Civilinės bylos Nr. e2-1088-330/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00910-2023-2
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.5
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „epayblock“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų A. De F., A. B., A. M., A. M., A.M.A.T. Srl, A. A., A. O., A. G., A. I., A. T., A. G., C. P., C. S., D. S., D. P., D. M., E. D., F. L., F. A., F. P. Di M., F. I., V. B., G. M., G. M., G. A., G. G. C., G. G., L. L., L. M., L. N., M. M., M. S., M. C., M. P., P. B., P. A., P. F., P. V., P. C. Srl, R. A., S. C., S. L, S. P. D., T. M., V. G., V. Z., V. F., V. M., R. M., W. B., A. F., C. T., D. C., P. P., S. A. C., S. G., L. S., S. C., M. D., C. Z., D. P., G. M., E. M., M. M., D. S., A. C. ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „epayblock“ dėl žalos atlyginimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Šios nutarties įžanginėje dalyje nurodyti ieškovai pateikė ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „epayblock“ (toliau – ir įmonė), atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,TOP CONSULT“ (toliau – nemokumo administratorė), kuriuo prašo priteisti kiekvienam ieškovui atitinkamą žalos atlyginimo dalį, o iš viso priteisti iš atsakovės 1 907 023,13 Eur.
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškinio reikalavimų užtikrinimui pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą už ne didesnę kaip ieškinio sumą (1 907 023,12 Eur), uždraudžiant areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti bei mažinti turto vertę, o turto nesant ar esant nepakankamai, – areštavo pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis; leido atsakovei iš areštuotų lėšų atlikti privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su darbuotojais.
3. Atsakovė pateikė prašymą iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – leidimą iš areštuotų lėšų atsiskaityti su darbuotojais pakeisti leidimu apmokėti BUAB „epayblock“ bankroto proceso administravimo išlaidas. Nurodė, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės riboja atsakovės ir ją atstovaujančios nemokumo administratorės galimybes ginti bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesus, stabdo bankroto procesą, užkertą kelią nemokumo administratorei gauti atlygį už įmonės bankroto proceso administravimą. Atsakovė negali apmokėti būtinųjų teisinės pagalbos bei finansų specialistų konsultavimo paslaugų išlaidų, kurios atsiranda ar atsiras ir šioje nagrinėjamoje byloje, pateikti jų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų.
4. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad ieškovai reiškia reikalavimus likviduojamai dėl bankroto įmonei, bet ne jos nemokumo administratorei, kuri nėra atsakove šioje byloje. Ieškinio patenkinimo atveju ieškovų reikalavimai galėtų būti tenkinami tik Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka, t. y. tik visiškai atsiskaičius su atsakovės nemokumo administratore. Teismo nutartimi nustatytų draudimų pakeitimas jokia apimtimi nepakeičia sumos, kurią ieškovai galėtų gauti, patenkinus jų ieškinį. Neegzistuoja materialinis pagrindas riboti nemokumo administratorės teisę gauti atlygį už atsakovės bankroto proceso administravimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 11 d. nutartimi atmetė atsakovės BUAB „epayblock“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
6. Teismas konstatavo, kad nėra nurodyta dėl atsakovės bankroto proceso administravimo išlaidų pagrįstumo bei dydžio, nors tokių išlaidų sąmata jau turėjo būti pavirtinta atsakovės kreditorių susirinkime JANĮ 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Teismas įvertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas atsakovės prašoma apimtimi, tačiau nenurodant konkrečių, bankroto proceso administravimui reikalingų, sumų, sudarytų galimybę atsakovei laisvai disponuoti visomis areštuotomis lėšomis, o tokiu atveju teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės netektų prasmės.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovės bankroto procesas vyksta neteismine tvarka, o tai reiškia, kad bankroto procedūra nėra kontroliuojama ir vertinama teismo. Visus teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas (JANĮ 12 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenys patvirtina, kad didžiausias atsakovės BUAB „epayblock“ kreditorius yra pagrindinis jos akcininkas BIB Seed Capital S.A., pagal bylos duomenis turintis 77 proc. balsų kreditorių susirinkime. Tai patvirtina, kad sprendimas pradėti neteisminį atsakovės bankroto procesą ir visi kiti sprendimai dėl įmonės likvidavimo iš esmės yra priimami ir vykdomi jos akcininko valia.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė BUAB „epayblock“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – leisti apmokėti BUAB „epayblock“ bankroto proceso administravimo išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Atsakovės bankroto proceso administravimo išlaidų dydį nustato ir išlaidų pagrįstumą tikrina (tvirtina) atsakovės kreditorių susirinkimas, o ne šią civilinę bylą nagrinėjantis teismas. Byloje nėra pareikštas reikalavimas ir neturėtų būti sprendžiama, o atsakovė neturi įrodinėti jos bankroto proceso administravimo išlaidų pagrįstumo.
8.2. Ieškovų reikalavimai atsakovei grindžiami aplinkybėmis, kurių vertinimas reikalauja specialių žinių. Teismui netenkinus atsakovės prašymo, atsakovė negalės pateikti patirtų teisinės pagalbos bei finansų specialistų konsultavimo paslaugų išlaidų apmokėjimo patvirtinimo, be to, būtų nutraukta atstovavimo sutartis su atsakovę atstovaujančiu advokatu. Dėl pritaikytų draudimų nesant galimybės vykdyti sąnaudų reikalaujančių veiksmų, atsakovės bankroto procesas bus trikdomas ir (ar) sustabdytas ilgą laikotarpį.
8.3. Teismas nepasisakė dėl atsakovės argumento, kad nutartimi nustatytas draudimas pažeidžia JANĮ nustatytą nemokumo administratorės teisę gauti atlygį už atsakovės bankroto proceso administravimą. Neegzistuoja materialinis pagrindas pagal ieškovų ieškinį apriboti įstatyme įtvirtintą nemokumo administratorės teisę gauti atlygį. Teismo prašoma leisti apmokėti tik atsakovės bankroto proceso administravimo išlaidas. Tokiu prašymu jokia apimtimi nepakistų suma, kurią ieškovai galėtų gauti patenkinus jų ieškinį, nes kreditorių finansiniai reikalavimai tenkinami tik visiškai padengus bankroto administravimo išlaidas.
8.4. Jei laimėtų šioje byloje, ieškovai, kaip atsakovės kreditoriai, įgytų teisę atlikti jos nemokumo administratorės veiksmų ir kitų bankroto proceso veiksmų kontrolę, tuos veiksmus ginčyti. Bankroto procese lėšos kreditoriams skirstomos tik patvirtinus galutinę bankroto ataskaitą, jos tvirtinimo metu neturi būti nebaigtų teismo procesų. Vadinasi, ieškovų teisės nebus pažeistos. Niekuo nepagrįstas teiginys, kad leidimas apmokėti atsakovės bankroto administravimo išlaidas leistų nevaldomai disponuoti atsakovės sąskaitoje esančiomis lėšomis.
8.5. Laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje tikslas yra iki jos išnagrinėjimo pabaigos nepaskirstyti lėšų kreditoriams, jokie kiti materialieji reikalavimai atsakovei byloje nėra keliami. Pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja ir laikinųjų apsaugos priemonių tikslui.
9. Ieškovai atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Apeliantė turėjo įrodyti objektyvų poreikį taikomų ribojimų sumažinimui, atsiradusį dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių, tačiau jokių naujų ar pasikeitusių aplinkybių, lyginant su tomis, kurios buvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dieną, ji nenurodė. Nebuvo įrodytas nei faktinis, nei procesinis pagrindas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad atsakovės teisės nevaržomos daugiau nei būtina, o laikinąsias apsaugos priemones pakeitus atsakovės prašoma apimtimi, tos priemonės faktiškai nebūtų veiksmingos. Atsakovė nepateikė duomenų apie būtinas bankroto proceso administravimo išlaidas.
9.2. Deklaratyvių teiginių atskirajame skunde apie atsakovės ir jos kreditorių, nemokumo administratorės teisių pažeidimą apeliantė nepagrindė nei vienu konkrečiu pavyzdžiu ar veiksmu, kurio negalima atlikti dėl taikomo turto arešto. Gali būti, kad atsakovė už teisines paslaugas apskritai nemoka, tos teisinės paslaugos tikėtinai teikiamos pro bono (viešajai gerovei, nemokamai). Atsakovė buvo atstovaujama to paties advokato civilinėje byloje Nr. eB2-2857-863/2022 dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir nors formaliai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų neteikė. Yra manipuliuojama nauju argumentu dėl galimo sutarties su advokatu nutraukimo. Atsakovė galėjo pateikti teisinių paslaugų teikimo sutartį, atstovo išrašytas sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas, bet to nepadarė.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovės BUAB ,, epayblock“ prašymas pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį procesinį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, byla nagrinėjama neperžengiant atskirajame skunde apibrėžtų ribų.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Taigi, jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
12. Nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovės turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms, neviršijant 1 907 023,12 Eur sumos, pritaikytas Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko iš esmės nepakeistą. Vadinasi, byloje konstatuota, kad egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos.
13. CPK 148 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinosios apsaugos priemonės keičiamos tais atvejais, jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, be to, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis (padidinti jų mastą), ir priešingai – jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1453-241/2016 ir kt.).
14. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbu efektyviai užtikrinti ieškiniu pareikštus reikalavimus. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas prašymą pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, turi įvertinti, ar pakeitus laikinąsias apsaugos priemones teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, ar pakeičiamos laikinosios apsaugos priemonės atitiks jų taikymu siekiamus tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-161-330/2022).
15. Analizuojamu atveju, įmonei, kurios bankroto procedūra vykdoma neteismine tvarka, pareikštas turtinis reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovai siekė ne tik ieškinio materialiųjų reikalavimų užtikrinimo, bet ir kelio greitam juridinio asmens likvidavimui dėl bankroto, dar nepasibaigus teisminiam ginčui šioje byloje, užkirtimo. Tokį ieškovų interesą Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pripažino pagrįstu, todėl taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės turtui ir turtinėms teisėms. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-941-516/2023 taip pat pažymėjo, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė BUAB „epayblock“ bus likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro tebevykstant ginčui šioje byloje, o tokiu atveju būtų pažeista ieškovų teisė į teisminę gynybą. Esant tokioms teisminėms išvadoms, nepagrįstu pripažintinas atskirojo skundo argumentas dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslo. Šiuo atveju siekiama užtikrinti ieškovų teisę į realią tikėtinai pažeistų teisių gynybą ir tik po to užtikrinti ieškinyje suformuluotų materialiųjų reikalavimų įvykdymą, jei būtų priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas.
16. Bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, teismo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas. Vadinasi, atsakovės bankroto procedūra nėra kontroliuojama teismo. Tokiam procesui mutatis mutandis (pakeitus tai, ką reikia pakeisti) taikomos JANĮ nuostatos, reguliuojančios teisminio bankroto proceso tvarką, išskyrus nuostatas dėl nemokumo administratoriaus atrankos ir teismo skiriamų procesinių baudų (JANĮ 11 straipsnis, 12 straipsnio 1, 3 dalys). JANĮ 75 straipsnio 1 dalis numato, kad paskirtas nemokumo administratorius privalo pirmajam kreditorių susirinkimui pateikti bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą, į kurią įtrauktos ir turėtos pradinės bankroto proceso administravimo išlaidos. Prie jos turi būti pridėti išlaidas pagrindžiantys skaičiavimai. Bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas, įvertinęs išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (JANĮ 75 straipsnio 2 dalis).
17. Šalių procesiniuose dokumentuose nurodyta, kad 2023 m. sausio 9 d. atsakovės kreditorių sprendimu buvo pradėta vykdyti atsakovės bankroto ne teismo tvarka procedūra, o 2023 m. birželio 23 d. buvo priimtas sprendimas likviduoti bankrutuojančią BUAB „epayblock“.
18. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad ne teismo tvarka vykdomame bankroto procese įvyko atsakovės kreditorių susirinkimas, todėl jau galėjo ir turėjo būti įgyvendinta bankroto administratoriaus pareiga pateikti ir kreditorių susirinkimo kompetencija patvirtinti atsakovės bankroto proceso administravimo išlaidų sąmatą. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad kreditorių susirinkime būtų atlikta atsakovės administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo procedūra. Pagal tuos duomenis, kuriuos į bylą pateikė atsakovės bankroto administratorė, galima teigti, kad atsakovės administravimo išlaidų sąmata nėra sudaryta ir patvirtinta.
19. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad teismui pateiktu prašymu ji prašė leisti apmokėti tik atsakovės bankroto proceso administravimo išlaidas. Tokio prašymo ji nepagrindė faktiniais duomenimis. Minėta, kad pagal JANĮ nuostatas bankroto administratorius kreditorių susirinkimui turi pateikti administravimo išlaidų pagrindimo skaičiavimus. Nors atsakovės bankroto administravimo išlaidų sąmata nėra patvirtinta, teikdama prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones ir leisti naudoti areštuotas lėšas administravimo išlaidoms apmokėti, atsakovės nemokumo administratorė konkrečių duomenų apie atsakovės bankroto proceso administravimui būtinas išlaidas, taip pat jų dydį pagrindžiančių skaičiavimų teismui neteikė. Ji nepateikė duomenų ir apie tai, kokie atsakovės bankroto proceso administravimo veiksmai jau buvo atlikti, kokios sąskaitos už jų atlikimą buvo pateiktos apmokėti, bet yra neapmokėtos dėl taikomo lėšų arešto. Nemokumo administratorė nenurodė atsakovės likvidavimo procese numatytų atlikti administravimo veiksmų ir nepagrindė poreikio tokių veiksmų skubumui. Atsakovės nemokumo administratorės teigimu, atsakovei būtina teisinė pagalba nagrinėjamoje byloje, o nesumokėjus advokatui už paslaugas, sutartis dėl teisinės pagalbos gali būti nutraukta. Su atskiruoju skundu, kaip ir su prašymu pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikta duomenų, kad teisinio atstovavimo sutartis jau nutraukta ar realiai gresia toks nutraukimas.
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog JANĮ yra apibrėžta bankroto proceso administravimo išlaidų sudėtis (pagal rūšis), nėra pakankama preziumuoti, kad tokios išlaidos realiai yra ar bus patirtos. Atsakovės pareigos teismui pagrįsti konkrečias realias ir (ar) artimiausioje ateityje būtinas administravimo išlaidas (su jų dydžio paskaičiavimu) konstatavimas neturi būti interpretuojamas kaip teisės daryti (apmokėti, dengti ir pan.) tokias išlaidas paneigimas ar nepagrįstas suvaržymas. Esant tokiai pirmiau aptartai situacijai, nebūtų teisinga ir protinga leisti naudoti neapibrėžto dydžio administravimo išlaidoms skirtas lėšas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė būtinybės pakeisti byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, leidžiant panaudoti neapibrėžto dydžio lėšas bankroto proceso administravimo išlaidoms.
21. Bankroto proceso administravimo išlaidoms priskiriamas ir bankroto administratoriui mokamas bazinis atlygis už bankroto proceso administravimą (JANĮ 73 straipsnio 2 dalies 1 punktas). JANĮ 77 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kreditorių susirinkimas nustato atlygio bankroto administratoriui išmokėjimo tvarką. Byloje nepateikta duomenų nei apie bazinio atlygio atsakovės bankroto administratorei ir jo dydžio, nei apie tokio atlygio mokėjimo tvarkos nustatymą.
22. Šioje byloje priimtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje buvo konstatuota aplinkybė, kad 2023 m. birželio 23 d. atsakovės kreditorių susirinkimas jau priėmė sprendimą likviduoti atsakovę BUAB „epayblock“, nors didelė dalis kreditorių nežinojo (nebuvo tinkamai informuoti) apie pradėtą atsakovės bankroto procesą. Akcentuota ir aplinkybė, kad šiuo metu didžiausias atsakovės BUAB „epayblock“ kreditorius yra pagrindinis jos akcininkas, todėl sprendimas pradėti neteisminį UAB „epayblock“ bankroto procesą ir kiti sprendimai bankroto procese priimami bei vykdomi atsakovės akcininko valia. Tokios aplinkybės gali kelti abejonių dėl atsakovės bankroto administravimo procedūrų objektyvumo ir skaidrumo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartyje konstatuota reali grėsmė dėl ieškovų teisės į teisminę gynybą galimo pažeidimo netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neišnyko ir nepakito. Atskirojo skundo argumentai neteikia pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais dėl atsakovės (jos nemokumo administratorės) prašymo nepagrįstumo.
23. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuostatai, kad prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones paremtas deklaratyviais teiginiais apie galimybės atlikti atsakovės bankroto administravimo procedūras suvaržymą. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad atsakovė neįrodė esminio faktinių aplinkybių pokyčio, kuris sudarytų pagrindą pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
24. Ginčo šalys prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau iki bylos apeliacine tvarka išnagrinėjimo iš esmės nepateikė išlaidas pagrindžiančių duomenų. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo prigimtis, jų atlyginimo paskirstymo principai lemia, jog tik priėmus byloje baigiamąjį teismo procesinį sprendimą atsiranda sąlygos spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, o ne išsprendus byloje atskirus procesinio pobūdžio prašymus ir atsižvelgus į jų tenkinimo ir (ar) netenkinimo baigtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-916/2021). Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016; kt.). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesvarsto.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Gintaras Pečiulis