Civilinė byla Nr. 2A-356-340/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05242-2010-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 30.12; 121.14; 121.18; 121.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. birželio 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija,
susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Tatjanos Žukauskienės,
kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos, Vytauto Zeliankos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. G. ir P. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. ir N. K. ieškinį atsakovams T. G. ir P. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl pagrindo atsakovų iškeldinimui iš ieškovams priklausančios gyvenamosios patalpos.
Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami iškeldinti atsakovus P. K. ir T. G. iš ieškovams priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 1992-01-16 pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovai įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas ieškovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pažymėjo, jog atsakovams atvykus gyventi į Lietuvą, ieškovai leido laikinai apsigyventi nurodytame bute bei deklaruoti savo gyvenamąsias vietas. Tuo tarpu atsakovai įsipareigojo, gavę leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, išsiregistruoti iš buto ir susirasti kitą gyvenamąją patalpą. Pažymėjo, jog tarp ieškovų ir atsakovų nuolat kildavo konfliktai, pastarieji neprisidėjo prie buto išlaikymo. Šiuo metu ieškovų bute dar apsigyveno jų dukra N. K. su nepilnamečiais vaikais. Ieškovai ieškinį grindė ir aplinkybe, jog jie yra pensininkai, o nuolatiniai konfliktai su atsakovais, kenkia jų sveikatai, daro gyvenimo sąlygas neįmanomas. Be to, atsakovai piktybiškai neieško kitos gyvenamosios vietos, piktnaudžiauja susidariusia situacija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-03-17 sprendimu ieškinį patenkino visiškai; iškeldino atsakovus T. G. ir P. K. iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiu turtu, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos nuo 2011-05-01; priteisė iš atsakovų T. G. ir P. K. lygiomis dalis ieškovų A. K. ir N. K. naudai bylinėjimosi išlaidas: 133 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt už advokato teisinę pagalbą, iš viso – 1 133 Lt, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 566,50 Lt; bei lygiomis dalis į valstybės biudžetą 24,50 Lt pašto išlaidų, t. y. iš kiekvieno po 12,25 Lt.
Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas ieškovo A. K. vardu 1992-01-16 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu; jis ieškovams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kartu su ieškovais, jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, gyvena atsakovai bei ieškovų duktė su dviem nepilnamečiais vaikais. Atsakovas yra ieškovų pilnametis sūnus ir jam su šeima (atsakove ir dukra) 1994 m. atvykus į Lietuvą, ieškovai leido apsigyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame bute, o būtent – 16 kv.m kambaryje. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovai pasižadėjo, gavę leidimą nuolat gyventi Lietuvoje, išsiregistruoti iš ginčo buto. Atsakovai nuosavybės teisių į minėtą butą neturi, taip pat nėra buto nuomininkai. Tarp šalių nuolat vyksta konfliktai, atsakovai kas mėnesį moka ieškovams už naudojimąsi butu po 100 Lt. Teismas konstatavo, jog CK 4.37 str. įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tuo tarpu atsakovai, nebūdami nei buto savininkais, nei jo nuomininkais ir gyvendami jame prieš ieškovų (savininkų) valią, savo neteisėtais veiksmais trukdo ieškovams naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiu butu, nes neišsikrausto iš buto ir atsisako tai padaryti ateityje. Teismas pažymėjo, kad nuosavybės teisė gali būti pažeidžiama ne tik neteisėtai užvaldant svetimą turtą, bet ir trukdant savininkui normaliai naudotis jam priklausančiu turtu. Pats atsakovas teismo posėdyje pripažino aplinkybę, kad jau ilgą laiką tarp šalių vyksta konfliktai, ieškovas yra nepatenkintas, kad atsakovai neišsikrausto iš buto. Taigi akivaizdu, kad atsakovai gyvena prieš ieškovų valią. Teismas sprendė, kad atsakovų veiksmai pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus naudoti, valdyti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 4.37 str.), dėl ko ieškovų reikalavimas pašalinti jų teisių trukdymus yra teisėtas ir pagrįstas (CK 4.98 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovai prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-03-17 sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliantų nuomone, sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas bei netinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, teismas neatskleidė bylos esmės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė CPK 293 str. 1 d. 3 p., kadangi 2005-03-08 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo sprendimu ieškovo A. K. ieškinys dėl iškeldinimo atsakovams buvo atmestas, tačiau teismas netenkino atsakovų atstovės prašymo nutraukti bylą.
2. Pagal CPK 135 str. ieškovai privalo nurodyti ir įrodinėti tik faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Ieškovai savo reikalavimą grindė CK 6.612 str., tačiau tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad patys gera valia leido apeliantams apsigyventi ieškovams privačios nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl kyla klausimas dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių, kadangi apeliantai savavališkai patalpų neužėmė.
3. Nurodo, jog negalima apginti savininko interesų nenustačius, kokie teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė ir kokias normas atsakovai pažeidė. Ieškovų reikalavimas grindžiamas CK 6.612 str., tačiau, kaip minėta, patys ieškovai patvirtino, jog jokio savavališko patalpų užėmimo nebuvo. Jeigu tarp šalių susiklostė nuomos santykiai, nuomos sutartis raštu sudaryta nebuvo, tačiau tęsiasi nuo 1995 m., tokiu būdu šalių santykius reguliuotų CK 6.480 str., reikalingas įspėjimas prieš 3 mėnesius. Jeigu tarp šalių susiklostė panaudos santykiai, jiems turėtų būti taikomos CK XXXII skyriaus nuostatos ir CK 6.477 str. 2-3 d., 6.478-6.497 str., 6.481 str.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-03-17 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Su pareikštu apeliaciniu skundu nesutinka dėl šių aplinkybių:
1. Teismas nepažeidė CPK 293 str., pagrįstai nustatė, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-00204-614/05 bendraturčių A. K. ir N. K. interesai buvo priešingi, ir kadangi buto nuosavybės dalys nebuvo nustatytos, esant priešingam bendraturčių interesui ieškinys buvo atmestas. Nagrinėjamoje byloje bendraturčių (ieškovų) interesas nebuvo priešingas.
2. Kadangi ieškovų išdėstytos faktinės aplinkybės buvo susijusios su pažeista teise savininkams naudotis jiems priklausančiu turtu dėl atsakovų piktnaudžiavimo teise, teismas pagrįstai taikė CK 4.98 str., tenkindamas ieškinio reikalavimus.
3. Apeliantai patys pripažįsta, kad nebuvo sudarę jokių naudojimosi patalpomis sutarčių. Ieškovai nebūdami sutartinių santykių dalyviais, gali ginti savo teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais. Pagal CK 4.98 str. savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatė teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo ieškovų nuosavybės teisių pažeidimą ir patenkino jų ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Apeliantų argumentas, kad sprendimas nagrinėjamoje byloje buvo priimtas pažeidžiant CPK 293 str. 1 d. 3 p. nuostatas atmetamas, kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo kitoje civilinėje byloje Nr.2-00204-614/05 buvo atmestas, tačiau nesutinka su apeliantų nuomone, jog sprendimas išnagrinėtoje byloje buvo priimtas tuo pačiu pagrindu. Išnagrinėtoje byloje 2005-03-08 sprendimu teismas nustatė, kad ieškovas A. K. nurodė nuo 2003-09-01 nutraukiantis nuomos sutartį ir pareikalavo atsakovų išsikelti; teismas konstatavo, kad santykiai su atsakovais dėl buto nuomos nutraukti, tačiau ieškinį dėl iškeldinimo atmetė, motyvuodamas, kad butas priklauso sutuoktiniams A. ir N. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, buto bendraturtė N. K. nepalaikė ieškinio dėl sūnaus iškeldinimo, sutuoktinių dalys bendrajame turte nenustatytos, todėl nebuvo galimybės individualizuoti ir apibrėžti ieškovo turto dalies; esant tokioms bylos aplinkybėms 2005-03-08 teismo sprendimas neužkerta kelio ieškovams reikšti ieškinį dėl iškeldinimo kitu pagrindu – dėl abiejų bendraturčių teisių gynimo.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas skundžiamame sprendime šalių teisinių santykių neidentifikavo, akcentavo ieškovų – buto savininkų teisių pažeidimo aspektą. Apeliantai pagrįstai nurodė, kad nors ieškovai savo reikalavimą grindė CK 6.612 str., tačiau tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad patys gera valia leido apeliantams apsigyventi ieškovams privačios nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau su apeliantų teiginiu, kad ieškinys negalėjo būti teismo patenkintas kitu, nei nurodyta ieškinyje įstatyminiu pagrindu, teisėjų kolegija nesutinka. Bylą nagrinėjantis teismas nėra saistomas ieškinyje nurodytu ieškinio įstatyminiu pagrindu, nustatęs bylos faktines aplinkybes, teismas gali kitaip identifikuoti šalių teisinius santykius.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai – sutuoktiniai T. G. ir P. K. apsigyveno ieškovams Aleksandrui ir N. K. (atsakovo tėvams) priklausančiame bute 1995 m. Atsakovai pasirašė pasižadėjimus, kad apsigyvena ieškovų bute laikinai, iki gaus leidimą nuolat gyventi Lietuvoje (b.l. 4-5). Atsakovas paaiškino, kad gavo leidimus nuolat gyventi Lietuvoje 1995 m. išsikėlė, apie 7 metus nuomavo butą. 2002 m. grįžo pas tėvus ir jiems leidus, apsigyveno jų bute; buto nuomos ar panaudos sutarties šalys nepasirašė. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovai moka ieškovams už naudojimąsi butu po 100 Lt, tačiau nereguliariai: ieškovas paaiškino, kad atsakovai davė 100 Lt kovo mėnesį, nuo to laiko nebemoka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tarp šalių susiformavo panaudos teisiniai santykiai (CK 6.629 str.). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų nuomone, kad tarp šalių yra gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.567 str.). Nors atsakovai (apeliantai) nereguliariai mokėjo ieškovams po 100 Lt, tačiau byloje nenustatyta, kad tai buvo buto nuomos mokestis. Duodamas paaiškinimus teismui, ieškovas nurodė, kad jis moka už butą po 600-700 Lt, tuo tarpu kai atsakovas davė tik 100 Lt už tris mėnesius, t. y. ieškovo suvokimu, atsakovų mokami pinigai turėjo kompensuoti atsakovų dalį buto šildymo išlaidų bei jiems tenkančią dalį kitų komunalinių mokesčių.
Panaudos davėjas taip pat turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui (CK 6.641 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai gyvena ieškovams priklausančiame 50 kv.m bendro ploto 2 kambarių bute, kuriame užima 16 kv.m kambarį; kitame kambaryje gyvena ieškovai, jų dukra su 2 nepilnamečiais vaikais – 5 žmonės; atsakovai užima kambarį, kuris gyvybiškai reikalingas patiems buto savininkams; atsakovai nereguliariai moka net už savo komunalinių mokesčių ir buto šildymo dalį, tuo užkraudami papildomą naštą ieškovams – senyvo amžiaus pensininkams. Šių bylos faktinių aplinkybių atsakovai (apeliantai) neginčija; teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai pažeidžia ieškovų teises ir teisėtus interesus naudoti ir valdyti jiems nuosavybės teise priklausantį turtą (CK 4.37 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo nustatytos aplinkybės taip pat sudaro pagrindą nutraukti panaudos teisinius santykius. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės leidžia konstatuot, kad ieškovai maždaug nuo 2003 m. nutraukė buto panaudos santykius ir reikalauja jų iškeldinimo. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovai priėmė atsakovus gyventi laikinai, su sąlyga, kad atsakovai išsikels iš ieškovų buto po to, kai jie gaus leidimus nuolat gyventi Lietuvoje; civilinės bylos Nr. Nr.2-00204-614/05 duomenimis nuo 2003 m. ieškovas pareiškė, kad nutraukė nuomos santykius su atsakovais ir pareikalavo jų iškeldinimo; teisėjų kolegija sprendžia, kad, nors ieškovas suklydo dėl teisinių santykių su atsakovais esmės, ieškovų valia išreikšta aiškiai – ieškovai laiko, kad teisinis pagrindas atsakovų gyvenimui ieškovų bute išnyko, ieškovų ir atsakovų santykiai nutrūko, atsakovai gyvena ieškovų bute be jų leidimo ir teisinio pagrindo. Ieškinyje kaip savo teisių pažeidimą ieškovai nurodo, kad atsakovai piktybiškai neieško kitos gyvenamosios vietos ir piktnaudžiauja susidariusia situacija. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, patenkinęs ieškinį dėl atsakovų iškeldinimo CK 6.641 str. 2 d. nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, kad nors apeliantai siekia, kad ieškinys dėl jų iškeldinimo būtų atmestas ir jie liktų gyventi ieškovų bute prieš jų valią, nenurodo ir neįrodinėja, kokiu teisiniu pagrindu ir kokiomis sąlygomis jie gyvena ieškovų bute dabar ir ketina gyventi ateityje.
Reziumuodama, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai teismo sprendimo motyvų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteisiamos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Tatjana Žukauskienė
Jelena Šiškina
Vytautas Zelianka