Baudžiamoji byla Nr. 1A-387-634/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41560-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7

(S)  

Kauno apygardos teismas

N u T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Melisai Žvirblytei,

dalyvaujant prokurorei J. R.,

nuteistajam J. Š., jo gynėjai advokatei S. K.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje ir jam skirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, J. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metus (pradžios terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 2 d.) ir konfiskuotas automobilis.

J. Š. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. Š. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto BK 2811 straipsnio 1 dalyje, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1.       J. Š. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2019 m. rugsėjo 28 d. apie 01.15 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „BMW 523“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų reikalavimus tuo, kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,09 promilės neblaivumas, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl ko kelio vingyje į dešinę nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir atsitrenkė į pakelės medį ir tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu automobilio keleiviui K. Š. buvo padaryti sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį.

2.       Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

1.1.                      nors J. Š. kaltės nepripažino, surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, jog būtent J. Š. vairavo automobilį, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį, tokiu būdu sukėlė eismo įvykį, kurio metu keleiviui K. Š. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

1.2.                      Kvalifikuojant J. Š. veiksmus pakanka taikyti BK 281 straipsnio 2 dalį, kurios dispozicijos turinys visiškai apima veiką, už kurią atsakomybė nustatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kadangi esminiai veikų, nurodytų BK 281 straipsnio 2 dalyje ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje, požymiai – vairavimas neblaiviam – sutampa, šių veikų kaip sutapties kvalifikavimas keltų grėsmę dėl dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką, nes būtų sudarytos prielaidos pažeisti konstitucinį principą, draudžiantį asmens dvigubą nubaudimą už tą patį nusikaltimą.

1.3.                      J. Š. veiksmai, kai jis vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio (2,09 promilės girtumas), atitinka BK 281 straipsnio 2 dalyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl atskirai pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotini. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3.       Apeliaciniu skundu nuteistasis J. Š. prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodė, kad:

3.1.                      teismo nustatytos aplinkybės, kurios nenuginčijamai patvirtiną jo kaltę, yra liudytojų parodymai. Tačiau teismo apklausti liudytojai pasakė, kad apie patį eismo įvykį nieko nežino ir nematė kas vairavo automobilį. Visi liudytojai patvirtino, kad į eismo įvykio vietą atvyko jau po įvykio.

3.2.                      Nėra aišku kaip teismas galėjo vadovautis vien liudytojų parodymais, kurie nematė ir nežino kas vairavo automobilį bei padaryti išvadą, kad jis (J. Š.) vairavo automobilį. Nuo proceso pradžios iki pabaigos buvo vadovautasi vien tik prielaidomis, nesant byloje jokių neginčijamų įrodymų.

3.3.                      Teismas skirdamas bausmę nurodė, jog skiria pačią minimaliausią bausmę, nors lengvinančių aplinkybių nėra. Be to ir prokuroras perduodamas baudžiamąją bylą teisminiam nagrinėjimui vadovavosi tik prielaidomis, o bausmę prašė skirti vadovaudamas emocijomis, bet ne įstatymais, t. y. prašė jam skirti areštą už tai, kad jis nedavė parodymų ir neprisipažino.

4.       Atsiliepimų į nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą negauta.

5.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nuteistojo J. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

6.       Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

7.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad J. Š. pripažintinas kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant J. Š. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.

8.       Teisėjų kolegija nuteistojo versiją, kad įvykio metu automobilį vairavo ne jis, o iš matymo pažįstamas asmuo, kuris po avarijos pasišalino, atmeta kaip gynybinę, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būtent J. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

9.       Liudytojai policijos pareigūnai A. V. ir Š. B. davė nuoseklius ir analogiškus parodymus apie įvykį, iš kurių matyti, kad atvykę į įvykio vietą pamatė į medį atsitrenkusį automobilį. Šalia automobilio stovėjo J. Š. ir K. Š. Abiem alkotesteriu buvo nustatytas neblaivumas. Ant K. Š. galvos matėsi žaizda. J. Š. buvo be batų. Apžiūrint automobilį buvo rastas vienas juodos spalvos sportinis batas, kuris buvo prispaustas tarp greičio pedalo ir automobilio kėbulo, todėl padarė išvadą, kad automobilį galėjo vairuoti būtent J. Š. 

10.       Iš liudytojo J. N. parodymų matyti, kad jam paskambino K. Š. ir pasakė, kad reikia padėti. Atvažiavęs į įvykio vietą pamatė automobilį, atsitrenkusį į medį. K. Š. bėgo kraujas. J. Š. atsisėdo pas jį į mašinos galą. Kitą dieną savo automobilyje prie vairuotojo sėdynės rado batą, kurį atidavė K. Š. ir J. Š. Duodamas parodymus policijoje sužinojo, kad kitas batas buvo prispaustas automobilyje. Rastas batas buvo tamsus, panašus į sezoninį batą. Nurodė, kad batas pas jį automobilyje galėjo atsirasti, kai K. Š. ir J. Š. sėdėjo pas jį mašinoje.

11.       Tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad apžiūrėjus automobilio saloną vairuotojo vietoje, po pedalu buvo rastas prispaustas juodos spalvos sportinis batas, o J. Š., pareigūnams atvykus į įvykio vietą, buvo be batų, vaikščiojo avėdamas tik kojines. Iš Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir priedo fotolentelių taip pat matyti, kad iš karto po įvykio J. Š. buvo be batų. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei priedo fotolentelės taip pat patvirtina, kad automobilyje vairuotojo vietoje, tarp greičio pedalo, automobilio plastikinių dalių nuolaužų iš viršaus ir greičio dėžės sienelės buvo prispaustas tamsios spalvos sportinis batas.

12.       Apelianto nurodytas argumentas, kad batas rastas automobilyje buvo ne jo, o jo brolio, kuris atsisakė duoti parodymus, paneigtas bylos nagrinėjimo metu ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. J. Š. iš karto po autoįvykio buvo be batų, kai tuo tarpu K. Š. buvo su abiem batais. Automobilio viduje, tarp greičio pedalo ir greičio dėžės buvo rastas batas, kurį pareigūnams ištraukti pavyko tik atstūmus plastikines nuolaužas. J. Š. ir J. N. patvirtino, kad iš karto po įvykio būtent J. Š. buvo įsėdęs į J. N. automobilį. Šiame automobilyje J. N. rado batą, kurį kitą dieną atidavė J. ir K. Š.

13.       Nors pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas J. N. parodė, kad grąžino J. Š. batą ne iš tos pačios batų poros, kuris buvo rastas prispaustas automobilyje, tačiau tokie jo parodymai vertintini kaip siekimas padėti savo draugui J. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tai patvirtina tai, kad J. N. specifinio pas jį automobilyje rasto bato požymio, kuris neva buvo su kailio juosta viduje, nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei apklausiamas pirmą kartą teisme. Šį bato požymį J. N. nurodė tik pamatęs prokuroro pateiktą batą. Taigi, darytina išvada, kad automobilį įvykio metu vairavo J. Š., kuris po eismo įvykio paliko savo batą prispaustą po greičiu pedalu automobilyje, o kitą batą paliko į įvykio vietą atvykusio J. N. automobilyje.  

14.       J. Š. įvykio vietoje pakartotinio tikrinimo metu buvo nustatytas 2,09 promilių girtumas, o Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nustatyta, kad dėl įvykio metu patirtų ir konstatuotų sužalojimų K. Š. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi, J. Š. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kadangi vairavo transporto priemonę neblaivus bei padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

15.       Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinio skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai atsižvelgė į bylos aplinkybes, t. y. neteisingai įvertino įrodymus, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

16.       Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į J. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas neatsargus nusikaltimas, kuris padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi kaltininkas nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – neteistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, jauno amžiaus, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

17.       Kaip matyti, J. Š. yra teisiamas pirmą kartą, todėl jam skirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – bauda, o jos dydis nustatytas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Atsižvelgiant į tai, kad J. Š. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį bei naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 metams bei automobilio konfiskavimas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė švelniausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą bei baudžiamojo poveikio priemones, o šiuo atveju bausmės dydis – mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, laikytinas proporcingu ir teisingu.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog J. Š. veiksmuose yra visi būtini BK 281 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o bausmės skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                Giedrius Endriukaitis

 Aurelijus Rauckis

Aušra Vingilė