Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-08-28][nuasmeninta nutartis byloje][II-383-990-2018].docx
Bylos nr.: II-383-990/2018
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus apskr.VPK Vilniaus m.4 PK Veiklos skyrius institucija/pareigūnas, priėmęs nutarimą ATP/AN byloje
Kategorijos:
Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 str.)
Administraciniai nusižengimai, susiję su viešąja tvarka (ANK 481-496 straipsniai)
Administraciniai nusižengimai susiję su viešąja tvarka (ANK 481-496 straipsniai)

 

(S)

V I L N I A U S M I E S T O A P Y L I N K Ė S T E I S M A S

 

N U T A R T I S

 

2018 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas

sekretoriaujant Boženai Voišvilienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. B. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. L. 2018 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo K. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 30 eurų bauda, panaikinimo.

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

  1. Skundžiamu nutarimu nustatytos aplinkybės

 

K. B. 2018 m. gegužės 1 d. 20.24 val. prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia kabinėjosi prie V. M., piktybiškai neleisdamas jai patekti į savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą laikydamas kiemo vartus.

 

  1. Skundo argumentai

 

K. B. skunde nurodo, kad priimdama skundžiamą nutarimą pareigūnė neteisėtai rėmėsi vaizdo įrašu, kadangi vaizdas fiksuotas įrenginiu, kuris policijoje nėra registruotas kaip vaizdo registratorius ir nėra gautas policijos sutikimas minėtu įrenginiu fiksuoti vaizdą, skirtą neasmeniniam naudojimui. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad minėtą vaizdo įrašą darė V. M. vyras A. M., taigi pastarasis yra šališkas. Pareiškėjo teigimu įvykio metu jis tiesiog stovėjo ir laikydamasis už tvoros elementų kalbėjo su V. M.. Pareiškėjo manymu skundžiamas nutarimas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad nėra gauti oficialūs įvykio vietoje esančių sklypų planai, taip pat neteisingai nurodyta įvykio vieta, kadangi tokios gatvės tiesiog nėra.

 

  1. Atsiliepimo į skundą argumentai

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja A. L. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad K. B. kaltę patvirtina vaizdo įraše užfiksuota informacija, o tai, kad minėtas vaizdo įrašas nebuvo registruotas kaip vaizdo registratorius, vaizdo įrašo nedaro neteisėtu. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad K. B. prašomi atlikti veiksmai yra pertekliniai, todėl skundas turi būti netenkinamas, o nutarimas paliktas nepakeistu.

 

  1. Teismo posėdžio metu išdėstyti argumentai ir paaiškinimai

 

Teismo posėdžio metu K. B. papildomai nurodė, kad jis žino, jog yra teismo išaiškinimas, kuriame teismas aiškiai pasisakęs dėl vaizdo registratorių naudojimo viešoje erdvėje teikiant juos kaip įrodymus- Buvo nagrinėjama byla dėl žmogaus, kuris kreipėsi su vaizdo įrašu, užfiksuotu automobiliniu vaizdo registratoriumi, tačiau teismas neatsižvelgė į tą vaizdinę medžiagą, nes pats registratorius nebuvo užregistruotas policijoje. Jis nežino, koks teismas priėmė tokį sprendimą, jam tik teko skaityti atsiliepimus. Įvykio metu jis bandė pasikalbėti su kaimynais M.- jam kilo klausimas, kodėl kaimynė, turėdama sodo bendrijos valdybos pritarimą, nestato vartų: ten yra labai problematiška vieta ir kaip tik prie jo namų dabar atsivėrė didelė skylė. Kaimynai norėjo pasidaryti pravažiavimą iš savo namo, kuris yra (duomenys neskelbtini) gatvę- žemyn, t. t. ten, kur gyvena jis. Tas išvažiavimas kaip toks niekada nebuvo, bendrijos generaliniame plane yra tvora. Buvo tvora, bet nuo praėjusiais metais vienas žmogus bestatydamas sklype namą besidėdamas kanalizaciją iškirpo toje tvoroje elementą, tačiau nieko neatstatė ir sodų bendrijos pirmininkas jam to daryti neleido. Tarp jo ir kaimynų kilo konfliktas dėl įvažiavimo į sklypą- bendrijos nutarime yra leidimas kaimynams statyti vartus, tačiau kaimynai nevykdo to nutarimo, dėl ko jis turi problemų, nes jo sklypas yra šalia miško, neapšviestas, jis augina du mažamečius vaikus. Įvykio dieną jis norėjo paklausti kaimynės, kada ji planuoja tvarkytis, tačiau kaimynė piktybiškai vengia atsakinėti į šį klausimą, nes nėra įpareigota atlikti tai per tam tikrą laiką, tad ji tendencingai nukėlinėja, o jis gyventi taip negali. Jis kaimynės tiesiog klausė, kada ji pasistatys ten vartus, tačiau kaimynė nieko nesakė. Tada jie išsiskirstė. Nieko daugiau nebuvo. Kaimynė nenorėjo kalbėtis ir tiek. Į teismą dėl sklypų jis kreipėsi ne vieną kartą, tačiau teismas jo prašymus atmetinėja arba nukreipia kreiptis kitur.

Teismo posėdžio metu V. M. parodė, kad įvykio dieną pas ją atvažiavo draugė V. K. su dukra. V. K. atėjusi pas ją papasakojo, kad kaimynas K. keistai, agresyviai nusiteikęs, nes pastojo V. K. kelią ir klausė, kur ši eina. V. K. minėtam kaimynui pasakė einanti pas draugę, o kaimynas V. K. pasakė, kad ši pasakytų jai, kad ji pamatys, kas jai bus. Pabuvusi pas ją V. K. jai pasiskundė bijanti eiti pro tą pusę iki automobilio ir paprašė ją palydėti. Ji V. K. su dukra palydėjo. Jos nuėjo visos trys. V. K. įsėdo į automobilį, o kaimynas K. sėdėjo savo terasoje. V. K. pasakė, kad paveš ją iki namų, tačiau ji atsisakė. V. K. sėdėjo automobilyje ir sakė, kad palauks, kol ji nueis iki namų. Jai einant link savo namų K. pašoko ir pašaukė ją. Ji atsisuko. K. pradėjo prie jos artėti ir sakė, kad ji čia nevaikščios, negyvens čia. Ji priėjo prie vartų, o V. K. sėdėdama automobilyje paskambino namuose buvusiam jos vyrui ir pasakė, kad ją užpuolė. Jos vyras tuo metu pro langą filmavo, kaip K. neleidžia jos pro vartus. Ji atstūmė K. ir sakė einanti į namus. K. jos neleido tol, kol į lauką neišėjo jos vyras. Pamatęs, kad jos vyras filmuoja, K. atsitraukė ir įleido. Prieš tai tos pačios dienos ryte pas jos sūnų ėjo draugė, kuri pasakojo, kad kažkoks kaimynas atėjo pusnuogis ir klausė „mergaitė, kur tu eini“, dėl ko tiek jai, tiek minėtai draugei pasidarė nejauku. Čia jau trečia byla. Prieš keletą metų K. cigaretes mėtė į veidą, o dar tą pačią dieną jai būnant lauke prie jos pribėgo K. ir sakė „aš tave pakarsiu“. Jos ir K. sklypai nesiriboja, ji pro K. sklypą nevaikšto. Ji vaikšto sodo keliu. Ji turi sodų bendrijos planą, kurio kopiją pateikia teismui.

Teismo posėdžio metu A. M. parodė, kad K. B. yra jo kaimynas. Nagrinėjamo įvykio dieną pas juos į svečius atvažiavo žmonos draugė, kuri atėjusi pasakojo, kad jų kaimynas agresyviai elgėsi. Išvažiuodama žmonos draugė paprašė, kad jo žmona ją palydėtų. Žmona palydėjo minėtą draugę. Jis suprato, kad jei žmonos draugė prašo žmonos palydėti, kažkas negerai. Jis priėjo prie lango ir pradėjo filmuoti, nes kaimyno taktika yra tokia, kad atvykusiems policijos pareigūnams jis viską neigia. Kaimynas neleido jo žmonai prieiti prie savo vartų- jo žmona norėjo atidaryti vartus, o kaimynas uždarinėjo vartus ir neleido praeiti. Tokio kaimyno elgesio priežasties jis nežino. Jie su minėtu kaimynu konfliktuoja ne pirmą kartą. Yra priimtas teismo sprendimas, kad jie turi teisę važiuoti keliuku- kaimynui tai nepatinka ir pastarasis kabinėjasi prie jų ir jų svečių. Kaimynas savavališkai buvo užtvėręs tą vietą ir norėjo privatizuoti tą žemės gabaliuką, tačiau sodų bendrijos pirmininkas liepė kelią atidaryti ir leisti keliu visiems naudotis. Dabar kaimynas savo vartų neišsimontuoja, o kadangi keliukas yra platus, jie pastaruoju naudojasi. Telefonas, kuriuo jis filmavo įvykį, registruotas jo vadovaujamos įmonės vardu.

Teismas

 

k o n s t a t u o j a :

 

K. B. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

K. B. ginčija įvykio aplinkybes, nurodydamas, kad jis tiesiog stovėjo ir laikydamasis už tvoros elementų kalbėjo su V. M.. Vertinant šiuos K. B. argumentus teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame yra užfiksuotas nagrinėjamas įvykis. Iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kaip K. B. ne tiesiog stovi atsirėmęs į vartus, tačiau V. M. bandant atidaryti minėtus vartus jis jėga bando minėtus vartus sulaikyti, taigi atmestini K. B. teiginiai, esą jis ne piktybiškai laikė kiemo vartus, bet tiesiog stovėjo laikydamasis už tvoros elementų.

Taip pat atmestini K. B. argumentai, esą vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti jo veiksmai, negali būti laikomas įrodymu, nes įrenginys, kuriuo užfiksuotas minėtas vaizdo įrašas, nėra užregistruotas policijos įstaigoje. Teismui nežinomas teisės aktas, reikalaujantis telefoną užregistruoti policijoje bei draudžiantis policijos įstaigoje neregistruotu telefonu filmuoti bei šią vaizdo medžiagą naudoti kaip įrodymą. ANK 569 straipsnyje įtvirtinti pagrindiniai įrodymų ir įrodinėjimo principai. Pagal šią normą įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi skundžiamą nutarimą priėmusi pareigūnė A. M. pateiktą vaizdo įrašą pagrįstai pripažino įrodymu, kuriame užfiksuotos bylai teisingai išnagrinėti reikšmingos aplinkybės. Tai, kad A. M. yra V. M. vyras, šio vaizdo įrašo neleidžia laikyti neteisėtai gautu: vadovaujantis ANK 576 straipsniu nešališkumo reikalavimai taikomi teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, taigi nėra teisinio pagrindo A. M. pateiktą vaizdo įrašą vertinti kaip pateiktą šališko proceso dalyvio ir šio vaizdo įrašo nevertinti kaip įrodymo.

Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl žemės sklypo planų neišreikalavimo teismas pažymi, kad šios administracinio nusižengimo teisenos metu teismas nenagrinėja civilinių santykių, kilusių tarp sodų bendrijos kaimynų- teismo tyrimo objektas yra tai, ar K. B. padarė skundžiamame nutarime aprašytus veiksmus, kvalifikuojamus kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, ar šių veiksmų nepadarė. Teismui nekyla abejonė dėl nagrinėjamo įvykio vietos bei vartų, kuriuos laikė K. B., priklausomybės, iš pareiškėjo argumentų taip pat galima daryti išvadą, kad jis pripažįsta stovėjęs prie kaimynų V. M. ir A. M. kiemo vartų, taigi teismas pritaria atsiliepime išdėstytiems argumentams, kad pareiškėjo prašomi atlikti veiksmai būtų pertekliniai.

Apibendrinus išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. L. 2018 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo K. B. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 30 eurų bauda, yra pagrįstas, dėl ko K. B. skundas dėl minėto nutarimo atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Ketvirtojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos A. L. 2018 m. birželio 5 d. nutarimo, kuriuo K. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta 30 eurų bauda, palikti nepakeistą ir K. B. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėjas                                                                      Mindaugas Ražanskas