Baudžiamoji byla Nr. 1-72-517/2017

Teisminio proceso numeris 1-01-1-07270-2017-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2; 2.10.1

(S)

UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 23 d.

Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu pagal kardomosios priemonės sąlygas gyvena (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį,

n u s t a t ė:

Kaltinamoji L. P. mušdama nežymiai sužalojo mažametį, o būtent:

ji, 2017 m. vasario 11 d., apie 18-19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia, USB laidu tris kartus sudavė mažamečiui savo sūnui G. P. (gim. 2005 m.) į veidą, po ko tuo pačiu USB laidu du kartus sudavė jam per dešinę koją, tokiu būdu mušdama mažametį G. P. padarė jam nubrozdinimus dešinėje veido pusėje (skruoste) ir kraujosruvą dešinėje šlaunyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš kaltinamosios L. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji augina keturis mažamečius vaikus. Jos viena mažametė dukra gyvena su tėvu Kėdainiuose. 2017 m. vasario 11 d., apie 15 val. 30 min., ji grįžo namo, kur buvo jos vaikai V., G., M., G. ir vaikų draugai A. ir V. J.. Ji namuose pajautė cigarečių kvapą ir šiukšlių dėžėje rado dvi nuorūkas. Dėl to supyko, A. J. liepė eiti namo. G. jai sakė žodžius: „kalė tu nachui man neaiškink“ ir sakė, kad jis pabėgs iš namų, jeigu ji neleis atsivesti draugų. Ji iš kito kambario, iš spintos atsinešė laidą ir kambaryje stovinčiam G. laidu tris kartus sudavė per veidą. G. rankomis dengėsi veidą. Gali būti, kad ji jam sudavė laidu du kartus per kojas. Laidas buvo nuo telefono, jis buvo apgadintas, nes apgraužė šuo. Ji klausė G. ar jis jos klausys. Po to ji G. liepė eiti miegoti, o pati išėjo pas draugę. Įvykio metu ji buvo neblaivi, nes su draugėmis prieš įvykį gėrė šampano. Po įvykio G. jai rodė sužalotą koją, ji jo veide matė dryžius, kurie yra galimai nuo laido, kada juo ji G. sudavė. G. tą patį vakarą iš namų pabėgo ir tris naktis nakvojo pas draugus J. G. jos prašė leisti ten nakvoti ir ji leido (b.l. 93-95, 99-100).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji L. P. visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d., be jos duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiojo G. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 30-31), liudytojos E. B. apklausos protokolu (b.l. 43-44), liudytojos N. B. apklausos protokolu (b.l. 46-47), liudytojos V. P. apklausos protokolu (b.l. 49-51), liudytojo G. P. apklausos protokolu (b.l. 53-54), liudytojos V. J. apklausos protokolu (b.l. 57-58), liudytojo G. J. apklausos protokolu (b.l. 60-61), liudytojo A. J. apklausos protokolu (b.l. 63-64), liudytojos E. Č. apklausos protokolu (b.l. 66-67), įvykio vietos apžiūros protokolu (b.l. 9-12, 13-17), apžiūros protokolais (b.l. 18-21, 22-23, 40-41), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 24) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, prieš 4 ar 3 dienas jis į namus buvo pasikvietęs draugus A. ir G. J.. Į namus grįžo mama L. P., supyko, liepė draugams iš namų išeiti. Ji iš kambario atsinešė laidą, baltos spalvos, nestorą. Jis yra nuo telefono, bet sugraužė šuo, todėl laidas gulėjo spintoje. Mama perlenkusi laidą pusiau jam du ar tris kartus sudavė per veidą ir du kartus sudavė per koją virš kelio. Jam skaudėjo. Po to tą patį vakarą jis iš namų pabėgo pas draugą į namus, kur nakvojo. Draugo mama jam tepė veidą tepalu. Jis nepastebėjo, kad mama tą vakarą būtų išgėrusi alkoholio (b.l. 30-31).

Kaip matyti iš liudytojos E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jos sesuo L. P. gyvena su savo mažamečiais vaikais (duomenys neskelbtini). Jai yra žinoma apie tai, kad sesuo L. P. girtauja, į namus atsiveda svetimų vyrų, bet apie jos galimą smurtą prieš savo mažamečius vaikus iki šiol ji nėra girdėjusi. Ji sesers mažamečius vaikus G., G., V., M. 2017 m. vasario 14 d. pasiėmė gyventi pas save, tvarkysis dokumentus dėl jų globos (b.l. 43-44).

Kaip matyti iš liudytojos N. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2017 m. vasario 13 d., apie 10 val., eidama pro Dainavos kaimo bibliotekos pastatą šalia jo pamatė stovintį G. P. ir G. J.. Ji pastebėjo, kad G. P. veidas, kažkuris skruostas buvo subraižytas. Ji G. P. neklausė, kas jam nutiko. 2017 m. vasario 14 d., apie 10 val., eidama pro tą patį bibliotekos pastatą ji pamatė stovinčius V. ir P. J., nugirdo, kad jie tarpusavyje kalbėjo, jog L. sudaužė G. L. yra L. P., G. mama. Grįžusi namo, apie 12 val. 30 min., ji telefonu Nr. 112 pranešė apie galimą L. P. smurtą prieš savo mažametį sūnų G. P.. L. P. dažnai vartoja alkoholį, mėgsta vyrų draugiją. Iki šiol L. P. mažamečiai vaikai jai nėra skundęsi motinos smurtu prieš juos (b.l. 46-47).

Kaip matyti iš liudytojos V. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2017 m. vasario 10 d., apie 16 val. ji su sese M. grįžo namo. B. G. ir sesuo M. išėjo į lauką, o ji mamai leidus pasikvietė į svečius draugę V. J.. Mama tuo metu buvo pas drauges E. ir I. L., kur ji matė, jog gėrė alų. Jai būnant namuose su drauge V., į namus grįžo brolis G. Po kurio laiko į jų namus atėjo G. draugas A., kuriam mama draudžia namuose lankytis dėl blogo A. ir G. elgesio. A. J. atsinešė cigaretę, kurią G. norėjo virtuvėje uždegti, bet ji to padaryti neleido ir berniukus išvijo iš namų į lauką. Apie 17 val. namo sugrįžo mama L. P., kuriai ji pasakojo, jog G. P. namuose norėjo užsidegti cigaretę. Mama vėl išėjo pas drauges, o po kiek laiko į namus grįžo G. P. su draugais A. ir G. J.. Į namus grįžo L. P., kuri G. ir A. liepė iš namų išeiti. L. P. G. P. klausė, kodėl jis taip elgiasi, kodėl rūko, apie ką buvo pasakojusi ji. G. P. L. P. atsakė: „man nusispjaut, nieko aš neklausysiu“. G. P. ėjo link lauko durų, atrakino vieną kartą spyną, bet mama neleido jam išeiti pro duris iš namų, vedėsi jį suėmusi už rankos ir pasodino ant fotelio kambaryje. Jam sėdinčiam ant fotelio delnu vieną kartą sudavė per dešinį žandą ir prašė jos atnešti diržą. Ji diržo nerado, po ko mama L. P. iš savo kambario atsinešė laidą nuo seno kompiuterio ir juo vieną kartą sudavė G. P. į veidą. G. P. pargriuvo ant žemės ant pilvo, verkė. Mama L. P. jo klausė ar jis toliau taip elgsis ir jis atsakė „taip“. G. P. atsistojo nuo žemės, nugara prisiglaudė prie sienos, kada mama L. P. tuo pačiu laidu du kartus sudavė jam į veidą. Vėliau mama jam liepė eiti miegoti, o pati iš namų išėjo. Po kurio laiko G. P. iš namų pabėgo, tą naktį ir kitas naktis iki 2017 m. vasario 14 d. P. nakvojo pas savo draugus J. Kažkada, gal prieš šešis ar septynis mėnesius ją mama L. P. yra mušusi, kada ji neklausydavo. Žymių nebūdavo, mušdavo nestipriai. Mama išgeria alkoholio. Ji mamos L. P. nebijo (b.l. 49-51).

Kaip matyti iš liudytojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis iš draugo A. J. sužinojo, kad jo mama L. P. mušė brolį G. P.. Jis klausė brolio G. ar taip buvo ir G. jam sakė, kad jis mamą išvadino „kale“ ir po to mama jį mušė laidu. Jis matė G. dešiniame žande tris sužalojimus, tarsi būtų nubrozdinta. Su mama apie šį įvykį nekalbėjo. Mama į namus draudžia pasikviesti A. ir G. J.. Mama jį yra mušusi diržu. Jam neskaudėjo. Mama stipriai, kad liktų mėlynės nėra mušusi nei jo, nei jo sesių ar brolių (b.l. 53-54).

Kaip matyti iš liudytojos V. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2017 metų vasario mėnesį, kažkurią savaitgalio dieną, apie 17 val. ji nuėjo pas savo draugę V. P. į namus. Apie 20 val. į juos parėjo draugės brolis G. P. ir po kurio laiko į namus įsileido A. ir G. J.. Tuo metu namo grįžo draugės mama L. P., kuri A. ir G. J. iš namų išvarė. V. P. iš kito kambario atnešė ir mamai L. P. padavė laidą. G. P. lindo po stalu kambaryje. Mama pasilenkė ir perlenktu laidu pradėjo G. P. mušti, gal tris kartus juo sudavė G. P. į veidą ir dar kažkiek kartų sudavė jam laidu per nugarą. Ji matė pailgus sužalojimus G. P. veide. L. P. G. P. liepė eiti miegoti, o pati iš namų išėjo. Po kiek laiko G. P. neatsiklausęs iš namų pabėgo, nakvojo pas ją ir jos brolius jų namuose. L. P. muša savo vaikus, spardo. Kada tai vyko ji pasakyti negali (b.l. 57-58).

Kaip matyti iš liudytojo G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, dvi savaites iki 2017 m. vasario 28 d., apie 19 val., jis su broliu A. J. ir draugu G. P. buvo nuėję iki G. P. namų, kur jam ir broliui A. draudžiama lankytis, nes jie išdykauja. Į namus grįžo G. P. mama L. P., kuri juos iš namų išvijo. Jis su broliu A. J. G. P. laukė už namo lauke. Po maždaug 10 minučių G. P. išėjo į kiemą, sakė, kad mama mušė laidu. Jis matė veide ties smilkiniu žymes, buvo raudona. Po to G. gal tris naktis nakvojo jų namuose . G. P. mamą vadina „kurva, kekše, girtuokle“. Jis tai yra girdėjęs (b.l. 60-61).

Kaip matyti iš liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, gal prieš tris savaites iki 2017 m. vasario 28 d., vakare, jis su broliu G. ir draugu G. P. ėjo iki G. P. namų. Į namus grįžo G. P. mama L. P. ir jam su broliu liepė iš namų išeiti. Jis su broliu G. G. laukė laiptinėje, girdėjo, kaip G. namuose rėkė žodžius: „mama nemušk“. G. P. verkė. Gal po pusvalandžio G. atėjo iki jų namų. Jis G. veide, prie dešinio smilkinio matė sužalojimus. G. pasakojo, kad namuose mama mušė laidu. G. jų namuose nakvojo tris naktis (b.l. 63-64).

Kaip matyti iš liudytojos E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, 2017 m. vasario 11 d., vakare, jos sūnūs A. ir G. J. buvo kieme su draugu G. P.. Apie 21 val. jos sūnūs grįžo namo ir netrukus į namus atėjo G. P.. Jis buvo apsiverkęs, sakė, kad jį namuose laidu mušė mama L. P.. Jo dešiniame žande ji matė tris kruvinas juostas. G. dažnai atsikalbinėja mamai, ją vadina „kurva, kekše, alchaše“, negražiai su mama elgiasi. Ji manė, kad G. mamos neklausė ir taip mama G. paauklėjo. Apie 22 val. į namus buvo atėjusi L. P., norėjo G. P. vestis į namus, bet jis prašė likti nakvoti pas J. L. P. atrodė stipriai girta. G. P. jų namuose nakvojo tris naktis. Iki šio laiko L. P. vaikai jai mamos smurtu nesiskundė (b.l. 66-67).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, nusikalstamos veikos padarymo vieta yra butas, esantis (duomenys neskeltini). Apžiūros metu iš miegamojo kambario paimtas baltos spalvos 1 m. ilgio USB laidas bei pilkos spalvos 1.80 m. ilgio USB laidas. Daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta (b.l. 9-12, 13-17).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio daiktų apžiūros protokolo, įvykio vietos apžiūros metu paimtas baltos spalvos 1 m. ilgio USB apgadintas laidas bei pilkos spalvos 1.80 m. ilgio USB laidas apžiūrėti, kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti (b.l. 18, 19-21) ir baltos spalvos USB laidas perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį (b.l. 22, 23), o pilkos spalvos USB laidas grąžintas pagal pakvitavimą L. P. (b.l. 102).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, policijos pareigūnams 2017 m. vasario 14 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), L. P. tikino, kad ji savo vaikų nemuša. Lauke buvęs G. P. aiškino, kad mama L. P. jį mušė laidu per veidą ir kojas. Ant berniuko dešinio skruosto bei ant kojos buvo matyti galimos smurto žymės. Namuose buvę mažamečiai vaikai perduoti L. P. seseriai E. B. (b.l. 24).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio apžiūros protokolo, specialistas R. L., susipažinęs su mažamečio G. P. medicininiais dokumentais, pateikė išvadą, kad G. P. padaryti nubrozdinimai dešinėje veido pusėje (skruoste) ir kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai aptariamojo įvykio metu ir būdu. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 40-41).

Kadangi nukentėjusiajam G. P., gimusiam 2005 m., nėra suėjęs 14 metų amžius, t.y. nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo mažametis asmuo, o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriami kartu su juo gyvenantys tėvai (Lietuvos Respublikos BK 248 str. 2 d., BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamoji L. P., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodama fizinį smurtą prieš mažametį sūnų, jį nežymiai sužalojo ir savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 3 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d. redakcija), t.y. nežymus mažamečio sveikatos sutrikdymas, padarytas jį mušant.

Kaltinamosios L. P. nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.

Kaltinamoji L. P. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdama su jai siūloma paskirti bausmės rūšimi – areštu ir jo dydžiu (b.l. 119-121).

Sankcijoje už kaltinamajai L. P. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 3 d., padarymą areštas, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal LR BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.

Spręsdamas kaltinamosios L. P. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji nusikalto pirmą kartą, anksčiau teista nebuvo. Be to, kaltinamoji L. P. visiškai pripažino savo kaltę dėl jai inkriminuojamos veikos ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, kas lengvina jos atsakomybę. Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama neblaivi. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į nusikalstamos veikos, baudžiamojo įstatymo priskirtos prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.) padarymo aplinkybes, tiek ir į pačios kaltinamosios, kaip bedarbio asmens, asmenybę, kaltinamajai už jos padarytą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, tačiau trumpalaikę laisvės atėmimo bausmės rūšį, - areštą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 49 str.). Paskirtina arešto bausmė yra mažintina 1/3 dalimi BK 641 str. pagrindu.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 72, 721 ir 722 straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d.). Atsižvelgiant į kaltinamosios L. P. asmenybę, jos, kaip ieškančios darbo asmens, užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajai, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str. 2 d. 8-9 p.p.).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: baltos spalvos 1 m. ilgio USB apgadintą laidą, laikinai saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje (b.l. 22, 23), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 str. 1 d. 4 p); pilkos spalvos 1.80 m. ilgio USB laidą, laikinai saugomą pas L. P., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinamas teisėtam savininkui – L. P. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 421-422 str.str.

n u s p r e n d ė:

L. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d., ir nuteisti areštu 30 (trisdešimčiai) parų, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Lietuvos Respublikos BK 641 str. pagrindu kaltinamajai L. P. paskirtą arešto bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir laikyti ją nuteista areštu 20 (dvidešimčiai) parų.

Paskirtos arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo kaltinamosios L. P. sulaikymo dienos, ją suimant.

Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. pagrindu kaltinamajai L. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius išklausyti visą šių programų kursą.

Kaltinamajai L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: baltos spalvos 1 m. ilgio USB apgadintą laidą, laikinai saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti; pilkos spalvos 1.80 m. ilgio USB laidą, laikinai saugomą pas L. P., baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – L. P..

Kaltinamoji, nesutikdama su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                         Rinaldas Adamonis