijos piliečiams gali būti taikomas sugriežtintos kruopščios patikros reikalavimų standartas, be kita ko, atsižvelgus į tai, kad jie priskiriami politiškai pažeidžiamų asmenų grupei ir dėl to jų keliama rizika yra specifinė (pvz., 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2129-662/2023).
3.3. Ginčijamuose Sprendimuose nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl sprendimai atitinka tiek VAĮ, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimti nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Nors esminis ginčijamų Sprendimų pagrindas ir yra VSD išvadoje pateikta informacija, tačiau taip pat aiškiai matyti, kad Migracijos departamentas atliko pareiškėjo vertinimą (pvz., įvertino jo socialinius, šeiminius, ekonominius ryšius), todėl negalima teigti, jog Migracijos departamentas neatliko jokio savarankiško tyrimo.
3.4. Aplinkybės, kad nuo darbo pabaigos praėjęs 10 metų laikotarpis, jog jis dirba bendrovėje UAB „Wargaming Vilnius“, kad pareiškėjas netarnavo, darbdavio charakteristika, nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybei ir pripažinti, jog grėsmė yra išnykus.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, dirbdamas Rusijos Federacijos įmonėje FRPC OJSC „RPA Mars“ programinės įrangos inžinieriumi, turėjo 3 formos leidimą prie valstybinės paslapties. Rusijos įmonė FRPC OJSC „RPA Mars“ vykdo veiklą Rusijos karinės pramonės sektoriuje ir glaudžiai bendradarbiauja su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, taip prisidėdama prie Rusijos karinės agresijos Ukrainoje. FRPC OJSC „RPA Mars“ priklauso koncernui „Morinformsystem-Agat“ (Моринформсистема-Агат Концерн, АО). Koncernas „Morinformsystem-Agat“ Rusijos laivų statyboje yra pirmaujanti organizacija informacinių sistemų ir technologijų, laivų informacinės ir skaičiavimo įrangos, radioelektroninės įrangos elektromagnetinio suderinamumo ir išmagnetinimo, sparnuotųjų ir balistinių raketų šaudymo valdymo sistemų, skirtų jūrinėms raketoms, kovinės informacijos ir valdymo bei integruotų antvandeninių bei povandeninių laivų valdymo sistemų srityse. Įmonei FRPC OJSC „RPA Mars“ ir koncernui „Morinformsystem-Agat“ sankcijas taiko ES, Ukraina ir Kanada. 2022 m. gruodžio mėn. Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija išdavė įmonei FRPC OJSC „RPA Mars“ ginkluotės ir karinės įrangos priežiūros licenciją. Viešuosiuose informacijos šaltiniuose skelbiama, kad FRPC OJSC „RPA Mars“ – pirmaujanti Rusijos įmonė karinio jūrų laivyno valdymo procesų automatizavimo, teritoriniu principu paskirstytų valdymo sistemų kūrimo ir priežiūros srityje. Taip pat viešuosiuose informacijos šaltiniuose skelbiama, kad įmonė FRPC OJSC „RPA Mars“ dalyvavo Rusijos Federacijos gynybos ministerijos organizuojamoje karinei pramonei ir technikai skirtoje parodoje „ARMY 2023“, vykusioje 2023 m. rugpjūčio 14–20 d. Rusijos karinių oro pajėgų Kubinkos aviacijos bazėje. VSD kontržvalgybos tyrimų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ar strateginę reikšmę turinčiose įmonėse. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. 2022 m. rugsėjo 12 d. ES, atsižvelgdama į blogėjančią padėtį, susidariusią dėl Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, sustabdė Europos Bendrijos ir Rusijos susitarimo dėl vizų ES ir Rusijos piliečiams išdavimo tvarkos supaprastinimo taikymą. VSD vertinimu, priimant Sprendimus, nebuvo pažeisti Lietuvos įstatymai ar kiti teisės aktai, Departamentas neviršijo kompetencijos, taip pat Sprendimais nebuvo nepagrįstai suvaržytos pareiškėjo teisės bei laisvės. Kadangi pareiškėjas VSD pripažintas kaip keliantis grėsmę valstybės saugumui, jo asmeniniai interesai, skunde išdėstytos aplinkybės negali būti aukščiau Lietuvos valstybės saugumo. Migracijos departamento Sprendimai priimti tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir taikytinas teisės aktų nuostatas.
II.
6. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
7. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo Nr. 1, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento Sprendimo Nr. 2, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (penkis metus), teisėtumo ir pagrįstumo.
8. Teismas nustatė, kad:
8.1. Pareiškėjas (Rusijos Federacijos pilietis) nuo 2022 m. balandžio 23 d. iki 2022 m. spalio 11 d. turėjo nacionalinę vizą. Migracijos departamentas 2022 m. liepos 13 d. sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu. Pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 13 d. iki dabar dirba UAB „Wargaming Vilnius“. Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra duomenų apie pareiškėjo šeimos narius ir jiems išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
8.2. VSD 2023 m. liepos 3 d. išvadoje Nr. 18-7246 nustatė, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas, pildydamas Migracijos departamento klausimyną dėl papildomos informacijos gavimo, nurodė, kad 2011–2013 m. dirbo Rusijos Federacijos įmonėje FRPC OJSC „RPA Mars“ programinės įrangos inžinieriumi, turėjo 3 formos leidimą prie valstybinės paslapties. Rusijos įmonė FRPC OJSC „RPA Mars“ vykdo veiklą Rusijos karinės pramonės sektoriuje ir glaudžiai bendradarbiauja su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, taip prisidėdama prie Rusijos karinės agresijos Ukrainoje. FRPC OJSC „RPA Mars“ priklauso koncernui „Morinformsystem Agat“ (Моринформсистема-Агат Концерн, АО). Įmonei FRPC OJSC „RPA Mars“ ir koncernui „Morinformsystem-Agat“ sankcijas taiko ES, Ukraina ir Kanada. 2022 m. gruodžio mėn. Rusijos Federacijos pramonės ir prekybos ministerija išdavė įmonei FRPC OJSC „RPA Mars“ ginkluotės ir karinės įrangos priežiūros licenciją. Viešuosiuose informacijos šaltiniuose skelbiama, kad FRPC OJSC „RPA Mars“ – pirmaujanti Rusijos įmonė karinio jūrų laivyno valdymo procesų automatizavimo, teritoriniu principu paskirstytų valdymo sistemų kūrimo ir priežiūros srityje. Taip pat viešuosiuose informacijos šaltiniuose skelbiama, kad įmonė FRPC OJSC „RPA Mars“ dalyvaus Rusijos Federacijos gynybos ministerijos organizuojamoje karinei pramonei ir technikai skirtoje parodoje „ARMY 2023“, vyksiančioje 2023 m. rugpjūčio 14–20 d. Rusijos karinių oro pajėgų Kubinkos aviacijos bazėje. VSD kontržvalgybos tyrimų ir žvalgybos operacijų metu surinkta informacija leidžia teigti, kad Rusijos žvalgybos tarnybos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją apie užsienio valstybių politinius ir ekonominius procesus, strateginės civilinės ir karinės infrastruktūros objektus ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Pasikeitus situacijai, Rusijos karinės agresijos atveju, su Rusijos žvalgybos tarnybomis bendradarbiaujantys šių šalių piliečiai gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms – propagandai ir dezinformacijai platinti, diversijoms prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdyti.
8.3. Migracijos departamentas Sprendimu Nr. 1, atsižvelgęs į tai, kad, VSD vertinimu, pareiškėjo buvimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Departamentas taip pat priėmė Sprendimą Nr. 2, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (penkis metus) vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi, nes pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
9. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Įstatymo 4 straipsnio 2, 3, 4, 6 dalimis, 50 straipsnio 1 dalies 14 punktu, 133 straipsnio 5, 8 dalimis, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 131 punktu, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Kriterijų vertinimo tvarka), 5, 11, 37, 38.3 punktais, LVAT, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, Nacionalinio saugumo strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 (2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. XIV-795 redakcija), 14 punktu, Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijomis.
10. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, priėjo prie išvados, kad VSD, teikdamas išvadą, ir Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, pareiškėjo grėsmės valstybės saugumui kontekste tinkamai įvertino reikšmingus įrodymus, taip pat šių institucijų pastaruoju aspektu nurodyti motyvai yra pakankami. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių kompetentingos institucijos VSD išvadoje nurodytas aplinkybes, įskaitant tai, kad Rusijos Federacijos valstybės institucijose dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja šios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybos, užtikrinančios, jog tose institucijose nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios politikos nepalaikantys asmenys, ir, kad pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Teismo vertinimu, ginčijamuose Departamento Sprendimuose pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
11. Teismas pažymėjo, kad, sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas, vertinama potenciali grėsmė valstybės saugumui, todėl nagrinėjamu atveju pakanka pagrįsto manymo, jog pareiškėjo praeityje atlikti veiksmai (pareiškėjo darbas Rusijos Federacijos įmonėje FRPC OJSC „RPA Mars“ programinės įrangos inžinieriumi turint 3 formos leidimą prie valstybinės paslapties) VSD surinktos informacijos kontekste gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Dėl šios priežasties pareiškėjo teismui nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad jis bendrovėje FRPC OJSC „RPA Mars“ dirbo 2 metus ir esant kitokiai geopolitinei situacijai šalyje, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog jis negali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos Federacijos valdžiai asmuo. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad jis yra taikus, nepalaiko karo, Migracijos departamentui neslėpė apie darbą bendrovėje FRPC OJSC „RPA Mars“, dėl valstybės saugumui kylančių grėsmių šios aplinkybės negali panaikinti pagrįstai identifikuotos grėsmės valstybės nacionaliniam saugumui.
12. Teismas nurodė, kad iš Sprendimų turinio taip pat matyti, jog Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Migracijos departamentas nustatė, kad nėra duomenų, jog Lietuvoje gyvena kiti pareiškėjo šeimos nariai, socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvoje nėra ilgalaikiai. Dėl to skundo argumentas, kad Migracijos departamento Sprendimai yra nemotyvuoti, atmestas kaip nepagrįstas.
13. Teismas pažymėjo, jog LVAT panašaus pobūdžio bylose remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutarime padarytomis išvadomis, kad ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams keliančia priežastimi (pvz., 2023 m. balandžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1640-552/2023; 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2065-552/2023).
14. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, teismas priėjo prie išvados, kad, priimdamas Sprendimą Nr. 1, atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus.
15. Teismo vertinimu, atsakovas, spręsdamas dėl uždraudimo atvykti, tinkamai ir išsamiai įvertino pareiškėjo individualią situaciją, kaip nustato Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatos. Teismas pažymėjo, kad valstybės nacionalinis saugumas, kuris susijęs su tautos suvereniteto išsaugojimu, yra aukščiausia kiekvienos valstybės vertybė. Be to, pareiškėjas, siekdamas paneigti atsakovo sprendime, kuriuo panaikintas jam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, padarytas išvadas, teismui nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad jam pritaikytas minimalus 5 metų uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis yra neproporcingas. Atsakovas, priimdamas Sprendimą Nr. 2 dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, atsižvelgė į Kriterijų vertinimo tvarkoje nustatytus laikotarpius, konkrečiai į 38.3 papunktyje nustatytą 10 metų draudimo atvykti laikotarpį užsieniečiui, kurio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, taip pat į Kriterijų vertinimo tvarkos 5 punktą, kurio pagrindu draudimo atvykti laikotarpis iš esmės sumažintas nuo 10 metų iki 5 metų. Svarbių ryšių su Lietuva (išskyrus ekonominių) ar kitų aplinkybių, kurios galėtų lemti trumpesnį uždraudimo atvykti į Lietuvą laikotarpį, pareiškėjas nenurodė ir nenustatyta.
16. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendimuose atsakovas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, Sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais, atitinkančiais VAĮ 10 straipsnio 5 dalies motyvuotumo reikalavimus, todėl nėra pagrindo jų naikinti vadovaujantis skundo argumentais.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes yra priimtas klaidingai interpretuojant faktines aplinkybes, neteisingai aiškinant bei taikant teisės aktus, netinkamai vertinant įrodymus ir nukrypstant nuo suformuotos teismų praktikos.
17.2. Teismas rėmėsi įrodymais neparemta prielaida, kad pareiškėjas, vien dėl to, jog prieš 10 metų vos 2 metus dirbo Rusijos Federacijos įmonėje FRPC OJSC „RPA Mars“ programinės įrangos inžinieriumi, kelia grėsmę Lietuvos valstybės saugumui. Nei vienas iš VSD išvadoje pateiktų motyvų pareiškėjo grėsmės Lietuvos valstybės saugumui nepatvirtina. Pareiškėjas darbą minėtoje įmonėje baigė 2013 m. gruodžio 31 d. VSD išvadoje nėra pateikta jokios informacijos apie šios įmonės veiklą laikotarpiu, kai joje dirbo pareiškėjas. Pareiškėjas nuo 2018 metų negyveno Rusijoje, todėl teiginiai, kad Rusijos žvalgybos institucijos yra suinteresuotos ir dažnai tikslingai skatina savo agentus išvykti gyventi į režimui priešiškas valstybes, visiškai neaktualūs pareiškėjo atveju. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko susiklosčius objektyvioms aplinkybėms, išimtinai susijusioms su jo privataus darbdavio veiklos perkėlimu į Lietuvą, o ne kieno nors paskatintas.
17.3. VSD ir Migracijos departamentas, visų pirma, turėjo pareigą įrodyti savo teiginius apie tai, kad pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Pareiškėjas klausimyne aiškiai išdėstė savo poziciją, kad nepritaria Rusijos vykdomiems kariniams veiksmams prieš Ukrainą ir, kad Krymas priklauso Ukrainai. Teismas akivaizdžiai pažeidė įrodinėjimo taisykles, netinkamai paskirstydamas įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Teismas skundžiamą sprendimą grindė informacija, kurios VSD apskritai nenustatė ir kuria nesirėmė savo išvadoje. VSD išvadoje nėra tokios informacijos, kurią nurodo teismas, įskaitant informaciją apie tai, jog „pareiškėjas, turėdamas leidimą laikinai gyventi, gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotims vykdyti kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo“.
17.4. Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę (realų ir faktinį pavojų), turi būti vertinamos visos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, o sprendimas turi būti priimamas atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą bei laikantis proporcingumo principo. Taigi, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas minėtas proporcingumo principas. Gero administravimo principas reikalauja, jog užsieniečio prašymas nebūtų nagrinėjamas tik siaurai formaliai. Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją ir kitas reikšmingas aplinkybes. Privalo būti nustatytas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui realumas ir akivaizdumas. VSD ir Migracijos departamento konstatuota pareiškėjo tariama grėsmė valstybės saugumui laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu nėra nei reali, nei akivaizdi.
17.5. Pareiškėjas panaikino bet kokias prielaidas tariamoms grėsmėms atsirasti ateityje, todėl byloje nesant jokių duomenų apie pareiškėjos ryšius su Rusijos institucijomis, nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo grėsmės Lietuvos valstybės saugumui. Tiek Migracijos departamentas, tiek teismas, privalėjo įvertinti įsidarbinimo ir darbo Rusijos Federacijos įmonėje aplinkybes. Pareiškėjas minėtoje įmonėje dirbo dar iki Rusijos įvykdytos neteisėtos Krymo aneksijos. Pareiškėjas jokių pavaldinių įmonėje neturėjo, nedirbo vadovaujančio darbo. Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad realios prieigos prie valstybės paslapties jis neturėjo. Pareiškėjas netarnavo kariuomenėje ir nedirbo jokiose jėgos ar panašiose valstybės struktūrose, nedirbo valstybės tarnyboje, nedalyvavo jokioje politinėje veikloje. Gyvendamas Lietuvoje pareiškėjas elgėsi pareigingai, nėra niekam skolingas, čia dirbo ir mokėjo mokesčius. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvoje, niekur nebuvo išvykęs už Lietuvos ribų. Po to, kai buvo panaikintas pareiškėjo leidimas gyventi, jis išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) tam, kad galėtų tęsti darbą Wargaming grupės įmonėje.
17.6. Šiuo atveju nacionalinio saugumo koncepcija buvo panaudota neadekvačiai ir nesant tam jokio racionalaus pagrindo. Pareiškėjui siekiant atvykti ar apsigyventi bet kokioje Europos Sąjungos valstybėje, jis privalės pateikti informaciją apie anksčiau turėtus leidimus gyventi ir jų panaikinimo pagrindus. Matydamos, jog pareiškėjas neva kelia grėsmę vienos iš ES valstybių (Lietuvos) nacionaliniam saugumui, kitų ES valstybių institucijos taip pat automatiškai gali pareiškėjui neišduoti leidimų gyventi/vizų, kurie yra būtini gyvenimui ir darbui užsienio valstybėje. Tokiu būdu galiojant Sprendimams pareiškėjas netenka galimybės dirbti ir gyventi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Todėl Migracijos departamento Sprendimai taip pat neatitinka ir proporcingumo principo.
17.7. LVAT yra ne kartą išaiškinęs, kad vien faktas apie asmens karinę tarnybą ar darbą valstybės institucijose praeityje bei VSD pateikiama bendro pobūdžio informacija apie Rusijos/Baltarusijos agentų veikimo kitose valstybėse metodus, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti asmens keliamos grėsmės egzistavimą valstybei (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje eA-2285-1047/2023; 2023 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1959-1188/2023; 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2136-822/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2304-822/2023 ir kt.).
18. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
19. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamento Sprendimuose visiškai pagrįstai pripažinta, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę valstybės saugumui. Tokia išvada daroma turint omenyje paskutiniu metu ypač suprastėjusią geopolitinę situaciją, kuri yra nulemta tiek Rusijos, tiek ir Baltarusijos nusikalstamų režimų agresyvių veiksmų prieš kaimynus. Pareiškėjo apeliaciniame skunde vardijamos aplinkybės (darbo santykių pradžios ir pabaigos pagrindai, nuo darbo pabaigos praėjęs laikotarpis (9 metai), darbo laikotarpis, pareiškėjo elgesys dirbant Rusijos Federacijos įmonėje, paskesnis darbas, išsakytas požiūrius į Rusijos Federacijos vykdomus karinius veiksmus bei Krymo priklausymą ir kt.), nesudaro pagrindo paneigti jo galimą lojalumą kilmės valstybės atžvilgiu ir pripažinti, kad grėsmė yra išnykus. Ginčijamuose Sprendimuose atliktas individualus pareiškėjo vertinimas. Sprendimais pareiškėjui nėra uždrausta vykti į kitas Europos Sąjungos ar Šengeno zonos valstybes. Pareiškėjo apeliaciniame skunde vardijama neva naujausia LVAT praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, kadangi minimų bylų aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai bylai. Šioje byloje būtų galima atsižvelgti į LVAT 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2006-520/2023 pateiktus išaiškinimus, kad ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą prieiti prie išvados, jog tokių ryšių turinčio asmens buvimas Lietuvoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimo panaikinimo atmesti.
21. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas, dirbdamas įmonėje FRPC OJSC „RPA Mars“, turėjo 3 formos leidimą prie valstybinės paslapties, tokio leidimo turėjimas rodo, jog asmuo (ir jo aplinka) buvo išsamiai tikrinamas Rusijos žvalgybos tarnybų. Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja asmenis, įvertinusios savo interesus, verbuojamo asmens galimybes, einamas pareigas, ryšius, kitas aplinkybes. Šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste pareiškėjo ryšiai gali aktualizuotis, pareiškėjo kilmės valstybės žvalgybos bei saugumo tarnyboms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją ir taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui. Teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui dėl Sprendimuose išdėstytų aplinkybių bei argumentų yra pakankamai reali ir akivaizdi. Teismo sprendime atsižvelgta į dabartinę geopolitinę situaciją ir pagrįstai išreikštas pritarimas VSD išvadai dėl perspektyvinio pareiškėjo grėsmės vertinimo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
22. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Migracijos departamento 2023 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 23S186119, kuriuo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes asmens gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, ir 2023 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 23S186646, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 60 mėnesių (penkis metus), nes asmuo gali kelti grėsmę valstybės saugumui, teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo darbą Rusijos Federacijos įmonėje FRPC OJSC „RPA Mars“ programinės įrangos inžinieriumi, turint 3 formos leidimą prie valstybinės paslapties, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, VSD atliktą vertinimą, konstatavo, kad Sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.
24. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino bei taikė teisės aktus, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, VSD ir Migracijos departamento konstatuota pareiškėjo tariama grėsmė valstybės saugumui laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu nėra nei reali, nei akivaizdi.
25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 3 dalį užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Valstybės saugumo departamentas. VSD, vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, atliko Rusijos Federacijos piliečio A. K. keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą. Migracijos departamentas 2023 m. liepos 4 d. gavo VSD išvadą, kurioje nurodyta, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui.
27. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 50 str. 1 d. 14 p.), taip pat užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Įstatymo 133 str. 5 d.).
28. Migracijos departamentas priėmė byloje ginčijamus Sprendimus remdamasis trečiojo suinteresuoto asmens surinktais faktiniais duomenimis, nurodytais VSD išvadoje (žr. nutarties 8.2 p.), sudariusioje pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Sprendimuose, be kita ko, nurodyta, kad pareiškėjas gali būti išnaudotas Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo. Be to, nors pareiškėjas, atsakydamas į klausimyno 10 ir 11 klausimus, pažymėjo, kad nepritaria Rusijos Federacijos kariniams veiksmams Ukrainoje ir kad Krymas priklauso Ukrainai, tai savaime nepaneigia užsieniečio grėsmės valstybės saugumui, kuri kyla ne dėl užsieniečio požiūrio į susiklosčiusią situaciją, o dėl jo darbo santykių minėtoje įmonėje. Migracijos departamento vertinimu, užsieniečio leidimo laikinai gyventi panaikinimas ir uždraudimas pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė siekiant užtikrinti ir apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą, Lietuvos visuomenės siekį gyventi saugioje valstybėje, kurioje nebūtų skleidžiama informacija, skatinanti nesantaiką, pateisinanti vykdomus karo nusikaltimus bei nesuderinama su Lietuvos valstybės teisėtais interesais bei užkardyti galinčias kilti grėsmes.
29. LVAT savo nuoseklioje praktikoje (žr., pvz., 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1810/2010; 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2022 m. kovo 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1240-756/2022; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2023; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023) yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir / ar dėl tokio išduoto leidimo panaikinimo, privalo būti įvertintas užsieniečio gyvenimo Lietuvoje galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali, todėl, be kita ko, būtina įvertinti ir individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes.
30. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimais ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmė valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė (žr., pvz., LVAT 2016 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3826-556/2018; 2023 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2087-968/2023).
31. Pagal tarptautinę teisę ir atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, valstybės turi teisę kontroliuoti užsieniečių atvykimą į jų teritoriją ir jų gyvenimą čia (žr. EŽTT 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus, pareiškimo Nr. 46410/99; LVAT 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4603-629/2019). EŽTT yra pažymėjęs, kad grėsmės nacionaliniam saugumui gali būti skirtingos pagal savo pobūdį, netikėtos arba sunkiai iš anksto apibrėžiamos. Visapusiškai apibūdinti nacionalinio saugumo sąvoką yra neįmanoma. Ji gali būti labai plati, paliekant plačią vertinimo laisvę atitinkamoms institucijoms apibrėžti, kas yra reikalinga šiam saugumui (žr., pvz., EŽTT 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą byloje C. G. ir kt. prieš Bulgariją, pareiškimo Nr. 1365/07). Užsienio valstybių piliečių išsiuntimo ir draudimo atvykti į šalį kontekste valstybės saugumo klausimai yra esminės svarbos interesas. Šioje srityje EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama platesnė susitariančiųjų šalių diskrecija, pažymint, jog grėsmės valstybės saugumui vertinimas sudaro valstybės suvereniteto vidinį branduolį (EŽTT 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Zarubin ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 69111/17, 69112/17, 69113/17, 69114/17).
32. Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į Rusijos keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui ir su tuo susijusį geopolitinį kontekstą, vadovaudamasi vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, neturi jokių priežasčių nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjo keliamos grėsmės vertinimu. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų ir byloje nėra duomenų, paneigiančių VSD išvadoje nurodytas aplinkybes.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstais pripažintini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl pareiškėjo darbo Rusijos Federacijos įmonėje FRPC OJSC „RPA Mars“ programinės įrangos inžinieriumi nereikšmingumo laiko aspektu. Nepaisant to, jog pareiškėjas šioje įmonėje dirbo 2011–2013 m., pareiškėjo keliama grėsmė valstybės saugumui buvo vertinama atsižvelgus į visas faktines aplinkybes, be kita ko, ir pasikeitusį geopolitinį kontekstą.
34. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas minėtoje įmonėje dirbo dar kai buvo kitokia geopolitinė situacija, nepaneigia to, jog pareiškėjo ryšiai buvo ir turėjo būti vertinami ne pagal 2011–2013 m., bet ginčijamų Sprendimų metu nustatytas aplinkybes. Dėl to nėra pagrindo abejoti, jog pareiškėjo darbas Rusijos Federacijos įmonėje, kuri vykdo veiklą Rusijos karinės pramonės sektoriuje ir glaudžiai bendradarbiauja su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, taip prisidėdama prie Rusijos karinės agresijos Ukrainoje, šiuo metu susiklosčiusiame geopolitiniame kontekste gali aktualizuotis, Rusijos žvalgybos institucijoms potencialiai siekiant verbuoti pareiškėją, taip sukeliant grėsmę Lietuvos Respublikos valstybės saugumui, nepaisant to, jog nuo pareiškėjo darbo praėjo daugiau nei 10 metų.
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, reikšminga aplinkybe pripažintina tai, kad pareiškėjas buvo susijęs darbo santykiais su Rusijos Federacijos įmone, kuri vykdo veiklą Rusijos karinės pramonės sektoriuje, taigi gali turėti ryšių su Lietuvos Respublikos valstybės saugumui grėsmę keliančiais subjektais. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie ryšiai, susiklostę pareiškėjui dirbus Lietuvos Respublikai priešiškos valstybės įmonėje, leidžia spręsti apie potencialų pareiškėjo pažeidžiamumą.
36. Ginčijami Migracijos departamento Sprendimai daugiausiai grindžiami VSD išvadoje pateikta informacija, susijusia su pareiškėjo darbu Rusijos Federacijos įmonėje FRPC OJSC „RPA Mars“ vertinimu valstybės saugumo aspektu, tačiau iš šių Sprendimų turinio taip pat matyti, kad Migracijos departamentas atliko individualų pareiškėjo situacijos vertinimą (t. y., be kita ko, įvertino pareiškėjo šeiminius, socialinius bei ekonominius ryšius su Lietuvos Respublika). Pareiškėjo siekis gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje negali nusverti nacionalinio saugumo interesų, prisiimant šiai vertybei bylos duomenimis keliamą pagrįstą riziką.
37. Pareiškėjo kitos procesiniuose dokumentuose teismui nurodytos aplinkybės, be kita ko, klausimyne pareiškėjo pateikti atsakymai, nekeičia atlikto vertinimo dėl pareiškėjo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, t. y. dabartinės situacijos kontekste savaime nesudaro pagrindo teigti, kad jis negali būti išnaudotas kaip potencialus verbavimo taikinys režimo Rusijos Federacijos jėgos struktūroms.
38. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia prieiti prie išvados, kad pareiškėjo situacija atsakovo vertinta individualizuotai, įvertinus visas bylos reikšmingas faktines aplinkybes, be kita ko, susijusias su pareiškėjo ryšiais su Lietuvos Respublika, ir padaryta pagrįsta išvada dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, o priimti sprendimai remiantis tokiu vertinimu yra pagrįsti ir teisėti.
39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimą Nr. 1 ir Sprendimą Nr. 2, todėl atmesdamas pareiškėjo skundą dėl Departamento Sprendimų panaikinimo pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Arūnas Dirvonas
Artūras Drigotas