Civilinė byla Nr. 2-1834/2014                       Procesinio sprendimo kategorija: 126.8

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 27 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rasos Gudžiūnienės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1680-560/2013, kuria BUAB „FF lizingas“ kreditoriaus Z. V. prašymas dėl įpareigojimo bankroto administratoriui pateikti kreditoriui reikalaujamus dokumentus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „FF lizingas“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Admivita“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartimi buvo patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas, kuris patikslintas 2014 m. liepos 10 d. nutartimi.

B UAB „FF lizingas“ kreditorius Z. V. pateikė teismui prašymą įpareigoti bankroto administratorių UAB „Admivita“ skubos tvarka pateikti visus dokumentus, kurių pagrindu jis kreipėsi į teismą šioje byloje dėl kreditorinių reikalavimų patvirtinimo ar pateikti 2014 m. liepos 9 d. Z. V. administratoriui pateiktame prašyme Nr. 01-59 nurodytus dokumentus, kadangi kreditorius iš administratoriaus prašomų pateikti dokumentų negavo.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi kreditoriaus Z. V. prašymo dėl kitų kreditorių reikalavimus pagrindžiančių dokumentų pateikimo netenkino. Nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nenumato teismo teisės įpareigoti administratorių pateikti įmonės kreditoriams informaciją. Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Tai, teismo nuomone, reiškia, jog klausimas dėl informacijos apie bankroto bylos eigą iš administratoriaus išreikalavimo gali būti sprendžiamas kreditorių susirinkime, o administratoriui nevykdant jam numatytų pareigų ir esant abejonių dėl administratoriaus tinkamumo eiti bankroto administratoriaus pareigas, spręstinas klausimas dėl kreipimosi į teismą dėl paskirto administratoriaus pakeitimo. Teismas taip pat nurodė, kad kreditorius Z. V. yra pateikęs atskiruosius skundus dėl patvirtintų kreditorių reikalavimų.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius Z. V. prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės, įpareigoti administratorių pateikti Z. V. administratoriui pateiktus potencialių UAB „FF lizingas“ kreditorių dokumentus dėl šių asmenų kreditorinių reikalavimų civilinėje byloje Nr. B2-1680-560/2014. Skubiai pakeisti bankroto administratorių UAB „Admivita“ į UAB „Lexforis“. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Apelianto patvirtintų reikalavimų suma sudaro daugiau nei 212 000 Lt. Jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis turės teisę į informaciją apie bankroto proceso eigą tik po to, kai šią tvarką nustatys bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimas. Kreditorių susirinkimas nėra sušauktas, nors teismas yra patvirtinęs daugiau kaip pusę kreditorių reikalavimų ir nuo teismo nutarties yra praėjęs 30 dienų terminas. Administratorius sąmoningai nenori pateikti informacijos, teikia teismui tvirtinti nepagrįstą AB DNB banko reikalavimą, nors dėl jo teisme vyksta ginčas. Pagal apelianto prašymą administratorius pateikė jam tik pačius asmenų prašymus, tačiau nėra pateikti šių prašymų priedai. Ši informacija apeliantui yra žinoma, tačiau jos nepakanka, kad įsitikinti pareikšto reikalavimo pagrįstumu. Dėl prašymų priedų nepateikimo apeliantas neturi galimybės įsitikinti teismo patvirtintų reikalavimų pagrįstumu, o, esant pagrindui, pateikti dėl jų atskirąjį skundą.

2. Teismas, priimta nutartimi atsisakęs patenkinti apelianto prašymą dėl dokumentų pateikimo, pažeidė šalių lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos principus, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus.

3. Apelianto nuomone, dėl bankroto administratoriaus padarytų šiurkščių pažeidimų, vieninteliu nešališku administratoriumi galėtų būti kreditoriaus AB „GVK“ pasiūlytas bankroto administratorius UAB „Lexforis“.

4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ĮBĮ nuostatos nenumato kreditoriaus teisės gauti informaciją. Tokia teismo išvada prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ir kasacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2011 suformuotai praktikai. Apeliantas pažymėjo, kad kasacinis teismas yra nurodęs, kad kreditorius turi teisę ginti savo interesus ne tik ĮBĮ nustatyta tvarka, bet ir kitomis šiame įstatyme nenumatytomis, bet jam neprieštaraujančiomis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-201/2001, 3K-3-146/2007).

Atsiliepimu į atskirąjį skundą BUAB „FF lizingas“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą, paskirti Z. V. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos, t. y. 2 500 Lt paskiriant BUAB „FF lizingas“. Nurodo, kad nesant kreditorių patvirtintos susipažinimo su dokumentais tvarkos jis vadovaujasi savo vidine tvarka ir sutinka pateikti apeliantui jo reikalaujamus dokumentus, su sąlyga, kad už paslaugą bus sumokėta, nes dokumentų apimtis yra didelė. Apeliantui taip pat ne kartą buvo nurodyta, kad jis suderintu laiku gali atvykti pas administratorių ir susipažinti su prašomais dokumentais, tačiau jis tuo nei karto nepasinaudojo. Apeliantas neteisingai nurodo, jog teismas skundžiamoje nutartyje išaiškino, kad jis turi teisę į informaciją tik po to, kai tvarka yra nustatoma kreditorių susirinkimo. Teismo nurodyta ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata reiškia, kad klausimas dėl informacijos apie bankroto eigą gavimo gali būti sprendžiamas kreditorių susirinkime. Apelianto pateikti argumentai dėl administratoriaus šališkumo neturi nieko bendro su skundžiama nutartimi.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šios apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė patenkinti apelianto prašymą dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo pateikti jo reikalaujamus dokumentus. Jis nurodo, kad negalėdamas susipažinti su informacija, susijusia su kitų kreditorių pareikštais reikalavimais, jis negali įsitikinti šių reikalavimų pagrįstumu, o, esant būtinybei, juos ginčyti.

Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, pastebi, kad Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 15 punkte numatyta, kad bankroto administratorius kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka teikia informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte taip pat numatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 11 punktas taip pat numato kreditorių susirinkimo teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, informacijos teikimo kreditoriams tvarką nustato kreditorių susirinkimas, o administratorius turi pareigą laikytis šios tvarkos.

Nagrinėjamu atveju pirmasis kreditorių susirinkimas nėra įvykęs ir minėta tvarka nėra patvirtinta, tačiau kaip matyti iš bankroto administratoriaus apeliantui pateiktų atsakymų, jam buvo pasiūlyta padaryti mokamas kopijas arba sutartu laiku atvykti ir susipažinti su dominančiais dokumentais (t. 10, b. l. 115, 118), todėl negalima sutikti su apeliantu, kad jam buvo atimta galimybė gauti informaciją, pagrindžiančią bankroto byloje pareikštus kreditorinius reikalavimus. Tai, kad apeliantas nepasinaudoja bankroto administratoriaus pasiūlytu informacijos gavimo būdu, nereiškia, kad yra pažeista jo teisė gauti informaciją. Byloje nėra duomenų, kad apeliantui sutartu laiku atvykus pas bankroto administratorių ar sumokėjus už dokumentų kopijas, šios jam nebuvo pateiktos.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas kreditoriaus prašymas įpareigoti bankroto administratorių pateikti informaciją apie bankroto eigą, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, nes ir kiti apelianto nurodyti argumentai dėl bankroto administratoriaus šališkumo, nepagrįsto sutikimo su pareikštais kreditoriniais reikalavimais, nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl ĮBĮ įtvirtintos informacijos gavimo tvarkos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.