| Civilinė byla Nr. e2A-331-739/2022 Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01982-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.2.; 3.1.16.; 3.3.1.18.4. (S) (S) |
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. birželio 23 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-94-837/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Decorum“ projektai ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos priteisimo ir atsakovės V. B. priešieškinį ieškovei UAB „Decorum“ projektai.
Teismas,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Decorum“ projektai ( toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės V. B. toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) 795,79 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas teismo ir atstovavimo išlaidas.
2. Paaiškino, kad ieškovės darbuotojai įrengė grindų pagrindus – paklojo išlyginamąjį mišinį atsakovės name. Užsitęsus karantinui ir tiekėjams iš užsienio vėluojant atsiųsti lenteles atsakovė pradėjo reikšti nepasitenkinimą, nesutiko mokėti PVM, atsisakė mokėti už jau atliktus darbus. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė UAB „Decorum“ projektai atliko atsakovės name grindų pagrindų ruošimo darbus, teigė, kad atsakovė už juos privalo sumokėti.
3. Atsakovė V. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2021 m. sausio mėnesį su UAB „Decorum“ projektai buvo sudaryta žodinė sutartis dėl 92 m2 grindų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo. Po atliktų dabų atsakovė įėjusi į namą pastebėjo, kad grindų pagrindas nebaigtas įrengti, duobėtas ir paruošiamieji grindų pagrindo įrengimo darbai atlikti nepilnai ir netinkamai. Paprašius pabaigti ruošti grindų pagrindą ir ištaisyti grindų pagrindo defektus, ieškovė atsisakė tai padaryti. Ieškovei ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartis su ieškove buvo nutraukta.
4. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė 2021 m. kovo 24 d. vienašalį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. VB-24 pripažinti negaliojančiu nuo jo surašymo momento, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 478 Eur defektų šalinimo išlaidų ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentus nuo priteistos sumos dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teigė, kad nors ieškovė nurodo, kad atsakovė jai yra skolinga 795,79 Eur, tačiau dėl netinkamo sutarties vykdymo žalą patyrė ji, o ne ieškovė. Ieškovei tinkamai nevykdant sutarties, atsakovė negalėjo naudotis gyvenamuoju namu, patyrė daug nepatogumų, pašlijo atsakovės sveikata, dėl nemigos turėjo gerti raminančius vaistus. Kadangi ieškovė trūkumų neištaisė, todėl su ja nebuvo atsiskaityta, dėl ko prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
6. Su atsakovės priešieškiniu ieškovė nesutiko, teigė, kad užsakovas turi pareigą priimti rangovo perduodamus darbus, kurie įforminami atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu. Paaiškino, kad atsakovei jos ginčijamas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. VB-24 buvo ne kartą siųstas elektroniniu paštu, atsakovė turėjo pakankamai laiko reikšti pretenzijas, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė ieškovei UAB „Decorum“ projektai iš atsakovės V. B. 795,79 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir 618 Eur bylinėjimosi išlaidų, į Valstybės biudžeto pajamas – 7,60 Eur išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priešieškinį atmetė.
8. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Ieškovė UAB „Decorum“ projektai pradėjo grindų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), įrengimo darbus, tačiau jų nebaigė dėl šalių bendradarbiavimo stokos. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.660 ir 6.661 straipsniais, kurie numato užsakovo atsakomybę už sutartyje nurodytų šalių bendradarbiavimo pareigų nevykdymą. Nurodė, kad rangovas turi teisę imtis šiuose straipsniuose nurodytų teisinių priemonių, kai užsakovas neteikia pagalbos rangovui, nevykdo užsakovui tenkančių priešpriešinių pareigų, daro kliūtis rangovui atlikti sutartyje numatytą užduotį arba laiku nevykdo kitų sutartyje numatytų pareigų. Dėl tokio užsakovo veiksmų rangovas turi teisę reikalauti proporcingos kompensacijos arba nukelti darbo pabaigos terminą, arba vienašališkai nutraukti sutartį.
9. Teismas taip pat nurodė, kad jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovo perduoto rangovui turto arba pasinaudoti darbų sulaikymo teise. Teismas nustatė, kad ieškovė UAB „Decorum“ projektai atliko atsakovės name grindų pagrindų ruošimo darbus, kurių iki galo nebaigė dėl šalių bendradarbiavimo stokos. Sprendė, kad nebaigti atlikti darbai nelaikytini defektais, todėl atsakovė privalo sumokėti 795,79 Eur skolą už faktiškai atliktus darbus.
10. Teismas nurodė, kad, ieškinį patenkinus, priešieškinis atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
11.1. Apeliantė teigia, kad teismas sprendime nurodo, jog ieškovė darbų nebaigė dėl šalių bendradarbiavimo stokos. Kuo pasireiškė atsakovės nebendradarbiavimas, teismas nemotyvavo, todėl teismo sprendimas yra nesuprantamas.
11.2. Teigia, kad paruošiamieji grindų pagrindo įrengimo darbai atlikti nepilnai ir netinkamai, su defektais (ne tik nebaigtas įrengti, bet ir duobėtas, nelygus), kuriuos turėjo ištaisyti atsakovės pasirinktas kitas rangovas.
11.3. Apeliantės teigimu, ieškovei nevykdant sutartinių įsipareigojimų, sutartis su ieškove buvo nutraukta 2021 m. kovo 24 d. Ieškovė sutarties nutraukimui pritarė. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino (lyg jos nebūtų), ir tik nurodė, kad atsakovė darė kliūtis ieškovei atlikti sutartyje numatytus darbus.
11.4. Nors teismas sprendime nurodė, kad nebaigti atlikti darbai nelaikytini defektais, tai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Kadangi ieškovė dalį darbų atliko nekokybiškai, ir tam, kad būtų ištaisyti ieškovės darbų defektai, padaryti bandant įrengti pagrindą grindims, ir pabaigti įrengti pagrindą grindims, atsakovė buvo priversta ieškoti kito rangovo, kuris ne tik ištaisytų ieškovės atliktų grindų pagrindo įrengimo darbų defektus, pabaigtų rengti pagrindą, bet ir paklotų tuos pačius 92 m2 grindų gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to atsakovė teigia pareiškusi byloje priešieškinį, kurį teismas be jokių motyvų atmetė.
11.5. Atsakovės teigimu, vartojimo sutarčių instituto tikslas yra remiantis specialiais teisiniais instrumentais atkurti sutarties šalių pusiausvyrą ir taip užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Teismas turėjo taikyti specialius šioje byloje konkrečiai vartojimo sutarčių rūšiai būdingus silpnesniosios sutarties šalies teisių gynimo būdus, tačiau gynė tik ieškovės interesus, kurie nebuvo pažeisti (tą patvirtina ir sutarties nuraukimas dėl netinkamo ieškovės sutarties vykdymo), todėl skundžiamas sprendimas negali būti pagrįstas ir dėl šio pažeidimo.
11.6. Apeliantė mano, kad atmesdamas priešieškinį ir tenkindamas ieškovės ieškinį pilnai, teismas sprendime nenurodė, kokiais įrodymais remiasi, kokius atmeta, kokias įstatymų nuostatas (ar sutarties) taikė, nenurodė, kodėl taip sprendžia, todėl neatskleidė bylos esmės.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
12.1. Ieškovė teigia, kad teismo nustatytus faktus dėl atsakovės nebendradarbiavimo patvirtino teismo posėdyje apklausti liudytojai, kurie nurodė, jog atsakovė jų nebeįleido į patalpas pabaigti grindų klojimo darbų. Po to, kai tapo aišku, jog atsakovė neketina tęsti sutarties, 2021 m. kovo 25 d. ieškovės darbuotojai atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė 2021 m. kovo 24 d. PVM sąskaitą – faktūrą DP Nr. 0003310 ir 2021 m. kovo 24 d. Atliktų darbų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. VB-24. Atsakovė, gavusi šiuos finansinius dokumentus, darbų kiekio neginčijo ir pastabų dėl kokybės nepareiškė.
12.2. Taip pat teigia, kad nors atsakovė nurodo, jog buvo priversta ieškoti kito rangovo, kuris ne tik ištaisytų ieškovės atliktų grindų pagrindo įrengimo darbų defektus, pabaigtų rengti pagrindą, šie nepatogumai kilos dėl pačios atsakovės veiksmų. Darbus būtų pabaigusi ir ieškovė, jeigu atsakovė būtų bendradarbiavusi ir nedariusi trukdymų tuos darbus atlikti.
12.3. Ieškovė mano, kad šis ginčas nėra dėl vartotojų teisių pažeidimo, kaip jis suprantamas vartojimo teisinių santykių prasme, nes ginčas yra kilęs dėl skolos priteisimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos už rangos darbus priteisimo, o atsakovės priešieškinis dėl atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, nuostolių šalinant darbų trūkumus bei neturtinės žalos priteisimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. CPK
176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagal CPK 268 straipsnio 4 dalį, teismo sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Teismas sprendime pateiktas išvadas privalo motyvuoti ne tik nurodydamas atitinkamą teisės normą, bet ir išdėstydamas nustatytas aplinkybes, įrodymų vertinimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad svarbiausių faktinių ir teisinių aplinkybių neišaiškinimas reiškia, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir dėl to gali būti neteisingai išspręsta byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2010). 16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškiniu ir priešieškiniu keliamus reikalavimus, šalių ginčo kontekstą, susipažinęs ir ištyręs į bylą pateiktus duomenis, atsižvelgęs į ginčijamo teismo procesinio sprendimo turinį ir apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad yra pagrindas konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
17. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Nebaigtinis civilinių teisių gynybos būdų sąrašas yra išvardintas CK 1.138 straipsnyje, tačiau dažniausiai civilinių teisių gynybos būdus nustato teisės normos, reguliuojančios konkretų teisinį santykį.
18. Tam, kad ieškovo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų teisingai išspręstas, turi būti teisingai identifikuotas jo kreipimosi į teismą tikslas, materialinis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė. Todėl ieškovas turi nurodyti konkrečius faktus, leidžiančius teismui įvertinti, ar jo teisės bei įstatymu saugomi interesai iš tiesų buvo pažeisti tų asmenų, kuriems per teismą nukreipti reikalavimai, atliktais veiksmais, neveikimu arba sudarytais sandoriais, bei šiuos faktus pagrįsti įrodymais.
19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl skolos už atliktus rangos – grindų įrengimo, darbus. Atsakovė byloje pareiškė priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė 2021 m. kovo 24 d. vienašalį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą Nr. VB-24 pripažinti negaliojančiu nuo jo surašymo momento bei priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 478 Eur nuostolių atlyginimą, t. y. defektų šalinimo išlaidas.
20. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovė ne tik neatliko visų žodine sutartimi sutartų darbų, t. y. nebaigė įrengti grindų, bet ir paruošiamuosius grindų įrengimo darbus atliko su defektais, dėl ko atsakovė nurodo turėjusi samdyti kitą rangovą ne tik darbų užbaigimui, bet ir defektų ištaisymui. Šiems argumentams pagrįsti atsakovė teikė į bylą rašytinius įrodymus, matyti, kad teismui pateikti – defektų aktas, atliktų darbų aktas, sąskaita faktūra, susijusi su grindų pagrindo defektų taisymu.
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nustatė, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai priskirtini vartojimo rangai. Teismas konstatavo, kad atsakovė privalo atsiskaityti už atliktus darbus, nes nebaigti atlikti darbai nelaikytini defektais.
22. Pažymėtina, kad užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009). Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Taigi įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu, įtvirtindamas pažeistų teisių gynimo būdus, užsakovui, kuris yra vartotojas, t. y. silpnesnė sutarties šalis, nustatė pasirinkimo galimybę.
23. CK 6.665 straipsnio 1-3 dalys numato, kad jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje. Rangovas vietoj trūkumų pašalinimo turi teisę neatlygintinai atlikti darbą iš naujo ir atlyginti užsakovui dėl sutarties įvykdymo termino praleidimo padarytus nuostolius. Jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. CK 6.681 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės.
24. Nagrinėjamu atveju atsakovė, gindama, jos manymu, pažeistas savo, kaip vartotojos, teises, nusprendė pareikšti ieškovei priešieškinį, prašydama pripažinti ieškovės pateiktą vienašalį atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą negaliojančiu ir priteisti atsakovei darbų trūkumų šalinimo išlaidas kaip nuostolius.
25. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas iš esmės tik dėl ieškinio reikalavimų ir juos tenkindamas, apsiribojo ieškovės teiginiais dėl sutarties įvykdymo negalimumo dėl atsakovės kaltės, t. y. jos nebendradarbiavimo, negalėjimo pabaigti grindų įrengimo darbų. Nors teismas ir nustatė, kad ginčas yra kilęs iš vartojimo teisinių santykių, visiškai nemotyvavo atsakovės priešieškinio atmetimo pagrindo nei dėl reikalavimų dėl darbų priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, nei dėl nuostolių priteisimo, o tik nurodė, kad nebaigti darbai nelaikytini defektais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas visiškai nevertino atsakovės argumentų ne tik dėl nebaigtų darbų, bet ir jų kokybės, nesprendė ar atsakovės reikalavimas atlyginti defektų šalinimo išlaidas yra pagrįstas, dėl ko nebuvo išsiaiškintos ir teisiškai įvertintos ginčui teisingai išspręsti reikšmingos aplinkybės.
26. CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Byla apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjama kitais aspektais, negu tas yra daroma pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., CPK 260 ir 265 straipsnius), t. y. apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, o patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, teisėtumą ir pagrįstumą.
27. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl aptariamo bylos perdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindo turinio, yra konstatavęs, kad bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-687/2016).
28. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad liko nepasisakyta dėl atsakovės priešieškinio argumentų pagrįstumo, siekiant nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl darbų perdavimo, dėl atsakovės nurodomų nuostolių pagrįstumo, būtina išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su atliktų rangos darbų kokybe, atsakovės deklaruojamais ieškovės atliktų rangos darbų defektais ir jų šalinimo išlaidomis bei kitas reikšmingas pirmosios instancijos teisme nustatytinas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas šių teisiškai reikšmingų aplinkybių vertinimo neatliko, dėl to spręstina, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.
Dėl bylos procesinės baigties
29. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (sprendime motyvuotai nepasisakyta dėl priešieškinio reikalavimų), bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
30. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme, kadangi, sprendimą panaikinus ir bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalis 4 punktu, teismas
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.