Civilinė byla Nr. e2-1919-547/2020
Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01127-2019-8
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.9.2; 2.6.10.2.4.1; 3.2.6.4; 3.2.6.5
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 16 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 621 straipsnio 4 dalį veikdama Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų vardu,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pericentras“ prieštaravimus dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. preliminaraus sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-8185-547/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sidabrinis voras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pericentras” dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovės 1615,00 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad iš atsakovės pirko transporto paslaugas ir 2017-10-12 klaidingai atliko pavedimą apmokėdama tą pačią sąskaitą antrą kartą, tai yra nepagrįstai pervedė atsakovei 1815,00 Eur. Pastebėjusi susidariusią permoką kreipėsi į atsakovę dėl permokėtos skolos grąžinimo, tačiau atsakovė grąžino tik dalį (200 Eur) prašomos grąžinti sumos ir be jokių pateisinamų priežasčių vengia grąžinti visą skolą.
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas. Iš atsakovės priteista 1615,00 Eur skolos, 6,00 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 175,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė pateikė byloje prieštaravimus dėl priimto preliminaraus sprendimo, prašo (1) 2019-12-12 preliminarų sprendimą pakeisti ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 615,00 Eur skolos, išmokėjimą išdėstant dalimis per 3 (tris) mėnesius, išmokant pirmus 2 mėnesius po 200 Eur ir trečią mėnesį – 215 Eur, likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti; (2) prašymą dėl procesinių palūkanų atmesti; (3) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstyti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. Atsakovė taip pat prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsakovė nurodo, kad ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės. Priešingai, nei nurodo ieškovė, atsakovė bendradarbiavo su ieškove – pripažino permoką, pasirašydama 2019-06-30 Skolų suderinimo aktą. Ieškovė pati pasiūlė ir žodžiu buvo sutarta, kad ji, atsakovė permoką grąžins dalimis, nes visą permoką grąžinti vienu metu jai yra per didelė finansinė našta.
Nurodo, kad pirmoji dalis (200 Eur) buvo pervesta 2019-09-03, tai pripažįsta ir ieškovė. Į ieškovės 2019-10-21 pretenziją atsakė 2019-10-22 el. laišku, kuriuo dar kartą ji paprašė leisti permoką išdėstyti dalimis – po 200 Eur, kartu nurodant, kad už spalį ir lapkritį bus sumokėta vienu metu 400 Eur. Ji iš ieškovės negavo jokio atsakymo (nei teigiamo, nei neigiamo), ir pagrįstai tikėjosi, kad ieškovei pasiūlytas mokėjimo grafikas yra tinkamas.
Pažymėjo, kad permoka atsirado dėl pačios ieškovės aplaidumo – byloje nebuvo nustatyta, o ir ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad permoka susidarė dėl jos, atsakovės kaltės ar dėl kitų aplinkybių. Jos (atsakovės) įmonė nedidelė, jos vadovas pats dažnai dirba užsienyje ir objektyviai galėjo laiku nepastebėti permokos, tačiau ieškovei kreipusis ir pateikus įrodymus, atsakovė nekėlė ginčo, permoką pripažino ir pagal galimybes ją išmoka dalimis.
Atsakovė nurodo, kad 2019-12-02, t. y. dar iki ieškovės kreipimosi į teismą, atsakovė pervedė ieškovei 600 Eur (už spalį, lapkritį ir gruodį), tačiau tai nesutrukdė ieškovei pateikti ieškinį teismui ir reikalauti sumokėti visą sumą, nepaisant gauto gana ženklaus mokėjimo. Ieškovė turėjo daugiau nei savaitę laiko pastebėti gautą įmoką ir atitinkamai teikti ieškinį tik likusiai daliai sumos. 2020-01-06 ji dar nežinodama apie pradėtą prieš ją teisminį procesą, padarė eilinę 200 Eur dydžio įmoką už 2020 m. sausio mėnesį pagal pasiūlytą mokėjimų grafiką bei 2020-02-03 atliko eilinę įmoką už vasario mėnesį. Todėl palikus galioti preliminarų sprendimą, kuriuo priteista ieškovės naudai 1615 Eur, nepaisant jos (atsakovės) atliktų 1000 Eur dydžio mokėjimų, pati ieškovė nepagrįstai praturtėtų, kadangi be jokio teisinio pagrindo įgytų reikalavimo teises į didesnę pinigų sumą, negu faktiškai ji (atsakovė) yra skolinga.
Atsakovė pasisakydama dėl procesinių palūkanų nurodo, kad ieškovė pati elgėsi galimai nesąžiningai ir siekė prisiteisti didesnę pinigų sumą, nei atsakovė buvo faktiškai skolinga ieškinio padavimo dienai, todėl mano, kad procesinės palūkanos negali būti priteistos ne tik nuo visos ieškiniu reikalaujamos sumos, bet ir apskritai šioje byloje, nes neturėtų būti skatinamas nesąžiningas šalies elgesys, kai pasikeitus situacijai iš esmės dar iki ieškinio pateikimo ir po jo, teismas apie tai nėra informuojamas, ieškinys netikslinamas, teisminis procesas tęsiamas, nepaisant pasikeitusių aplinkybių.
Nurodo, kad teismui atmetus ieškinio reikalavimą iš dalies, atitinkamai mažintinas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis, proporcingai atmestiems reikalavimams.
Atsakovė tvirtina, kad ji dar iki teisminio proceso pradžios pasiūlė ieškovei atsiskaitymo išdėstymo grafiką, o ieškovė nepateikė jokių prieštaravimų, kas suponavo pagrindą jai manyti, kad ieškovė sutiko su pateiktu atsiskaitymo grafiku, įvertinant ir šalių žodinį susitarimą, pasirašant 2019-06-30 Tarpusavio skolų suderinimo aktą. Ji šiuo prieštaravimu siekia įtvirtinti galimybę dalimis išmokėti permoką, kuri susidarė ne dėl jos (atsakovės), o dėl ieškovės kaltės (aplaidumo), likutį.
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės pareikštus prieštaravimus, prašė (1) sumažinti ieškinio reikalavimo sumą iki likusios skolos dalies – 615 Eur; (2) netenkinti atsakovės prašymo dėl mokėjimų išdėstymo dalimis ir priteisti iš atsakovės likusią nesumokėta skolos sumą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ji iš atsakovės gavo vieną 600 Eur mokėjimą ir du mokėjimus po 200 Eur bei pažymi, kad 600 Eur suma įtraukta į ieškinį ne dėl ieškovės nesąžiningo elgesio, nes mokėjimas į ieškovės sąskaitą buvo atliktas jau atlikus mokėjimą už advokato paslaugas bei apmokėjus žyminį mokestį. Be to natūralu, jog informacijos pateikimas užtrunka bei pažymėjo, kad skolininkas negali vienašališkai pakeisti prievolę ir nutarti atlikti mokėjimus dalimis, tokia tvarka turi būti suderinama su kreditoriumi raštu. Dėl šios priežasties, ji (ieškovė) tikėjosi gauti visą skolos sumą iš karto, nuolatos netikrino įeinančių mokėjimų iš atsakovės. Atsakovė pati teigia, jog ieškovė nepatvirtino pasiūlyto mokėjimo dalimis grafiko. Atsakovės pasiūlyta tvarka jos (ieškovės) netenkino, kadangi ilgą laiką buvo bendraujama dėl skolos ir ši nebuvo grąžinta.
Ieškovė nurodo, kad jos reikalavimas pagrįstas įstatymo normomis, pagal kurias ji turi teisę į 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovė pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus dėl atsiskaitymo išdėstymo, kuriais prašė 2019-12-12 preliminarų sprendimą pakeisti ir priteisti iš jos, ieškovės UAB „Sidabrinis voras“ naudai, 615,00 Eur skolos, išmokėjimą išdėstant dalimis per 3 (tris) mėnesius, likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti; prašymą dėl procesinių palūkanų atmesti; prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstyti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui; dalį žyminio mokesčio (sumažinto ieškinio sumai) įpareigoti sumokėti VMI.
Savo prašymą dėl teismo sprendimo išdėstymo palaiko bei papildomai paaiškino, kad atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 paskelbtas trečias (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygis, paskelbtas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje karantinas ir nustatytas jo režimas, numatantis judėjimo bei viešojo ir privataus sektoriaus tam tikros veiklos draudimus ir/ar apribojimus, daugelis smulkių įmonių, tame tarpe ir atsakovė, susiduria su dideliais iššūkiais, siekiant tiek išsaugoti darbuotojams darbo vietas, tiek ir pačią įmonę, todėl daugelio sutarčių vykdymas yra sustabdytas arba atidėtas. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė neatsisako apmokėti susidariusią 615 Eur skolą, tačiau jos išdėstymas teismo sprendimu labai palengvintų ir taip sudėtingą atsakovės finansinę padėtį. Išdėstymas teismo sprendimu būtinas tam, kad būtų užtikrinta atsakovės galimybė atsiskaityti su ieškove dalimis teismo sprendimo pagrindu, pakartotinai nebeprašant ieškovės sutikimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
preliminarus sprendimas keistinas. Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „Sidabrinis voras“ iš atsakovės UAB „Pericentras“ pirko transporto paslaugas ir 2017-10-12 klaidingai atliko pavedimą apmokėdama tą pačią sąskaitą (sąskaitos Nr. KIT0043) antrą kartą, tai yra nepagrįstai pervedė atsakovei 1815,00 Eur. Ieškovė pastebėjusi susidariusią permoką kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti permoką, tačiau atsakovė nors ir permoką pripažino, pasirašydama 2019-06-30 Skolų suderinimo aktą, tačiau grąžino tik dalį per klaidą pervestos sumos.
Ieškovės ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo buvo nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka. Dokumentinio proceso specifika lemia tai, kad ieškovas negali keisti ieškinio pagrindo ir dalyko, o taip pat didinti ieškinio reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 430 straipsnio 4 dalis). Ieškovės pareikštas reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo ieškinyje buvo 1615,00 Eur. Tokia suma buvo priteista ir teismui priimant preliminarų sprendimą. Ieškovė savo atsiliepime į atsakovės prieštaravimus patvirtinusi, kad ji iš atsakovės gavusi 600,00 Eur mokėjimą 2019 m. gruodžio mėn. bei du mokėjimus po 200,00 Eur – 2020 m. sausio ir vasario mėn. Pirmasis mokėjimas (600,00 Eur) į ieškovės sąskaitą buvo atliktas jau po to, kai ieškovė kreipėsi į advokatą dėl teisinės pagalbos teikimo, atliko mokėjimą už advokato paslaugas bei apmokėjo žyminį mokestį. Kiti du mokėjimai (po 200,00 Eur) ieškovei buvo atlikti po preliminaraus sprendimo priėmimo. Šiuo atveju abi bylos šalys sutaria, kad likusi negrąžinta permokos suma - 615,00 Eur, šalys šios sumos neginčija. Šiuo gi atveju, teismas laiko, kad įvykdžius mokėjimus po ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo priėmimo, ieškinio apimties mažinimas neprieštarauja dokumentinio proceso taisyklėms. Ieškovė prašo, jog priimant galutinį sprendimą būtų priteista pagal likusius nepatenkintus ieškovės reikalavimus, t. y. priimant galutinį sprendimą būtų sumažinta ieškinio reikalavimo suma iki likusios skolos dalies – 615,00 Eur.
Kadangi atsakovė ir ieškovė iš esmės sutinka, kad likusi negrąžinta permoka ieškovei - 615,00 Eur, o kita negrąžintos permokos dalis 1000,00 Eur jau yra sumokėta ir byloje pateikti įrodymai tai patvirtina, todėl teismas priimdamas galutinį sprendimą plačiau pasisako tik dėl prašomų priteisti procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų bei dėl priteistinos sumos išdėstymo dalimis.
Taigi abi bylos šalys sutaria, kad likusi negrąžinta permokos suma - 615,00 Eur, tačiau atsakovė nesutinka mokėti 6 procentų metines palūkanas, prašo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paskirstyti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui bei likusią negrąžintą permoką (615,00 Eur) išdėstyti dalimis per 3 mėnesius.
Dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką jos yra tokios: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima naudoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016). Nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui būtinos visos šiame punkte nurodytos prielaidos. Teismas daro išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju, egzistuoja priežastinis ryšys tarp ieškovės UAB „Sidabrinis voras“ turto sumažėjimo ir atsakovės UAB „Pericentras“ praturtėjimo.
Sutartinių ar deliktinių šalių santykių buvimas neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tik tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jam perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016). Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė, atsiskaitydama už jai suteiktas paslaugas, per klaidą apmokėjo tą pačią sąskaitą du kartus (patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei to neginčija ir atsakovė). Pabrėžtina, jog pinigų pervedimo metu ieškovės ir atsakovės nesiejo jokie prievoliniai teisiniai santykiai, todėl akivaizdu, jog atsakovė nesant jokio teisinio pagrindo neturėjo šių pinigų gauti bei privalo likusią negrąžintą sumą (615,00 Eur) grąžinti ieškovei.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Šiuo atveju, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą, jų tarpusavio ryšį bei reikšmę įrodinėjamoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog egzistuoja CK 6.237 straipsnio 1 dalimi nustatytos sąlygos priteisti ieškovės naudai iš atsakovės be pagrindo įgytas lėšas (likusi negrąžinta suma - 615,00 Eur) bei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovė UAB „Pericentras“ pateiktuose prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo bei papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodžiusi, kad ieškovė UAB „Sidabrinis voras“ pati galimai elgėsi nesąžiningai ir siekė prisiteisti didesnę pinigų sumą, nei atsakovė faktiškai buvo skolinga ieškinio padavimo dienai, todėl teismas, spręsdamas tiek dėl procesinių palūkanų, tiek dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėtų į tai atsižvelgti bei tai įvertinti.
Nagrinėjamu atveju, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė likusi skolinga ieškovei 615,00 Eur. Ieškovė savo atsiliepime į atsakovės prieštaravimą pripažįsta, kad ji iš atsakovės gavusi 600,00 Eur mokėjimą 2019 m. gruodžio mėn. bei du mokėjimus po 200,00 Eur – 2020 m. sausio ir vasario mėn. Pirmasis mokėjimas (600,00 Eur) į ieškovės sąskaitą buvo atliktas jau po to, kai ieškovė kreipėsi į advokatą ir 2019-11-21 atliko mokėjimą už advokato paslaugas bei 2019-11-27 apmokėjo žyminį mokestį, kiti du mokėjimai (po 200,00 Eur) ieškovei buvo atlikti po preliminaraus sprendimo priėmimo.
Šiuo atveju teismas pažymi, kad skolininkė (atsakovė) negali vienašališkai pakeisti prievolę ir nutarti atlikti mokėjimą dalimis, tokia tvarka turi būti suderinama su kreditore (ieškove) raštu (CK 6.39 straipsnio 1 dalis), todėl tikėtina, kad dėl šios priežasties ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti visą skolą iš karto, nuolatos netikrino įeinančių mokėjimų iš atsakovės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati atsakovė 2019-10-22 elektroniniu laišku atsakydama į ieškovės 2019-10-21 pretenziją dėl 1615,00 Eur permokos grąžinimo nurodžiusi, kad neturi galimybės apmokėti visos skolos, todėl nori grąžinti permoką dalimis. Atsakovė tuomet nurodė (el. laiškas ieškovei), kad kiekvieną mėnesį mokės po 200 Eur: 2019-09 – 200 Eur (sumokėta), 2019-10 – 200 Eur, 2019-11 – 200 Eur, 2019-12 – 200 Eur, 2020-01 – 200 Eur , 2020-02 – 200 Eur, 2020-03 – 200 Eur, 2020-04 – 200 Eur, 2020-05 – 215 Eur. Be to atsakovė aptariamame elektroniniame laiške nurodžiusi, kad 2019 m. lapkričio mėnesį bus pervesta 400 Eur (už 10 ir 11 mėnesius). Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų patvirtinusi šį pasiūlytą mokėjimo dalimis grafiką. Tačiau nors pati atsakovė jį pasiūlė, tačiau jo vis tiek nevykdė, todėl ieškovė įgijo teisę kreiptis į teismą su reikalavimu grąžinti tai, ką atsakovė be teisinio pagrindo gavo iš kito asmens, tai yra ieškovės sąskaita.
CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas iš naujo spręstinas galutiniu sprendimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalis nurodo ir tai, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus, kad kreipdamasi į teismą, 2019-11-27 sumokėjo 18,00 Eur žyminį mokestį bei pagal teismui pateiktą teisinių paslaugų sutartį bei mokėjimo nurodymą matyti, kad ieškovė taip pat turėjo 157,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias apmokėjo 2019-11-21, t. y. ieškovė iš viso turėjo 175,30 Eur (18,00 Eur + 157,30 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Šiuo atveju, nors priimamu galutiniu sprendimu iš atsakovės ieškovei priteisiama mažesnė suma nei buvo prašoma priteisti ieškovės ieškinyje, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ši suma yra mažesnė dėl to, kad po bylos iškėlimo teisme atsakovė dalį reikalavimų įvykdė. Teismas, vertindamas dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos, laiko, kad jos susidarė atsakovei pažeidus ieškovės teisę ir iki ieškinio pateikimo teisme neįvykdžius savo prievolės, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos 175,30 Eur (advokato pagalbai - 157,30 Eur, žyminis mokestis - 18,00 Eur) yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės ieškovės naudai.
Teismas priteisdamas šias išlaidas nenustatė, kad jos viršytų Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintus maksimalių tokių sumų dydžius. Taip pat priteisiamos išlaidos atitinka šalių procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu.
Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija nuo 2020-01-23 TAR, 2020, Nr. 2020-00970).
Dėl skolos išdėstymo dalimis
Atsakovė UAB „Pericentras“ prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo bei rašytiniuose paaiškinimuose prašė išdėstyti 615,00 Eur įsiskolinimą dalimis per 3 mėnesius, išmokant pirmus 2 mėnesius po 200,00 Eur, o trečią mėnesį – 215,00 Eur. Nurodė, kad dėl paskelbto, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, karantino ir nustatyto jo režimo, numatančio judėjimo bei viešojo ir privataus sektoriaus tam tikros veiklos draudimus ir/ar apribojimus, daugelis smulkių įmonių, tame tarpe ir atsakovė, susiduria su dideliais iššūkiais, siekiant tiek išsaugoti darbuotojams darbo vietas, tiek ir pačią įmonę, todėl daugelio sutarčių vykdymas yra sustabdytas arba atidėtas, todėl 615,00 Eur skolos išdėstymas teismo sprendimu labai palengvintų ir taip sudėtingą jos finansinę padėtį.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K 3-594/2006). Be to, teismui turi būti pateikti duomenys apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-186/2011). Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskritai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo prašymą grindė sunkia finansine padėtimi, tačiau duomenų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį ar egzistuojančias išskirtines aplinkybes, sudarančias pagrindą teismo sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad ieškovė taip pat yra juridinis asmuo, kuris vykdo logistikos veiklą, todėl, teismo vertinimu, atsižvelgiant į abiejų bylos šalių veiklą, skolos dydį ir prievolės įvykdymo uždelsimo terminus, sprendžia, kad atsakovės prašymas yra nepagrįstas, o sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, todėl atsakovės prašymas atmestinas.
Kiti ieškinyje nurodyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 430 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. preliminarų sprendimą pakeisti.
Ieškovės UAB „Sidabrinis voras“ ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Pericentras”, įmonės kodas 300041270, 615,00 Eur (šešis šimtus penkiolika eurų 00 ct) skolos, 6,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. gruodžio 12 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 175,30 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis eurus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sidabrinis voras“, įmonės kodas 301843985, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.
Teisėja Silvana Girdenienė