Civilinė byla Nr. e2A-91-866/2022
Teisminio proceso Nr. Nr. 2-68-3-30770-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. sausio 11 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. (J. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. (J. V.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Zigzag Travel“ dėl pinigų už neįvykdytą skrydį bei kompensacijos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. V. (J. V.) (toliau – ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Zigzag Travel“ (toliau – atsakovė) 299,12 Eur už neįvykdytą paslaugą, 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos dydžio bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Nurodė, kad internetinėje svetainėje, kuri priklauso atsakovei, rezervavo sau ir kitam asmeniui lėktuvo bilietus skrydžiui. Už bilietus sumokėjo 299,12 Eur sumą į atsakovės sąskaitą. Atsakovė elektroniniu laišku patvirtino pinigų gavimą bei minėtą rezervaciją, tačiau vėliau į ieškovo telefoną buvo atsiųsta žinutė, kuria pranešama apie skrydžių atšaukimą.
3. Pažymėjo, jog pareiškė atsakovei pretenziją dėl pinigų grąžinimo, tačiau atsakovė netenkino ieškovo pretenzijos, argumentuodama tuo, jog atsakovė yra tarpininkė, bilietų pardavėja, tačiau nėra vežėja. Atsakovė neturi įgaliojimo veikti Ryanair DAC vardu, dėl to negali būti laikoma tarpininke.
4. Nurodė, jog atsakovė buhalterinės apskaitos dokumentus išrašė savo vardu ir pinigus priėmė į savo sąskaitą, dėl to yra sutarties šalis, o jeigu sutarčiai įvykdyti pasitelkė trečiąjį asmenį, turi pati atsakyti už sutarties nevykdymą. Anot ieškovo, atšaukus skrydį pinigai turi būti grąžinti per 7 dienas. Negražinus pinigų už atšauktą kelionę, ieškovas patyrė 400 Eur neturtinę žalą, kadangi negrąžintos sumos negalėjo panaudoti kitai poilsinei kelionei, dėl to galimybė atostogų metu pailsėti buvo apribota.
5. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas per atsakovės internetinį puslapį įsigijo lėktuvo bilietus į oro vežėjo Ryanair DAC vykdomą skrydį, tačiau vežėjas atšaukė skrydį ir apie tai informavo ieškovą. Atsakovė gavusi ieškovo pretenziją, jam paaiškino, jog vežėjas yra Ryanair DAC, kuris atsako už lėktuvo skrydį. Atsakovė yra bilietų pardavėja, ji nėra vežėja oru, keleivių vežimo paslaugų neteikia, todėl neatsako už vežimo paslaugas, ši informacija buvo nurodyta ieškovui prieš perkant bilietus ir ieškovas su atsakovės sutarties sąlygomis sutiko pirkdamas bilietus.
6. Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė reikalavimus ieškinyje išdėstytais motyvais. Nurodė, kad Ryanair DAC grąžino 257,96 Eur dalį prašomos priteisti sumos, tačiau 41,16 Eur liko negrąžinta. Siūlė sudaryti taikos sutartį pagal kurią atsisakytų likusios reikalavimo dalies ir reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, o atsakovė atsisakytų reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Nurodė, jog atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neproporcingos bylos sudėtingumui ir ieškinio sumai.
7. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nesutiko atsisakyti reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir nesutiko dėl jų mažinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nusprendė ieškovo ieškinio netenkinti, priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 533,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nustatė, jog ginčas tarp šalių kilo dėl to kaip kvalifikuotinas civilinis sutartinis teisinis santykis tarp ieškovo ir atsakovės, bei kokį vaidmenį ginče atlieka Ryanair DAC.
10. Teismas pažymėjo, jog atsakovės ofertoje (sąlygos ir taisyklės), su kuriomis ieškovas turėjo galimybę susipažinti nurodyta, jog UAB „Zigzag Travel“ yra bilietų pardavėjas, keleivis yra ieškovas, kuris vežamas pagal keleivio vežimo sutartį, oro vežėjas – tai oro transporto įmonė, turinti licenciją oro susisiekimui vykdyti, kurios unikalus aviacinės bendrovės kodas nurodytas keleivio biliete, taip pat nurodyta, jog vežėjas oru veikia pagal savo paties keleivių vežimo paslaugų sutartį. Atsakovės internetiniame puslapyje ieškovui perkant bilietus buvo nurodyta, jog vežėjas oru yra Ryanair DAC, o atsakovė yra tarpininkė, padedanti įsigyti bilietus.
11. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog atsakovė yra vežimo oru sutarties šalis ir pasitelkė trečiąjį asmenį sutarties vykdymui. Teismas sutiko su atsakovės motyvais, jog atsakovė nėra vežėja oru, keleivių vežimo paslaugų neteikia, todėl neatsako už vežimo paslaugas.
12. Teismas nustatė, jog atsakovė pateikė ofertą savo internetiniame puslapyje, jog įsipareigoja tarpininkauti ieškovui įsigyjant bilietus į oro vežėjo Ryanair DAC skrydžius, o ieškovas šią ofertą akceptavo sumokėdamas sutarties kainą atsakovei ir perduodamas pinigus už Ryanair DAC lėktuvo bilietus. Ieškovas ir atsakovė sudarė atlygintinių paslaugų sutartį, kurios dalykas yra tarpininkavimas įsigyjant lėktuvo bilietus. Atsakovė sutartį įvykdė tinkamai.
13. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovui buvo pateikta pakankama informacija apie skrydį, atsakovė rezervavo bilietus, kuriuos įsigyti norėjo ieškovas ir atsakovė informavo ieškovą, jog vežėjas oru Ryanair DAC skrydį atšaukė. Byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų suteikusi nekokybišką tarpininkavimo paslaugą, o dėl vežimo oru sutarties vienašališko nutraukimo, netinkamo vykdymo, kainos grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo neatsako, kadangi nėra vežimo oru sutarties šalis, dėl to ieškovo ieškinys, pareikštas netinkamam atsakovui, atmestinas.
14. Teismas pažymėjo, jog jeigu ir būtų pakeistas pradinis atsakovas į naują atsakovą, dėl to neišnyktų pradinio atsakovo teisė į bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė iki šalies pakeitimo, atlyginimą.
15. Teismas, atsižvelgdamas į CPK ir Rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, sumažino atsakovės naudai iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė
16. Apeliantas (ieškovas) J. V. (J. V.) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tikslu nustatyti tinkamą atsakovą bei, esant būtinumui, pakeisti esamą.
17. Apeliaciniame skunde nurodo, teikdamas ieškinį manė, kad atsakovė neturi įgaliojimo veikti Ryanair DAC vardu, dėl to negali būti laikoma tarpininke. Atsakovė buhalterinės apskaitos dokumentus išrašė savo vardu ir pinigus priėmė į savo sąskaitą, dėl to yra sutarties šalis, o jeigu sutarčiai įvykdyti pasitelkė trečią asmenį, turi pati atsakyti už sutarties nevykdymą.
18. Pažymi, kad nei pirmosios instancijos teismas nei atsakovas neginčijo ieškovo pažeistos teisės fakto, tačiau ieškinys buvo atmestas iš esmės motyvuojant vien tik tuo, kad pasirinko netinkamą atsakovą. Teigia, jog kelis kartus kreipėsi į teisėją su prašymu padėti nustatyti tinkamą atsakovą tam, kad vadovaujantis CPK 45 straipsniu būtų galima pakeisti jį tinkamu, tačiau teismas tai padaryti atsisakė motyvuodamas tuo, kad taip būtų pažeistas dispozityvumo ir rungimosi principas, todėl ieškinį atmetė bei priteisė iš bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai.
19. Nesutinka su pirmos instancijos teismo teiginiu, kad jeigu ir būtų pakeistas pradinis atsakovas į naują atsakovą, dėl to neišnyktų pradinio atsakovo teisė į bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė iki šalies pakeitimo, atlyginimą. Šį teiginį, anot ieškovo, teismas pagrindžia CPK 93 straipsnio 4 dalimi, kuri leidžia nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, jei būtų nustatytos ieškovo nesąžiningai atliktos procesinės pareigos, nors tokių faktų nustatyta nebuvo.
20. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Zigzag Travel“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, prašo priteisti iš apelianto atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios nebuvo priteistos, t. y. 399,68 Eur, taip pat apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
21. Nurodo, jog teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visus byloje pateiktus įrodymus, juos tinkamai įvertino bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
22. Nurodo, jog teismas posėdžių metu ne kartą siūlė ieškovui pakeisti atsakovę į tinkamą, netgi pasiūlė ieškovui pasitelkti advokatą, kadangi jis neturi teisinio išsilavinimo, tačiau ieškovas advokato nepasitelkė, su atsakovės pakeitimu nesutiko. Bylos nagrinėjimo metu Ryanair DAC sumokėjo ieškovui 257,96 Eur. Anot atsakovės, ieškovas puikiai suprato arba turėjo suprasti, jog atsakovė nėra tinkama, tačiau jos nekeitė, nes pats posėdžių metu nurodė, jog jam reiktų versti dokumentus į anglų kalbą, siųsti dokumentus į užsienį, bus patirtos papildomos išlaidos ir t. t.
23. Nurodo, jog nagrinėjama byla nepatenka į ginčų kategorijas, kuriose numatytas aktyvus teismo vaidmuo (darbo, šeimos ir t. t.), teismas ne kartą siūlė ieškovui pakeisti atsakovę, paaiškino galimas rizikas, siūlė pasitelkti advokatą, todėl teigia, jog apelianto teiginiai dėl netinkamo atsakovės (ne)pakeitimo yra nepagrįsti.
24. Paaiškina, jog atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu sąžiningai naudojosi procesinėmis priemonėmis, laiku pateikė visus dokumentus, kviečiama atvyko į teismą, priešingai nei ieškovas, kuris nesusipažinęs su atsakovės taisyklėmis, ignoruodamas atsakovės susirašinėjimą, kuriame paaiškinta, kad atsakovė nėra vežėjas, pateikė atsakovės atžvilgiu aiškiai nepagrįstą ieškinį, reikalavo 400 Eur neturtinės žalos, nepranešęs atsakovei ir teismui neatvyko į teismo posėdį, tokiais veiksmais sudaręs atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
25. Be kita ko, atsakovė prašo perskirstyti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kurios buvo sumažintos nuo 923,5 Eur iki 533,5 Eur ir jas priteisti visiška apimtimi, taip pat priteisti 9,68 Eur vertimo išlaidų, kurios buvo nepagrįstai nepriteistos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).
28. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
29. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nusprendė netenkinti ieškovo ieškinio dėl kompensacijos už neįvykdytą skrydį priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
30. Tarp šalių nėra ginčo, jog lėktuvo skrydis, kurio bilietus buvo įsigijęs ieškovas iš atsakovės, buvo atšauktas oro vežėjo. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas šalių ginčas dėl atsakovės, teikiančios vartotojams lėktuvo bilietų platinimo paslaugą, veiksmų teisėtumo, civilinės teisinės atsakomybės pagrindų ir sąlygų nustatymo, kai pagal sudarytą vežimo oro transportu paslaugų sutartį su ieškovu, buvo atšauktas lėktuvo skrydis. Be kita ko, apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl teismo pareigos ieškovui nurodyti tinkamą atsakovą ieškovo inicijuotoje civilinėje byloje.
31. Nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, siekiant nustatyti tinkamą atsakovą. Tokį prašymą iš esmės motyvuoja tuo, jog suklydo nurodydamas atsakovą, o teismas nenurodė tinkamo atsakovo, kurį turėjo pasirinkti ieškovas savo ieškinyje, nepagrįstai atmetė ieškinį ir priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovės naudai iš ieškovo.
32. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ar paslaugas, gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes ar teikiamas paslaugas, į pažeistų teisių gynimą ir į turtinės bei neturtinės žalos (nuostolių) atlyginimą, kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į ginčus nagrinėjančias institucijas ar teismą ir kt.
33. CK 6.807 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kroviniai, keleiviai ir bagažas vežami pagal vežimo sutartis. CK 6.809 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžiama, kad pagal keleivio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja nuvežti keleivį į paskirties punktą, o jeigu keleivis perdavė bagažą, – nugabenti bagažą į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę jį gauti asmeniui; keleivis įsipareigoja sumokėti už vežimą nustatytą užmokestį, o jeigu perduotas bagažas, – ir už bagažo vežimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog keleivio vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas bilietu, o bagažo perdavimas – bagažo kvitu ar kitokiu dokumentu, numatytu transporto teisės aktuose.
34. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta sutartis dėl lėktuvo bilietų užsakymo ir pardavimo, kuri kvalifikuotina atlygintinų paslaugų teikimo sutartimi. Tuo tarpu, ieškovo įsigyti lėktuvo bilietai patvirtina tarp oro vežėjo (šiuo atveju, Ryanair DAC) ir ieškovo sudarytą vežimo sutartį.
36. Šias pagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2015. Kasacinis teismas minėtoje byloje konstatavo, jog panašaus pobūdžio bylose svarbu atskirti paslaugų teikimo ir vežimo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-421/2015).
37. Teismo vertinimu, su bilietų pardavėju yra sudaroma atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, t. y. bilietų pardavėjas įsipareigoja pagal kliento užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (bilietų pardavėjas įsipareigoja tinkamai rezervuoti, įforminti ir parduoti bilietus klientų pageidaujamais maršrutais bei suteikti išsamią, visapusišką ir teisingą informaciją, susijusią su bilietu), o klientas už šias tarpininkavimo paslaugas įsipareigoja sumokėti tam tikrą pinigų sumą.
38. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog ieškovui atsakovė netinkamai suteikė ieškovo informavimo apie skrydį, bilietų rezervavimo, spausdinimo, atsiuntimo paslaugas. Bylos duomenimis, atsakovė tinkamai informavo ieškovą, jog vežėjas oru Ryanair DAC skrydį atšaukė. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų suteikusi nekokybišką tarpininkavimo paslaugą (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu dėl vežimo oru sutarties vienašališko nutraukimo, netinkamo vykdymo, kainos grąžinimą ir neturtinės žalos atlyginimo yra atsakingas oro vežėjas. Bylos duomenys patvirtina, jog, be kita ko, oro vežėja Ryanair DAC sumokėjo ieškovui 257,96 Eur kompensaciją už neįvykdytą skrydį, kas patvirtina oro vežėjo atsakomybę dėl netinkamo vežimo sutarties įvykdymo.
39. Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese ginčo teisenoje yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam pareiškiamas reikalavimas). Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis yra ieškovo, paduodančio ieškinį, pareiga (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 135 straipsnio 1 dalis). Pagal teisės į tinkamą procesą principą asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą.
40. CPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės (3 dalis).
41. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 45 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, arba pagal ieškinį turėtų atsakyti ir kitas atsakovas, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu arba nurodyti antrąjį atsakovą ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo tinkama procesines pasekmes. Tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas ar antrojo atsakovo įtraukimas į bylą gali įvykti tik sutinkant ieškovui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011; 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019; 25, 27 punktus; 2021 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-1075/2021 27, 29 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
42. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad netinkamą šalį pakeisti tinkama galima tik pirmosios instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą ir nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turėtų atsakyti, turi pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu ir paaiškinti netinkamos šalies nepakeitimo procesines pasekmes. Pirmosios instancijos teismui nepasiūlius ieškovui pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu ir nepaaiškinus pasekmių, sprendžiama, kad padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, nulėmęs neteisingą bylos išnagrinėjimą iš esmės ir suponuojantis pagrindą panaikinti skundžiamą teismo procesinį sprendimą bei bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 3 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2009; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568-313/2015; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-916/2019, 25 punktas).
43. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, ne vieną kartą teismo posėdžio metu ieškovui išaiškino apie jo teisę ir pasiūlė ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu. Ieškovui nepasinaudojus šia procesine teise teismas išnagrinėjo bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju, nenustatytinas esminis proceso teisės normų pažeidimas, susijęs su netinkamu ieškovo informavimu apie jo teisę pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamai teismo vykdytomis procesinėmis pareigomis, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo
44. Apibendrinant išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat teisingai aiškino ir taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, todėl pagrįstai ieškovo ieškinio netenkino.
45. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
46. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas pažymi, jog nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, proceso šalis turi teisę pateikti savarankišką reikalavimą (apeliacinį skundą), kuris sudarytų bylos nagrinėjimo objektą. Nagrinėjamu atveju, atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nepasinaudojo teise apskųsti minėtą teismo sprendimo dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme plačiau nepasisako.
47. Netenkinus apelianto apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto atsakovės naudai. Atsakovė į bylą pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 350 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, pateikė patirtų išlaidų realumą pagrindžiančius įrodymus (2021 m. lapkričio 18 d. PVM sąskaita-faktūra VV 21/140, 2021 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymas).
48. Vadovaujantis rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių nuostatomis, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinas visiškai.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
apelianto (ieškovo) J. V. (J. V.) apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo J. V. (J. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Zigzag Travel“, j. a. k. 110461897, naudai 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.