Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-121-485/2021
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01886-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 29 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 19 d. nutarimo R. J. administracinio nusižengimo byloje.
Teismas
n u s t a t ė :
1. R. J. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį patrauktas dėl to, kad jis 2020 m. spalio 8 d., apie 17 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Corola Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių turtui, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir kliudė šalia stovėjusią transporto priemonę Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ją apgadino. Taip pat nepranešė apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai ir iš įvykio vietos pasišalino. Po eismo įvykio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių išsiaiškinimo, jam nustatytas 0,54 promilės neblaivumas, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 219, 221, 222 punktų reikalavimus.
2. Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarimu R. J. pripažintas padariusiu administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsni 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirtos administracinės nuobaudos: pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį – 1300 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams; pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 800 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, R. J. paskirta administracinė nuobauda sankcijos, numatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose, – 1300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir bylą nutraukti.
3.1. Skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, turėjusius įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Cituojant teisinį reglamentavimą dėl administracinės atsakomybės taikymo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, pažymima, kad asmuo šiuo atveju turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino neteisėtai. Taigi šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti atsižvelgiama į žalos mastą, kontakto pobūdį susiduriant automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesį po įvykio ir pan. Jeigu byloje nustatyta, kad asmuo nevengė atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo. Šiuo atveju teismas tyčios turinį susiejo tik su vienos liudytojos parodymais bei transporto priemonių apgadinimais, tačiau esminių aplinkybių, paneigiančių kaltės buvimą, nutarime nenurodė, nesirėmė apelianto elgesiu po eismo įvykio ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.
3.2. Skunde nurodoma, kad nubaustasis administracinio nusižengimo byloje pateikė įrodymus, kad jis, išvažiuodamas iš aikštelės, buvo visiškai blaivus, įsėdęs į automobilį įsijungė radiją. Grįžęs namo pastatė automobilį, nuėjo į barą ir namo. Sulaukęs policijos skambučio dėl apgadintos transporto priemonės, dviračiu nuvyko į įvykio vietą išsiaiškinti, kadangi nejautė, kaip kliudė automobilį. Prieš išvykdamas apžiūrėjo savo automobilį ir pastebėjo nežymius apgadinimus (galinių durelių įbrėžimą). Tik tada suprato, kad galėjo kliudyti kitą automobilį. Apgadinto automobilio savininkas neturėjo jam pretenzijų iki tol, kol nepajautė iš burnos sklindančio alkoholio kvapo, nepamatė, kad yra neblaivus, nors jis aiškino alkoholį vartojęs po įvykio, pats rinko įrodymus ir siekė padėti atskleisti įvykį.
3.3. Cituodamas liudytojų V. B., R. Š., A. D., J. B., V. Č., V. A. parodymus, apeliantas atkreipia dėmesį į netiksliai nutarime nurodytas aplinkybes. Be to, pažymi, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo, kurį pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) administracija, nematyti, jog R. J. vairuota transporto priemonė prieš nuvažiavimą būtų stabtelėjusi, kad vairuotojas būtų žiūrėjęs pro langą, kaip teigė liudytoja V. B.. Taigi tai, kad R. J. galėjo nejausti ir nepastebėti kliudęs R. Š. automobilį, patvirtina jo paties ir liudytojų paaiškinimai, analogiškas aplinkybes jis nurodė tiek pareigūnams, tiek nukentėjusiajam bei liudytojai. Analogiška informacija užfiksuota šių asmenų apklausose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Policijos pareigūnai pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti, nepaisant to, kad buvo pareikštas toks prašymas ir jis buvo patenkintas. Be to, tai, kad nubaustasis galėjo negirdėti jokio garso, patvirtina aplinkybė, kad jis automobilyje klausėsi radijo žinių, teritorijoje vyko statybos darbai. Liudytoja V. B negalėjo girdėti pašalinio garso, nes jos dėmesį turėjo blokuoti jos žiūrėta nuotolinė paskaita su garsu. R. Š. transporto priemonė negalėjo sujudėti, nes automobiliuose yra tik menki įbrėžimai, abi transporto priemonės yra panašios modifikacijos ir svorio. R. Š. paaiškino, kad jam padaryta žala nebuvo didelė, tik 100 Eur, kuri yra atlyginta, buvo nestipriai įbrėžtas bamperis ir nukritęs laikiklis. Esant šioms aplinkybėms, R. J. būnant blaiviam, nebuvo jokio tikslo siekti išvengti atsakomybės, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, jo automobilis buvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
3.4. Analizuodamas ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo įrodytumą, nubaustasis teigia, kad apie eismo įvykį jam tapo žinoma tik po to, kai pavartojo alkoholio, todėl jo veiksmuose nėra kaltės, kurią nepagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.
4. Atsiliepime į nubaustojo apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą, kadangi administracinių nusižengimų byloje surinktų įrodymų pakanka konstatuoti, kad R. J. padarė jam inkriminuotus nusižengimus
Teismas
k o n s t a t u o j a :
6. Apeliacinis skundas atmetamas.
7. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje pateikta medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą, priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažindamas R. J. kaltu, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje.
9. Nagrinėjamoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad R. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio, kurio kaltininku buvo jis pats, vietos ir po eismo įvykio vartojo alkoholį. Pažeidėjas su jam inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymu nesutiko, skunde teigė, jog jis eismo įvykio nepajautė, buvo blaivus, o alkoholį vartojo po jo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad alkoholio vartojimo metu jam vis dar nebuvo žinoma apie kilusį eismo įvykį, todėl administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį jam negalima. Tokius apeliacinio skundo argumentus paneigia administracinio nusižengimo tyrimo metu surinkti ir nagrinėjant bylą teisme išsamiai ištirti bei įvertinti įrodymai. Iš byloje esančių policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad bendruoju pagalbos centro numeriu buvo gautas V. B. pranešimas apie iš eismo įvykio vietos pasišalinusį asmenį. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą paaiškėjo, kad buvo apgadintas R. Š. priklausantis automobilis „Toyota Avensis“, įvykio vietoje taip pat buvo liudytoja V. B. bei jau dviračiu atvykęs R. J.. Pastarasis neneigė aplinkybių, jog sukėlė eismo įvykį, šį faktą patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos schema, sutampančios R. J. ir R. Š. transporto priemonių apgadinimo vietos.
10. Esminė šioje byloje ginčijama aplinkybė yra R. J. veiksmų, jam tyčia pasišalinus iš įvykio vietos, įrodytumas. Nors nubaustasis šią aplinkybę neigia, pažymėdamas tai, kad byloje nepakankamai įvertintos aplinkybės, ar jis galėjo girdėti garsą, kai buvo apgadintas R. Š. automobilis, ar pastarojo transporto priemonė galėjo sujudėti, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pritardamas skundžiamo nutarimo argumentams, neturi pagrindo abejoti nuosekliais, loginę įvykių grandinę sudarančiais byloje apklaustų, liudytojų V. B. R. Š. bei policijos pareigūnų parodymais. Jau iš karto po įvykio V. B. nurodė, kad ji buvo automobilio „Toyota Avensis“ dešinėje pusėje stovėjusiame savo automobilyje. Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji detaliai ir nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Tai yra ji nurodė, kad savo transporto priemonėje nuotoliniu būdu dalyvavo paskaitoje, kai staiga išgirdo duslų atsitrenkimo garsą, kurį ji detaliai apibūdino posėdžio metu. Ji paaiškino, kad išgirdusi garsą pakėlė akis ir pamatė judantį anksčiau minėtą šalia jos transporto priemonės stovėjusį automobilį „Toyota Avensis“ bei iš įvykio vietos nuvažiuojantį automobilį „Toyota Corola Verso“. Skunde ginčijamos aplinkybės, jog liudytoja negalėjo užfiksuoti eismo įvykio dėl kompiuterio skleidžiamo garso jai dalyvaujant nuotolinėje paskaitoje, tačiau teismo posėdžio metu V. B. patvirtino, kad jos kompiuterio garsas nebuvo toks, dėl kurio ji nebūtų galėjusi girdėti aplinkinių garsų, be to, jos transporto priemonės langai buvo praverti. Tai, kad liudytoja girdėjo susidūrimo garsą, patvirtina objektyviai byloje užfiksuotos aplinkybės – tai, kad ji, iš karto pamačiusi nuvažiuojantį „Toyota Corola Verso“ automobilį, išlipo iš savo transporto priemonės ir užfiksavo pastarojo valstybinius numerius. Be to, ši liudytoja, vos praėjus 10 minučių, apie įvykio aplinkybes pranešė bendruoju pagalbos centro numeriu, nurodydama užfiksuotus nuvažiavusio automobilio valstybinius numerius. Būtent po jos pranešimo apie įvykį buvo informuotas ir automobilio „Toyota Avensis“ vairuotojas R. Š..
11. Pagrindo manyti, jog įvykį sukėlęs R. J. neturėjo objektyvios galimybės užfiksuoti susidūrimo, nėra. V. B. nurodė, kad iš karto pamačiusi nuvažiuojantį pastarojo automobilį, išlipo iš savo transporto priemonės, ką neabejotinai turėjo galimybę pamatyti atidus ir rūpestingas automobolio „Toyota Corola Verso“ vairuotojas, tačiau pastarasis nesustodamas nuvažiavo. Atkreiptinas dėmesys, kad V. B., netgi būdama kitoje transporto priemonėje, klausydama nuotolinės paskaitos kompiuteriu, išgirdo ir užfiksavo įvykusį eismo įvykį, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, kad šiuo atveju, vienoje iš eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių sėdėjęs R. J. įvykio aplinkybių nematė ir neturėjo objektyvios galimybės pamatyti.
12. Skunde akcentuojamas faktas, kad R. Š. transporto priemonės apgadinimai buvo pakankamai nežymūs. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pastarasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog dėl eismo įvykio buvo ne tik nubrauktas jo transporto priemonės priekinės dalies sparnas, tačiau jis net ir šiek tiek nukrito žemyn nuo laikiklių. Be to, nubaustojo transporto priemonės apgadinimai užfiksuoti tiek ant galinių dešinės pusės durelių, tiek ant dešinės pusės sparno. Liudytoja V. B. nurodė, kad matė, kaip R. J. pažvelgė pro dešinės pusės savo automobilio langą į susidūrimo vietą, tačiau nuvažiavo. Nors pirmosios instancijos teismo nutarime bei teismo posėdžio protokole iš tiesų ši V. B. nurodyta aplinkybė užfiksuota netiksliai (nurodoma, kad R. J. pažvelgė pro galinio vaizdo veidrodėlį), tačiau tai nepaneigia liudytojos parodymų nuoseklumo, jog ji matė, kaip R. J. pažiūrėjo pro langą į susidūrimo vietą. Vien tai, kad šis faktas nematomas byloje pateiktame vaizdo įraše, aptariamos aplinkybės nepaneigia. Įvertinus transporto priemonių išsidėstymą įvykio metu (V. B. automobilis stovėjo dešinėje R. Š. autombilio), R. J. ir R. Š. transporto priemonių apgadinimų vietą (galinis dešinės pusės nubaustojo automobilio sparnas ir durelės, priekinis kairės pusės R. Š. automobilio sparnas), tai suponuoja vertinimą, kad priekine automobilio dalimi nubaustasis jau buvo pakankamai pravažiavęs automobilį „Toyota Avensis“ ir R. J. automobilio priekinė dalis pateko į V. B. regėjimo zoną, kurioje ji galėjo užfiksuoti aplinkybę, kaip R. J. atsisukęs pažiūrėjo į susidūrimo vietą. Šios liudytojos parodymai nuoseklūs nuo pat administracinio nusižengimo tyrimo pradžios, ji kategoriškai įsitikinusi, jog būtent R. J., vairuodamas transporto priemonę „Toyota Corola Verso“, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „Toyota Avensis“. Atsižvelgiant į aptartus duomenis, automobiliams padarytus apgadinimus, nėra pagrindo spręsti, jog R. J. susidūrimo su automobiliu „Toyota Avensis“ nepastebėjo, tačiau jis, nepaisant to, iš įvykio vietos sąmoningai pasišalino. Šio manymo nepatvirtina ir skunde dėstomos aplinkbės, kad eismo įvykio metu R. J. transporto priemonę buvo apdraudęs privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, buvo blaivus, todėl neturėjo motyvo ar tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Kaip pagrįstai pažymima pirmosios instancijos teismo nutarime, nors tikslo ar motyvo turėjimas gali būti vertinamas kaip vienas iš duomenų, patvirtinančių asmens tyčią pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau jis nėra būtinasis šio nusižengimo požymis. Pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo asmuo yra susijęs, vietos, yra nusižengimas, kurio sudėtis yra formali, taigi jam konstatuoti pakanka nustatyti pasišalinimo iš eismo įvykio vietos faktą bei aplinkybę, kad tai buvo padaryta tyčia, kas šioje byloje yra nustatyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir skundžiamame nutarime išsamiai įvertintais įrodymais.
13. Skunde taip pat akcentuojama, kad byloje nebuvo apklausti policijos pareigūnai. Tačiau atmetant tokius argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis, jeigu iš jau turimų įrodymų galima daryti pagrįstą išvadą apie nagrinėjamo fakto buvimą ar nebuvimą. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko jau po eismo įvykio kilimo. Jie pateikė detalius tarnybinius pranešimus apie jų nustatytas aplinkybes, jokių esminių prieštaravimų su kitais byloje esančiais įrodymais juose nenustatyta. Taigi vien tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nubaustojo atstovės prašymą apklausti policijos pareigūnus, savaime nedaro skundžiamo nutarimo neteisėtu ar nepagrįstu.
14. Priešingai nei teigiama skunde, šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nutarime įvertinti įrodymai objektyviai patvirtina, jog automobilis „Toyota Corola Verso“ kontaktavo su automobiliu „Toyota Avensis“ nagrinėjamo įvykio metu, nubaustasis turėjo objektyvią galimybę užfiksuoti susidūrimo faktą, tačiau iš įvykio vietos pasišalino. Tai, kad greta įvykio vietos vyko statybos darbai, nesutrukdė liudytojai V. B. būnant kitoje transporto priemonėje ir, be kita ko, klausant nuotolinės paskaitos, išgirsti susidūrimo garso, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog R. J. panašiomis aplinkybėmis, klausydamas žinias per radiją, nebūtų galėjęs jo girdėti. Juolab kad transporto priemones vairuojantys asmenys kelyje turi būti atidūs ir rūpestingi, tuo pačiu ir pasirinkdami klausomo radijo garsą, kuris sudarytų galimybes nevaržomai stebėti (girdėti) aplinką.
15. Įvertinus šias aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, jog R. J. negirdėjo, nematė ar kitaip neužfiksavo eismo įvykio, kurį pats sukėlė. Jokio objektyvaus pagrindo netikėti liudytojos V. B. parodymais byloje nėra. Nepaisanto to, kad eismo įvykyje nukentėjusio automobilio „Toyota Avensis“ valdytojas buvo jos sūnaus plaukimo treneris, tačiau liudytoja patvirtino, kad pranešdama apie įvykį policijai, ji tuo metu nežinojo, kieno tai automobilis, tai suprato tik pastarajam atėjus į įvykio vietą po to, kai sutuoktinė jam pranešė gavusi pareigūnų informaciją apie apgadintą transporto priemonę. V. B. patvirtino, jog jos sūnus baseiną lankė nuo mokslo metų pradžios (įvykis įvyko spalio mėn. pradžioje), R. Š. jai žinomas tik kaip plaukimo treneris. Taigi liudytojos siekis apkalbėti R. J. duodant pastarajam nepalankius parodymus byloje nenustatytas.
16. Administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu R. J. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir už tai, kad eismo įvykio metu jis transporto priemonę vairavo neblaivus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino, konstatavęs, kad R. J. alkoholį vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių išsiaiškinimo. Skunde teigiama, jog R. J. vartojant alkoholį dar nebuvo žinoma apie sukeltą eismo įvykį, tačiau, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nutarime, konstatavus, kad nubaustasis iš įvykio vietos pasišalino žinodamas apie automobilio „Toyota Avensis“ padarytus apgadinimus, pagrindo pritarti šiems skundo argumentams nėra ir jie atmestini kaip nepagrįsti.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas atsižvelgė į tinkamam bylos išsprendimui reikšmingą teisinį reglamentavimą, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus bei R. J. pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a :
Palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 19 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Algirdas Remeika