1.2.13.1. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2010 m. lapkričio 23
d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko
Tomo Šeškausko, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. kasacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. sausio 13 d. nuosprendžio,
kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 75 MGL
(9 750 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4
dalimis, paskirta bauda subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009
m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bauda, iš dalies jas sudedant, ir paskirta
galutinė bausmė - 130 MGL (16 900 Lt) dydžio bauda. Į paskirtos bausmės
vykdymą įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2009 m.
kovo 25 d. ir pagal 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendį sumokėta bauda – 76 MGL
(9 880 Lt).
Patvirtinta UAB „Matome kitaip“ atstovo A.
P. ir A. F. bei I. K. atstovo V. K. sudarytas susitarimas, pagal kurį UAB
„Matome kitaip“ įsipareigojo iki 2010 m. vasario 1 d. sumokėti I. K. 5 000 Lt
ir A. F. 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civiliniai
ieškiniai atmesti.
Skundžiama ir Vilniaus
apygardos teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria nuteistojo G. S.
apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų
kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su
baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
G. S. nuteistas
už tai, kad būdamas darbdaviu, pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe
teisės aktuose nustatytus reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas
žmonėms ir atsirado sunkių padarinių. Jis, būdamas UAB „Matome kitaip“ direktoriumi
ir būdamas atsakingas už darbų saugą, nevykdė darbų saugos ir sveikatos
apsaugos reikalavimų. Jo bendrovės rekonstruojamame gyvenamojo namo objekte (duomenys
neskelbtini), Vilniuje, nesant tinkamai suprojektuotos darbo aikštelės, bendrovės
apdailininkai A. F. ir I. K. dirbo ant netinkamai įrengto pakloto, neturėdami
jokių nuo kritimo iš aukščio saugančių techninių priemonių. 2007 m. rugsėjo 14
d. apie 16.00 val., lūžus paklotui, A. F. ir I. K. nukrito į šachtą ir
susižalojo. Jiems konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu buvo
pažeistos Saugos ir sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos
Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2000 m.
gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, kur nurodyta, kad darbo aikštelių paklotas turi
būti skaičiuojamas galimai didžiausiai apkrovai, atsižvelgiant į atliekamų
darbų pobūdį ir faktines apkrovas, bei Darboviečių įrengimo statybvietėse
nuostatai, patvirtinti 1998 m. gruodžio 24 d. LR Socialinės apsaugos ir darbo
bei aplinkos ministrų įsakymu Nr. 184/282, kur nurodyta, kad darbo platformos
ir paklotai privalo būti suprojektuoti ir sumontuoti taip, kad saugotų
darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, taip pat darbai aukštyje privalo būti
atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba kolektyvines saugos priemones,
jei dėl darbo pobūdžio tokiu įrenginių naudoti negalima, tai naudojami saugos
diržai arba kitos apsaugos priemonės.
Kasaciniu skundu
nuteistasis G. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo
nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti išteisinamąjį
nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog darbai, kuriuos vykdant
2007 m. rugsėjo 14 d.
įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo vykdomi tarp UAB "Matome kitaip",
kuriai vadovavo kasatorius ir UAB „Eddie White Construction" 2007 m.
birželio 7 d. pasirašytos subrangos sutarties
pagrindu. UAB "Matome kitaip" dalyvavo
kaip subrangovas, t.y. pagalbinė rangovo UAB „Eddie White Construction" organizacija konkretaus
darbo, nurodyto sutarties 2 punkte (įsipareigojimas įrengti pastato kiemo
fasado šiltinimo darbus pagal Tex-color sistemą) įvykdymui.
Sprendžiant kasatoriaus atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1
dalį klausimą turėjo būti aiškinamasi, ar jis
buvo tinkamas inkriminuojamos nusikalstamos
veikos subjektas, nes atsakinga už objektą
UAB „Eddie White Construction" nebuvo paskyrusi ir raštiškai įforminusi keliems viename objekte dirbantiems
darbdaviams atstovaujančio asmens. Nelaimingo atsitikimo metu galiojęs 2003 m.
liepos 1 d. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (2007 m. birželio 23 d. redakcija) įpareigojo darbdavį užtikrinti saugą tik
darbuotojų darbo vietose. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad du
ir daugiau darbdavių, atlikdami darbus toje
pačioje įmonėje, įmonės padalinyje ar darbo vietoje organizuoja darbą
taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai,
kurio darbdavio žinioje darbuotojas dirba. Darbdaviui
atstovaujančio asmens paskyrimas įforminamas raštišku darbdaviams atstovaujančių
asmenų susitarimu.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek
pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai be pagrindo kritiškai
vertino G. S. 2007 m. liepos 31 d. įsakymą dėl
bendrastatybinių darbų Nr.0737, kuriuo T. T. paskirtas atsakingu už „Gaono fasadai" objektą, motyvuodami tuo,
kad jame nėra nurodyti ir aiškiai išdėstyti jo įgaliojimai, teisės bei pareigos dėl saugos darbe organizavimo, kurių nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali užtraukti
baudžiamąją atsakomybę, nėra įrodymų,
kad T. T. buvo supažindintas su šiuo įsakymu. Jokie norminiai aktai
nereglamentuoja įsakymo, kuriuo
darbdavio įgaliotas asmuo paveda darbuotojų
saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimą padalinių vadovams formos bei turinio.
Minėto įsakymo Nr.0737 formuluotę "atsakingas už visą objektą" teismai turėjo
vertinti kaip absoliučios atsakomybės už paskiriamą darbo objektą suteikimą T.
T. Būdamas akcininku, siekdamas pelno bendrovei, turėdamas tinkamą
(statybinį) išsilavinimą T. T. buvo paskirtas atsakingu už visą Gaono g. statybos objektą ir galėjo
vienasmeniškai priimti visus sprendimus. Tai, kad jis tokius sprendimus priėmė patvirtina nuteistojo
G. S. parašų, ant 2007 m. rugsėjo 10 d. komercinio pasiūlymo, kurį vykdant ir įvyko nelaimingas atsitikimas
darbe, nebuvimas. T. T. apklaustas liudytoju
patvirtino, kad "Gaono fasadų" objekte buvo paskirtas atsakingu už minėtą objektą nuo 2007 m.
liepos 31 d., todėl teismų išvados, kad
jis nebuvo supažindintas su 2007 m. liepos 31 d. įsakymu dėl
bendrastatybinių darbų Nr.0737, ar kad statybos
objekte nebuvo paskirto atsakingo asmens, yra klaidingos.
Valstybinės darbo
inspekcijos Vilniaus skyriaus specialistės parengta nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiaga ir joje esanti išvada, kad statybos objekte nebuvo paskirtas asmuo, kuris
atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą bei nebuvo jokio įmonės tvarkomojo
dokumento šiuo klausimu, teismui
neturi prejudicinės galios. Teismai surinktų ir įvertintų įrodymų pagrindu patys privalo konstatuoti nelaimingo
atsitikimo darbe faktą bei priežastis. Teismai,
konstatuodami, kad T. T. negalėjo būti paskirtas ir vykdyti objekto projekto
vadovo funkcijų neatsižvelgė į tai, jog jis turi statybos inžinierius
išsilavinimą. STR 1.02.06:2007 1
priede yra nurodomas reikalavimas turėti aukštojo mokslo diplomą. STR1.12.07:2004,
48 punktas, aprašantis statinių
techninės priežiūros taisykles numato, kad sudėtingų konstrukcijų ypatingų
statinių [8.15] techninę priežiūrą vykdantys techniniai prižiūrėtojai turi
turėti ne žemesnį kaip aukštesnįjį
inžinerinį techninį išsilavinimą, jeigu kituose teisės aktuose nenustatyta kitaip. 2000 m. kovo 21 d. priimto LR aukštojo mokslo įstatymo 5 straipsnis reglamentuoja dviejų tipų aukštąsias
mokyklas -universitetus ir kolegijas.
Buvusios aukštesniosios mokyklos tapo
kolegijomis, suteikiančiomis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, todėl
aukštesnįjį statybos išsilavinimą turintis asmuo gali būti paskirtas statybos
vadovu, kurio pareigas ir atsakomybę,
be jokių papildomų reikalavimų ar norminių dokumentų, reglamentuoja STR 1.09.05:2002 bei STR
1.09.04:227. Nustačius, kad
nelaimingas atsitikimas įvyko dėl saugių
darbo sąlygų neužtikrinimo, atsakomybėn turėjo būti traukiami arba UAB
„Eddie White Construction"
nepaskyrusi ir raštiškai neįforminusi keliems viename objekte dirbantiems darbdaviams
atstovaujančio asmens, arba "Gaono fasadų" objekte dirbęs ir betarpiškai darbams vadovavęs T. T.
Kasaciniame
skunde teigiama, kad tarp G. S. inkriminuotos veikos ir kilusių padarinių nėra
tiesioginio priežastinio ryšio, nes jis
negalėjo ir neturėjo numatyti, kad be fasadų šiltinimo darbų, objekte dar bus atliekami kiti darbai.
Pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvados,
kad apie papildomus darbus kasatorius buvo informuotas
ir jų atlikimui neprieštaravo
grindžiamos išskirtinai T. T. parodymais bei prielaidomis. Teismai nepareikalavo įrodymų, kurie būtų
patvirtinę kasatoriaus parodymus, kad statybos darbai vėlavo, nes rangovas UAB „Eddie White Construction" nebuvo
paruošusi darbo baro. Nors pirmos instancijos teismas reikalavo, tačiau civilinio
atsakovo atstovas nepateikė duomenų iš
įmonės buhalterijos dėl 2007 m. rugsėjo 10 d. komercinio pasiūlymo pagrindu atliekamų darbų. Ši aplinkybė buvo
nurodyta ir apeliaciniame skunde, tačiau teismas jos nevertino. Teismas turėjo kritiškai vertinti T. T. pasirašytą
komercinį pasiūlymą įvardintą priedu prie sutarties Nr.4.3.07002, kurio pagrindu buvo prisiimti įsipareigojimai UAB
„Matome kitaip". 2009 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio protokole abu
nukentėjusieji I. K. ir A. F. pripažino, jog į lifto šachtą ėjo T. T.
nurodymu, sutarę dėl individulaus apmokėjimo
(po 35 Lt) už darbą.
Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos
Generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius
Stankevičius prašo nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti motyvuodamas
tuo, kad teismai visas bylos
aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, jų patikimumas Baudžiamojo
proceso kodekso
nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs tiek
pirmosios, tiek ir
apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus
įrodymus ir baudžiamąjį
įstatymą G. S. atžvilgiu pritaikė tinkamai. Nuteistojo
G. S. apeliaciniame
skunde nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo buvo įvertintos, todėl
jo teiginiai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini.
BK 176 straipsnio 1 dalyje nusikaltimo subjektas yra specialusis -
darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Atsižvelgiant į LR darbuotojų saugos ir
sveikatos įstatymo 11 straipsnio nuostatas, darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir
sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Pagal šio įstatymo 32 straipsnį darbdaviui atstovaujantis asmuo
(įmonės, įstaigos, organizacijos
ar kitos organizacinės struktūros (įmonės) vadovas) gali pavesti darbdavio
įgaliotiems asmenims
įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe prevencines priemones, kuriuos gali būti duodamos konkrečiu
pavedimu, įforminant tai darbdavį atstovaujančio asmens įsakymu, potvarkiu ar kitu dokumentu, arba
gali būti numatytas darbdavio įgalioto asmens darbo sutartyje ar pareigybės
aprašyme.
Teismas tinkamai
įvertinęs surinktus ir ištirtus byloje įrodymus, konstatavo, kad už darbų saugą
ir darbuotojų sveikatą bei instruktavimą UAB „Matome kitaip" įvykio metu
buvo atsakingas būtent įmonės generalinis
direktorius G. S., o ne T. T..
2007-07-31 įsakyme dėl T. T.
paskyrimo atsakingu už „Gaono fasado" objektą nėra konkrečiai nurodyta, kad T. T. yra perleidžiama dalis generalinio
direktoriaus įgaliojimų ir šis atsakingas už darbų saugą; pats nuteistasis nurodė, kad pagal 2007-07-31 įsakymą Nr.
0737 T. T. negalėjo eiti savo pareigų;
liudytojas T. T. parodė, kad neturintis aukštojo išsilavinimo, todėl įstatymiškai negalintis eiti projekto vadovo
pareigų, nėra atestuotas dėl darbo saugos; iš Darbuotojų saugos ir sveikatos
įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo ir Darbuotojų saugos ir sveikatos
instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo kopijų matyti, kad darbuotojus
objekte instruktavo direktorius G. S.,
kuris turi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą kvalifikacijos atestatą Nr. 17194, suteikiantį
teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio
statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Byloje esančioje UAB „Matome
kitaip" projekto vadovo pareiginėje
instrukcijoje ir Statybos vadovo pareiginėje instrukcijoje įsakmiai nenurodyta, kad minėtas pareigas einantys asmenys
yra atsakingi už darbų saugą ir darbuotojų sveikatą, be to, nei viena iš instrukcijų nėra pasirašyta T. T. Todėl
pagrįstai nustatyta, kad už darbų
saugą ir darbuotojų sveikatą bei instruktavimą UAB „Matome kitaip" buvęs
atsakingas įmonės generalinis direktorius G. S., kadangi projekto vadovo
pareigas ėjęs asmuo - T. T. nebuvo atestuotas
dėl darbų saugos ir negalėjo eiti minėtų pareigų; be to, nebuvo tinkamai
įforminti įmonės vidiniai įsakymai ir kiti dokumentai, kuriais T. T. galėjo
būti paskirtas atsakingu už darbų saugą ir
darbuotojų sveikatą objekte ir jam būtų perleista dalis generalinio direktoriaus pareigų bei įgaliojimų
šioje srityje.
Nuteistojo G. S. versiją, kad apie lifto šachtų tinkamumo darbus nieko nežinojo,
dėl jų T. T. tarėsi žodžiu ir jo neinformavo, paneigia 2007 m. rugsėjo 10 d. komercinis pasiūlymas, kuriuo buvo įformintas minėtų darbų užsakymas
ir atlikimas, ir kuris buvo įtrauktas į įmonės dokumentaciją iki nelamingo
atsitikimo, įvykusio 2007 m. rugsėjo 14 d.
Nepagrįstas nuteistojo G. S. skundo teiginys, jog tarp jo veikos ir
kilusių padarinių nėra
tiesioginio priežastinio ryšio. Nuteistasis G.
S., būdamas darbdaviu, įpareigojo T. T. vadovauti statybos darbams objekte, nors pastarasis pagal įstatymą to
negalėjo atlikti, todėl G. S. pažeidė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe įstatymuose ir kituose teisės
aktuose numatytus reikalavimus, būtent
todėl įvyko nelaimingas atsitikimas žmonėms ir atsirado sunkių padarinių, t. y.
šiais savo veiksmais jis padarė
nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje.
Kasacinis skundas atmestinas
Byloje nustatyta, kad UAB „Matome kitaip“, kaip subrangovė Vilniuje,
vykdė gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) fasado ir lifto šachtos
rekonstrukcijos darbus. Šios bendrovės darbininkams A. F. ir I. K.
atliekant lifto šachtos apdailos darbus įvyko nelaimingas atsitikimas. Lūžus
paklotą laikančiam mediniam balkeliui abu darbininkai iš 4,90 metrų aukščio
nukrito į šachtą ir abu susižalojo. Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl to, kad
nebuvo sudarytos saugios darbo sąlygos, nebuvo suprojektuota darbo aikštelė,
netinkamai įrengtas paklotas, abu darbininkai neturėjo jokių nuo kritimo iš
aukščio saugančių techninių priemonių.
Kasatorius pripažįsta nelaimingo
atsitikimo aplinkybes bei tai, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl saugos
darbe reikalavimų nesilaikymo, tačiau teigia, kad dėl šio įvykio nuteistas nepagrįstai.
Nurodo, kad pagal BK 176 straipsnio 1 dalį turi atsakyti ne jis. Už „Gaono
fasadai“ objektą savo įsakymu atsakingu buvo paskyręs T. T.
Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės
instancijos teismai aptarė šio nusikaltimo subjekto klausimą, ištyrę ir įvertinę
byloje esančius įrodymus padarė pagrįstas išvadas, kad būtent kasatorius, o ne
koks tai kitas asmuo privalėjo užtikrinti „Gaono fasadai“ objekte saugias darbo
sąlygas ir kontroliuoti kaip jų laikomasi. To nepadaręs, kasatorius pažeidė
darbų saugos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytus darbų saugos darbe
reikalavimus, ko pasekoje ir įvyko nelaimingas atsitikimas.
BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto
nusikaltimo subjektu gali būti tik darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs
darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ar
sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. Kasatorius įvykio metu ėjo UAB „Matome
kitaip“ generalinio direktoriaus pareigas. Pagal LR Darbo kodekso 16, 24
straipsnių, LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio prasmę G.
S. buvo darbdavį (UAB „Matome kitaip“) atstovaujantis asmuo. Pagal minėto
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 3, 12, 25 ir kt. straipsnius kasatorius
privalėjo užtikrinti saugias ir sveikas darbuotojų darbo sąlygas visais su
darbu susijusiais aspektais. Jam buvo išduotas Kvalifikacijos atestatas,
suteikiantis teisę eiti ypatingo statinio vadovo ir ypatingo statinio statybos
techninės priežiūros vadovo pareigas bei darbų saugos pažymėjimas, kad buvo
išklausęs įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos mokymo programą. Pagrįstai
nustatyta, kad vykdant lifto šachtos apdailos darbus buvo pažeistos saugos ir
sveikatos taisyklės statyboje DT 5-00, patvirtintos Vyriausiojo valstybinio
darbo inspektoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 346, kur nurodyta, kad
darbo aikštelių paklotas turi būti skaičiuojamas galimai didžiausiai apkrovai
atsižvelgiant į atliekamų darbų pobūdį ir faktines apkrovas, taip pat
Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, patvirtinti Socialinės apsaugos ir
darbo bei aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 184/282, kur
nurodyta, kad darbo platformos ir paklotai privalo būti suprojektuoti ir
sumontuoti taip, kad saugotų darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, o darbai
aukštyje privalo būti atliekami tik naudojant tinkamus įrenginius arba
kolektyvines saugos priemones.
Kasatorius teigia, kad jo įsakyme
esanti formuluotė "atsakingas už visą
objektą" apima ir pareigą objekte užtikrinti saugias darbo sąlygas,
teismai tai turėjo vertinti kaip absoliučios atsakomybės už paskiriamą darbo
objektą suteikimą T. T. Tačiau toks kasatoriaus aiškinimas nepagrįstas,
prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės
instancijos teismai įvertinę visumą įrodymų, padarė pagrįstą išvadą, kad T. T.
minimu įsakymu nebuvo paskirtas atsakingu už darbų saugą „Gaono fasadai“
objekte. 2007 m. liepos 31 d. įsakyme, kuriuo remiasi G. S., nėra konkrečiai
nurodyta, kad T. T. perleidžiama dalis generalinio direktoriaus įgaliojimų,
susijusių su darbų sauga ir darbuotojų sveikatos reikalavimų įgyvendinimu, kad
jis yra atsakingas už darbų saugą. Nėra ir žymos, kad su tokiu įsakymu T. T.
būtų buvęs supažindintas. Teismo posėdyje apklausta specialistė parodė, kad
statybos objekte nebuvo paskirtas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą
asmuo. Šiuo klausimu nebuvo tvarkomojo dokumento, įsakymo, kuriame būtų buvę
konkrečiai nurodoma, kad generalinis direktorius perleidžia dalį savo teisių ir
pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Tai iš esmės nurodyta ir specialisto
išvadoje. Be to, T. T. už darbų saugą nebuvo atestuotas ir negalėjo būti
atsakingas už darbų saugą objekte.
Kasatorius mano, kad byloje esanti
specialisto išvada, jog statybos objekte nebuvo paskirtas asmuo, atsakingas už
darbuotojų saugą ir sveikatą bei kad nebuvo įmonės tvarkomojo dokumento šiuo
klausimu, teismui neturi prejudicinės galios. Tačiau pažymėtina, kad teismai
specialisto išvadą vertino kontekste su visuma įrodymų, nesuteikdami šiai
išvadai kokių tai išskirtinių galių.
Kasatoriaus aiškinimas, kad apie
lifto šachtos remonto darbus jis nežinojęs paneigtas komerciniu pasiūlymu,
kurio pagrindu sutarta atlikti ir šį užsakymą ir kuris buvo įtrauktas į įmonės
atliekamų darbų apskaitą iki nelaimingo atsitikimo.
Kasatoriaus manymu, už darbų saugą
„Gaono fasadai“ objekte turėjo būti atsakingas ne tik T. T., bet ir rangovas UAB „Eddie White Construction". Tačiau subrangovas šiame
objekte turėjo konkrečius namo rekonstrukcijos barus iš šiuose baruose
įstatymai ir kiti paminėti teisės aktai darbų sauga įpareigojo rūpintis
kasatorių, tačiau šis savo pareigos neatliko.
Teismai, vertindami byloje surinktus įrodymus BPK reikalavimų nepažeidė,
tinkamai taikė teisės aktų, reglamentuojančių darbų saugos reikalavimus
nuostatas ir pagrįstai G. S. pripažino kaltu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. S. kasacinį
skundą atmesti.
Teisėjai
Tomas Šeškauskas
Alvydas Pikelis
Vytautas Greičius