Civilinė byla Nr. e2A-1111-1070/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05925-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.4; 3.3.1.14; 3.3.1.19.1; 3.3.1.21

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 13  d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Renatos Beinoravičienės, Ramunės Mikonienės ir Svetlanos Paninos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. (A. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tikras projektas“ ieškinį atsakovui A. G. (A. G.) dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tikras projektas“ pateikė teismui ieškinį, patikslintą 2024 m. gegužės 31 d. pareiškimu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo A. G. (A. G.) 25 548,70 Eur nuostolių atlyginimą, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad šalys susitarė dėl dvibučių ir keturių butų (sublokuotų) pastatų (duomenys neskelbtini) nulinio ciklo projektavimo darbų, t. y. kad atsakovas parengs statinių pamatų projektą už 1500 Eur atlygį. 2021 m. spalio 7 d. atsakovas išrašė sąskaitą faktūrą, kartu buvusią ir darbų perdavimo-priėmimo aktu. Dėl atsakovo asmeninių priežasčių toliau projektavimo darbai buvo derinti su kitu projektuotoju N. G., kuris įvertinęs pamatų projektą nustatė, kad skaičiuojant apkrovas į pamatus neįvertinta konsolių įtaka – apkrovos padidėjimas apie 3-4 kartus po konsolių atrama. Tai reiškė, jog statinių pamatai negali tinkamai atlaikyti jų apkrovos. N. G. pasiūlė suprojektuoti perdangą su konsolėmis ir konsolių atraminius stulpus už 700 Eur. Siekiant statomų statinių atitikties esminiams statinių reikalavimams bei išvengti statinių sugriuvimo, buvo reikalinga atlikti statinių pamatų stiprinimo darbus. Statinių pamatų stiprinimo darbų sąnaudos pagal sudarytą sąmatą sudaro 24 848,70 Eur. Dėl susidariusios situacijos ieškovė kreipėsi į atsakovą, kuris nurodė, kad neatsisako civilinės atsakomybės. Statinių pamatų stiprinimo darbai buvo atlikti rangovės UAB „Statumas“ ir perduoti ieškovei 2022 m. vasario 22 d. Tą pačią dieną UAB „Statumas“ avansu buvo sumokėta 321 808,33 Eur, todėl pamatų stiprinimo darbai visiškai apmokėti. Ieškovė dėl netinkamai atliktų atsakovo pamatų projektavimo darbų turėjo papildomų 25 548,70 Eur išlaidų projektuotojo paslaugoms ir statinių pamatų stiprinimo darbams, kurias turi atlyginti atsakovas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.703 straipsnis).

3.       Atsakovo A. G. procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad jis nesutinka su ieškiniu ir prašo jį atmesti. Teigia, kad šalims nesudarius rašytinės sutarties, neaiškus jų sutartinių santykių dalykas. Todėl ieškovė neįrodė ir nepagrindė, jog atsakovas netinkamai atliko savo pareigas. Atsakovo teigimu, jis tinkamai atliko savo pareigas, vadovaudamasis ieškovės suteikta informacija, duomenimis ir užsakymu. Ieškovė suklaidino jį, pateikdama ne visus duomenis ir dokumentus apie planuojamus statyti statinius bei projektavimo dalyką, o užsakymas projektavimo darbams atlikti nuo pat pradžių buvo suformuluotas netinkamai dėl ieškovės kaltės. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovė turi prisiimti visas dėl to atsirandančias neigiamas pasekmes. Sąmatoje, kuria ieškovė grindžia savo reikalavimą, nenurodyta jos sudarymo data, nenurodyta, kurio laikotarpio statybos kainomis vadovaujantis ji sudaryta, sąmatos struktūra neatitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų. Neaišku, ar ieškovės reikalaujama priteisti 24 840,70 Eur suma yra jau patirta žala, ar tai žala, kuri atsiras ateityje. Pirkimo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sumos negalima laikyti ieškovės nuostoliais. Ieškovės teiginiai, kad dėl galbūt netinkamai apskaičiuoto pamatų atsparumo atsakovo parengtų projektų pagrindu pastatyti statiniai sugriūtų arba juose atsirastų neleistinos deformacijos, yra hipotetinio pobūdžio prielaidos, neįrodytos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimu patenkino iš dalies ieškovės UAB „Tikras projektas“ ieškinį, priteisdamas jai iš atsakovo A. G. 17 074,13 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 6340,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl dvibučio ir keturių vienbučių (sublokuotų) pastatų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pastatai, ir statiniai), projektavimo darbų. Atsakovas suprojektavo ir perdavė ieškovei nurodytų pastatų pamatų projektą, o ieškovė atsiskaitė su juo už šiuos darbus. Teismas sprendė, kad tarp šalių žodinio susitarimo pagrindu susiklostė projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutartiniai teisiniai santykiai (CK 6.700 straipsnis). Atsakovui buvo pateikti statybos projektai PNM201807-XX-TDP-BD (bendroji dalis) ir PNM201807-XX-TDP-SA (architektūrinė dalis), kuriuose nurodyta projektuojamų namų vieta konkrečiame žemės sklype, namų brėžiniai, parametrai, savybės, medžiagos, iš kurių jie turi būti pastatyti. Pasak teismo, atsakovas kaip projektuotojas ir savo srities profesionalas turėjo suprasti, kad jam pavestai užduočiai atlikti turi būti pateikti esminiai statinio projekto sprendiniai, o laikydamas, kad ieškovės pateikti duomenys nepakankami užduočiai atlikti, - pareikalauti papildomų duomenų (nurodymų) arba sustabdyti darbus. Atsakovas, nepadaręs to, prisiėmė riziką ir atsakomybę dėl galimų pamatų trūkumų (CK 6.659 straipsnio 2 dalis).

6.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2023 m. balandžio 24 d. atsakovo atstovo prašymo turinį, konstatavo, kad atsakovas pripažino, jog suprojektavo pamatus netinkamai, nes jo parengtas pamatų įrengimo projektas neatitiko PNM201807-XX-TDP-BD ir PNM201807-XX-TDP-SA projektuose nurodytų projektinių sprendinių.

7.       Teismas nustatė, kad tuo metu, kai N. G. projektavo pirmo aukšto perdangą, statinių pamatai buvo pastatyti pagal atsakovo parengtą projektą. Statinių projektuose sublokuoti vienbučiai namai ir dvibutis namas suprojektuoti taip, kad antras aukštas platesnis už pirmąjį ir remiasi ant konsolinių sijų. Pasak teismo, konsolinių antro aukšto sijų projektavimą apsprendė architektūrinės užduotys, o ne projektuotojas N. G., vykdydamas jam pavestą užduotį. Teismas iš liudytoju apklausto N. G. skaičiavimų, 2024 m. kovo 22 d. Ekspertizės akto nustatė, kad dviejų aukštų gyvenamųjų namo kraštinių laikančių sienų apkrova į pamatus siekia 8,5-9,5 t/m, o vidurinių laikančių sienų apkrova į pamatus siekia 16,9-17,9 t/m; pamatai suprojektuoti poliniai, vieno polio laikomoji galia yra 17,3 t; poliai išdėstyti kas 1,15-1,30 m, taigi laikomoji polių galia galėtų būti pakankama, jeigu nebūtų konsolinių antro aukšto sijų; konsolinės sijos tolygiai išskirstytą sienų apkrovą sukoncentruoja į atramą ir šiuo atveju koncentruota apkrova siekia 35,0-48,5 t kraštinėse sienose ir 97,0-99,2 t vidurinėse sienose; tokiai koncentruotai apkrovai atlaikyti ir perduoti į pamatus buvo suprojektuoti papildomi gelžbetoniniai poliai, nes nepakanka mūro atsparumo; esami pamatų įrengimo darbai atlikti pagal A. G. parengtus darbo brėžinius, kuriuose matosi, kad po koncentruotos apkrovos perdavimo taškais yra po vieną polį, kurio laikomoji galia, yra 17,3 t vienbučiuose gyvenamuosiuose namuose ir 20,4 t dvibučiame gyvenamajame name; apkrovai viršijant polio laikomąją galią, vyktų neprognozuojamas polio sėdimas, pasikeistų rostverko sijų skaičiuojamoji schema, papildomai apsikrautų gretimi poliai, tai iššauktų tų polių sėdimus; pasikeitus rostverko sijų skaičiuojamajai schemai, neatmetama ir sijų suirimo galimybė; dėl minėtų veiksnių atsirastų pastato avarinė būklė, galima griūtis; konsolinių sijų atraminių vietų pamatų sustiprinimui projektuotojo N. G. priimtas sprendimas įrengti papildomus tokios pačios laikomosios galios polius – kraštinėse sienose po 2 polius, vidurinėse sienose po 4 polius, su apjungiamaisiais rostverkais.

8.       Teismas taip pat nurodė, kad N. G. nustačius, jog statinių pamatai pagal atsakovo parengtą projektą negali tinkamai atlaikyti statinių apkrovos, ieškovė užsakė pamatų stiprinimo darbus, dėl kurių 2021 m. gruodžio 14 d. sudarė su N. G. projektavimo darbų sutartį. Pamatų stiprinimo projektavimo darbai kainavo 700 Eur pagal 2022 m. vasario 19 d. išrašytą sąskaitą faktūrą. Teismas vertino, kad bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė apmokėjo N. G. išrašytą sąskaitą.

9.       Pasak pirmosios instancijos teismo, byloje esančių įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, kad siekiant išvengti statomų statinių sugriuvimo ir jų atitikties esminiams statinių reikalavimams, buvo reikalinga atlikti statinių pamatų stiprinimo darbus, o ieškovė įrodė ir atsakovo neteisėtus veiksmus (netinkamą statinių pamatų projekto parengimą), ir žalos faktą dėl atsakovo netinkamai atliktų statinių pamatų projektavimo darbų.

10.       Teismas nurodė, kad teismo ekspertizės metu vertinta, kiek turėjo kainuoti A. G. suprojektuotų ginčo pastatų pamatų stiprinimo darbai, kurie turėjo būti atlikti pagal N. G. pamatų stiprinimo projektą ir pamatų stiprinimo darbus atlikusios įmonės UAB „Statumas“ įkainius. Ekspertizės akto Nr. 24-03/01 išvadoje konstatuota, kad dvibučio gyvenamojo pastato (01) ir keturių vienbučių gyvenamųjų pastatų (02, 03, 04, 05) pamatų stiprinimo kaina pagal N. G. parengtus pamatų stiprinimo sprendinius ir UAB „Statumas“ įkainius yra 19 812,70 Eur su PVM. Teismas nurodė, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pamatų stiprinimo darbai buvo atlikti ant pastatytų pagal atsakovo projektą pamatų. 2022 m. vasario 22 d. UAB „Statumas“ darbų priėmimo-perdavimo aktai patvirtina, kad pamatų stiprinimo darbai pagal N. G. parengtą pamatų stiprinimo projektą buvo atlikti, pastatai pastatyti (liudytojo UAB „Satumas“ statybos vadovo A. Z. parodymai). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė dėl atsakovo netinkamai suprojektuotų pamatų turėjo išlaidas, t. y. patyrė žalą, kurią nulėmė netinkamas atsakovo sutartinių pareigų vykdymas. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog pamatų stiprinimo darbai buvo atlikti, teismas sprendė, kad ieškovei negali būti priteista daugiau žalos atlyginimo, negu jos faktiškai buvo patirta, kadangi priešingu atveju ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita.

11.       Teismas nurodė, kad teismo ekspertui S. S. ekspertizės atlikimui buvo pateikta visa bylos medžiaga bei papildoma eksperto pareikalauta iš projektuotojo N. G. medžiaga. Nors abi ginčo šalys nesutiko su ekspertizės išvada, tačiau, pasak teismo, nebuvo pagrindo netikėti minėtos išvados objektyvumu, apskaičiuojant statinių pamatų stiprinimo kainą. Abiejų šalių argumentai dėl eksperto apskaičiuotos pamatų stiprinimo kainos nepagrįstumo grindžiami sąmatiniais skaičiavimais, kurie parengti, vadovaujantis ta bylos medžiagos dalimi, kuri iš esmės naudingesnė kiekvienai iš šalių. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo vertinti kaip paneigiančių pateiktos ekspertizės išvadą nei vienos iš šalių pateiktų skaičiavimų, paremtų ne atliktais darbais, todėl teismas vadovavosi ekspertizės išvadoje nustatyta pamatų stiprinimo kaina – 19 812,70 Eur su PVM.

12.       Teismas nurodė, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl nagrinėjamu atveju PVM neįskaičiuotinas į priteistinų nuostolių sumą, nes PVM mokėtojas turi teisę susigrąžinti PVM už patirtas išlaidas per PVM atskaitą. Todėl teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 16 374,13 Eur (19 812,70 Eur – 3438,57 Eur (PVM suma)), 700 Eur už N. G. parengtą pamatų stiprinimo projektą, iš viso – 17 074,13 Eur nuostolių atlyginimą bei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

13.       Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatė, kad ieškovė sumokėjo 575 Eur žyminio mokesčio už ieškinį, 33 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turėjo 9401,30 Eur advokatų teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su ieškinio, dubliko parengimu, atstovavimu teismo posėdžiuose, bei 2100 Eur išlaidų už teismo ekspertizę. Atsakovas turėjo 3700 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, 1500 Eur išlaidas dėl specialistų sąmatų ir 15,74 Eur už rašytinės informacijos iš gydymo įstaigos gavimą, iš viso 5215,74 Eur.

14.       Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patenkintų ieškinio reikalavimų suma sudaro 17 074,13 Eur, sprendė, kad yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 384,17 Eur žyminio mokesčio. Teismas nepriteisė ieškovės sumokėto 33 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes atmetė šį prašymą. Teismas, įvertinęs, kad byloje patenkinta 66,83 proc. ieškovės reikalavimų, sprendė, kad iš atsakovo ieškovei turi būti priteista 7686,32 Eur advokato teisinės pagalbos ir teismo ekspertizės išlaidų atlyginimo, iš viso - 8070,49 Eur bylinėjimosi išlaidų (7686,32 Eur + 384,17 Eur) atlyginimo. Teismas, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (33,17 proc.), priteisė iš ieškovės atsakovui 1730,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas, įskaitęs šalių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo ieškovei 6340,43 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15.       Atsakovas A. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir sumažinti ieškovei priteistą sumą iki 6488,70 Eur, atmesti reikalavimus priteisti 700 Eur už N. G. parengtą pamatų stiprinimo projektą, išlaidų už S. S. parengtą ekspertizės aktą, advokatų profesinės bendrijos (toliau – ir ABD) „Avocad“ paslaugas atlyginimą, likusias šalių išlaidas paskirstyti proporcingai patenkintų / atmestų reikalavimų dalims ir priteisti iš ieškovės atsakovui bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame teisme atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.        Pirmosios instancijos teismas nepašalino ekspertų J. G. ir S. S. ekspertizės aktuose esančių prieštaravimų. Teismas grindė priteistinos nuostolių atlyginimo sumos dydį tik eksperto S. S. ekspertizės aktu, kuriame nurodyta pamatų stiprinimo kaina 19 812,70 Eur. Teismas nenagrinėjo J. G. ekspertizės akto, kuriame nurodoma, kad už tų pačių pamatų pagal tą patį pamatų stiprinimo projektą darbų kaina yra 12 600,58 Eur (su PVM) arba 10 413,70 Eur be PVM. Teismas nepasisakė dėl J. G. ekspertizės akto išvadų, nepaneigė jų, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 219 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Eksperto J. G. ekspertizės akto įrodomoji galia yra ne mažesnė, nei eksperto S. S.. Nagrinėjamu atveju teismas privalėjo arba argumentuotai paneigti eksperto J. G. išvadas, arba skirti pakartotinę ekspertizę.

15.2.        Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atlygintinų nuostolių dydį, turėjo vadovautis J. G. ekspertizės akto išvadomis, kurių pagrįstumą patvirtino liudytojo specialisto A. S. parodymai ir jo pateikti skaičiavimai. Nagrinėjamu atveju abu ekspertai vadovavosi UAB „Statumas“ statybos darbų įkainiais, tačiau byloje yra dvi sąmatos, kuriose pamatų įrengimo ir stiprinimo darbų įkainiai skiriasi: 2021 m. rugsėjo 2 d. sąmata, kurios atsakovas neginčija ir kuria vadovavosi ekspertas J. G., rengdamas ekspertizės aktą, bei sąmata be datos, kuria vadovavosi ekspertas S. S.. Pamatų įrengimo darbai ir pamatų stiprinimo darbai yra identiški, todėl teismo ekspertizės metu turėjo būti vadovaujamasi UAB „Statumas“ 2021 m. rugsėjo 2 d. sąmata, parengta prie rangos sutarties. Eksperto S. S. išvados pripažintinos niekinėmis, nes jis grindė savo išvadas UAB „Statumas“ sąmata be datos. Liudytojas A. Z. nurodė, kad į sąmatą be datos turėjo būti įskaičiuotos ir kolonos. Tai reiškia, kad ši sąmata apėmė ne tik pamatų stiprinimo darbų kainą, bet ir papildomai virš pamatų įrengtų kolonų kainą. Be to, ekspertas S. S. nesivadovavo visa bylos medžiaga, neatliko tyrimo, tik pacitavo rangovo N. G. teiginius apie būtinumą stiprinti pamatus, kurie nėra objektyviai patvirtinti. Dėl to galima išvada, kad S. S. ir J. G. vadovavosi ta pačia bylos medžiaga, todėl J. G. išvada negali būti mažesnės įrodomosios galios, nei S. S. ekspertizės aktas. Byloje nėra duomenų apie N. G. išsilavinimą, kompetenciją ir kvalifikaciją. Byloje nebuvo paskirta šio asmens parengto pamatų stiprinimo projekto ekspertizė. 

15.3.        Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į tai, kad UAB „Statumas“ sąmata be datos buvo parengta atgaline data, atlikus pamatų stiprinimo darbus kartu su kolonų įrengimo darbais. Šias aplinkybes, atsakovo nuomone, patvirtina tai, kad ieškovė sudarė projektavimo darbų sutartį su N. G. 2021 m. gruodžio 14 d., gavo iš jo projektą 2022 m. kovo 1 d., vadinasi pamatų stiprinimo darbų sąmata galėjo būti sudaryta tik po šios datos, o darbai atlikti dar vėliau. Liudytojas A. Z. nurodė, kad apie gruodžio 20 d. atkasė kampus, padarė polius, po Naujųjų metų – betonavo rostverkus. Todėl, atsakovo nuomone, 2021 m. gruodžio mėn. – 2022 m. sausio mėn. pamatų stiprinimo darbai buvo atlikti, neturint nei sąmatos, nei projekto. Sąmatoje be datos ir kituose dokumentuose darbų sumos nustatytos pagal UAB „Statumas“ nustatytus kriterijus, tačiau ne pagal N. G. projektą. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad atliktų darbų aktas ir PVM sąskaita faktūra, kuriose nurodomos tokios pat sumos, kaip ir sąmatoje be datos, įrodo ieškinio reikalavimus. Paminėtos sumos, susijusios su pamatų stiprinimo darbų kaina, nebuvo grindžiamos pamatų stiprinimo darbų projektu, nes pamatai buvo sustiprinti dar 2023 m. sausio mėn., o pamatų stiprinimo darbų projektas buvo perduotas ieškovei tik 2023 m. kovo mėn. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis ne S. S. ekspertizės aktu, bet J. G. parengta ekspertine išvada pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. UAB „Statumas“ sąmatą.

15.4.        Nepagrįsti įrodymais pirmosios instancijos teismo teiginiai, kad ieškovės pateikti dokumentai įrodo, jog 2022 m. vasario 22 d. ji sumokėjo avansu UAB „Statumas“ 479 313,63 Eur pagal 2022 m. vasario 22 d. PVM sąskaitą faktūrą už pamatų stiprinimo darbus, todėl patyrė nuostolius. Ieškovės pateikti aiškinamieji raštai ir buhalterinės suvestinės nėra ūkines operacijas įrodantys dokumentai, ieškovės buhalterė nebuvo apklausta liudytoja šioje byloje. Aplinkybę, kad mokėjimai atlikti, gali įrodyti tik banko mokėjimo nurodymai. Tai patvirtina ir paties pirmosios instancijos teismo pozicija, šiam atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir pareikalavus iš ieškovo įrodymų (banko pavedimo) apie 700 Eur sumos sumokėjimą N. G..

15.5.        Pirmosios instancijos teismas nevertino bei nepasisakė dėl atsakovo argumentų, kad ieškovė, įrengusi pamatus pagal atsakovo pirminį pamatų įrengimo projektą, turėjo tam tikrą medžiagų ekonomiją, palyginus su potencialiomis išlaidomis, kurias būtų turėjusi, įrengusi pamatus pagal patikslintą atsakovo projektą, dėl mažesnio sunaudoto betono ir armatūros kiekio, lyginant su turėjusiu būti sunaudotu. Ši ekonomija sudaro 4749 Eur su PVM arba 3925 Eur be PVM. Ieškovei patyrus ekonomiją, ji negali nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita, todėl iš ieškovei priteistos sumos turi būti atimta jos patirta ekonomija, įrengiant pirminius pamatus.

15.6.        Pirmosios instancijos teismas nepašalino esminio prieštaravimo tarp N. G. parodymų ir pateikto dokumento apie sumokėjimo datą. N. G. savo parodymuose nurodė, kad jam buvo sumokėta „kelių savaičių bėgyje, pateikus sąskaitą faktūrą“. N. G. sąskaita faktūra pateikta 2022 m. vasario 19 d. Ieškovė pateikė mokėjimo nurodymą, datuotą 2024 m. spalio 29 d. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo 700 Eur už N. G. paslaugas yra ginčytinas.

15.7.        Pirmosios instancijos teismas šiurkščiai pažeidė atsakovo ir jo atstovo teises, du kartus atsisakydamas išduoti atsakovo atstovui teismo liudijimą įrodymams iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir VMI) gauti. Prašymas buvo pagrįstas, tai įrodo bylos aplinkybės dėl atsakovo ginčijamų sumų ir jas pagrindžiančių dokumentų (sąmatų be datų ir jų atsiradimo laikotarpių, darbų atlikimo datų neatitikties sąmatoms ir projektavimo dokumentams, 2022 m. vasario 22 d. statybos darbų priėmimo-perdavimo akto, PVM sąskaitos faktūros VSVG Nr. 00263) neatitikties realiai situacijai.

15.8.        Atsakovo nuomone, ieškovės bylinėjimosi išlaidos, turėtos dėl pirmo atstovo paslaugų, neatitinka protingumo, sąžiningumo, proporcingumo kriterijų bei yra ženkliai didesnės, nei nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šios išlaidos apskirtai neturi būti atlyginamos arba turi būto ženkliai sumažintos, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi. Du bylos nagrinėjimo metus ieškovės atstovai įrodinėjo aplinkybes, kurių nebuvo, t. y. būsimą žalą, nors vėliau teikė įrodymus, kad žala buvo patirta iki ieškinio parengimo. Ieškovės atstovai teikė įrodymus savo neegzistuojančiam reikalavimui pagrįsti, taip didindami ieškovės sąnaudas bylinėjimuisi, nors kaip savo srities profesionalai privalėjo išanalizuoti ginčo situaciją, pasirengti bylai, surinkti dokumentus ir kitus įrodymus iki bylos iškėlimo arba pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Atsakovo atstovo prašymai dėl ieškovės įpareigojimo pateikti papildomus dokumentus buvo tenkinami, tačiau tai yra pirmo ieškovės atstovo darbo trūkumas, o ne atsakovo ar jo atstovo kaltė. Įrodyti ieškinio reikalavimus privalo ieškovė, o ne atsakovas.

16.       Ieškovė UAB „Tikras projektas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą, atmesti apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 

16.1.        Eksperto S. S. ekspertizės aktas pirmosios instancijos teismo buvo išnagrinėtas ir įvertintas tinkamai, atmetus šalių prieštaravimus, tuo pačiu ir apelianto minimą 2024 m. gegužės 15 d. ekspertinę išvadą, kurioje nurodyta, jog dvibučio ir keturių vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), pamatų stiprinimo kaina pagal N. G. parengtą pamatų projektą yra 12 600,58 Eur (su PVM). Ekspertizės akto išvadų pagrįstumas ir šalių nesutikimo motyvų atmetimas aptartas skundžiamo teismo sprendimo 27 punkte.

16.2.        Atsakovo nesutikimas su eksperto išvadomis nedaro nepagrįstu ekspertizės akto, juo labiau kad skiriant minėtą ekspertizę atsakovui buvo suteikta galimybė pateikti ekspertui klausimus. Atstovas nepateikė klausimų, susijusių su viena ar kita sąmata, bei pastabų dėl vienos ar kitos sąmatos tyrimo po ekspertizės atlikimo. Atsakovo atstovo minima 2021 m. rugsėjo 2 d. sąmata yra preliminari, joje pateikti paskaičiavimai atlikti iki minėtų darbų padarymo ir neatspindi turėtų ieškovės išlaidų. Ieškovės turėtų išlaidų paskaičiavimas pateiktas UAB „Statumas“ sąmatoje be datos, kurios pagrindu buvo atliktas ekspertinis tyrimas. Ekspertui buvo pateikta visa civilinės bylos medžiaga bei papildomi dokumentai, kuriuos šis galėjo įvertinti. Ieškovės turėtos išlaidos buvo pagristos laisvos rinkos kainomis, patikimo rangovo parinkimo laisvoje rinkoje bei Atliktų darbų aktu. Atliktų darbų akte pateikti atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kiekiai, kaina, PVM sąskaita faktūra VSVG Nr. 00236 bei jos apmokėjimo dokumentai. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad sąmata apėmė ir papildomai virš pamatų įrengtų kolonų įrengimo kainą. Minėtos aplinkybės buvo ištirtos teismo posėdžių metu ir teismas skundžiame sprendime įvertino šiuos atsakovo argumentus, aiškiai pasisakydamas ir tinkamai įvertindamas juos skundžiamo sprendimo 19 punkte. Kai kurių dokumentų datų neatitiktis liudytojų parodymams, jų išrašymo ir pateikimo datų neatitiktis, ieškovės nuomone, atliktų ar atliekamų darbų laikotarpiui neturi reikšmės, sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo argumentavimo ir ieškinio patenkinimo, nes nekeičia ieškinio reikalavimų ir teismo sprendimo pagrįstumo.

16.3.        Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad avansiniai mokėjimai nepatvirtina turėtų nuostolių, nes reikalingi banko pavedimai. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti leistini įrodymai dėl turėtų nuostolių. Teismas nustatė šią aplinkybę tinkamai.

16.4.        Apelianto teiginiai dėl ieškovės turėtos ekonomijos nesuprantami. Ieškinio dalykas buvo nuostolių, turėtų dėl atsakovo netinkamo statinio pamatų projekto parengimo, atlyginimo, skirto būtent minėtų pamatų stiprinimo darbams atlikti. Būtent tokia užduotis (t. y. nustatyti kiek kainavo pamatų stiprinimo darbai konkrečiame objekte) buvo pateikta ekspertui ir pagal 2024 m. kovo 22 d. ekspertizės aktą Nr.24-03/01 pamatų stiprinimo darbai įkainoti 19 812,70 Eur su PVM. Būtent tokiais įrodymais teismas pagrįstai vadovavosi priimdamas skundžiamą sprendimą. Apelianto pamąstymai dėl ieškovo ekonomijos neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

16.5.        Ieškovė nesutinka su apelianto argumentais dėl priteistų 700 Eur, sumokėtų N. G.. N. G. įvykdė darbus, išrašė sąskaitą faktūrą, kuri buvo tinkamai apmokėta. Šias aplinkybes patvirtino pats N. G., sąskaita faktūra ir jos apmokėjimo dokumentas. Mokėjimo nurodymo data neturi reikšmės, nes minėtas dokumentas yra pateiktas iki sprendimo priėmimo dienos ir įrodo ieškovės išlaidas, susijusias su ieškinio reikalavimais ir dalyku.

16.6.        Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, laikydamasis įstatymų reikalavimų, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai šios bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. APD „Avocad“ atstovai atstovavo ieškovės interesus nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki kito ieškovės atstovo įstojimo į bylą 2024 m. vasario 15 d., rengė ieškinį, dubliką, teikė įrodymus, paaiškinimus, prašymą paskirti ekspertizę, beveik du metus dalyvavo visuose teismo posėdžiuose. APD „Avocad“ atstovų honorarai atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius. Į bylą pateikti visi leistini įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovas turėjo atstovavimo išlaidas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.                      Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

18.       Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimo priteisti ieškovei iš atsakovo žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos faktinių aplinkybių

19.       Nustatyta, kad ieškovę UAB „Tikrasis projektas“ ir atsakovą A. G. siejo sutartiniai projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutartiniai teisiniai santykiai žodinio susitarimo pagrindu. Atsakovas A. G. įsipareigojo parengti ieškovei pastatų (duomenys neskelbtini) pamatų projektą, o ieškovė – sumokėti atsakovui už šio projekto parengimą. Atsakovui atlikus ieškovės užsakytus darbus, ši sumokėjo jam 1500 Eur. Atsakovas parengė pastatų (duomenys neskelbtini) pamatų projektą su trūkumais, dėl to buvo būtina atlikti papildomus pastatų (duomenys neskelbtini) pamatų stiprinimo darbus. Šių darbų atlikimo išlaidas ieškovė vertino kaip savo žalą, kilusią dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

20.       Ieškovė įrodinėjo jai padarytos žalos dydį liudytoju apklausto N. G. 2022 m. vasario 19 d. išrašyta ieškovei sąskaita faktūra Nr. SF-SID-2021-2 dėl 700 Eur sumokėjo už pamatų stiprinimo projektą pagal 2021 m. gruodžio 14 d. sutartį, UAB „Statumas“ parengta Dvibučio ir keturių vienbučių namų papildoma pamatų stiprinimo darbų sąmata objekte (duomenys neskelbtini), UAB „Statumas“ 2022 m. vasario 22 d. Atliktų darbų aktu Nr. 5, kuriame nurodyta, kad visų atliktų darbų (įtraukiant ir pamatų stiprinimo darbų kainą) yra 190 581,41 Eur (su PVM). Be to, ieškovė pateikė į bylą ir UAB „Statumas“ PVM sąskaitą faktūrą VSVG Nr. 00236, kurioje nurodyta, kad ieškovė turi sumokėti UAB „Statumas“ iki 2022 m. vasario 22 d. 157 505,30 Eur (be PVM)/190 581,41 Eur (su PVM) pagal statybos darbų aktą. Ši sąskaita faktūra buvo įtraukta į i.MAS (išmaniosios mokesčių administravimo sistemos) registrą. Ieškovė taip pat įrodinėjo aplinkybę, kad atsiskaitė su UAB „Statumas“ už pamatų sutvirtinimo darbus, 2023 m. balandžio 25 d. skolų suderinimo aktu, kurio duomenimis akto išrašymo dieną buvo ieškovės skola rangovei UAB „Statumas“ tik pagal 2022 m. lapkričio 8 d. – 2022 m. gruodžio 29 d. laikotarpiu išrašytas sąskaitas – 90 337,24 Eur. Ieškovė taip pat pateikė į bylą jos buhalterės 2024 m. gegužės 15 d. aiškinamąjį raštą dėl atsiskaitymų su UAB „Statumas“ už atliktus darbus, kuriame nurodyta, kad ieškovė mokėjo UAB „Statumas“ už šios atliktus darbus pagal pridedamą prie sutarties grafiką. Ieškovės buhalterės aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad 2022 m. vasario 22 d., kai ieškovei buvo pateikta UAB „Statumas“ sąskaita faktūra VSVG Nr. 00236, išrašyta pagal Atliktų darbų aktą Nr. 5, rangovei pagal grafiką buvo sumokėta 853 866,70 Eur suma. 2022 m. vasario 22 d. UAB „Statumas“ buvo atlikusi darbų už bendrą 532 058,37 Eur sumą, nurodytą dieną ieškovės permoka UAB „Statumas“ sudarė 321 808,33 Eur. Prie šio aiškinamojo akto buvo pridėta ieškovės operacijų suvestinė apie atsiskaitymus su UAB „Statumas“, kurios duomenimis ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. vasario 17 d. sumokėjo UAB „Statumas“ bendrą 853 866,70 Eur sumą, UAB „Statumas“ kreditas sudarė 532 058,37 Eur, fiksuotas UAB „Statumas“ įsiskolinimas – 321 808,33 Eur. Be to, į bylą pateikti ieškovės finansinių operacijų suvestinės duomenys apie tai, kad po 2022 m. vasario 22 d. ieškovė pervedė į UAB „Statumas“ sąskaitą bendrą 305 000 Eur sumą laikotarpiu nuo 2022 m. kovo 2 d. iki 2022 m. kovo 28 d. ir permoka UAB „Statumas“ 2022 m. kovo 31 d. buvo 626 808,33 Eur.

21.       Iš 2021 m. gruodžio 14 d. N. G. ir ieškovės projektavimo darbų sutarties nustatyta, kad N. G. įsipareigojo parengti ieškovei projekto „Blokuoti vienbučiai gyvenamieji pastatai, dvibutis gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)“ pamatų stiprinimo konstruktyvinį projektą pagal STR reikalavimus už 700 Eur. Atliktų darbų akto duomenimis, N. G. perdavė pamatų stiprinimo projektą, pasirašydamas akte 2022 m. vasario 22 d., o ieškovė priėmė šiuos darbus, jos direktoriui pasirašant Atliktų darbų akte 2022 m. kovo 1 d. Ieškovė sumokėjo N. G. 1800 Eur 2024 m. spalio 29 d., mokėjimo paskirtyje nurodydama „SF SID-2021-2, SF SID-2021-3 (TECHNICAL SUPERVISION)“.

22.       UAB „Statumas“ 2022 m. vasario 22 d. Atliktų darbų akto Nr. 5 11 eilutėje nurodyti dviejų butų namo pamatų konstrukcijų stiprinimo darbai (polių gręžimas CFA grąžtu, antpolių pamatų viršutinėje dalyje sutvirtinimo prietaisas), įkainoti 9733 Eur, 12 eilutėje – keturių butų namo pamatų konstrukcijų sustiprinimo darbai (polių grąžimas CFA grąžtu, antpolių pamatų viršutinėje dalyje sutvirtinimo prietaisas), įkainoti 15 090 Eur.

23.       UAB „Statumas“ parengtoje Dvibučio ir keturių vienbučių namų papildomoje pamatų stiprinimo darbų sąmatoje objekte (duomenys neskelbtini) (be datos), nurodyti tokie darbai ir medžiagos, kaip: mechanizuoti grunto kasimo darbai mini ekskavatoriaus pagalba; rankinis grunto kasimas iki nejudinto grunto; polių įrengimo darbai (CFA technologija); metalo karkasai poliams, rostverkui su pristatymo išlaidomis; betonas, betonosiurblys; CFA technikos nuoma; pamatų pagrindo tankinimas; granito skalda; rostverkų įrengimo darbai; betonas, betonosiurblys; grunto mechanizuotas užpylimas, tankinimas; smėlis; administravimo išlaidos. Šioje sąmatoje taip pat nurodyti šių darbų ir medžiagų kiekiai bei kainos.

24.       2023 m. kovo 9 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas N. G., be kita ko, parodė, kad jis suprojektavo ieškovės užsakymu perdangą ir pamatų stiprinimo darbus. Už pamatų stiprinimo darbų projektavimą buvo sutarta sumokėti 700 Eur, kurie buvo sumokėti liudytojui. Liudytojas parodė, kad jo kvalifikacija – inžinierius statybininkas-konstruktorius, jo išsilavinimas aukštasis, jis turi kvalifikacijos atestatą. Liudytojas taip pat parodė teismui, kad gavęs pamatų projektą pamatė, jog jame buvo nurodyta polių nešamoji galia, kuri neatitiko jo skaičiavimų.

25.       2023 m. balandžio 25 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. Z., be kita ko, parodė, kad jis dirbo UAB „Statumas“ statybų darbų vadovu, (duomenys neskelbtini) projekte, iki šalčių turėjo būti paruošti pamatai su inžineriniu tinklu. Spalio mėn. pamatai buvo padaryti, vėliau atėjo rangovas, kuris padarė inžinerinius tinklus (kanalizaciją ir vandenį), pamatai apšiltinti su smėliu ir sutankinti pagal projektą. Jis nežino, kas rengė projektą, su tuo asmeniu nebendravo, jis gauna tik dokumentą. Pagal planą paruošė liudytojas aikštelę tolimesniems statybos (mūro) darbams, planavo darbus pradėti arba gruodį, arba sausį, po to kai baigs visą monolitinį daugiabučių parkingą. Lapkritį, gruodį dirbo su daugiabučiu, pamatai buvo įrengti. Gruodžio pradžioje ar viduryje atėjo projektas pamatų stiprinimui. Tame projekte buvo nurodyta, kad pamatai blogai apskaičiuoti ir neišlaiko projektinės apkrovos. Ir keturbučio, ir dvibučio namo kiekvieno kampo išorinių sienų susidūrimo vietose reikėjo padaryti po keturis polius, aprišti rostverku ir užbetonuoti žemiau esamų pamatų, kad tie pamatai, kurie buvo padaryti, atsiremtų ant tų naujų pastiprintų vietų. Gruodžio 20 d. atkasė tuos kampus, padarė polius. Po Naujųjų metų pirmąją savaitę betonavo rostverkus žemiau pamatų. Poliai daryti 2021 m., rostverkai 2022 m. sausio pradžioje. Kartu su pamatų pastiprinimo projektu buvo pridėtas projektas dėl papildomų monolitinių kolonų. Anksčiau jo nebuvo, buvo paprasti mūriniai kampai. Naujai atėjo pamatų pastiprinimas, kampai ir monolitinė perdanga. Kol buvo pirminiai pamatai, šių dokumentų nebuvo. Liudytojas paaiškino, kad sąmatą skaičiuoja įmonės vadovai, bet ne jis, kad papildomos kolonos buvo nurodytos tolimesniuose projektuose, kur yra mūro darbai, virš rostverko, o N. G. dokumentuose kolonų nėra. Liudytojui nebuvo žinoma, ar į sąmatą dėl pamatų buvo įskaičiuotos kolonos, jis nesudaro sąmatos.

26.       2023 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas A. S. parodė, kad jis dirbo statybos srityje 50 m. 1973 m. baigė VISI statybos fakultetą, nuo to laiko dirba statybos srityje. UAB „Aukštinė“ dirbo 26 metus technikos direktoriumi, paskutiniais metais direktoriumi. Liudytojas įvertino atsakovo atstovo prašymu UAB „Statumas“ sąmatą be datos. Liudytojui buvo pateikti N. G. darbo projektai, pagal kuriuos turėjo būti stiprinti pamatai. N. G. projekte nurodyta, kaip turėtų būti atliktas pamatų stiprinimas, 1 punkte nurodyti mechanizuoti grunto kasimo darbai mini ekskavatoriaus pagalba, tačiau grunto kasimo darbai neturi būti atlikti, pamatai turi būti tik stiprinimai. Rankinis grunto kasimas buvo būtinas, atkasta rostverko betonavimui. Sąmatoje polio rengimo darbai CFA technologija numatyta 25 kub.m., pagal projektą – tik 15,6 kub. m, todėl darbų kaina turi būti mažinama iki 2808 Eur. Metalo karkasai poliams, rostverkui nurodyti teisingai. Betonas ir betono siurblys – ne 23 kub. m, bet 15,6 kub.m, todėl turi būti mažinama darbų suma. CFA technikos nuoma – kartojasi du kartus. 7 punktas – pamatų pagrindo tankinimas 5 kub. m. nurodyta teisingai, granito skalda nurodyta teisingai. Rostverko įrengimo darbai – ne 25 kub. m., bet 13,66 kub. m., todėl suma turi būti mažinama iki 2722 Eur. Betono siurblys – 13,66 kub. m., suma mažintina. Nebuvus grunto kasimo, negalėjo būti ir jo mechanizuoto užpylimo, tankinimo. Smėlis 15 kub. m. nurodyta teisingai. Administravimo išlaidos paskaičiuota už 14 d. d., nors tokie darbai gali būti atlikti per 5 d. d., dėl to suma mažintina. Patikslinus darbų kiekius ir išbraukus neatliktus darbus gaunama 12 996,80 Eur pamatų stiprinimo darbų suma. Rugpjūčio 16 d. pateiktas raštu skaičiavimas yra teisingesnis, nes vadovavosi UAB „Statumas“ įkainiais, nurodytais pagrindinėje sąmatoje prie sutarties. Dokumentą, kurį liudytojas pateikė parodymų dieną yra preliminarus, abstraktus UAB „Statumas“ sąmatos įvertinimas, jo nuomonė. Liudytojas, įrašydamas reikiamus darbų kiekius vadovavosi N. G. projektu, kur numatytas papildomų polių įrengimas ir rostverkų betonavimas. Paskaičiavime nurodoma, kiek galėjo kainuoti tie darbai. Tas pats kub. m. negalėjo kainuoti daugiau, nei anksčiau nurodytoje sąmatoje, įkainis paimtas iš sąmatos, kuri buvo suderinta prie sutarties. Technikos nuoma į sąmatą netraukiama, nes tai įtraukiama į CFA technologiją, tokių darbų be technikos nepadarysi, ten turi būti įtraukta nuomos kaina. Įmonė gali paskaičiuoti atskirai darbų ir nuomos kainą. Žiemos metas polių įrengimui neturi reikšmės, rostverkas turi būti apšildytas. Šilumos ir hidroizoliacija neturėjo būti įrengta, tas buvo atlikta darant pamatus. Granito skalda stiprinamose vietose yra reikalinga. Liudytojas parodė, kad sąmatoje ne viskas aišku, kalbant apie darbus. Abiejose sąmatose išvardinti darbai – polių įrengimas, rostverko betonavimas, tose eilutėse, į tuos pavadinimus įeina visi darbai tam tikslui pasiekti, ir įtraukta daugiau darbų visos požeminės dalies, tai sustambintos pozicijos, nebūtina viską susmulkinti.

27.       Atsakovas A. G. apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovės žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos buvimo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje atliktos teismo ekspertizės akto išvadas atsakovo pateiktų įrodymų kontekste. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas be pagrindo vertino kaip pakankamus įrodymus ieškovės į bylą pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriais ši įrodinėjo savo žalą, kilusią dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Todėl toliau teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo argumentų, vertindama byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą.

Dėl ieškovės pateiktų dokumentų patikimumo, pirmosios instancijos teismui nustatant turtinės žalos, padarytos neteisėtais atsakovo veiksmais, dydį

28.       Atsakovas nurodo apeliaciniame skunde, kad pirmosios instancijos teismas ir teismo ekspertizę atlikęs ekspertas neturėjo vadovautis N. G. paaiškinimais, UAB „Statumas“ parengta papildoma pamatų stiprinimo darbų sąmata. Pasak atsakovo, byloje nėra duomenų apie N. G. kvalifikaciją, pamatų stiprinimo darbai buvo atlikti be projekto, o UAB „Statumas“ sąmata parengta atgaline data, nes akivaizdu, kad pamatų stiprinimo darbai buvo atliekami 2021 m. gruodį-2022 m. sausį, o N. G. perdavė savo projektą 2022 m. vasarį, ieškovė priėmė N. G. projektą 2022 m. kovą.

29.       Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2009; 2024 m. balandžio 4 d. nutartis Nr. e3K-3-85-701/2024, 63 punktas).

30.       Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-561-378/2016, 13 punktas).

32.       Nustatyta, kad N. G. fiksavo pamatų stiprinimo projektavimo darbų perdavimą ieškovei tuo metu, kai minėti pamatų stiprinimo darbai buvo atlikti. Tokią išvadą leidžia daryti UAB „Statumas“ 2022 m. vasario 22 d. Atliktų darbų akte Nr. 5 nurodyti duomenys, 2022 m. rugsėjo 15 d. ieškovės atstovo pateiktos į bylą nuotraukos, liudytojo A. Z. parodymai, kurių duomenimis pamatų stiprinimo darbai buvo atliekami 2021 m. gruodį-2022 m. sausį. Teisėjų kolegija, nustačiusi šias aplinkybes, mano, kad vien tai, jog N. G. įformino jo atliktų darbų (pamatų stiprinimo projekto parengimą) perdavimą tik 2022 m. vasario 22 d., t. y. kai pamatų stiprinimo darbai buvo atlikti, savaime nepatvirtina to, jog šie darbai buvo atlikti ne pagal N. G. parengtą projektą. Liudytojas A. Z. parodymai leidžia daryti išvadą, kad pamatų stiprinimo darbai 2021 m. gruodį – 2022 m. sausį buvo atlikti tik po to, kai buvo gautas šių darbų projektas. Atsakovas, neigdamas aplinkybę, jog pamatai buvo sustiprinti pagal N. G. projektą, nepateikė į bylą įrodymų, jog šie darbai buvo atlikti pagal kažkieno kito parengtą projektą ar apskirtai be projekto. Teisės aktuose, juos aiškinančioje teismų praktikoje (šios nutarties 30, 31 punktai) iš esmės nėra reglamentuojama, jog atliktų darbų aktas turi būti parengtas tą pačią dieną, kai darbai atlikti, kad darbai turi būti priimami besąlygiškai jų perdavimo metu. Todėl vien tai, jog N. G. atliktų darbų priėmimo-perdavimo akte (šios nutarties 21 punktas) nurodytos akto pasirašymo kaip darbų priėmimo-perdavimo patvirtinimo datos yra vėlesnės, nei minėtų darbų atlikimo laikas, savaime nepatvirtina to, kad pamatų stiprinimo darbai buvo vykdomi ne pagal N. G. parengtą projektą.

33.       Nustatyta, kad 2022 m. vasario 22 d. Atliktų darbų akte Nr. 5 nurodyti atlikti pamatų stiprinimo darbai įkainoti bendra 24 823 Eur suma. UAB „Statumas“ papildomoje pamatų sustiprinimo darbų sąmatoje nurodyti darbai įkainoti 24 848,70 Eur. Šios aplinkybės leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad UAB „Statumas“ papildoma pamatų stiprinimo darbų sąmatą, kurioje detalizuoti pamatų stiprinimo darbai, buvo parengta dar iki pamatų sustiprinimo 2022 m. sausio mėn. (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

34.       Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byloje pakanka įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad pamatų stiprinimo darbai buvo atlikti 2021 m. gruodžio-2022 m. sausio mėn., turint 2021 m. gruodžio mėn. parengtą pamatų stiprinimo projektą (A. Z. parodymai, byloje esančios nuotraukos, N. G. pamatų stiprinimo projektas, 2022 m. vasario 22 d. Atliktų darbų aktas Nr. 5), atsakovo apeliacinio skundo motyvai, jog UAB „Statumas“ papildoma pamatų stiprinimo sąmata be datos buvo parengta atgaline data atmestini kaip deklaratyvūs ir neįrodyti (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

35.       Nors atsakovas tvirtina apeliaciniame skunde, kad nebuvo pagrindo vadovautis N. G. parengtu pamatų stiprinimo projektu, nes į bylą nebuvo pateikti jo kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, šiuo atveju reikšminga tai, jog paties atsakovo nurodomi statybos srities specialistai J. G., A. S., nustatydami pamatų stiprinimo darbų kainą, vadovavosi N. G. parengtu pamatų stiprinimo projektu. Atsakovas, pripažindamas, kad dėl jo netinkamo pamatų projektavimo, ieškovė patyrė žalą, nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsiradę padariniai (nepakankamas statinio patvarumas) negalėjo būti pašalinti pagal N. G. parengtą projektą. Vertinant N. G. kvalifikaciją, reikšminga tai, kad teismo posėdžio metu jis patvirtino, jog yra statybos inžinierius. Jo parengtame pamatų stiprinimo projekte, aiškinamajame rašte, skirtame ekspertizei, 2024 m. gruodžio 14 d. paslaugų sutartyje, sudarytoje su ieškove, nurodytas jo kaip SKPDV (statinio konstrukcijų projekto dalies vadovo) atestato Nr. 1456. Nei vienam iš šioje byloje dalyvavusiam statybos srities specialistui / ekspertui nekilo abejonių dėl N. G. kvalifikacijos, susipažinus su jo parengtu pamatų stiprinimo projektu. Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog byloje nebuvo pagrindo vadovautis N. G. pateiktais duomenimis apie pamatų projektavimo trūkumus bei šių trūkumų pašalinimo būdus.

36.       Teisėjų kolegija, vertindama kitus atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su šio į bylą pateiktais įrodymais, kuriais jis įrodinėjo mažesnę žalą, padarytą ieškovei, nurodo, kad išklausius liudytojo A. Z. parodymų, nenustatyta atsakovo teigiama aplinkybė, jog šis liudytojas parodė, kad į UAB „Statumas“ sąmatą be datos buvo įtrauktas ir kolonų įrengimas. Susipažinus su UAB „Statumas“ parengta papildoma pamatų stiprinimo darbų sąmata (šios nutarties 23 punktas), nenustatyta, kad į ją buvo įtrauktos ir kolonos bei jų įrengimo darbai. Liudytojas A. Z. parodė, kad jis nedalyvauja sąmatų sudarymo procese bei kad kolonų įrengimas nebuvo numatytas N. G. projekte. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog A. Z. parodymai patvirtino, jog į UAB „Statumas“ papildomą sąmatą be datos buvo įtrauktos ir išlaidos kolonų įrengimui.

37.       Vertinant atsakovo apeliacinio skundo motyvą, susijusį su liudytojo A. S. parodymais, reikšminga tai, kad pirmosios instancijos teismas nutarė paskirti byloje ekspertizę, išklausęs visų liudytojų parodymus, tarp jų – ir A. S.. Nors minėtas liudytojas ir paaiškino jo apklausos metu, kad tam tikri darbai, nurodyti N. G. projekte, nebuvo būtini, o UAB „Statumas“ sąmatose nurodyti tam tikrų darbų kiekiai yra per dideli, reikšminga tai, jog šios A. S. nurodytos aplinkybės iš esmės buvo tiriamos teismo paskirtos ekspertizės metu. Teismo ekspertizė ir buvo skirta tam, kad būtų patikrinti būtini atlikti pagal N. G. projektą darbai, medžiagos ir jų kiekiai. Todėl neturi reikšmės tai, kad teismo ekspertizės išvados nevisiškai atitiko A. S. parodymus.  

38.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad ieškovės įrodymai, kuriais ji įrodinėjo savo žalos dydį, juose fiksuoti duomenys iš esmės neprieštaravo vieni kitiems. Atsakovas nepaneigė jų patikimumo, todėl teismo ekspertas, atlikęs teismo nutartimi paskirtą ekspertizę, turėjo pagrindo jais vadovautis.

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto teismo ekspertizės akto įvertinimo kitų rašytinių įrodymų kontekste

39.       Nustatyta, kad 2024 m. sausio 12 d. pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį skirti statybos techninės veiklos ekspertizę, kurią pavedė atlikti teismo ekspertui S. S., pavesdamas jam atsakyti į klausimą: kiek turėjo kainuoti A. G. suprojektuotų dvibučio ir keturių vienbučių (duomenys neskelbtini), pamatų stiprinimo darbai, kurie turėjo būti atlikti pagal N. G. pamatų stiprinimo projektą ir pamatų stiprinimo darbus atlikusios įmonės UAB „Statumas“ įkainius. 

40.       Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nustatė, kad atsakovui buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl poreikio byloje skirti ekspertizę bei užduotinų klausimų jos atlikimo metu. Atsakovas pasinaudojo šia galimybe, pateikdamas atsiliepimą į ieškovės prašymą skirti teismo ekspertizę. Nutartyje dėl ekspertizės skyrimo pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė įrodinėja savo reikalavimus ne tik į bylą pateikta UAB „Statumas“ 2021 m. rugsėjo 2 d. parengta sąmata, bet ir Atliktų darbų aktais, todėl atsakovo nurodoma kaip pateiktina užduotis teismo ekspertui – parengti pamatų stiprinimo darbų sąmatą pagal byloje esančius duomenis (atsakovo suprojektuotų statinių pamatų projektą ir šio projekto korektūrą, kurią parengė konstruktorius N. G.), teismo vertinimu, neapima visų reikšmingų byloje nustatytinų aplinkybių, kurioms nustatyti reikalingos specialios žinios. Todėl teismas pavedė ekspertui atsakyti į ieškovės suformuluotą klausimą, kuris yra platesnio pobūdžio ir apima ginčo dalyką.

41.       2024 m. kovo 22 d. teismo ekspertizės akte nurodyta išvada, kad dvibučio gyvenamojo pastato (01) ir keturių vienbučių gyvenamųjų pastatų (02, 03, 04, 05) pamatų stiprinimo kaina pagal N. G. parengtus pamatų stiprinimo sprendinius ir UAB „Statumas“ įkainius yra 19 812,70 Eur su PVM. Teisėjų kolegijai susipažinus su minėtu teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad jis buvo parengtas ekspertui pateikus visą civilinės bylos medžiagą bei papildomą eksperto išreikalautą medžiagą – N. G. aiškinamąjį raštą, N. G. parengtus Projektinio sprendinio dokumentus – Rostverko planą. Dvibučio pastato pamatų stiprinimas (dokumento žymuo PNM201807-01-DP-SK.B(1)-P.01); Rostverko planą. Vienbučių pastatų pamatų stiprinimas (dokumento žymuo PNM201807-01-DP-SK.B(2)-P.02); A. G. parengtus Projektinius dokumentus – 02, 03, 04, 05 Blokuoti vienbučiai gyvenamieji pastatai. Polių planą; 02, 03, 04, 05 Blokuoti vienbučiai gyvenamieji pastatai. Polių geologiniai pjūviai; 02, 03, 04, 05 Blokuoti vienbučiai gyvenamieji pastatai. Poliai; 02, 03, 04, 05 Blokuoti vienbučiai gyvenamieji pastatai. Rostverko planą; 02, 03, 04, 05 Blokuoti vienbučiai gyvenamieji pastatai. Rostverko pjūviai.

42.       Teismo ekspertas S. S. nustatė, kad polių stiprinimui buvo būtina: 1) įrengti iškasas papildomų polių apjungiamiesiems rostverkams; 2) įrengti rostverkų klojinius, armatūros karkasą; 3) išbetonuoti rostverkus; 4) CFA metodu įrengti papildomus polius; 5) pagaminti armatūros karkasą papildomiems poliams. Teismo ekspertas nurodė Ekspertizės akte, kad byloje pateikta UAB „Statumas“ šių darbų atlikimo sąmata „Dvibučio ir keturių vienbučių namų papildoma pamatų stiprinimo darbų sąmata objekte (duomenys neskelbtini)“. Ekspertas taip pat nustatė, kad polių stiprinimo darbai buvo atliekami. Teismo ekspertas nustatė polių stiprinimo darbų apimtis iš N. G. rašytinių paaiškinimų, jo projektinių sprendinių, o šių darbų kainą – vadovaudamasis UAB „Statumas“ papildomoje pamatų stiprinimo darbų sąmatoje nurodytais įkainiais.

43.       Po teismo ekspertizės akto gavimo atsakovas pateikė į bylą 2024 m. gegužės 15 d. J. G. išvadą. Ekspertas J. G. nurodė kaip savo tyrimo objektą A. G. suprojektuotų dvibučio ir keturių vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), pamatų stiprinimo darbų vertinimą, kurie turėjo būti atlikti pagal N. G. pamatų stiprinimo projektą, pamatų stiprinimo darbus atlikusios įmonės UAB „Statumas“ įkainius. Ekspertas nurodė išvadoje, kad jam buvo pateikti tokie dokumentai tyrimui atlikti: A. G. suprojektuotų dvibučio ir keturių vienbučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), pamatų projektas, N. G. dvibučio ir keturių vienbučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), pamatų stiprinimo projektas, N. G. dvibučio ir keturių vienbučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini), pamatų stiprinimo projekto aiškinamasis raštas, UAB „Statumas“ 2021 m. rugsėjo 2 d. sąmata „24 butų su požemine automobilių stovėjimo aikštele, keturių sublokuotų vienbučių ir dvibučio gyvenamųjų namų statybos (duomenys neskelbtini)sąmatos skaičiavimu“. Šių dokumentų pagrindu ekspertas J. G. padarė išvadą, kad dvibučio ir keturių vienbučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), pamatų stiprinimo kaina pagal N. G. parengtą pamatų stiprinimo projektą yra 10 413,70 Eur (be PVM), 12 600,58 Eur (su PVM).

44.       CPK 218 straipsnyje įtvirtinta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Pagal CPK 219 straipsnio 2 dalį jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams.

45.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį galima tada, kai ekspertizės turinys prieštaringas, kai išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba jis atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Taip pat ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties Nr. e3K-3-85-684/2025 52 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

46.       Teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir kiti rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias surašomi atitinkamą kvalifikaciją turinčių asmenų. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 216 straipsnio prasme. Toks dokumentas atitinka kitą įrodinėjimo priemonės rūšį, nurodytą procesinio įstatymo, – rašytinį įrodymą, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 straipsnis). Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties Nr. e3K-3-85-684/2025 55 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

47.       Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, įvertinti teismo, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. CPK 219 straipsnyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę ir tik esant atitinkamoms įstatyme nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 24 d. nutarties Nr. e3K-3-85-684/2025 60 punktas).

48.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, minėtų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste (šios nutarties 45-47 punktai), atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis J. G. išvada kaip įrodymu, paneigiančiu S. S. ekspertizės akto išvadą. Visų pirma, J. G. išvada nėra ekspertizės aktas CPK 216 straipsnio 1 dalies prasme, nes buvo parengtas atsakovo iniciatyva, nesant teismo nutarties dėl ekspertizės atlikimo pavedimo J. G.. Antra, J. G. išvada parengta šiam pateikus tik dalį bylos medžiagos, neturint ne tik visos civilinės bylos medžiagos, bet ir visų papildomų teismo eksperto S. S. išreikalautų duomenų ir dokumentų, kuriuos jis vertino kaip būtinus ekspertizės atlikimui.

49.       Nagrinėjamu atveju ieškovė teigė, kad jos žala atsirado dėl to, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų reikėjo atlikti papildomus pamatų stiprinimo darbus, kurie buvo nurodyti N. G. pamatų stiprinimo projekte ir UAB „Statumas“ papildomoje sąmatoje be datos. Teismo ekspertas S. S. ekspertizės akte iš esmės patvirtino, kad darbai, nurodyti UAB „Statumas“ papildomoje sąmatoje be datos, turėjo būti atlikti, siekiant sustiprinti pamatus pagal N. G. pamatų stiprinimo projektą. Teisėjų kolegijai susipažinus su UAB „Statumas“ 2021 m. rugsėjo 2 d. sąmata, nustatyta, kad ji parengta tuo metu, kai dar nebuvo numatytas pamatų stiprinimo darbų poreikis, laiko, medžiagų, darbo jėgos sąnaudos šiems darbams atlikti. UAB „Statumas“ papildomoje pamatų stiprinimo darbų sąmatoje galėjo būti numatyti kiti papildomų polių įrengimo įkainiai, atsižvelgiant į tai, kad dalis polių jau buvo įrengta, bei į kitus kriterijus, turinčius reikšmės tam tikrų darbų atlikimo kainodarai. Todėl darytina išvada, kad teismo ekspertas pagrįstai nesivadovavo UAB „Statumas“ 2021 m. rugsėjo 2 d. d. sąmata, o vadovavosi UAB „Statumas“ papildoma pamatų stiprinimo sąmata.

50.       Eksperto S. S. akte nurodyta, kad ekspertizės metu buvo naudojami dokumentinio tyrimo, lyginamojo tyrimo, indukcijos, dedukcijos ir sintezės metodai. Šio tyrimo metu ekspertas iš esmės turėjo nustatyti, ar UAB „Statumas“ pateiktoje papildomoje pamatų stiprinimo sąmatoje įkainoti darbai buvo būtini pamatų stiprinimui pagal N. G. projektą, ar šioje sąmatoje teisingai buvo nurodyti būtinų pamatų stiprinimo darbų, medžiagų kiekiai, atsižvelgiant į N. G. projektinius sprendinius. Nagrinėjamu atveju neturėjo reikšmės vidutiniai nurodytų statybos darbų įkainiai, galioję tam tikru metu rinkoje, nes šiuo atveju kainos už rangovės UAB „Statumas“ atliktinus pamatų stiprinimo darbus nustatymo klausimas buvo ieškovės ir UAB „Statumas“ susitarimo dalykas. Objekte dirbo rangovė UAB „Statumas“, kuri suderino su ieškove papildomoje pamatų stiprinimo darbų sąmatoje nurodytas kainas ir atliko pamatų stiprinimo darbus pagal N. G. projektą būtent už teismo eksperto S. S. nustatytą kainą.

51.       Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad J. G. parengė savo išvadą, vadovaudamasis 2021 m. rugsėjo 2 d. sąmata, kurioje nebuvo nurodyti pamatų stiprinimo darbai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovo argumentai dėl eksperto apskaičiuotos pamatų stiprinimo kainos nepagrįstumo grindžiami sąmatiniais skaičiavimais, kurie parengti, vadovaujantis ta bylos medžiagos dalimi, kuri iš esmės naudingesnė atsakovui. Todėl nebuvo pagrindo vertinti J. G. išvadą kaip paneigiančią teismo ekspertizės išvadą bei skirti pakartotinę ekspertizę (CPK 219 straipsnio 2 dalis). J. G., A. S. išvados nebuvo tikslios, išsamios ir patikimos, nes buvo rengiamos pagal 2021 m. rugsėjo 2 d. sąmatą, kurioje nebuvo numatytų pamatų stiprinimo darbai. Nors atsakovas nurodo, kad pamatų įrengimo darbai ir pamatų stiprinimo darbai iš esmės yra identiški, nenurodo motyvų, dėl kurių iš anksto ieškovės su rangove sutarti pamatų įrengimo darbai ir vėliau jų suderinti pamatų stiprinimo darbai turėjo būti įkainoti rangovės UAB „Statumas“ vienodai, esant tam tikriems rangovės ir ieškovės preliminariems susitarimams, kuriuose konkretūs pamatų stiprinimo darbai nebuvo numatyti.

52.       Teisėjų kolegijai susipažinus su teismo eksperto S. S. ekspertizės aktu ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (2022 m. rugsėjo 15 d. į bylą pateiktomis nuotraukomis, N. G. projektiniais sprendiniais, UAB „Statumas“ papildoma pamatų stiprinimo darbų sąmata), darytina išvada, kad byloje nebuvo patikimų įrodymų, paneigiančių ekspertizės akte nustatytas aplinkybes. Byloje nebuvo patikimų įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad ekspertinio tyrimo metu gauti faktiniai duomenys nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nebuvo pagrindo pirmosios instancijos teismui kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį, nes ekspertizės turinys nebuvo prieštaringas, jos išvados sekė iš tyrimo eigos, išvada buvo pateikta dėl to, dėl ko tyrimas buvo atliktas išsamiai. Ekspertizės duomenys neprieštaravo kitiems patikimiems bylos įrodymams. Todėl nebuvo pagrindo teigti, kad buvo pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų.

53.       Teismo eksperto S. S. ekspertizės akto išvada buvo išsami ir aiški. Nėra duomenų, kad teismo ekspertizės atlikimo metu nebuvo įvertinti tam tikri reikšmingi veiksniai. Nors ekspertizės akto išvada buvo kitokia, nei J. G., svarbu tai, kad, kaip minėta, J. G. specialisto išvada nėra patikimas įrodymas pamatų stiprinimo darbų kainai nustatyti pagal UAB „Statumas“ nurodytus įkainius, kadangi J. G. atliko minėtą tyrimą, turėdamas tik dalį atsakovo pateiktos civilinės bylos medžiagos. Dėl to J. G. išvada negali būti vertinama kaip kelianti abejonių dėl S. S. kompetencijos ir padarytų išvadų. Teisėjų kolegija, įvertinusi šias aplinkybes bei tai, kad CPK 219 straipsnyje nustatyta teismo teisė, bet ne pareiga skirti pakartotinę ekspertizę ir tik esant atitinkamoms įstatyme nustatytoms sąlygoms, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi S. S. ekspertizės akto išvadomis, neskirdamas pakartotinės ekspertizės dėl UAB „Statumas“ atliktų pamatų stiprinimo darbų pagal N. G. projektinius sprendinius kainos nustatymo (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylos įrodymų, kurių pagrindu nustatytas ieškovės tiesioginių nuostolių (išlaidų) dydis, įvertinimo

54.       Apelianto teigimu, nebuvo pagrindo priteisti iš jo ieškovei 700 Eur N. G. projekto parengimo išlaidoms atlyginti bei 16 374,13 Eur pamatų sutvirtinimo darbams atlikti, nes ieškovė nepateikė mokėjimo nurodymų, patvirtinančių minėtų sumų sumokėjimą iš karto po šių darbų (pamatų stiprinimo darbų projekto ir pamatų stiprinimo darbų) padarymo.

55.       Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi ir rašytiniais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

56.       Pagal CPK 184 straipsnio 1 dalį jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, tai pateikęs šį įrodymą asmuo gali prašyti teismą nelaikyti įrodymo įrodinėjimo priemone ir išspręsti bylą remiantis kitais įrodymais. Jei tokio prašymo nėra, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus. 

57.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kilus ginčui dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo, kai reikalavimai yra grindžiami PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, kasacinio teismo praktika formuojama ta linkme, kad šalių sutartinių santykių pobūdis bei aplinkybės, susijusios su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, gali būti įrodinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, o išvados apie tokių reikalavimų pagrįstumą daromos vadovaujantis CPK 185 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012).

58.       Nustatyta, kad 2023 m. birželio 23 d. prašymu atsakovas prašė teismo išduoti liudijimą gauti iš VMI duomenis iš ieškovės ir UAB „Statumas“ išrašomų ir gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų, šių ūkio subjektų pateiktus VMI duomenis apie PVM deklaracijų pateikimą ir/ar tikslinimą, kiek tai susiję su ūkine operacija, įforminta UAB „Statumas“ 2022 m. vasario 22 d. PVM sąskaitoje faktūroje VSVG Nr. 00236 ir šios bei kitų susijusių ūkinių operacijų įgyvendinimu: 1. Pateikti duomenis ir VMI disponuojamą informaciją apie 2022 m. vasario 22 d. UAB „Statumas“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje VSVG Nr. 00236 nurodytos ūkinės operacijos ir/ar pačios 2022 m. vasario 22 d. (data registre 2022.02.14.) UAB „Statumas“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros VSVG Nr. 00236 galimą modifikavimą (sąskaitos faktūros/ūkinės operacijos anuliavimą, atšaukimą, debetinių/kreditinių PVM sąskaitų faktūrų išrašymą/registrų duomenų tikslinimą ir/ar kitas operacijas), nurodant kokios operacijos buvo atliktos tarp šių ūkio subjektų, kokie dokumentai išrašyti, kokių registrų kokie duomenys buvo keičiami/tikslinami ir kokios atliktų veiksmų pasekmės nurodytos ūkinės operacijos atžvilgiu. 2. Pateikti informaciją, ar VMI duomenimis UAB „Tikras projektas“ sumokėjo į biudžetą 33 076,11 Eur PVM sumą, nurodytą 2022 m. vasario 22 d. UAB „Statumas“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje VSVG Nr. 00236, 3. Pateikti kitus VMI turimus duomenis ir informaciją, patvirtinančius arba paneigiančius 2022 m. vasario 22 d. (data registre 2022.02.14.) UAB „Statumas“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje VSVG Nr. 00236 nurodytą ūkinę operaciją, mokėjimus pagal nurodytą PVM sąskaitą faktūrą, duomenų/PVM deklaracijų/registrų duomenų keitimą, tikslinimą, kitokį koregavimą ir pan. 

59.       Kartu su nurodytu atsakovo prašymu buvo pateiktas VMI atsakymas atsakovo atstovui, kad UAB „Statumas“ įrašė į išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2022 m. kovo 28 d. bendrovei UAB „Tikras projektas“ 2022 m. vasario 14 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. VSVG-00236 duomenis, kurie sutampa su atsakovo atstovo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytais duomenimis (apmokestinamoji vertė 157 505,3 Eur, PVM suma 33 076,11 Eur): UAB „Tikras projektas“ yra įrašiusi į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 1 d. iki  2022 m. vasario 28 d. UAB „Statumas“ 2022 m. vasario 14 d. išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. VSVG-00236 duomenis, kurie sutampa su atsakovo atstovo pateiktoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytais duomenimis (apmokestinamoji vertė 157 505,3 Eur, PVM suma 33 076,11 Eur). VMI nurodė, kad neturi duomenų apie ūkines operacijas, vykusias tarp UAB „Tikras projektas“ ir UAB „Statumas“, įskaitant atliktus mokėjimus; dokumentai, patvirtinantys ūkines operacijas tarp ūkio subjektų, saugomi ūkio subjektų nustatyta tvarka vadovaujantis Dokumentų ir archyvų įstatymu; VMI neturi / neturės galimybės, neatlikusi kontrolės veiksmų, pateikti prašomą informaciją, ar atsakovo atstovo nurodytos PVM sąskaitos faktūros duomenys buvo įskaičiuoti į PVM deklaracijas (forma FR0600), nes PVM deklaracijose yra pateikiami bendri duomenys (įskaitant atskaitomą PVM, mokėtiną / grąžintiną iš biudžeto PVM sumą) už visas PVM mokėtojų patiektas / įsigytas prekes (suteiktas / įsigytas paslaugas) per atitinkamą mokestinį laikotarpį, nedetalizuojant pagal konkrečias sąskaitas faktūras.

60.       Atsakovo atstovas paaiškino 2023 m. lapkričio 16 d. teismo posėdyje, kad prašomais išreikalauti duomenimis įrodys, kad sąskaita faktūra Nr. 00236 buvo išrašyta konkrečiam atvejui, siekiant įrodyti ieškovei savo išlaidas, kurių realiai nebuvo. Šie paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad prašytais išreikalauti iš VMI duomenimis atsakovas siekė įrodyti ieškovės pateiktų įrodymų (finansinės atskaitomybės dokumentų) suklastojimą, darydamas prielaidą apie šių dokumentų klastojimą (CPK 184 straipsnio 1 dalis).

61.       Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo prašymo dėl teismo liudijimo išdavimo papildomiems įrodymams iš VMI gauti, nurodydamas, kad teismas negali įpareigoti VMI atlikti kontrolės veiksmus, teikiant tam tikrus duomenis, kad atsakovo atstovas reikalauja abstrakčios informacijos, kuri neatitinka įrodymų sąsajumo su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, reikalavimo, kad atsakovo prašoma išreikalauti informacija, nurodyta prašymo antrame punkte, neturi įtakos, sprendžiant klausimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

62.       Teisėjų kolegija, nustačiusi pirmiau nurodytas aplinkybes, mano, kad pirmosios instancijos teismas padarę pagrįstą išvadą, jog atsakovo atstovo prašomi išreikalauti iš VMI dokumentai nesusiję su šioje byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis. VMI fiksuojami duomenys bei teikiami dokumentai, būtini mokesčiams apskaičiuoti ir sumokėti į valstybės biudžetą. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovas neturėjo įrodymų dėl sąskaitos faktūros Nr. 00236 suklastojimo, o iš VMI išreikalautini pagal atsakovo prašymą įrodymai savaime nepatvirtintų minėtos sąskaitos klastojimo fakto. Galbūt buvęs netinkamas atsiskaitymo už atliktus rangos darbus deklaravimas savaime vienareikšmiškai nepatvirtintų konkrečių rangos darbų neatlikimo. Apeliantas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišdavė jam liudijimo dėl minėtų dokumentų išreikalavimo iš VMI, nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvados, jog teismas neturi įgaliojimų įpareigoti VMI atlikti kontrolės veiksmus (mokestinį patikrinimą) dėl ieškovės ar UAB „Statumas“ finansinių dokumentų. Dėl to atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišdavė atsakovui teismo liudijimo gauti iš VMI jo prašomus dokumentus. Atsakovas, keldamas abejones dėl ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentų turinio tikrumo, neįrodė minėtų dokumentų klastojimo fakto. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis šiuose dokumentuose nurodytais duomenimis.

63.       Teisėjų kolegija, įvertinusi kasacinio teismo praktiką, nurodytą šios nutarties 57 punkte, tai, kad pagal įstatymą bylos aplinkybės (tarp jų – atsiskaitymo su tam tikra bendrove faktas) gali būti įrodinėjamos įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp jų – ir rašytiniais įrodymais, kad joks įrodymas neturi iš anksto nustatytos galios, konstatuoja, jog ieškovės pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai apie jos atsiskaitymą su UAB „Statumas“ pagal sąskaitą faktūrą Nr. 00236 (šios nutarties 20 punktas) buvo pakankami ir neprieštaravo kitiems byloje esantiems įrodymams (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 185 straipsnio 2 dalis). Tai, kad ieškovė įrodinėjo 700 Eur išlaidas N. G. pamatų stiprinimo projektavimo darbams mokėjimo pavedimu, ir teismas laikė šį dokumentą tinkamu įrodymų minėtoms išlaidoms patvirtinti, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo kitų leistinų įrodymų, kuriais ieškovė įrodinėjo savo išlaidas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, vertinti kaip patikimus ir tinkamus ieškovės žalai pagrįsti. Juolab kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, nereikalavo iš ieškovės būtent banko pavedimų, patvirtinančių jos atsiskaitymą su N. G. už pamatų stiprinimo projekto parengimą.

64.       Atsakovas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš atsakovo ir 700 Eur išlaidų, turėtų dėl N. G. pamatų stiprinimo darbų projekto parengimo, atlyginimą yra ginčytinas, nepateikė į bylą įrodymų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovė turėjo šias išlaidas. Tai, kad N. G. galėjo suklysti teikdamas teismui paaiškinimus dėl ieškovės atsiskaitymo datos, nepaneigia 2024 m. spalio 29 d. mokėjimo nurodymo pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės, kad ieškovė apmokėjo N. G. šio išrašytą sąskaitą už pamatų stiprinimo projektavimo darbus dar iki teismo sprendimo priėmimo (šios nutarties 20, 21 punktai).

65.       Teisėjų kolegijos manymu, nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad iš atsakovo priteistino žalos atlyginimo dydis turi būti mažinamas 3925 (be PVM) arba 4749 Eur (su PVM) suma, kurią ieškovė sutaupė dėl pamatų įrengimo pagal pirminį atsakovo parengtą projektą. Visų pirma, byloje nenustatyta, kad ieškovė sutaupė minėtą sumą atsakovo sąskaita, t. y. kad dėl tokio neva buvusio medžiagų sutaupymo atsakovo turėtos lėšos, turtas, gautinos pajamos sumažėjo ar padidėjo jo turtinės prievolės. Antra, neturi reikšmės ta aplinkybė, kad ieškovė galėjo sunaudoti mažiau tam tikrų medžiagų, įrengdama pamatus pagal atsakovo ydingai parengtą pamatų projektą, kadangi dėl to ji turėjo nuostolį – papildomas išlaidas dėl pamatų stiprinimo. Jei ieškovė ir sunaudojo mažesnį tam tikrą medžiagų kiekį pamatams pagal atsakovo parengtą projektą įrengti, tai neišleido būtinoms medžiagoms savo, bet ne atsakovo lėšų, ir tai neturėjo įtakos jos nuostolių dėl neteisėtų atsakovo veiksmų dydžiui.

66.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių pateiktus įrodymus, jų reikšmę, patikimumą, tų įrodymų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teisingai įvertinęs ir byloje paskirtos teismo ekspertizės išvadas. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs bylos įrodymus, teisingai nustatė ieškovės žalos, turėtos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, dydį. Apeliaciniame skunde nurodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies naikinimo motyvai yra nepagrįsti ir neįrodyti. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

67.       Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo priteisti iš jo ieškovės atstovavimo išlaidas, susijusias su jos pirmo atstovo APB „Avocad“ advokato D. A. paslaugomis, nes tos išlaidos viršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos),  nustatytus dydžius ir susidarė dėl to, kad ieškovė nuo pat pradžių įrodinėjo aplinkybes, kurių nebuvo – t. y. būsimą žalą, nors bylos įrodymai patvirtina, kad ieškinio padavimo metu žala jau buvo padaryta.

68.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

69.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

70.       Byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovė, atstovaujama pirmo atstovo advokato D. A., šiame procese elgėsi netinkamai. Bylos įrodymai, susiję su pirmo ieškovės atstovo procesiniais veiksmais, įrodinėjant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, patvirtina, kad šioje byloje advokatas D. A. realizavo CPK šaliai (jos atstovui) suteiktas procesines teises, kurių naudojimas iš esmės yra įprastas įrodinėjant savo poziciją civiliniame procese (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškovės atstovas teikė į bylą teismo reikalautus procesinius dokumentus, papildomus įrodymus, rašytinius paaiškinimus, prašymą kviesti liudytojus, sąžiningai naudodamasis savo teisėmis. Nors iš pradžių ieškiniu buvo įrodinėjama būsima žala (būsimos išlaidos pamatų stiprinimo darbams), o vėliau – jau turėti tiesioginiai nuostoliai (išlaidos), tai savaime nepatvirtina akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu ar aplaidaus ieškovės interesų atstovavimo, dėl kurio ženkliai padidėjo bylinėjimosi išlaidos. Civiliniuose procesuose neretai būna atvejų, kai ieškinio faktinis pagrindas yra koreguojamas, ir tai negali būti pripažįstama aplinkybe, dėl kurios savaime iki tol buvusios šalies bylinėjimosi išlaidos neturi būti atlyginamos. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo apskirtai nepriteisti ieškovei jos pirmo atstovo advokato D. A. suteiktų paslaugų išlaidų atlyginimo.

71.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovės išlaidas, susijusias su atstovo D. A. pagalba, sudarė ieškinio parengimo (1815 Eur), dubliko parengimo ir susipažinimo su atsiliepimu, tripliku (1361,25 Eur), kliento atstovavimo ir pasirengimo 2022 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžiui (907,50 Eur), 2022 m. spalio 13 d. posėdžiui, prašymo dėl liudytojo apklausos parengimo (726 Eur), papildomų paaiškinimų su naujais įrodymais parengimo, susipažinimo su papildomais įrodymais (453,75 Eur), kliento atstovavimo ir pasirengimo 2022 m. gruodžio 7 d., 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdžiams (1089 Eur), 2023 m. balandžio 25 d. posėdžiui (677,60 Eur), prašymo prijungti prie bylos rašytinius įrodymus parengimo, atstovavimo ir pasirengimo 2023 m. birželio 16 d. posėdžiui (871,20 Eur) išlaidos. Bylos duomenimis ieškovės ir APB „Avocad“ atstovavimo santykių metu byloje vyko šeši posėdžiai: 2022 m. rugpjūčio 18 d. (apie 30 min.), 2022 m. gruodžio 8 d. (apie 1 val.), 2023 m. kovo 9 d. (apie 2 val.), 2023 m. balandžio 25 d. (apie 1 val.), 2023 m. birželio 16 d. (apie 30 min,), 2023 m. lapkričio 16 d. (apie 3 val.). Suplanuoti 2022 m. spalio 13 d. ir 2023 m. sausio 24 d. posėdžiai nevyko dėl svarbių priežasčių.

72.       Įvertinus tai, kad teismo sprendimas buvo priimtas 2024 m. gruodį, sprendžiant klausimą dėl ieškovės atlygintinų šioje byloje bylinėjimosi išlaidų, skaičiuojamų pagal Rekomendacijose nurodytus maksimalius įkainius, vadovaujamasi 2024 m. II ketv. vidutiniu darbo užmokesčiu - 2196,4 Eur (Rekomendacijų 7 punktas). Pagal Rekomendacijas maksimali atlygintina ieškinio parengimo kaina – 5491 Eur, dubliko – 3294,60 Eur, prašymo prijungti įrodymus, kviesti liudytoją, prijungti rašytinius paaiškinimus – 878,56 Eur, vienos valandos pasirengimo posėdžiui ir atstovavimo teismo posėdyje kaina – 219,64 Eur (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.3, 8.16, 8.19 punktai).

73.       Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į duomenis, nurodytus šios nutarties 72 punkte, daro išvadą, kad ieškovo išlaidos ieškinio, dubliko parengimui, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, neviršijo Rekomendacijose nurodytų maksimalių atlyginimų už šių dokumentų parengimą dydžio. Ieškovės atstovas advokatas D. A. dalyvavo šešiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 8 val., viena atstovo atstovavimo/pasirengimo posėdžiui valanda įkainota 181,50 Eur, t. y. neviršija Rekomendacijoje nustatytos maksimalios sumos už pasirengimo / atstovavimo teismo posėdyje paslaugas. Rašytinių paaiškinimų su papildomais įrodymais parengimo / teikimo atlyginimas (453,75 Eur), prašymo kviesti liudytoją parengimo išlaidos (181,50 Eur), prašymo prijungti prie bylos rašytinius įrodymus (181,50 Eur) išlaidos neviršija maksimalių Rekomendacijose nurodytų minėtų paslaugų įkainių. Įvertinus ieškovės atstovo D. A. dalyvavimo trukmę teismo posėdžiuose, laikytina, kad už atstovavimą teismo posėdžiuose turėtų būti priteista 1452 Eur (181,50 Eur×8 val.) suma, už pasirengimą kiekvienam teismo posėdžiui, kuriame dalyvavo atstovas D. A., 272,25 Eur (atsižvelgiant į tai, kad tinkamam pasiruošimui buvo būtina vidutiniškai ne mažiau kaip 1,5 val.: 181,50 Eur x1,5 val.), t. y. bendra 1633,50 Eur (272,25 Eur ×6 posėdžiai) suma. Apibendrinus tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuotina, kad šioje byloje skirstytina ieškovei pirmo atstovo advokato D. A. suteiktų paslaugų atlyginimo suma - 7078,50 Eur (1815+1361,25+181,50+453,75+181,50+1452+1633,50), bet ne 7901,30 Eur pagal APB „Avocad“ išrašytas sąskaitas faktūras. Todėl ieškovei priteistos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato D. A. paslaugų teikimu, turi būti sumažintos.

74.       Teisėjų kolegija patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodydama, kad byloje turi būti skirstomos 575 Eur žyminis mokestis, 2100 Eur už ekspertizę ir 8578,50 Eur advokatų teisinės pagalbos išlaidos (7078,50+1500). Byloje nustačius, kad ieškovės ieškinys patenkintas 66,83 proc., darytina išvada, kad jos naudai turėjo būti priteista 7520,71 Eur ((575+2100+8578,50) × 0,6683) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pirmosios instancijos teismui priteisus iš ieškovės atsakovo naudai 1730,06 Eur bylinėjimosi išlaidų, atlikus šalių priešpriešinių reikalavimų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo įskaitymą, nustatoma, kad ieškovei iš atsakovo turi būti priteista 5790,65 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CK 6.130 straipsnio 1 dalis, 6.131 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, nustačiusi šias aplinkybes, patikslina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nurodydama, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 5790,65 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

75.       Atmetus apeliacinio skundo reikalavimus, susijusius su materialinių ieškinio reikalavimų patenkinimu, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teisme sprendimas priimtas iš esmės ieškovės naudai. Todėl atsakovės bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos, o ieškovės prašymas dėl jos 1000 Eur išlaidų, susijusių su atsiliepimu į apeliacinį skundą parengimu, atlyginimo priteisimo tenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu,

n u t a r i a :

Atmesti atsakovo A. G. apeliacinį skundą.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nurodant, kad iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tikras projektas“, juridinio asmens kodas 304995261, priteisiama 5790,65 Eur (penki tūkstančiai septyni šimtai devyniasdešimt Eur 65 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tikras projektas“, juridinio asmens kodas 304995261, 1000 (vieno tūkstančio) Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Teisėjos        Renata Beinoravičienė

        Ramunė Mikonienė

        Svetlana Panina