Civilinė byla Nr. 2S-1090-527/2015;

teisminio proceso Nr. 2-17-3-01692-2014-8;

procesinio sprendimo kategorijos: 102.4; 103.4; 119.11; 122.4.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-36-737/2015 pagal pareiškėjo J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. S. M., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad M. J., F., pareiškėjo J. M. gimimo liudijime Nr. 377619 nurodytas grafoje „Tėvas“, ir M. J., J. M. gimimo liudijime Nr. 247400 nurodytas grafoje „Tėvas“, yra tas pats asmuo, O. V., pareiškėjo J. M. gimimo liudijime Nr. 377619 nurodyta grafoje „Motina“, ir T. V., J. M. gimimo liudijime Nr. 247400 nurodyta grafoje „Motina“, yra tas pats asmuo; 2) kad pareiškėjas J. M. yra J. M. brolis; 3) kad pareiškėjas priėmė brolio J. M. palikimą, faktiškai valdydamas nekilnojamąjį turtą: 46400/185600 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Jonavos r. sav. (duomenys neskelbtini), ir 600/2400 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: Jonavos r. (duomenys neskelbtini)

2014-07-21 teismo rezoliucija pareiškimas buvo priimtas.

2014-09-12 nutartimi teismas pareiškėjui nustatė 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Nutartyje teismas nurodė, kad pareiškimas neatitinka CPK 111, 443, 447 straipsnių reikalavimų, nes: 1) pareiškėjas, prašydamas nustatyti giminystės faktą, nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, papildymo ar jų ištaisymo Civilinės metrikacijos taisyklių XII skyriuje numatyta tvarka arba dėl jų atkūrimo šių taisyklių XII skyriaus tvarka; 2) pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis brolio palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, todėl turi nurodyti visus tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis; 3) pareiškėjas nenurodė, kada mirė brolis J. M. ir nepateikė tai patvirtinančio dokumento, todėl neaišku, nuo kada ir kokiais veiksmais (kokių daiktų valdymu) pasireiškė brolio palikimo valdymas.

Pareiškėjas dėl 2014-09-12 nutarties padavė atskirąjį skundą, kuris buvo atmestas Kauno apygardos teismo 2014-11-27 nutartimi. Kadangi 2014-09-12 nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti buvo pasibaigęs, Kauno apygardos teismo 2014-11-27 nutartimi pareiškėjui nustatė 30 dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos pareiškimo trūkumams, nurodytiems 2014-09-12 nutartyje, pašalinti.

2014-12-29 teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas pratęsti nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti iki 2015-01-23. Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių su prašymu ištaisyti klaidas brolio J. M. gimimo liudijime, tačiau prašymas dar neišnagrinėtas.

2015-01-05 teismo rezoliucija prašymas buvo patenkintas, terminas pareiškimo trūkumams pašalinti pratęstas vienam mėnesiui.

2015-01-30 teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas dar vienam mėnesiui pratęsti nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Prašymas grįstas tuo, kad Civilinės metrikacijos skyrius dar nėra išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo ištaisyti klaidas jo brolio J. M. gimimo liudijime, kadangi Lietuvos valstybės istorijos archyvo užklausė dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymui reikalingų dokumentų ir sustabdė prašymo nagrinėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2015-02-06 nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, o pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo paliko nenagrinėtą. Teismas pažymėjo, kad teismai pareiškėjui suteikė beveik trijų mėnesių terminą trūkumams šalinti. Pareiškėjas per tą laiką pateikė pažymą iš Gyventojų registro tarnybos, kad nėra duomenų apie J. M. vaikus, ir pažymą, kad kreipėsi į Civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau kitų nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Dėl to teismas sprendė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas dar kartą pratęsti terminą 2014-09-12 nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti prieštarauja ne tik koncentruotumo, ekonomiškumo principams, bet ir prasilenkia su protingumo principu, kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi 2014 m. liepos mėnesį; per penkis mėnesius pašalino tik dalį nurodytų pareiškimo trūkumų, kai galėjo iš karto užklausti Civilinės metrikacijos įstaigą arba tai daryti paraleliai nagrinėjant jo skundą apeliacinės instancijos teisme; į Civilinės metrikacijos įstaigą kreipėsi tik 2014-12-22. Teismo nuomone, dėl savalaikio pareiškėjo neveikimo bylos nagrinėjimas užsitęsė neprotingai ilgai. Teismas įvertino ir tai, kad pareiškėją atstovauja profesionali teisinių paslaugų įmonė, kuri turėjo išaiškinti pareiškėjui teisę dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, papildymo ar jų ištaisymo įgyvendinti ikiteismine tvarka ir tik po to, esant pagrindui, kreiptis į teismą, pateikiant visus būtinus įrodymus. Teismas atkreipė dėmesį, kad nėra duomenų, kada Civilinės metrikacijos įstaiga išnagrinės pareiškėjo prašymą, be to, gavus teigiamą atsakymą iš minėtos įstaigos, pareiškėjui išnyktų būtinybė ginčą spręsti teisme. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo prašymas dėl įrašų ištaisymo susijęs su reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo brolio J. M. palikimą faktiškai valdydamas nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą Jonavos rajone, tačiau pareiškėjas ir dėl šio reikalavimo nepateikė teismui įrodymų – kada ir kokiais veiksmais (kokių daiktų valdymu) pasireiškė brolio palikimo valdymas. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškimas pateiktas su trūkumais, trukdančias bylą nagrinėti iš esmės, kurie per teismo nustatytus terminus (po jų pratęsimo) nebuvo pašalinti, teismas J. M. pareiškimą paliko nenagrinėtą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015-02-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pratęsti terminą procesinio dokumento trūkumams ištaisyti arba civilinę bylą sustabdyti, iki Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius išnagrinės J. M. 2014-12-22 prašymą dėl civilinės būklės akto įrašų ištaisymo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nutartį motyvuoja faktinėmis aplinkybėmis, kurios jau egzistavo tuo metu, kai pareiškėjas pateikė 2014-12-23 prašymą patęsti terminą tuo pagrindu, kad pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių su prašymu ištaisyti klaidas brolio J. M. gimimo liudijime. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino ir pareiškėjui nenurodė papildomų reikalavimų. Skundžiamoje nutartyje teismas priekaištauja pareiškėjui, kad jis per vėlai kreipėsi į Civilinės metrikacijos įstaigą, kad jis galėjo tai daryti paraleliai nagrinėjant jo skundą apeliacinės instancijos teisme, nepateikė visų reikalautų įrodymų ir pan. Dėl to pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad teismas nagrinės jo 2015-01-23 prašymą dėl termino pratęsimo ne pagal šiame prašyme nurodytas nuo pareiškėjo nepriklausančias objektyvias aplinkybes, o pagal anksčiau egzistavusias aplinkybes, kurios teismui nebuvo kliūtimi pratęsti terminą pirmą kartą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad trūkumų ištaisymas trunka per ilgai, nepagrįstai įskaičiavo ir laikotarpį, kai pareiškėjas Kauno apygardos teismui apskundė pirmosios instancijos teismo 2014-09-12 nutartį, kadangi pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog jo ir brolio giminystės ryšio klausimą galima išspręsti teisme, nesikreipiant į Civilinės metrikacijos įstaigą. Pareiškėjas negalėjo numatyti, kad apeliacinės instancijos teismas paliks nepakeistą 2014-09-12 nutartį, nes pareiškėjo įsitikinimas dėl galimybės išnagrinėti giminystės ryšio klausimą teisme buvo pagrįstas teismų praktika. Pirmą kartą prašydamas pratęsti terminą, pareiškėjas buvo nurodęs, kad Kauno apygardos teismo 2014-11-27 nutarties nuorašą gavo tik 2014-12-15, į Civilinės metrikacijos įstaigą pareiškėjas žodžiu kreipėsi nedelsiant, tačiau reikėjo pateikti papildomų dokumentų, tikslinti prašymą, todėl galutinai jo pareiškimas buvo suformuluotas tik 2014-12-22. Netgi tuo atveju, jei pareiškėjas savo prašymą Civilinės metrikacijos įstaigai būtų pateikęs tą pačią dieną, kai Kauno apygardos teismas išnagrinėjo pareiškėjo skundą, pareiškėjas vis tiek nebūtų spėjęs ištaisyti procesinio dokumento trūkumų iki teismo 2015-01-05 rezoliucija pratęsto termino pabaigos, nes Civilinė metrikacijos įstaiga iki šiol nėra išnagrinėjusi pareiškėjo prašymo. Pareiškėjas teismui pateikė 1-ojo notarų biuro pažymą, kad J. M. palikimo nepriėmė jokie įpėdiniai, pažymą iš Gyventojų registro tarnybos, kad nėra duomenų apie J. M. vaikus, įrodymus, kad pareiškėjas kreipėsi į Civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo, pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodė, kad rūpinosi palikėjo turtu kaip savo, kaip įrodymus pateikė dokumentus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas, kaip įpėdinis, 2011-09-26 pasirašė žemės sklypų paženklinimo aktus bei žemės sklypų ribų nustatymo ir paženklinimo abrisus, dalyvavo nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procese. Pareiškėjo 2014-12-22 prašymas Civilinės metrikacijos įstaigai teismui buvo pateiktas su pareiškėjo 2014-12-23 prašymu dėl termino pratęsimo. Prašyme dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo 6 priede nurodytas J. M. mirties liudijimas AA Nr. 011794, išduotas 1996-10-11 Anykščių rajono savivaldybės administracijos Debeikių seniūno. Taigi, išskyrus pareiškėjo giminystės ryšį su broliu patvirtinančius formalius įrodymus, pareiškėjas yra ištaisęs visus teismo nurodytus pareiškimo trūkumus, brolio mirties liudijimo kopijos pateikimas šiuo metu teismui nesudarytų galimybės išnagrinėti bylą, nes Civilinės metrikacijos įstaiga dar neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo ištaisyti klaidas jo brolio J. M. gimimo liudijime. Teismams nusprendus, kad pareiškėjas privalo kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą, pareiškėjas tai ir padarė, todėl pirmosios instancijos teismas negali priekaištauti pareiškėjui dėl to, kad Civilinės metrikacijos įstaiga pareiškėjo prašymą nagrinėja per ilgai. Civilinės metrikacijos įstaigos ištaisyti dokumentai šioje byloje reikalingi kaip pareiškėjo giminystės ryšį su broliu patvirtinantys įrodymai, o tuo atveju, jei Civilinės metrikacijos įstaiga atsisakytų ištaisyti įrašus dokumentuose, šis atsisakymas būtų įrodymas, pagrindžiantis galimybę šį klausimą nagrinėti teisme (CPK 514 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismui manant, kad Civilinės metrikacijos įstaiga neprotingai ilgai nagrinėja pareiškėjo prašymą, turėdamas pareigą veikti aktyviai ir teisę rinkti reikiamus įrodymus, gali pats imtis priemonių įrodymams išreikalauti ir imtis įstatyme numatytų priemonių (CPK 199 str. 6 d.), kad Civilinės metrikacijos įstaiga reikiamus įrodymus pateiktų greičiau. Pareiškėjas nurodė visus jam žinomus suinteresuotus asmenis, taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kad dėl J. M. palikimo priėmimo į notarą nesikreipė nė vienas asmuo, viešame registre nėra duomenų apie palikėjo vaikus. Paaiškėjus, kad dar kažkas yra suinteresuotas bylos baigtimi, teismas juos galės įtraukti savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, gavus teigiamą atsakymą iš minėtos įstaigos, pareiškėjui išnyktų būtinybė ginčą spręsti teisme. Šioje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo, jo tėvų ir brolio giminystės ryšio, taip pat dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu fakto. Kad būtų galima patvirtinti pareiškėjo teisę priimti J. M. palikimą pagal įstatymą, visų pirma turi būti įrodytas pareiškėjo J. M. ir palikėjo J. M. giminystės ryšys (CK 5.11 str., 5.50 str. 2 d.), kadangi jį patvirtinančiuose dokumentuose padarytos klaidos. Šioje byloje iš pradžių siekiama ištaisyti klaidas civilinės būklės aktuose, patvirtinančiuose tą giminystės ryšį, ir tada nustatyti palikimo priėmimo faktą. Teisme pirmasis klausimas galės būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei civilinės būklės aktus ištaisyti atsisakys civilinės metrikacijos įstaiga (CPK 514 str. 2 d.). Civilinės metrikacijos įstaigai ištaisius minėtus civilinės būklės aktus, teismui su šiuo reikalavimu susijusių reikalavimų nebereiks nagrinėti, tačiau civilinės būklės aktų klaidų ištaisymas bus prielaida nagrinėti pareiškėjo prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė savo brolio palikimą. Teismui palikus pareiškimą nenagrinėtą, pareiškėjas po to, kai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrius išnagrinės pareiškėjo prašymą ištaisyti klaidas brolio J. M. gimimo liudijime, nepriklausomai nuo prašymo išnagrinėjimo rezultato, vis tiek bus priverstas kreiptis į teismą arba dėl giminystės ryšio nustatymo ir palikimo priėmimo fakto, arba vien dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, t. y. teisminį procesą inicijuoti iš naujo. Dėl to negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad termino pratęsimas prieštarauja proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principams, prasilenkia su protingumo principu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei pareiškėjas imasi priemonių teismo įpareigojimams vykdyti, per teismo nustatytą terminą pateikia dalį dokumentų bei motyvuotai paprašo pratęsti terminą likusiems įrodymams pateikti, terminas turėtų būti pratęstas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-741/2008). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teikė teismui prašomus įrodymus, tačiau negali įtakoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus atliekamo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo trukmės. Pareiškėjo prašymai pratęsti terminą buvo pagrįsti pridedamais rašytiniais įrodymais, paskutiniu atveju pareiškėjas pateikė Civilinės metrikacijos įstaigos 2015-01-15 raštą Nr. CM5-120, kuriame nurodyta, jog nagrinėjimas sustabdytas dėl kreipimosi į Lietuvos valstybės istorijos archyvą civilinės būklės aktų įrašų ištaisymui reikalingų dokumentų. Kiekvienu atveju pareiškėjas nurodydavo teismui, kad nedelsiant informuos teismą apie pareiškėjo prašymo nagrinėjimo Civilinės metrikacijos įstaigoje eigą, kai tik paaiškės naujos aplinkybės, ir šį savo įsipareigojimą vykdė. Nei CPK 115 straipsnio 2 dalis, nei CPK 77 straipsnis nenustato maksimalių terminų procesinio dokumento trūkumams ištaisyti, kiek kartų šis procesinis terminas gali būti pratęstas. Pareiškėjas per nustatytus terminus negali ištaisyti visų trūkumų dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių, todėl šios laikytinos svarbiomis. Be to, įstatymas teismui suteikia teisę dėl svarbių priežasčių sustabdyti civilinę bylą (CPK 164 str. 4 p., 166 str. 1 d. 6 p.).

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo dėl atskirojo skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pagrįstai paliko nenagrinėtą pareiškėjo J. M. pareiškimą, konstatavęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino pareiškimo trūkumų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, susijusias su teismo nustatytų terminų pratęsimu, pareiškimo trūkumų šalinimu ir pareiškimo palikimo nenagrinėto institutais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 2 dalį teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir šalis per teismo nustatytą terminą nepašalina trūkumų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas 2014-09-12 nutartimi nustatė pareiškėjui 20 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (b. l. 58). Nutartyje teismas nurodė, kad pareiškimas neatitinka CPK 111, 443, 447 straipsnių reikalavimų, nes: 1) pareiškėjas, prašydamas nustatyti giminystės faktą, nepateikė įrodymų, kad jis būtų kreipęsis į civilinės metrikacijos įstaigą dėl civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo, papildymo ar jų ištaisymo Civilinės metrikacijos taisyklių XII skyriuje numatyta tvarka arba dėl jų atkūrimo šių taisyklių XII skyriaus tvarka; 2) pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis brolio palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, todėl turi nurodyti visus tuo juridinę reikšmę turinčiu faktu suinteresuotus asmenis; 3) pareiškėjas nenurodė, kada mirė brolis J. M. ir nepateikė tai patvirtinančio dokumento, todėl neaišku, nuo kada ir kokiais veiksmais (kokių daiktų valdymu) pasireiškė brolio palikimo valdymas. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl 2014-09-12 nutarties, kuris buvo atmestas Kauno apygardos teismo 2014-11-27 nutartimi (b. l. 63–64, 77–80). Kadangi 2014-09-12 nutartimi pareiškėjui nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti buvo pasibaigęs, Kauno apygardos teismo 2014-11-27 nutartimi pareiškėjui nustatė 30 dienų terminą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo dienos pareiškimo trūkumams, nurodytiems 2014-09-12 nutartyje, pašalinti. 2014-12-29 teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas pratęsti nustatytą terminą pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2015-01-23 (b. l. 89–92). Prašyme nurodyta, kad pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyrių su prašymu ištaisyti klaidas brolio J. M. gimimo liudijime, tačiau prašymas dar neišnagrinėtas. 2015-01-05 teismo rezoliucija prašymas buvo patenkintas, terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti pratęstas vienam mėnesiui. 2015-01-30 teisme buvo gautas pareiškėjo prašymas dar vienam mėnesiui pratęsti nustatytą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti (b. l. 99–101). Prašymas grįstas tuo, kad Civilinės metrikacijos skyrius dar nėra išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo ištaisyti klaidas jo brolio J. M. gimimo liudijime, kadangi Lietuvos valstybės istorijos archyvo užklausė dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymui reikalingų dokumentų ir sustabdė prašymo nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė pakartotinai pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir pareiškimą paliko nenagrinėtą.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą patenkinęs pareiškėjo prašymą dėl termino pratęsimo, turėjo patenkinti ir pakartotinį pareiškėjo prašymą, pagrįstą iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis. CPK 77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Taigi minėta teisės norma suteikia teismui teisę, bet ne pareigą pratęsti nustatytus procesinius terminus. Kiekvieną kartą teismas tokio pobūdžio prašymą sprendžia atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįsta apylinkės teismo išvadą, kad pareiškėjo pateiktas prašymas dar kartą pratęsti terminą 2014-09-12 nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti prieštarauja ne tik koncentruotumo, ekonomiškumo principams, bet ir prasilenkia su protingumo principu. Nuo pirmosios instancijos teismo nutarties pašalinti pareiškimo trūkumus iki nutarties atsisakyti pakartotinai pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti priėmimo yra praėję beveik penki mėnesiai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog toks ilgas terminas laikytinas pakankamu pareiškimo trūkumams pašalinti. Atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į terminą pareiškimo trūkumams pašalinti įskaičiavo ir laikotarpį, kai pareiškėjas Kauno apygardos teismui apskundė pirmosios instancijos teismo 2014-09-12 nutartį, nes jis buvo įsitikinęs, jog jo ir brolio giminystės ryšio klausimą galima išspręsti teisme, nesikreipiant į Civilinės metrikacijos įstaigą, vertintinas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas naudojosi profesionalia teisine pagalba, todėl pareiškėją konsultuojantys profesionalūs teisininkai privalėjo jam išaiškinti teisės aktų reikalavimus dėl tinkamo kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimo. Dėl to pareiškėjo nepagrįstas įsitikinimas savo teisumu negali būti laikomas svarbia priežastimi, pateisinančia 2014-09-12 nutartyje nustatytų reikalavimų dėl pareiškimo trūkumų šalinimo nevykdymą. Pagal CPK 7 straipsnio 1 dalį teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Pareiškimo trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. CPK 7 straipsnio 2 dalyje ir CPK 8 straipsnyje nustatyta, jog šalys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, bei bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Taigi pareiškėjas privalėjo maksimaliai greitai vykdyti teismo nutartį, kurioje buvo nurodyti pareiškimo trūkumai, kad nebūtų vilkinamas procesas. Pats apeliantas nurodo, kad, Centrinės metrikacijos įstaigai neišnagrinėjus pareiškėjo prašymo ištaisyti klaidas jo brolio J. M. gimimo liudijime, nėra galimybės nagrinėti bylą. Taigi atskirojo skundo argumentai apie pareiškėjo ištaisytus kitus pareiškimo trūkumus neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nevertintini ir dėl jų nepasisakytina, kadangi pagrindinis pareiškimo trūkumas, dėl kurio bylos nagrinėjimas nėra įmanomas, nebuvo pašalintas ir apeliantas to neginčija. Nors apeliantas nurodo, kad negali įtakoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus atliekamo pareiškėjo prašymo nagrinėjimo trukmės, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad bylos nagrinėjimas nepagrįstai ilgai užsitęsė tik dėl to, kad pareiškėjas laiku neveikė taip, kaip turėjo veikti, t. y. kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą dėl klaidų J. M. gimimo liudijime ištaisymo. Aplinkybę, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2014-11-27 nutartyje. Pareiškėjui nepateikus konkrečių duomenų, kiek užtruks jo prašymo nagrinėjimas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą dar kartą pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Apeliantui nepatikslinus, kokių priemonių turėtų imtis pirmosios instancijos teismas, kad Civilinės metrikacijos įstaiga reikiamus įrodymus pateiktų greičiau, šis atskirojo skundo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis tuo, kad išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties priėmimas pareiškėjui neužkerta kelio, tinkamai parengus pareiškimą, pakartotinai kreiptis į teismą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

atmesti atskirąjį skundą.

Palikti nepakeistą Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartį.

Teisėja              Jolita Cirulienė