Baudžiamoji byla Nr. 1-132-295/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63325-2015-0
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.3.; 1.2.28.5.2.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS
TEISMAS
N U O S P R E N D I S
Lietuvos Respublikos vardu
2017 m. sausio 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,
sekretoriaujant Laimai Avižienytei,
dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei,
gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. K. (V. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, nurodantis gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau teistas tris kartus:
- 2013-03-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą 2 metams, 2014-03-12 teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir V. K. pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę;
- 2014-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį, - 4 MGL dydžio bauda;
- 2015-10-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, - 8 MGL dydžio bauda,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 294 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
Kaltinamasis V. K. (V. K.), 2015 m. lapkričio 16 d., apie 14:00 val., atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nukentėjusiojo (buvusio darbdavio) M. G. pareikalavo sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį - 170 eurų. M. G. nesutikus mokėti pinigų, kaltinamasis V. K. paėmęs kavos puodelį, demonstratyviai išpylė kavą ant kompiuterio klaviatūros bei toliau naudodamas psichologinį smurtą, išsitraukė su savimi atsineštą daiktą, panašų į medicininį švirkštą su raudonos spalvos skysčiu, ir keletą kartų juo pagrasino nukentėjusiajam, pareiškęs, kad nukentėjusįjį M. G. nužudys. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis V. K., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos ir panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiojo M. G. atžvilgiu, savavališkai vykdė savo ginčijamą teisę - atgauti 170 eurų už neišmokėtą darbo užmokestį, tokiu būdu, padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, grasindamas smurtu buvusiam darbdaviui – nukentėjusiajam M. G., reikalavo sumokėti neišmokėtą darbo užmokestį - 170 eurų, kuriuos M. G. atsisakė sumokėti už kaltinamojo atliktą darbą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis V. K. gailisi, ir teigia supratęs, kad taip elgtis, kaip jis pasielgė su nukentėjusiuoju M. G., negalima.
Be kaltinamojo V. K. prisipažinimo, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė kvalifikuotu savavaldžiavimu, taip pat įrodoma nukentėjusiojo M. G. (T. 1., b.l. 12-13, 16) ir liudytojo V. S. (T. 1., b.l. 45) parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, bei įvykio vietos ir daikto, panašaus į medicininį švirkštą, apžiūros protokolais (T. 1., b.l. 7-9; 39-41).
Kadangi kaltinamasis V. K., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokurorė, tiek kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis).
Teismas mano, kad kaltinamojo V. K. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. K. kaltė kvalifikuotu savavaldžiavimu įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, savavališkai, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę prievartą nukentėjusiajam, vykdė ginčijamą savo teisę, siekdamas atgauti 170 eurų neišmokėto darbo užmokesčio, šiais savo veiksmais padarydamas didelę žalą nukentėjusiojo teisėms.
Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei panaudoto psichinio smurto pobūdį ir kilusius padarinius, taip pat į kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei į jo asmenybę, kuris anksčiau buvo teistas, tačiau ne už nusikalstamas veikas valdymo tvarkai, taip pat į tai, kad kaltinamasis V. K. dirba, ir teismas daro išvadą, jog kaltinamajam skirtina BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės teismui pasiūlyta arešto bausmė.
Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis V. K. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).
Bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamajam V. K. 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.
Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamajam V. K. šiuo metu yra paskirtas kardomasis kalinimas (suėmimas) kitoje baudžiamojoje byloje ir jis yra laikomas tardymo izoliatoriuje, todėl teismas mano, kad kaltinamajam V. K. paskirtoji kardomoji priemonė tapo nebereikalinga, ir daro išvadą, kad 2016 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo kaltinamajam V. K. turi būti panaikinta.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomą daiktą, panašų į medicininį švirkštą (T. 1., b.l. 41-42), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti, kaip menkavertį daiktą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
V. K. (V. K.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu V. K. paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
2016 m. rugsėjo 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam V. K. paskirtą kardomąją priemonę – kardomąjį kalinimą (suėmimą) panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomą daiktą, panašų į medicininį švirkštą, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Valdas Bugelevičius