Civilinė byla Nr. e2S-664-796/2022

                                                                            Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03437-2022-4

                                                                            Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.2.2.6; 3.3.2.4; 3.3.2.5 

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 18 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė 

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Y. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. Y. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. Y., O. B., išvadą teikianti institucija VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centras, dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir globos nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus su pareiškimu dėl dukters M. Y. pripažinimo neveiksnia tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse bei globos jai nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos A. Y. pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse ir globos nustatymo.

3.       Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai: 

3.1.                      Nurodė, kad 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, įsigaliojusi 1994 m. liepos 20 d., numato, jog fizinio asmens veiksnumą nustato įstatymai tos susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra šis asmuo (Sutarties 22 straipsnio 1 dalis); apribojant asmens veiksnumą arba pripažįstant jį neveiksniu yra kompetentingos įstaigos ir taikomi įstatymai tos susitariančiosios šalies, kurios pilietis yra pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu asmuo (Sutarties 23 straipsnio 1 dalis); susitariančiosios Šalies piliečių globos ir rūpybos bylose yra kompetentinga globos ir rūpybos įstaiga Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiu yra globotinas ar rūpintinas asmuo, jeigu ši Sutartis nenumato kitaip. Šiuo atveju taikytini šios Susitariančiosios Šalies įstatymai (Sutarties 30 straipsnio 1 dalis).

3.2.                      Nurodė, kad tiek pareiškėja, tiek jos dukra M. Y., kurią pareiškėja prašo pripažinti neveiksnią tam tikrose srityse, yra Ukrainos pilietės. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, yra Ukrainos pilietis, ir, įvertinus minėtos sutarties nuostatas, darytina išvada, jog Lietuvos teismas, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiškėjos pareikštus reikalavimus, todėl pareiškimą atsisakė priimti kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.       Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo                           2022 m. birželio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškimą dėl dukters pripažinimo neveiksnia tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, globos jai nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo. 

5.       Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1.                      Nurodė, kad pareiškėja ir jos dukros M. Y. Ir O. B. atvyko į Lietuvą iš Ukrainos laikinai, kol Ukrainoje vyksta karo veiksmai. Teigia, kad turi nuolatinę gyvenamąją vietą – joms suteiktas socialinis būstas adresu (duomenys neskelbtini). Jos turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje iki (duomenys neskelbtini). Teismui pateikė įrodymus, kad M. Y. serga psichine liga nuo vaikystės, dėl ligos nesiorientuoja aplinkoje, laike ir savyje, negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, todėl mano, kad, tik nustačius, kad ji neveiksni tam tikrose srityse, galės tinkamai apsaugoti jos teises ir teisėtus interesus.

5.2.                      Nurodė, kad Lietuvos Respublikos ir Ukrainos 1993 m. liepos 7 d. sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, įsigaliojusi 1994 m. lapkričio 20 d., 23 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei vienos susitariančios šalies įstaiga nustato, kad yra pagrindas pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu kitos susitariančios šalies pilietį, kurio gyvenamoji vieta ar buveinė yra šios susitariančios šalies teritorijoje, ji praneša apie tai kitos susitariančios šalies atitinkamai įstaigai. Jeigu įstaiga, kuriai pranešta, pareiškia, kad ji suteikia teisę atlikti tolesnius veiksmus įstaigai šalies, kurios teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta ar buveinė, gali nagrinėti bylą dėl jo veiksnumo apribojimo arba pripažinimo neveiksniu, vadovaujantis savo valstybės įstatymais, kai pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu priežastis taip pat numatyta ir įstatymais tos susitariančios šalies, kurios pilietis jis yra. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, nurodant, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiškėjos pareikštus reikalavimus, teisėtumo ir pagrįstumo.

8.       Teismingumo taisyklių reiškiant ieškinį laikymasis yra būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga (CPK 5 straipsnis). Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo savo iniciatyva (lot. ex officio), be kita ko, patikrinti, ar ieškinys yra pareikštas, laikantis teismingumo taisyklių, t. y. ar teismas turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Pažymėtina, kad toks patikrinimas teismo iniciatyva atliekamas, nepriklausomai nuo sprendžiamo teismingumo klausimo pobūdžio, t. y. nepriklausomai nuo to aspekto, ar sprendžiamas nacionalinio ar tarptautinio (egzistuojant užsienio elementui) teismingumo klausimas – teismo pareiga savo iniciatyva spręsti nacionalinio teismingumo klausimą išplaukia iš CPK 115 ir 137 straipsnių nuostatų, o tarptautinio teismingumo klausimą – expressis verbis – iš CPK 782 straipsnio nuostatų. Teismo pripažinimas, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti pareikštą ieškinį, sukelia atitinkamas procesines teisines pasekmes, kurios priklauso nuo proceso stadijos, kurioje identifikuojamas jurisdikcijos neturėjimas: ieškinys nepriimamas, jeigu teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, nustato, kad jis neturi jurisdikcijos nagrinėti tokį ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba paliekamas nenagrinėtas, jeigu jurisdikcijos neturėjimas identifikuojamas po civilinės bylos iškėlimo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 782 straipsnis). Teismingumo taisyklių laikymasis yra ne tik būtinoji teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo sąlyga, bet ir būtinoji teisminės gynybos pažeistoms teisėms apginti taikymo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-1075/2018, 17 punktas).

9.       1993 m. liepos 7 d. pasirašytoje Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutartyje dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, kuri įsigaliojo 1994 m. lapkričio 20 d. (toliau – sutartis), yra nurodyta, kad kiekvienos Susitariančiosios Šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši Sutartis nenumato kitaip. Jie kompetentingi nagrinėti ieškinius, pareikštus juridiniams asmenims, jeigu šios šalies teritorijoje yra juridinio asmens valdymo įstaiga, atstovybė arba filialas (21 straipsnio 1 dalis). Taip pat nurodyta, kad apribojant asmens veiksnumą arba pripažįstant jį neveiksniu teismai yra kompetentingos įstaigos ir taikomi įstatymai tos Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu asmuo (23 straipsnio 1 dalis).

10.       Nors, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, įvertinus dvišalės tarptautinės sutarties nuostatas, darytina išvada, kad Lietuvos teismas, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai, neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiškėjos pareikštus reikalavimus, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo dvišalės tarptautinės sutarties vertinimu. Akcentuotina, jog nepaisant to, jog sutarties 22 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens veiksnumą nustato įstatymai tos Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis yra šis asmuo, o sutarties 30 straipsnio 1 dalis numato, kad Susitariančiosios Šalies piliečių globos ir rūpybos bylose yra kompetentinga globos ir rūpybos įstaiga Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiu yra globotinas ar rūpintinas asmuo, jeigu ši Sutartis nenumato kitaip, ir šiuo atveju taikytini šios Susitariančiosios Šalies įstatymai, tačiau šios sutarties normos nėra imperatyvios.

11.       Dvišalė tarptautinė sutartis nustatydama teismingumo taisykles sprendžiant klausimus dėl fizinio asmens veiksnumo, numatė išimtį, kada minėtą klausimą gali spręsti ne prašomo pripažinti neveiksniu asmens šalies, kurios pilietis jis yra, teismas ir įstatymai. Sutarties 23 straipsnio 2 dalis numato, kad, jei vienos Susitariančiosios Šalies įstaiga nustato, kad yra pagrindas pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu kitos Susitariančiosios Šalies pilietį, kurio gyvenamoji vieta ar buveinė yra šios Susitariančiosios Šalies teritorijoje, ji praneša apie tai kitos Susitariančiosios Šalies atitinkamai įstaigai. Jeigu įstaiga, kuriai pranešta, pareiškia, kad ji suteikia teisę atlikti tolesnius veiksmus įstaigai Šalies, kurios teritorijoje yra šio asmens gyvenamoji vieta ar buveinė, arba per tris mėnesius neatsako, tai įstaiga Šalies, kurios teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta ar buveinė, gali nagrinėti bylą dėl jo veiksnumo apribojimo arba pripažinimo neveiksniu, vadovaudamasi savo valstybės įstatymais, kai pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu priežastis taip pat numatyta ir įstatymais tos Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis jis yra. Sprendimas dėl veiksnumo apribojimo arba pripažinimo neveiksniu turi būti išsiųstas kitos Susitariančiosios Šalies atitinkamai įstaigai. Ši sutarties nuostata suponuoja, jog šalies, kurios teritorijoje yra asmens gyvenamoji vieta ar buveinė, gali nagrinėti bylą dėl jo veiksnumo apribojimo arba pripažinimo neveiksniu, vadovaudamasi savo valstybės įstatymais, kai pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu priežastis taip pat numatyta ir įstatymais tos Susitariančiosios Šalies, kurios pilietis jis yra.

12.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tiek pareiškėja, tiek jos dukra M. Y., kurią pareiškėja prašo pripažinti neveiksnią tam tikrose srityse, yra Ukrainos pilietės. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja ir prašomas pripažinti neveiksniu asmuo turi  nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), joms yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje iki 2023 m. kovo 4 d. 

13.       Nurodytos faktinės aplinkybės bei 1993 m. liepos 7 d. pasirašytoje Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, 23 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškiai suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo teigti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiškėjos pareikštus reikalavimus.

14.       Taip pat akcentuotina, jog teismo vaidmuo ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį. Tačiau ir ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 465 straipsnis). Kitais žodžiais tariant, tokio (aktyvesnio) vaidmens teismui, nagrinėjančiam ypatingosios teisenos bylą, priskyrimas nereiškia, kad pareiškėjui tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo ir kad jis yra visiškai atleidžiamas nuo įrodinėjimo pareigos vykdymo. Pareiškėjas pirmiausia pats ir turi vykdyti jam tenkančias procesines, įskaitant ir įrodinėjimo, pareigas.

15.       Vertinant tai, kas nustatyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas arba privalėjo pats įvykdyti sutarties 23 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus, t. y. pranešti apie tai kitos Susitariančiosios Šalies atitinkamai įstaigai bei gavus atsakymą spręsti dėl bylos nagrinėjimo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, arba pasinaudoti trūkumų šalinimo institutu ir įpareigoti sutarties 23 straipsnio 2 dalyje nustatytus veiksmus atlikti pareiškėjai. Bet kuriuo atveju šioje pareiškimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo teigti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai neturi jurisdikcijos nagrinėti pareiškėjos pareikštus reikalavimus.

16.       Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

17.       Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas bei 1993 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas grąžintinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teisme (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja                                                         Kristina Domarkienė