Civilinė byla Nr. e2S-1334-555/2020

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09082-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1; 3.1.18.2.12; 3.3.2.4

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Y. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-15613-1052/2020 pagal ieškovės R. Y. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Simple finance“ dėl pirkimo pardavimo sutarties nutraukimo, restitucijos taikymo ir nuostolių priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė R. Y. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti 2020 m. gegužės 15 d. notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė pardavė atsakovei UAB „Simple finance“ pastatą-sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) už 39 000,00 Eur kainą, taikyti restituciją ir iš atsakovės priteisti ieškovei nuosavybės teise pastatą-sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) priteisti ieškovei iš atsakovės 950,00 Eur nuostolius ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei patekti į pastatą-sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) 

3.       Ieškovė paaiškino, kad pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra įregistruotos atsakovės nuosavybės teisės į ginčo turtą, todėl atsakovė yra įgijusi neribotas teises disponuoti ginčo turtu, t. y. ji turi galimybę išnuomoti turtą, pakeisti brangią įrangą, kurią pastate buvo sumontavusi ieškovė, ir dėl to ieškovė gali patirti dar didesnių nuostolių. Ieškovė prašė taikyti prevencines priemones galimai žalai užkirsti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 23 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

5.       Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys yra priimtas, jis yra nagrinėjamas teisme, o jo formalus įvertinimas leidžia teigti, kad jis gali būti tenkinamas, todėl nagrinėjamu atveju ieškovė turi įrodyti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos egzistavimą.

6.       Teismas laikė, kad ieškovės argumentai, jog atsakovė gali išmontuoti įrangą, nugriauti turtą ar kitaip sumažinti jo vertę, yra deklaratyvūs. Ieškovė kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė yra atlikusi nesąžiningus veiksmus, mažina turto vertę, ar pan. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškove pagal pirkimo–pardavimo sutartį, suteikia ieškovei pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7.       Teismas akcentavo, kad vien tik atsakovės vengimas geruoju patenkinti ieškovės reikalavimus savaime nereiškia, kad atsakovė vengs vykdyti teismo sprendimą. Taip pat tai, kad šalys taikiai neišsprendžia kilusio ginčo, savaime negali būti laikoma šalies, kuriai pareikšti reikalavimai (atsakovės) nesąžiningumu priešingos šalies. Teismas laikė, kad ieškovės argumentai, jos atsakovės turtinė padėtis galimai nėra gera, taip pat savaime nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio.

8.       Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo, byloje nėra pagrįstų duomenų, kad atsakovė ketina ar atlieka nesąžiningus veiksmus, mažindama turto vertę, todėl ieškovei neįrodžius antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios rodo galimą atsakovės nesąžiningumą, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

9.       Atskiruoju skundu ieškovė R. Y. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Ginčas tarp šalių kilo dėl nekilnojamojo turto (buto, kitų statinių, žemės sklypo) pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, atsakovei nesąžiningais veiksmais pažeidus šios sutarties nuostatas, t. y. nesumokėjus likusios sutartyje numatytos sumos. Turėdama nuosavybės teises, atsakovė į ginčo turtą gali laisvai patekti bei atlikti įvairius veiksmus ir tokiu būdu padidinti ieškovės jau turimus nuostolius.

9.2.                      Ginčo sutarties pažeidimas yra esminis, t. y. atsakovė sumokėjo 1 000,00 Eur avansą, o likusi 38 000,00 Eur dalis liko nesumokėta. Tokiu atveju susidaro situacija, kad atsakovė, sumokėjusi minimalią leistiną sutarties sumos dalį (avansą) įgyja teises į visą turtą visa apimtimi, o ieškovė, negavusi likusios ginčo sutartyje numatytos sumos turi tikėtis, jog atsakovė su ieškovei priklausančiu turtu elgsis sąžiningai ir atsakingai. Būtent ginčo sutarties nevykdymas patvirtina atsakovės nesąžiningumą.

9.3.                      Tik pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, bus apsaugotos ir užtikrintos ieškovės teisės ir išlaikyta interesų pusiausvyra, nes ieškovė patirs minimalius papildomus nuostolius, taip pat bus išvengta galimų papildomų ginčų.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11.       Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12.       Ieškovė pateikė į bylą papildomus dokumentus, t. y. 2020 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos antstolių rūmų rašto Nr. S-26735-36992 patvirtintą kopiją, nurodydama, kad ši informacija yra svarbi nagrinėjant atskirąjį skundą, kadangi dokumentuose pateikta informacija iš esmės charakterizuoja atsakovę, t. y., jog atsakovė nesugeba vykdyti prisiimtų įsipareigojimų (reg. Nr. DOK-24381).

13.       Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 306 straipsnio 3 dalis, 314 straipsnis, CPK 338 straipsnis). 

14.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovės pateikti papildomi dokumentai, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovei nenurodžius, kaip atsakovės galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus yra susijusios su draudimu atsakovei pateikti į ginčo turtą, šiuo atveju neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai. Kadangi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti duomenys nepatvirtina ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovei pateikti į ginčo turtą, taikymo sąlygų, o tokį raštą ieškovė galėjo patekti ir pirmosios instancijos teismui, todėl vadovaujantis CPK 314 straipsniu, ieškovės pateiktus papildomus dokumentus atsisakoma priimti.

Dėl ginčo esmės

15.       Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

16.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nesustatęs antrosios sąlygos (grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui), būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistavimo, atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad atsakovė, tinkamai neįvykdžiusi ginčo sutarties, t. y. nesumokėjusi visos ginčo sutartyje nustatytos turto kainos, elgiasi nesąžiningai, o įgijusi nuosavybės teises į ginčo turtą gali visa apimtimi juo disponuoti, dėl ko, ieškoves nuomone, ateityje jai gali kilti papildomi nuostoliai ir / ar nauji teisminiai ginčai.

17.       Pažymėtina, kad pareiga pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą tenka jų imtis prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti. 

18.       Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1868/2010).

19.       Nagrinėjamu atveju, ieškovė pareikštu teismui ieškiniu reikalauja nutraukti 2020 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei buvo parduotas ieškovės nekilnojamasis turtas. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė nėra sumokėjusi visos kainos už ginčo turtą, t. y sumokėjo tik avansą (1 000,00 Eur), tuo tarpu likusios sumos 38 000,00 Eur nėra sumokėjusi. Ieškovė ieškiniu reikalauja nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, kuri yra ginčo turto nuosavybės atsakovei perleidimo pagrindas, taip pat nutraukus pirkimo–­pardavimo sutartį, prašo taikyti restituciją tarp šalių – iš atsakovės priteisti ieškovei ginčo turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.145 straipsnis). Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo ir jo įsiteisėjimo dienos, uždrausti atsakovei patekti į ginčo turtą.

20.       Ieškovė, prašydama taikyti ieškinio reikalavimus užtikrinančias priemones, turėjo procesinę pareigą pagrįsti, kaip, netaikus jos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (uždrausti atsakovei pateikti į ginčo turtą), galėtų pasunkėti būtent šioje byloje priimto galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kadangi nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį ir taikius restituciją – priteisus ieškovei nuosavybes teise ginčo turtą, tokio sprendimo pagrindu ieškovė turėtų teisę Nekilnojamojo turto registre įregistruoti savo nuosavybės teisę į ginčo turtą. Ieškovė šiuo atveju tokių aplinkybių neįrodinėjo ir objektyviai pagrįstų argumentų, kad teismo procesinio sprendimo dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo įvykdymas taptų neįmanomas, jeigu atsakovė turėtų galimybę pateikti į ginčo turtą, neįvardino. Taigi, teismo vertinimu, net ir tenkinus ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – uždraudus atsakovei patekti į ginčo turtą, tokios užtikrinimo priemonės vykdymas išimtinai priklausytų nuo pačios atsakovės valios, t. y. tai niekaip negarantuotų, kad ieškovė nepatirs nuostolių ar ateityje tarp šalių nekils kitų teisinių ginčų.

21.       Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad būtent pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymas patvirtina atsakovės nesąžiningumą, t. y. atsakovė, turėdama visas disponavimo teises ginčo turtu, ji gali imtis veiksmų jo vertės sumažinimui. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse taip pat ne kartą pasisakyta, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant klausimą dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra savaime preziumuojamas faktas, todėl priešingos šalies nesąžiningumą visada privalu įrodinėti tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1333-943/2018). Taigi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikusi šalis kartu turi pateikti ir įrodymus, patvirtinančius, kad priešinga šalis iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu ėmėsi veiksmų dėl turto perleidimo kitiems asmenims, jo apsunkinimo kitomis prievolėmis ir pan., turint tikslą ateityje nevykdyti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo. Tačiau ieškovė tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju išvis neįrodinėja. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškove pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kaip tai pagrįstai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, suteikia ieškovei pagrindą kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, tačiau tai savaime nesudaro pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei patekti į ginčo turtą.

22.       Laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, kai jo įvykdymui egzistuoja grėsmė, kuri įvertinama pagal atsakovės atliktus ar atliekamus nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į sąmoningą siekį apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą ar padaryti jį neįmanomu. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės patekimu į ginčo turtą būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nėra apsunkinamas ir ginčo turto teisinei padėčiai tai reikšmės neturi. Juolab, kad kaip matyti ir iš 2020 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties 5.1.3 punkto, kuriame nustatyta, kad pardavėjas (ieškovė) neatlygintinai naudosis parduotu turtu su šeimos nariais ir kitais asmenimis po šios sutarties pasirašymo dienos, bet ir įsipareigoja atlaisvinti parduotą turtą, perduoti visus su parduodamu turtu susijusius dokumentus ir parduoto turto raktus per vieną darbo dieną nuo visų pinigų gavimo dienos, atsakovė patekimas į ginčo turtą iš esmės yra sąlygotas visos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatytos kainos sumokėjimo momento. Taigi esant nustatytų aplinkybių visumai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

23.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą, tik tiek, kiek būtina, ribojant priešingos šalies teises ir interesus. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neužtikrina ieškiniu keliamų reikalavimų tinkamo vykdymo ir negarantuoja sprendimo privalomumo, yra neproporcingos, suvaržančios atsakovės teises labiau nei tai būtina būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti.

24.       Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu, 

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas