Administracinė byla Nr. eA-4921-442/2020

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02056-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 49 

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. rugsėjo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))  prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

        Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. gegužės 29 d. sprendimą Nr. (15/6-11)12PR-63 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo.

        Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2020 m. rugsėjo 10 d. padavė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, t. y. panaikinti Departamento 2020 m. gegužės 28 d. Sprendimą ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėti iš naujo.

        Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2020 m. rugsėjo 21 d. gautas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centrui vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo.

Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas 2020 m. vasario 12 d. priėmė sprendimą Nr. (15/6-11)1U-2 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2020 m. vasario 12 d. Sprendimas). Šiuo sprendimu, be kita ko, buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), pavesti VSAT Užsieniečių registracijos centrui vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas pabrėžia, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatomis, tokio apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių, o Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje, kurioje išvardintos reikalavimo užtikrinto priemonės, numatyta galimybė uždrausti atlikti tam tikrus veiksmus.

Būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindžia tuo, jog neuždraudus VSAT vykdyti pareiškėjo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos,  jis, tikėtina bus išsiųstas į (duomenys neskelbtini), kurioje, kaip matyti iš pareiškėjo apklausų metu pateiktų paaiškinimų, kyla pavojus jo sveikatai / gyvybei ir laisvei dėl išpažįstamo tikėjimo bei barzdos nešiojimo. Nesurinkus pakankamai duomenų, leidžiančių daryti nekvestionuotiną išvadą, kad pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę atveju jis nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jo orumas bei nekils grėsmė sveikatai / gyvybei, yra tikimybė, jog pareiškėją išsiuntus į kilmės valstybę, jo teisės ir pagrindinės laisvės būtų pažeistos.

Be to, susidarytų tokia faktinė situacija, jog 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo įvykdymas padarys įtaką pareiškėjo teisinei padėčiai, objektyviai nebebus įmanoma išnagrinėti pareiškėjo apeliacinio skundo dėl Departamento 2020 m. gegužės 29 d. Sprendimo, t. y. neišsprendus šio sprendimo teisėtumo klausimo, jo vykdymas yra neleistinas ir prieštaraujantis pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjo teigimu, laikinai sustabdžius 2020 m. vasario 12 d. Sprendimo vykdymą, nebūtų pažeistas proporcingumo principas ar viešasis interesas.

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a:

II.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (lot., iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr. 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, LVAT 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas administracinėje byloje kėlė ginčą dėl 2020 m. gegužės 29 Sprendimo, kuriuo Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 86–87 straipsniais, nusprendė pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos). Administracinė byla pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl šio Departamento sprendimo yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, galutinis procesinis teismo sprendimas nepriimtas.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti VSAT Užsieniečių registracijos centrui vykdyti pareiškėjo išsiuntimą į (duomenys neskelbtini) iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo apeliacinio skundo – pareiškėjas grindė aplinkybe, jog Departamentas 2020 m. vasario 12 d. Sprendimu, be kita ko, nusprendė pareiškėją išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Nenustatyta, jog minėtas sprendimas yra apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka, tokių argumentų teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nenurodė ir pareiškėjas. Taigi Departamento 2020 m. vasario 12 d. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir vykdytinas (Įstatymo 127 str. 2 d. ir 5 d.). Tai lemia, kad iš esmės nėra jokių teisinių kliūčių išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos nesulaukus galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje, kur yra sprendžiamas pareiškėjo prieglobsčio nesuteikimo teisėtumo klausimas. Kad (duomenys neskelbtini) išsiuntimo procedūra realiai negali būti vykdoma neįsiteisėjus sprendimui dėl prieglobsčio nesuteikimo, konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4909-575/2020.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje keliamą ginčą, nustatytas bylos aplinkybes, pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, į tai, kad pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos Respublikos, jis faktiškai negalės efektyviai įgyvendinti vienos iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas jo teisinės padėties (Įstatymo prasme) klausimas, į tai, kad pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjui ši teisė bus užtikrinama, be to, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjui, tikėtina, būtų išvengta sunkiai atitaisomos žalos padarymo, sprendžia, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, uždrausti Departamento 2020 m. vasario 12 d. Sprendimą vykdančiai institucijai išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini).

Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad taikius aptartą reikalavimo užtikrinimo priemonę bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti.

Uždrausti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vykdyti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) išsiuntimą į (duomenys neskelbtini) pagal Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. (15/6-11)1U-2 „Dėl (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-4921-442-2020 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02056-2020-0).

Nutarties nuorašą išsiųsti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė