Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-95-594/2021

                  Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01562-2020-0

    Procesinio sprendimo kategorijos: 18.8; 21.11.10

 (S)

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimo. 

Teismas 

n u s t a t ė :

1.       Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo R. P. 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu D. J. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta 300 eurų bauda už tai, kad ji 2020 m. birželio 30 d. 20.38 val., (duomenys neskelbtini), garsiai leido muziką ir trukdė gyventojų poilsį ir ramybę.

2.       Nesutikdama su priimtu nutarimu, D. J. pateikė skundą apylinkės teismui, kuris 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmetė ir Institucijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą paliko nepakeistą, konstatavęs, jog apeliantės kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, kuriuose aiškiai užfiksuotas triukšmo faktas.

3.       Apeliaciniame skunde D. J. prašo panaikinti 2020 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą (nutartį).

3.1.                      Skunde teigiama, kad nagrinėjant bylą nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai, o įrodymų patvirtinančių, kad D. J. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje sudėtis, nėra. Byloje tėra J. M. 2020 m. liepos 1 d. abstraktus prašymas dėl gyvenamojoje vietoje garsiai grojančios muzikos, tačiau daugiau jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų nėra surinkta. Pažymima, kad norint asmeniui taikyti administracinę atsakomybę būtina tiksliai suformuluoti kaltinimą, t. y. kur, kada ir kokiais konkrečiais veiksmais bei koks asmuo padarė pažeidimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad siekiant asmenį patraukti atsakomybėn dėl viešosios rimties sutrikdymo turi būti visapusiškai ir išsamiai bei objektyviai ištiriamos bei įvertinamos visos svarbios faktinės aplinkybės.

3.2.                      Skunde nurodoma, kad iš bylos medžiagos nėra aišku, kas pagal gautą iškvietimą vyko į įvykio vietą, kokiu būdu buvo nustatytas sklindantis triukšmas, kokios įvykio aplinkybės, su kokiais asmenimis įvykio vietoje bendravo policija, kokius liudytojus apklausė. Tariamo pažeidimo faktas neužfiksuotas jokiomis metrologiškai patikrintomis priemonėmis, leidžiančiomis konstatuoti triukšmo lygį. Nėra aišku ar įvykio vietoje buvo rastas administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, kaip jis elgėsi įvykio vietoje ir kokių veiksmų ėmėsi, kokius paaiškinimus pateikė, ar apklausti triukšmavę asmenys. Institucijos nutarimas priimtas iš esmės neatlikus absoliučiai jokio tyrimo, remiantis lakonišku ir nelabai informatyviu asmens pranešimu bei pareigūnės paviršutiniška pranešėjos ir liudytojos apklausa. Nėra nustatyti konkretūs apeliantės veiksmai, dėl kurių ji buvo patraukta administracinėn atsakomybėn ir kuo jie pasireiškė ir ar apskritai kilo ANK 488 straipsnyje numatyti padariniai, t. y. viešosios rimties sutrikdymas. Administracinio nusižengimo tyrimo medžiagoje nėra jokių tarnybinių pranešimų ar kitų rašytinių pareigūnų paaiškinimų, kurie pagrįstų apeliantei inkriminuoto pažeidimo padarymą. Apeliantės galimybė gintis yra apribota, nes nėra aišku kokie konkrečiai veiksmai jai yra inkriminuoti. 

3.3.                      Skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojos J. M. parodymais, nes tarp apeliantės ir liudytojos susiklostę konfliktiški santykiai, todėl jos parodymai nėra pakankamas pagrindas pripažinti apeliantę kalta. Nors apylinkės teismas ir nurodo, kad minėtos liudytojos parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, tačiau tokia išvada nepagrįsta. Liudytoja I. M. į teismo posėdį taip ir neatvyko, ir nebuvo apklausta, taip pat nebuvo apklaustos apeliantės draugės, su kuriomis įvykio vakarą ji buvo, nebuvo prijungtas vaizdo įrašas, kuris darytas 2020 m. birželio 30 d. apie 22.00 val. užėjus pas J. M. į namus. Su namo gyventojais bendravusi policijos pareigūnė J. V. teisme patvirtino, kad atvykusi patikslinti tiriamo įvykio aplinkybes iš namo gyventojų apklausė tik pareiškėją ir I. M.. Minėtų liudytojų parodymai yra nekonkretūs ir vien tik jų nepakanka asmens kaltei pagrįsti. Juolab, kad liudytojos J. M. teismo posėdžio metu duoti parodymai yra prieštaringi: iš pradžių ji nurodo, kad nežino ar 2020 m. birželio 30 d. buvo atvykę policijos pareigūnai, o vėliau jau nurodo, kad policijos pareigūnai atvyko po jos skambučio į policiją praėjus 20-30 minučių, dar vėliau nurodo, kad policijos pareigūnai buvo atvykę tik kitą dieną. Duodama parodymus liudytoja taip pat nurodė, kad prašyme policijai jau buvo nurodžiusi laiptinės kodą, kas tik patvirtina, kad 2020 m. birželio 30 d. pareigūnai negalėjo patekti į gyvenamojo namo laiptinę be trečiųjų asmenų pagalbos, o laiptinės kaimynai tą vakarą policijos pareigūnų nei vienas nematė. Liudytoja taip pat nurodė, kad kiekvieną savaitgalį apeliantės namuose buvo stiprūs garsai, kikenimas, rūkoma balkone, kaukšima kulniukais, tačiau nurodo, kad tai dėl namo konstrukcijos. Vėliau liudytoja pareiškia, kad žemi garsai buvo minimalūs, po to jau nurodo, kad jie buvo nuolatos girdimi. Ji taip pat nurodo, kad net ir išsikrausčius apeliantei iš buto, tie žemo dažnio garsai yra vis tiek girdimi ir ši aplinkybė turėjo sukelti teismui pagrįstą abejonę minėtos liudytojos parodymais. J. M. parodymų patikimumu verčia abejoti ir jos policijos prašyme nurodytos aplinkybės dėl buto apliejimo,  nes apeliantės pridedami duomenys patvirtina, kad tokie teiginiai yra melagingi, nes nebuvo nustatyta, kad J. M. butą apliejo apeliantė.

4.       Institucija atsiliepime į D. J. apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir 2020 m. gruodžio 16 d. apylinkės teismo nutartį palikti galioti, kadangi apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai surinkus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

5.       D. J. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kaip nustatyta komentuojamo straipsnio 4 dalyje, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

6.1.                      ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas institucijos pareigūnas, o tuo pačiu ir teismas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Juo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarimu yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Apylinkės teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą (skundą dėl Institucijos nutarimo), yra numatyta pareiga rinkti ir tirti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes, jo pozicija renkant ir tiriant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi (ANK 627 straipsnio 1 dalies 4, 7 punktas, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis, 640 straipsnis).

7.       Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, palikdamas galioti Institucijos nutarimą, kuriuo D. J. buvo nubausta pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, nurodė, kad D. J. kaltę atlikus protokole jai inkriminuotus veiksmus, patvirtina J. M. ir J. V. parodymai, tarnybiniame pranešime ir ataskaitų žiūryklėje užfiksuoti duomenys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo (turėtų būti nutartis, ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4 dalis) motyvus, sprendžia, kad D. J. administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, tinkamai neištyrus byloje esančių įrodymų bei nesurinkus visų duomenų, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas.

8.       Bylos duomenimis, D. J. savo kaltės, padarius jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nepripažino ir teigė, jog įvykio metu ji namuose, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo. Ji su draugėmis 2020 m. birželio 30 d. nuo ryto buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), lankėsi ten notaro biure, o grįžusi į (duomenys neskelbtini) su tomis pačiomis draugėmis buvo kavinėje „M.“ ir namo grįžo tik apie 22.00 val. Policijos pareigūnų tą vakarą nematė. Analogiškos pozicijos ji laikosi ir apeliaciniame skunde.

9.       Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. Institucijos nutarimu D. J. nubausta pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, už nusižengimą, kurio padarymo aplinkybės aprašytos šios nutarties 1 punkte. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę Institucija grindė byloje esančiu pranešimu dėl viešosios tvarkos pažeidimo (ROIK ataskaitų žiūryklės duomenys), kuriame užfiksuotas J. M. pranešimas apie kaimynų bute girdimą triukšmą (žemus garsus ir garsiai leidžiamą muziką) (administracinio nusižengimo ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 9-10), pareiškėjos J. M. 2020 m. liepos 1 d. prašymu dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininkų keliamų problemų (administracinio nusižengimo ROIK 20118377140, b. l. 5) bei Institucijos tyrėjos J. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad tikslinant gauto pranešimo aplinkybes buvo bendrauta su namo gyventoja I. M., kuri nurodė, kad iš (duomenys neskelbtini) buto dažnai sklinda muzika, būna ir iki 2-3 val. nakties, įvykio dieną taip pat garsiai grojo muzika (administracinio nusižengimo bylos ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 11). Visgi iš bylos medžiagos matyti, kad Institucijos 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas priimtas neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių/paneigiančių, kad D. J. 2020 m. birželio 30 d. 20.38 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), garsiai leido muziką ir trukdė gyventojų poilsį ir ramybę. Kaip matyti iš iki priimant nutarimą surinktų duomenų, J. M. įvykio dieną 20.38 val. paskambinus į policiją ir pranešus apie galimą viešosios rimties trikdymą (kaimynų garsiai leidžiamą muziką), policijos pareigūnai į įvykio vietą nebuvo nuvykę ir garsiai leidžiamos muzikos fakto neužfiksavo, neišsiaiškino ir aplinkybės ar iš tiesų triukšmas sklinda/sklido iš apeliantės buto, ar apskritai tuo metu bute buvo kokie nors asmenys. Įvykio aplinkybės buvo tiriamos tik praėjus kelioms dienoms, tyrėjai nuvykus pranešime nurodytu adresu. Galimai buvo apklausta buvo tik viena namo gyventoja - I. M., tačiau jos apklausos protokolas surašytas nebuvo, o liudytojos nurodytos aplinkybės buvo formaliai išdėstytos tik tyrėjos 2020 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 11). Nors 2020 m. liepos 1 d. J. M. prašyme galimo pažeidimo 2020 m. liepos 30 d. faktas nurodytas itin abstrakčiai, tačiau ji, siekiant patikslinti galimo nusižengimo padarymo aplinkybes, iki buvo priimtas Institucijos nutarimas, apklausta nebuvo.

10.       Skunde apylinkės teismui D. J. nurodė, kad jai inkriminuoto nusižengimo padarymo metu nebuvo namuose, butas, iš kurio neva sklido garsi muzika, buvo tuščias. Ji su draugėmis lankėsi (duomenys neskelbtini), notaro biure, vėliau jai priklausančioje kavinėje ir namo grįžo tik apie 22.00 val. Tačiau apylinkės teismas nepatikrino šios administracinėn atsakomybėn patrauktos D. J. versijos, neapklausė jos nurodytų asmenų – M. G. ir M. M., įvykio dieną galimai buvusių kartu su ja, kurios taip pat galėtų nurodyti tam tikras reikšmingas tiriamo įvykio aplinkybes. Apylinkės teisme nebuvo apklausta ir tyrėjos 2020 m. liepos 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta liudytoja I. M.. Nors apylinkės teismas bandė šią liudytoją kviesti į posėdį, tačiau jai neatvykus, daugiau nesiėmė jokių veiksmų dėl jos dalyvavimo užtikrinimo ir išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą taip ir neapklausus minėtos liudytojos. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, nekaltumo prezumpcijos principą bei procesines garantijas.

11.       Skunde apylinkės teismui administracinėn atsakomybėn patraukta D. J. taip pat nurodė, kad įvykio dieną apie 20.30 val., dėl tariamo triukšmo bute, jai skambino buto šeimininkas J. M., kuriam ji nurodė esanti išvykusi ir šiai aplinkybei patvirtinti naudojo garsinį automobilio signalą. Šias aplinkybes ji patvirtino ir apklausiama apylinkės teisme, tačiau buto savininkas dėl šių aplinkybių taip pat nebuvo apklaustas. D. J., apklausiama apylinkės teisme nurodė, kad turi vaizdo įrašą, darytą įvykio dieną apie 22.00 val. grįžus namo ir užsukus pas kaimynę J. M., kuri skambino policijai dėl keliamo triukšmo (2020 m. spalio 5 d. teisiamojo posėdžio garso įrašo 16.32 min.). Siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, taip pat būtina ištirti D. J. nurodytą vaizdo įrašą, kuriame galimai užfiksuota informacija, turinti reikšmės įvykio aplinkybių nustatymui ir J. M. parodymų vertinimui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu D. J. nubausta pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip pakartotinai padariusi ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, tačiau administracinio nusižengimo byloje tai patvirtinančių duomenų (išrašo iš Administracinių nusižengimo registro) nėra. Nei Institucija, nei apylinkės teismas savo sprendimuose nenurodė kuo grindžia šią aplinkybę.

12.       Akcentuotina ir tai, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu kilusios bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo nusižengimo padarymo aplinkybes.

13.       Esant šių duomenų visumai, darytina išvada, kad apylinkės teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp D. J. kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų, iš esmės neatsakė į teismui pateikto skundo argumentus, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Būtent pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam skundą dėl Institucijos nutarimo, tenka pareiga išsiaiškinti aukščiau paminėtas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, neatsakius į esminius skundo argumentus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų D. J. teisę į apeliaciją. Dėl išdėstytų aplinkybių Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla D. J. atžvilgiu grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apeliacinės instancijos teismas, priėmęs tokį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės turi būti įvertintos iš naujo nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą.

      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, teismas,

n u t a r i a :

D. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gruodžio 16 d. nutarimą (nutartį) ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                        Albinas Antanaitis