Civilinė byla Nr. 2S-848-480/2023

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16902-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 20 d.

Kaunas

Kauno

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1524-1084/2023 pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovei butų savininkų bendrijai „Geodezininkas“ dėl įpareigojimo atsakyti į prašymą, pateikiant informaciją. 

1.       Ieškovas K. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė įpareigoti atsakovę butų savininkų bendriją „Geodezininkas“ (toliau – Bendrija) atsakyti į 2022 m. gruodžio 11 d. bendrijos valdybos pirmininkui pateiktą prašymą, pateikiant ieškovo prašomą informaciją, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas 2023 m. kovo 8 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo. Nurodė, kad iki teismo posėdžio patenkinti ieškinio reikalavimai, todėl išnyksta ieškinio pagrindas, todėl ieškovas atsiima 2022 m. gruodžio 20 d. pateiktą ieškinį ir bylą prašo palikti nenagrinėtą.

3.       Atsakovė Bendrija atsiliepime į pareiškimą prašė jo netenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas turi teisę, pateikęs nepagrįstą ieškinį teismui, jo atsisakyti. Tokiu atveju nereikalingas gauti atsakovės sutikimas, o civilinė byla bus nutraukta, tačiau ieškovas teikia pareiškimą teismui dėl ieškinio atsiėmimo, kas reiškia, kad ieškovas ir dar kartą galės tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko pateikti ieškinį teismui. Kadangi ieškovas atsakovės atžvilgiu jau ne kartą teikė visiškai nepagrįstus ieškinius teismams, o atsakovė dėl to turi naudoti einamas Bendrijos lėšas nagrinėjant bylas teismuose, ginant bendrijos narių interesus, manytina, kad ir šiuo atveju, ieškovas siekdamas atsiimti ieškinį, o ne jo atsisakydamas, galimai ketins vėl tuo pačiu pagrindu inicijuoti ginčą dėl to paties dalyko, todėl atsakovė nesutiko, kad ieškovas ieškinį atsiimtų. Šiuo atveju ieškovas ieškinio turėjo atsisakyti, nes jis yra visiškai nepagrįstas. 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno

5.       Teismas sprendė, kad ieškinio atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, ieškovas parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam yra žinomos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, todėl ieškovo atsisakymą nuo ieškinio priėmė ir civilinę bylą nutraukė.

6.       Teismas pažymėjo, kad jau ieškinio pateikimo teismui metu neegzistavo aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį pagrindą, todėl ieškovas netiksliai nurodo, jog jo reikalavimas buvo patenkintas iki teismo posėdžio.

7.       Teismas priėmė išvadą, kad byloje atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovo veiksmų, todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga.

8.       Teismas nustatė, kad ieškovas prašymą dėl duomenų pateikimo atsakovės valdybos pirmininkui išsiuntė 2022 m. gruodžio 11 d., todėl Bendrijos įstatuose nustatytas terminas atsakymui pateikti baigėsi 2022 m. gruodžio 16 d., kai tuo tarpu ieškinys teisme gautas 2022 m. gruodžio 20 d., t. y. praėjus tik trims kalendorinėms dienoms po termino atsakymui pateikti pabaigos, ir nurodė, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad jis, kaip pakankamai atidus ir rūpestingas asmuo, per nustatytą trijų dienų terminą būtų ėmęsis priemonių išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su jo pateiktu prašymu dėl informacijos pateikimo (pavyzdžiui, ar atsakovės valdybos pirmininkas siųstą elektroninį laišką ir prašymą gavo, ar atsakymas į prašymą buvo pateiktas ir pan.).

9.       Teismas sprendė, kad būtent ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo imtis priemonių išsiaiškinti, ar jo faktinį ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės yra teisingos.

10.       Teismas konstatavo, kad ieškovo veiksmai lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą byloje, todėl jis šias išlaidas turi atlyginti.

11.       Teismas sprendė, kad atsakovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra reali, proporcinga ir negalima spręsti, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12.       Atskiruoju skundu ieškovas K. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą priteisti atsakovei iš ieškovo 360 Eur bylinėjimosi išlaidų ir priimti naują sprendimą – prašymą priteisti iš ieškovo atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.       Pirmosios instancijos teismas nutartyje neobjektyviai vertino bylinėjimosi išlaidų susidarymo aplinkybes, pasisakė vien apie ieškovo netinkamus sprendimus, bet visiškai nepasisakė apie atsakovės sprendimus ir veiksmus, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsakovės pirmininkas, gavęs pranešimą apie pateiktą ieškinį, siekdamas geranoriškai bendradarbiauti ar ginčą spręsti taikiai, galėjo iš karto pranešti ieškovui apie išsiųstą atsakymą į ieškovo prašymą arba nusiųsti atsakymą dar kartą. Dėl to ieškovas būtų nedelsiant atsiėmęs ieškinį ir nebūtų buvę jokių bylinėjimosi išlaidų.

12.2.       Bendrijos pirmininkas vykdo bendrijos narių susirinkimų sprendimus ir juos vykdydamas atstovauja bendriją teismuose pagal visuotinių bendrijos narių susirinkimų sprendimus naudodamas bendrijos lėšas. Bendrijos narių susirinkimų sprendimų, kad bendrijos pirmininkas gali perleisti atstovavimo bendrijai teisę advokatei G. B. ir sudaryti atstovavimo sutartį bei sumokėti 360 Eur bendrijos lėšų iš bendrijos sąskaitos atsakovė į bylą nepateikė. Neaišku, iš kokių bendrijos lėšų bendrijos valdybos pirmininkas mokėjo advokatei, nes bendrija neturi sukaupusi lėšų teisiniams ginčams.

12.3.       Teismas neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų.

13.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Bendrija prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.       Teismas labai išsamiai nutartyje pasisakė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Jau pateikus ieškinį, aplinkybės sudarančios ieškinio faktinį pagrindą jau neegzistavo. Tai patvirtina, kad ieškovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas, kadangi ieškovas nesiėmė jokių priemonių išsiaiškinti, ar jo faktinį ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės yra teisingos.

13.2.       Ieškovas prašymą dėl duomenų pateikimo atsakovei išsiuntė 2022 gruodžio 11 d. Bendrijos įstatuose numatytas terminas informacijai pateikti baigėsi 2022 gruodžio 16 d., tačiau ieškinys teisme buvo gautas jau 2022 gruodžio 20, t. y. praėjus tik kelioms dienoms po informacijai pateikti termino pabaigos. Taigi, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, o apklaustas teismo posėdyje nenurodė, kad būtų ėmęsis priemonių, išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su informacijos pateikimu, kaip pavyzdžiui pasiteirauti, ar apskritai jo paklausimas buvo gautas, ar atsakymas buvo siųstas ir pan.

13.3.       Ieškovas, dėl savo neatidumo ar dėl kažkokių kitų priežasčių negavęs atsakymo, galėjo informuoti atsakovą ir paprašyti pateikti informaciją dar kartą, tačiau ieškovas to nepadarė, bet teikė ieškinį teismui, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad turėtos bylinėjimosi išlaidos atsakovui susidarė dėl ieškovo veiksmų, todėl jis turi jas atlyginti.

13.4.       Priežastinis ryšys tarp ieškinio padavimo ir bylinėjimosi išlaidų yra akivaizdus. Jei ieškovas nebūtų padavęs ieškinio, atsakovė nebūtų turėjusi pareigos pateikti atsiliepimo į ieškinį ir tuo pačiu nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų. Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl tariamo savo teisės pažeidimo, turėjo įvertinti visas aplinkybes dėl civilinės bylos baigties, taip pat ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, kaip kitos šalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

13.5.       Atstovavimo sutartį su advokate sudarė atsakovės visuotinio bendrijos narių susirinkimo išrinktas ir įregistruotas Bendrijos pirmininkas, kuris atstovavo bendriją Bendrijos įstatų pagrindu ir galėjo sudaryti visus bendrijos teisnumui priskirtus sandorius.

13.6.       Teisminis ginčas nėra tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos nario, o ginčas yra tarp pačios bendrijos, kurią atstovauja bendrijos pirmininkas teismuose pagal įstatus ir bendrijos nario, pagal ieškovo, kaip bendrijos nario, pateiktą ieškinį atsakovei Bendrijai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

15.       Apeliacijos objektas – teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16.       CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

17.       Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas).

18.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas K. B. (toliau – ir apeliantas) su ieškiniu į teismą kreipėsi 2022 m. gruodžio 20 d. Ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę atsakyti į 2022 m. gruodžio 11 d. atsakovės valdybos pirmininkui pateiktą prašymą, pateikiant ieškovo prašomą informaciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. 2023 m. sausio 26 d. atsakovė pateikė atsiliepimą, su kuriuo kartu pateikiami priedai patvirtinta, jog 2022 m. gruodžio 13 d. ieškovui elektroniniu paštu (elektroninio pašto dėžutės adresas: (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas atsakymas į jo 2022 m. gruodžio 11 d. prašymą dėl informacijos pateikimo elektroninio pašto dėžutės adresu – (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 6 d. nutartimi byloje paskirtas parengiamasis posėdis 2023 m. vasario 27 d. 13.00 val. Parengiamasis teismo posėdis, kuris vyko 2023 m. vasario 27 d., atsakovės atstovei prašant buvo atidėtas, posėdyje ieškovas dalyvavo ir posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. vasario 23 d. susipažino su byla ir pamatė atsakymą, kurį norėjo gauti, vadinasi, neliko ginčo pagal pateiktą ieškinį (2023 m. vasario 27 d. posėdžio garso įrašas 4 min. 0 s.–4 min. 33 s.). 2023 m. kovo 8 d. teisme gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo.

19.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylinėjimosi išlaidas atsakovei priteisė iš ieškovo, spręsdamas, jog būtent ieškovas, prieš kreipdamasis į teismą, turėjo imtis priemonių išsiaiškinti, ar jo faktinį ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės yra teisingos, ir konstatuodamas, kad būtent ieškovo veiksmai lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą byloje, todėl jis šias išlaidas turi atlyginti.

20.       Ieškovas, nesutikdamas su skundžiamos nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė apie atsakovės sprendimus ir veiksmus, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Apelianto manymu, atsakovės pirmininkas, gavęs ieškinį iš teismo, galėjo pranešti ieškovui apie išsiųstą atsakymą arba nusiųsti atsakymą dar kartą, tada ieškovas būtų nedelsiant atsiėmęs ieškinį ir nebūtų atsiradę bylinėjimosi išlaidos. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog atsakovės pirmininkas šiam ginčui teisme nagrinėti be jokio pagrindo samdė advokatę ir neturėjo teisės naudoti bendrijos lėšų sprendžiant teisminį ginčą tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos nario. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

21.       Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamu atveju matyti, jog ieškovas į teismą kreipėsi su ieškiniu neegzistuojant faktiniam ieškinio pagrindui, ką pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, kad atsakymas, dėl kurio pateikimo su ieškiniu ieškovas kreipėsi į teismą, ieškovui buvo išsiųstas dar iki jo kreipimosi į teismą dienos. Be to, kaip nurodo ieškovas 2023 m. vasario 27 d. posėdžio metu, nors 2023 m. vasario 23 d. susipažino su byloje esančiais dokumentais ir suprato, kad ieškinio reikalavimas yra įvykdytas, tačiau pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo pateikė tik 2023 m. kovo 8 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas, tiek kreipdamasis į teismą, tiek atsiimdamas ieškinį, turėjo įvertinti riziką, kad jam gali tekti priešingai šaliai atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kas šiuo atveju ir įvyko, ir ne atsakovės pirmininkas turėjo aiškintis, ar atsakymą ieškovas gavo, o pats ieškovas galėjo prieš kreipdamasis į teismą kreiptis į Bendrijos pirmininką ir paklausti, kodėl jam nėra pateiktas atsakymas. Šioje byloje atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos, kurias atsakovė patyrė pagrįstai, nes gavusi ieškinį, turėjo ne teisę, o pareigą atsiliepimą į ieškinį pateikti, tą atsakovė ir padarė, todėl atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje susijusios ne su atsakovės pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį, o su atstovavimo sutarties su advokate sudarymu. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinto draudimo bendrijos lėšas naudoti sprendžiant teisminius ginčus tarp bendrijos valdymo organo ir bendrijos narių dėl bendrijos valdymo klausimų, nes šiuo atveju ginčas buvo kilęs tarp bendrijos nario – ieškovo – ir pačios bendrijos, o ne jos valdymo organo.

22.       Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

23.       Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

25.       Atmetus atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi atsakovė, kurios bylinėjimosi išlaidas sudaro 270 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, atsakovė pateikė patirtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų 8.16 punkte nustatyto dydžio, spręstina šią sumą priteisti atsakovei iš apelianto (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Kauno

n u t a r i a :        

Kauno

Priteisti atsakovei butų savininkų bendrijai „Geodezininkas“, juridinio asmens kodas 135354579, iš ieškovo K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 270 (du šimtus septyniasdešimt eurų) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                                                  Albina Rimdeikaitė