Administracinė byla Nr. I-3841-629/2015
(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02456-2014-7)
Procesinio sprendimo kategorija 26; 28; 74
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUS
2015 m. vasario 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Violetos Petkevičienės, Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusios institucijos) Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos skundą pareiškėjai UAB „Agrokreditas“ (pavadinimas pakeistas iš UAB „AgroSaulė 2“) dėl sprendimo panaikinimo,
n u s t a t ė:
Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija (toliau – ir atsakovė, Komisija) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 3R-136(AG-109/04-2014) dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos UAB „Agrokreditas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) skundą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtino Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kurio 4 p. nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagristos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Pažymėjo, kad pareiškėja prašė kompensuoti išlaidas už prašymo išduoti leidimą plėtoti saulės elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą, už konsultavimo paslaugą dėl saulės elektrinių verslo finansavimo, už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą bei išlaidas dėl teisinių saulės elektrinių verslo rizikų ir galimybių, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo išmokų, virtualaus ofiso paslaugos mokesčio, antspaudo gamybos. Paaiškino, kad Komisija nekompensavo išlaidų už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, nes šios išlaidos neatitiko Aprašo 4 p., kadangi buvo patirtos po 2013 m. vasario 1 d. Atsakovė pažymėjo, jog nesutinka su VAGK padaryta išvada, jog vien išlaidų apmokėjimo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.48 str. 1 d. nustato, kad juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise, todėl atsižvelgiant į tai, kad sąskaita faktūra už 2012 m. rugsėjo – 2013 m. sausio laikotarpį išrašyta 2013 m. sausio 31 d., o mokėjimas atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d., konstatuotina, kad pareiškėja iki 2013 m. rugpjūčio 12 d. disponavo 2 500 Lt suma, todėl šios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, patirtomis iki 2013 m. vasario 1 d.
Atsakovės nuomone, VAGK neturėtų atlikti to tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėti tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai, dėl šių priežasčių VAGK veikla, tikrinant Komisijos atliktus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų.
Pareiškėja UAB „Agrokreditas“ atsiliepime į Komisijos skundą (b. l. 76–82), prašė atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjos nuomone, VAGK pagrįstai nusprendė, kad Bendrovei turi būti kompensuotos išlaidos, kurias sudaro mokestis už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą. Paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 27 d. ji ir ŽŪB „Agrowill Mantviliškis“ sudarė nekilnojamojo turto nuomos sutartį, kuri 2013 m. rugpjūčio 31 d. buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal šią sutartį pareiškėja išsinuomojo žemės sklypą ir pastatą (duomenys neskelbtini) k. Kėdainių r. Šį turtą pareiškėja įsipareigojo naudoti gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai, be to, pareiškėjai suteikta teisė pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti. Taigi sutartyje apibrėžto nekilnojamojo turto nuoma yra tiesiogiai susijusi su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu. Be to, remiantis nuomos sutarties nuostatomis, turtas pagal ją išnuomotas iki 2035 m. rugpjūčio 27 d., nuomos mokestis skaičiuojamas nuo turto perdavimo–priėmimo akto pasirašymo dienos. Turto nuomos mokestis yra 1 000 Lt + PVM per vieną mėnesį, nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo dienos. Pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą – 1 000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012 m. rugpjūčio 27 d. Toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012 m. rugpjūčio 27 d., moka kas mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą-faktūrą.
Bendrovė pažymėjo, kad šiuo atveju priėmimo–perdavimo aktas tarp jos ir ŽŪB „Agrowill Mantviliškis“ pagal sutartį buvo pasirašytas 2012 m. rugpjūčio 27 d., sąskaita faktūra už 2012 m. rugsėjo – 2013 m. sausio laikotarpį išrašyta 2013 m. sausio 31 d., o apmokėjimas atliktas 2013 m. rugpjūčio 13 d. Nors nurodytas mokestis už nuomą buvo sumokėtas po 7 mėnesių, tačiau sutartis visą tą laiką galiojo, nebuvo nutraukta ir faktiškai buvo vykdoma.
Pareiškėjos nuomone, vien išlaidų apmokėjimo įrodymo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu, nes pareiškėja kartu su prašymu Komisijai pateikė nuomos išlaidų patyrimą iki 2013 m. vasario 1 d. pagrindžiančius dokumentus. Nuomos mokestis minėto prašymo pateikimo metu buvo faktiškai sumokėtas, taigi šis prašymas atitinka Aprašo 5.4.4 p. bei 2 priedo nuostatas dėl sumokėto nuomos mokesčio kompensavimo. Bendrovės teigimu, sąskaitos išrašymas suteikia teisę kreditoriui reikalauti sąskaitoje nurodytos sumos skolininko atžvilgiu, todėl, akivaizdu, kad ŽŪB „Agrowill Mantviliškis“ pateikus sąskaitą pareiškėja bet kokiu atveju būtų privalėjusi sumokėti nuomotojui nurodytą sumą arba savo iniciatyva arba kreditoriui pasinaudojus civilinių teisių gynimo būdais, kas dar kartą patvirtina, kad pareiškėja minėtas išlaidas patyrė iki 2013 m. vasario 1 d. Pareiškėjos manymu, Komisija, nepriteisdama teisėtai priklausančios kompensacijos, akivaizdžiai pažeidžia teisėtų lūkesčių principo nuostatas. Taip pat nurodė, kad atsakovės teiginys, jog VAGK priimdama sprendimą peržengė jai suteiktą kompetenciją vertinti viešojo administravimo subjekto sprendimą, yra visiškai nepagrįstas.
Teismo posėdyje pareiškėjos ir atsakovės atstovai nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 86, 87).
Atsakovės skundas tenkintinas.
Ginčas kilęs dėl VAGK 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 3R-136(AG-109/04-2014), kuriuo buvo panaikinta Komisijos sprendimo dalis dėl pareiškėjos patirtų žemės ir nekilnojamojo turto nuomos išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, nekompensavimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Aprašo 4 p. nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Kompensuotinų išlaidų kategorijų sąrašas įtvirtintas Aprašo 5 p. Aprašo 5.4.4 p. nustatyta, kad kompensuojamas sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013 m. sausio 31 d. buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Aprašo 5, 20 p. suteikia Komisijai įgaliojimus vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, priimti sprendimą dėl jo patirtų išlaidų kompensavimo, dalinio kompensavimo ar prašymo atmetimo.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Komisija turi įgaliojimus priimti sprendimą kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas, kai: 1) pareiškėjas turi išduotą leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas arba pareiškėjas iki 2013 m. liepos 1 d. nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo; 2) pareiškėjas iki 2013 m. vasario 1 d. patyrė tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusias išlaidas, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais; 3) pareiškėjas iki 2013 m. rugsėjo 1 d. raštu kreipėsi į Komisiją.
Nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pareiškėja pateikė prašymą dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, kuriuo, be kita ko, prašė kompensuoti 3 500 Lt išlaidų už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą (b. l. 4–5). Nuomos išlaidų pagrindimui pareiškėja pateikė 2013 m. rugpjūčio 13 d. sąskaitos išrašą (b. l. 14), 2012 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą MAN serija Nr. 0001973 (b. l. 12), 2012 m. rugpjūčio 27 d. nekilnojamojo turto nuomos sutartį (b. l. 13–16), perdavimo–priėmimo aktą (b. l. 17), Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 18–20) ir paaiškinamąjį raštą, kuriame nurodė, kad Bendrovė įvykdė nuomos mokesčio mokėjimo atidėjimą iki 2013 m. rugpjūčio mėn. dėl susidariusio įsiskolinimo pagal ilgalaikės paskolos teikimo sutartį tarp Bendrovės ir AB „Agrowill Group“. Pagal 2012 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutartį paskolos davėjas – Bendrovė, paskolos gavėjas – AB „Agrowill Group“. Nuomos mokestis nuomotojui ŽŪB „Agrowill Mantviliškis“, kuri yra AB „Agrowill Group“ grupės įmonė, buvo sumokėtas atgavus paskolą iš AB „Agrowill Group“. Bendrovė kitų pajamų neturėjo (b. l. 10).
Komisija 2014 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. 17R-3516 (b. 1. 42) nusprendė kompensuoti dalį pareiškėjos prašytų kompensuoti išlaidų, tačiau išlaidų, patirtų nuomos mokesčiui sumokėti nekompensavo, motyvuodama tuo, kad šios išlaidos patirtos po 2013 m. vasario 1 d., t. y. neatitinka Aprašo 4 p.
Bendrovė, nesutikdama su minėto Komisijos sprendimo dalimi, kuria nuspręsta nekompensuoti dalies išlaidų, apskundė Komisijos sprendimą VAGK. Atsakovės skundžiamu 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. 3R-136(AG-109/04-2014) VAGK pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir panaikino Komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3516 dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo bei įpareigojo atsakovę pareiškėjos prašymą dėl šių išlaidų kompensavimo nagrinėti pakartotinai ir priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. VAGK skundžiamame sprendime pažymėjo, kad vien išlaidų apmokėjimo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. VAGK pažymėjo, kad pareiškėja ginčo išlaidas patyrė, nuomotojui pateikus 2012 sausio 31 d. sąskaitą faktūrą, t. y. dar iki 2013 m. vasario 1 d. Kadangi nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad nuomos mokestis bus mokamas dalimis pagal ŽŪB „Agrowill Mantviliškis“ pateiktą sąskaitą faktūrą, kuri buvo išrašyta iki Aprašo 4 p. nustatyto termino, o remiantis Aprašo 2 priedu, nuomos išlaidų kompensavimui nėra nustatytas maksimalus dydis, pastarosios pareiškėjams kompensuojamos 100 proc., todėl pareiškėjos nuomos išlaidos laikytinos kompensuotinomis (b. l. 44–50).
Teismas nepritaria tokiems VAGK argumentams. Teismo vertinimu, sąvoka „patirti išlaidas“ turi būti aiškinama būtent minėto Aprašo tikslinės paskirties kontekste. Pažymėtina, kad Aprašo 4 p. aiškiai nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos tik tos išlaidos, kurios yra patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., o patirtos išlaidos gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Šiuo atveju žemės ir nekilnojamo turto nuomos sutartis registre buvo įregistruota iki 2012 m. rugpjūčio 31 d., t. y. taip, kaip nustatyta Aprašo 5.4.4 p., PVM sąskaita-faktūra Nr. 0001973 (b. l. 12) išrašyta 2013 m. sausio 31 d., tačiau nuomos mokestis faktiškai sumokėtas tik 2013 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 11). Vadinasi, realias išlaidas Bendrovė už nuomą patyrė po 2013 m. vasario 1 d., o Aprašas, teismo vertinimu, būtent ir sieja išlaidų patyrimą su realiu jų apmokėjimu iki 2013 m. vasario 1 d.
Įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 17R-3516 dalis dėl žemės ir nekilnojamojo turto nuomos mokesčio nekompensavimo pareiškėjai yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Aprašo nuostatas, o VAGK netinkamai aiškino teisės normas ir netinkamai vertino faktines ginčo aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino šio sprendimo dalį dėl nuomos išlaidų nekompensavimo neatitinkančiu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų, todėl skundžiamas VAGK sprendimas naikintinas.
Tokią savo išvadą teismas taip pat grindžia ir ginčo teisinių santykių pobūdžiu. Konkrečiu atveju yra nagrinėjamas viešojo administravimo subjekto tinkamas veikimas jam suteiktų įgalinimų ribose, t. y. ar viešojo administravimo institucija nepažeidė jai suteiktos diskrecijos išorinių ribų taikydama Aprašo nuostatas, o ne valstybės atsakomybė dėl žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad tenkinus atsakovės skundą ir panaikinus ginčijamą VAGK sprendimą, Komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimas Nr. 17R-3516 yra teisėtas ir galiojantis, o pareiškėjos UAB „Agrokreditas“ skundas dėl ginčo sprendimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ž i a :
Atsakovės (skundą padavusios institucijos) Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos skundą tenkinti visiškai.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 3R-136(AG-109/04-2014) dalį dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir palikti galioti atsakovės Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 17R-3516, o pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Milda Vainienė
Violeta Petkevičienė
Donatas Vansevičius