Administracinė byla Nr. I-3119-562/2012
(Proceso Nr. 3-61-3-01236-2012-0)
Procesinio sprendimo kategorija 3.5
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Ernesto Spruogio, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Algirdui Goštautui, atsakovės atstovei Agnei Zinkevičiūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. (A. D.) skundą atsakovui Migracijos departamentui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai, Lietuvos Resublikos ambasadai Baltarusijos Respublikoje dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A. D. su skundu (b. l. 1-4) kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento 2012-04-04 raštą Nr. (15/5-3)10K-9369; 2) įpareigoti Migracijos departamentą išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas ginčijamu raštu atsisakė išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Paaiškino, kad prašydamas vizos pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jam nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikoje įregistruotas nekilnojamasis turtas - butas Ignalinos r., (duomenys neskelbtini) I. (duomenys neskelbtini). Butas buvo įsigytas sudarius pirkimo - pardavimo sutartį, kuri, kaip ir įrašas Nekilnojamojo turto registre, šiai dienai nėra nuginčyti. Prašydamas Šengeno vizos pateikė dokumentus, kurių tuo metu galioję teisės aktai reikalavo. Pasikeitus planams, butą pardavė. Teisės aktai nenumatė ir nenumato termino, kuriam laikotarpiui prašymo išduoti vizą pateikimo metu turėjo būti įsigytas nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje. Turėtas butas buvo jo nuosavybė, todėl 2010-11-19 jį įsigyjęs ir 2010-12-16 pardavęs, nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Tai įrodo, kad Šengeno šalių vizą 2010-12-02 gavo teisėtai. Aplinkybė, jog iki jam įsigyjant butą jis kelis kartus buvo parduotas, nebuvo žinoma. Be to nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kadangi sprendžiamas būtent jo įtraukimo į Sąrašą pagrįstumas ir turi būti vertinami tik jo juridinę reikšmę turintys veiksmai ar neveikimas. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog jis įsigijo ir pardavė butą nepažeisdamas teisės aktų. Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje nuomonėje nepateikta argumentų, kurie pagrįstų jo įtraukimą į Sąrašą ir draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką net iki pat 2014-02-15. Migracijos departamentas priimdamas galutinį sprendimą dėl jo išbraukimo iš Sąrašo turėjo atsižvelgti į tai, jog Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje nuomonė nepagrįsta. Jis supranta ir neneigia, jog pardavus Lietuvos Respublikoje turėtą nekilnojamąjį turtą, išnyko Šengeno vizos išdavimo pagrindas. Sutinka, jog Šengeno viza jam buvo panaikinta pagrįstai ir teisėtai. Tačiau nekilnojamojo turto, teisėtai turėto Lietuvos Respublikoje, pardavimo aplinkybė, buvusi pagrindu panaikinti vizą, negali būti laikoma pagrindu įtraukti jį į Sąrašą ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisės aktai nenustato įpareigojimo, panaikinus vizą, uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Sprendimas įtraukti jį į Sąrašą prieštarauja Viešojo administravimo įstatyme nustatyto proporcingumo principui. Jo atžvilgiu taikomas įtraukimas į sąrašą ir nustatymas iki 2014-02-15 draudimas atvykti į šalį nėra proporcingas siekiamam tikslui. Jis nepiktnaudžiavo ir nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nekelia grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Vien tik teisėtas buto pardavimas, buvęs pagrindu panaikinti vizą, negali būti laikomas pakankamu pagrindu uždrausti trejus metus atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento 2012-04-04 sprendimas atisakyti išbraukti jį iš sąrašo remiasi tik dviem aplinkybėmis - ta, jog jis netrukus po vizos gavimo pardavė Lietuvos Respublikoje turėtą nekilnojamąjį turtą ir Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje nuomone. Nei viena iš nurodytų aplinkybių negali būti pagrindu įtraukti jį į Sąrašą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo A. D. skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24-27). Atsiliepime nurodė, kad sprendimas uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2014-02-15 ir įtraukti į centrinę Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį priimtas Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2011-02-04 sprendimo atšaukti pareiškėjui išduotos Šengeno vizos, teikimo dėl pareiškėjo įrašymo į nepageidaujamų asmenų sąrašą ir VĮ Registrų centro ir Užsieniečių registro duomenų pagrindu. Pagal pareiškėjo deklaruotus duomenis, jog jis yra buto, esančio Ignalinos r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkas, Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje pareiškėjui išdavė Šengeno C tipo vizą (90 dienų). Ambasada kreipėsi į Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus prašydama patikrinti minėto buto tinkamumą gyventi. Buvo nustatyta, kad butas visiškai netinkamas gyventi, kaimynai pareiškėjo nėra matę, butas 2010 metais buvo perparduotas penkis kartus, buto savininkai jį įsigiję kreipdavosi į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijos Respublikoje dėl Šengeno vizos gavimo, o ją gavę - butą parduodavo. Visi buvę minėto buto savininkai naudodavosi išduotomis Šengeno vizomis, nors pagrindo, dėl kurio šios vizos buvo išduotos - nekilnojamojo turto - jau nebebūdavo. Paaiškėjus minėtoms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje 2011-02-04 atšaukė pareiškėjui išduotą vizą. Šiuo pagrindu Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje teikimu Nr. 5.1.9-159 dėl pareiškėjo įtraukimo į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, kreipėsi į Migracijos departamentą, kuris patikrino duomenis VĮ Registrų centre ir Užsieniečių registre, bei nustatė, kad teikime nurodytos aplinkybės pasitvirtino. Akivaizdu, jog visi šio buto įsigijimai užsieniečių nuosavybėn nebuvo paremti tikslu jį valdyti ar naudoti. Pagrindinis tikslas įsigyjant šį butą visada buvo Šengeno vizos gavimas, po kurio sekdavo eilinis šio buto pardavimas kitam užsieniečiui. Nors pareiškėjas kaip ir kiti užsieniečiai minėtą butą įsigijo Civilinio kodekso nustatyta tvarka, šis nuosavybės įsigijimas buvo fiktyvus, t. y. tam, kad gauti Šengeno vizą. Pareiškėjas, siekdamas gauti Šengeno vizą piktnaudžiavo, t. y. fiktyviai įsigijo butą, kurį prieš tai ir po to ne kartą įsigijo kiti užsieniečiai, kurį gavęs vizą iš karto pardavė kitam užsieniečiui, kuris pakartojo lygiai tokį pat vizos įsigijimo modelį. Tai, kad civilinis kodeksas nenumato atsakomybės už fiktyvų nekilnojamojo turto įsigijimą, neužkerta kelio pripažinti, jog toks nekilnojamojo turto įsigijimas tam, kad gauti Šengeno vizą yra piktnaudžiavimas suteiktomis teisėmis. Migracijos departamentas, įvertinęs turimus įrodymus, priėmė sprendimą draudžiantį pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2014-02-15, t. y. trys metus, taip pat buvo nuspręsta įtraukti į centrinę Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį taip pat trys metus, t. y. iki 2014-02-15. Priešingai nei teigia pareiškėjas, jam taikomi apribojimai yra proporcingi. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įspėjimo dėl pareiškėjo neįsileidimo į Šengeno erdvę įtraukimo į centrinę Šengeno informacinę sistemą instituto vienas iš tikslų ir yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti tiek į Lietuvą tiek į pačią Šengeno erdvę. Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išbraukti duomenis apie jį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, Migracijos departamentas vadovavosi Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 (toliau – Taisyklės). Kadangi pareiškėjo duomenys į minėtą sąrašą buvo įtraukti gavus Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2011-02-14 teikimą Nr. 5.1.9-159, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Taisyklių 16 ir 17 punktais, raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijos Respublikoje, kad ji pareikštų savo nuomonę dėl duomenų apie pareiškėją išbraukimo iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje atsakė, kad ambasada prieštarauja, jog pareiškėjo duomenys būtų išbraukti iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Taigi išbraukti pareiškėjo duomenis iš minėto sąrašo Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo. Migracijos departamentas, įvertinęs Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje nuomonę, prieštaravimą pareiškėjo duomenų išbraukimui, įvertinęs taip pat tai, kad jis, siekdamas gauti Šengeno vizą piktnaudžiavo fiktyviai įsigydamas nekilnojamąjį turtą, buvo nesąžiningas, pakartotinai, t. y. 2012-04-04 raštu Nr. (15/5-3) 10K-9369 atsisakė patenkinti pareiškėjo 2011-09-12 prašymą išbraukti jo duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.
Tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Skundas netenkinamas.
Pareiškėjas A. D. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento 2012-04-04 raštą Nr. (15/5-3)10K-9369 bei įpareigoti Migracijos departamentą išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamentas 2011-09-13 gavo pareiškėjo prašymą išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (adm. byla Nr. I-4061-629/2011, b. l. 27-28). Migracijos departamentas 2011-09-26 raštu Nr. (15/5-3-8K-JUR22)10K-26607 nurodė pareiškėjui, kad Migracijos departamentas, vadovaudamasis Taisyklių 16 ir 17 p., raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijos Respublikoje (jos siūlymu uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką), kad ji pareikštų savo nuomonę dėl sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo ir duomenų apie jį išbraukimo iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Pažymėjo, kad, Ambasados nuomone, keisti sprendimą ir išbraukti duomenis apie pareiškėją iš šio sąrašo netikslinga. Pažymėjo, kad pateikdamas dokumentus dėl vizos išdavimo Ambasadai pareiškėjas nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, ir dėl šių priežasčių jam buvo atšaukta viza, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo prašymas negali būti patenkintas (adm. byla Nr. I-4061-629/2011, b. l. 32-33).
Pareiškėjas dėl Migracijos departamento 2011-09-26 rašto Nr. (15/5-3-8K-JUR22)10K-26607 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (adm. byla Nr. I-4061-629/2011, b. l. 1-4), kuris 2011-12-19 sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (adm. byla Nr. I-4061-629/2011, b. l. 64-70). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2012-02-17 sprendimu pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-12-19 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui tenkino iš dalies, panaikino Migracijos departamento 2011-08-26 raštą Nr. (15/5-3-8K-JUR22)10K-26607 ir įpareigojo Migracijos departamentą išnagrinėti iš naujo A. D. 2011-09-12 prašymą dėl jo duomenų išbraukimo iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (adm. byla Nr. I-4061-629/2011, b. l. 101-109).
Migracijos departamentas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-17 sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjo 2011-09-12 prašymą išbraukti jo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir 2012-04-04 raštu Nr. (15/5-3)10K-9369 informavo pareiškėją, kad prašyme nurodyti argumentai nesuponuoja pagrindo išbraukti pareiškėjo duomenis iš Sąrašo (b. l. 21-23). Rašte nurodė, kad iš VĮ Registrų centro Utenos filialo ir UAB „(duomenys neskelbtini) komunalinės paslaugos“ gautų duomenų padarė išvadą, kad nekilnojamąjį turtą pareiškėjas įsigijo tik dėl to, kad gautų vizą. Pažymėjo, kad reikalavimas pranešti apie nekilnojamojo turto pardavimą Lietuvos Respublikos teisės aktuose nenumatytas ir neturėjo jokios įtakos vizai atšaukti, taip pat ir priimant sprendimą dėl pareiškėjo duomenų įrašymo į Sąrašą. Informavo, kad vadovaujantis Taisyklių 17 p., kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijos Respublikoje su prašymu pareikšti savo nuomonę dėl sprendimo uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką persvarstymo. Ambasada prieštaravo, kad pareiškėjo duomenys būtų išbraukti iš Sąrašo, nes jis kaip pagrindą vizai gauti pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad turi Lietuvos Respublikoje įsigijęs nekilnojamąjį turtą. Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje, išduodama jam vizą, neturėjo informacijos apie minėto nekilnojamojo turto perpardavinėjimą. Tik vėliau iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, gavusi informaciją ir įvertinusi susidariusią situaciją, atšaukė išduotą vizą. Tuo pagrindu ambasada kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu duomenis apie pareiškėją įtraukti į Sąrašą. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 133 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikinta viza, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką, priėmė sprendimą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2014-02-15 ir įtraukė į centrinę Šengeno informacinę sistemą įspėjimą pagal Šengeno konvencijos 96 str. dėl pareiškėjo neįsileidimo iki nurodytos datos.
Pareiškėjas nesutinka su priimtu sprendimu. Neginčija, kad viza, pardavus nekilnojamąjį turtą, panaikinta pagrįstai, tačiau mano, kad buto pardavimo aplinkybės negali būti pagrindu uždrausti atvykti iki nustatytos datos į Lietuvos Respubliką ir būti įrašytam į Sąrašą. Teisės aktuose nėra nustatytas įpareigojimas panaikinus vizą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Atsakovo teigimu, surinkti įrodymai patvirtina, kad nekilnojamojo turto įsigijimas buvo siejamas su Šengeno vizos išdavimu, todėl pareiškėjui pagrįstai buvo uždrausta iki nustatyto laiko atvykti į Lietuvos Respubliką ir jis įrašytas į Sąrašą.
Pažymėtina, kad asmenims taikomų draudimų atvykti į Šengeno erdvę (Lietuvos Respubliką) teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. kovo 15 d. reglamentas (EB) Nr. 562/2006, nustatantis taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), kurio 13 str. 1 d. nustatyta, kad trečiosios šalies piliečiui, kuris neatitinka visų 5 str. 1 d. nustatytų atvykimo sąlygų ir nepriklauso 5 str. 4 d. nurodytoms asmenų kategorijoms, neleidžiama atvykti į valstybių narių teritorijas. Šengeno sienų kodekso 13 str. 2 d. nustatyta, kad atsisakyti leisti atvykti galima tik motyvuotu sprendimu, kuriame nurodomos aiškios atsisakymo priežastys. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymo) 133 str. 1 d. įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, išsiųstas iš Lietuvos Respublikos arba grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, kuris bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos, kurio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką.Įstatymo 133 str. 3 d. numato, kad Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 5 punkte nustatyta, kad į Sąrašą duomenys įrašomi Migracijos departamento priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu. Taisyklių 11(1) punkte (2008-09-10 nutarimo Nr. 880 redakcija) nustatyta, kad duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 1990-06-19 Konvencijos dėl 1985-06-14 Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 2 tomas, p. 9) (toliau – Šengeno konvencija) 96 straipsnyje nustatytus pagrindus.
Ginčui taikytinų Taisyklių 16 p. nustato, kad duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu Migracijos departamentui pateikiamas: 16.1. motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo; 16.2. motyvuotas rašytinis valstybės institucijos arba įstaigos siūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo. Taisyklių 17 p. nustatyta, kad, gavęs šių Taisyklių 16 p. nurodytą prašymą (siūlymą) išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo, Migracijos departamentas raštu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu.
Bylos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo duomenys buvo įtraukti į C. SIS sąrašą gavus Lietuvos Respublikos ambasados Baltarusijos Respublikoje 2077-02-14 teikimą Nr.5.1.9-159, todėl atsakovas Taisyklių 16, 17 punktų pagrindu kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Baltarusijos Respublikoje, kad ji pateiktų savo nuomonę dėl duomenų apie pareiškėją išbraukimo iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo; Ambasada 2011-09-21 pateikė atsakymą, kad prieštarauja, jog pareiškėjo duomenys būtų išbraukti iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo (adm. byla Nr. I-4061-629/2011, b. l. 30. 31). Pažymėtina, kad Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo paskirtis – kaupti, naudoti ir teikti sąrašo duomenis, atlikti kitus teisės aktų nustatytus tvarkymo veiksmus su sąrašo duomenimis, kurių pagrindu siekiama užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsieniečiams, kurių buvimas Lietuvos Respublikoje nepageidaujamas.
Byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenys patvirtina, kad butas, adresu Ignalinos r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), 2010 metais užsienio piliečiams buvo perparduotas penkis kartus (b. l. 17-20). Pažymėtina, kad pareiškėjas juo disponavo trumpą laikotarpį, t.y. nuo 2010-11-19 iki 2010-12-20. Iš vizos prašančių asmenų anketų duomenų matyti, kad asmenys prašydami išduoti daugkartinę Šengeno vizą jos gavimo pagrindu nurodė jau minėtą butą (b. l. 28-29, 30-31, 32-34, 35-36, 37-38, 39-40, 41-42, 43-44, 45-46, 47-48, 49-51, 52-53, 54-55). Pareiškėjas, prašydamas vizos, jos gavimo pagrindu taip pat nurodė šį nekilnojamąjį turtą (b. l. 56-57). Šie duomenys patvirtina, kad tiek pareiškėjas, tiek kiti minėtu butu disponavę asmenys, tik tapę buto savininkais, kreipdavosi dėl Šengeno vizų gavimo, o jas gavę, minėtą butą parduodavo. Aplinkybės, kad minėtas butas išdavus vizas buvo perparduodamas kitiems asmenims, leidžia daryti išvadą, kad šio nekilnojamojo turto įsigijimas buvo siejamas su tikslu gauti daugkartinę Šengeno vizą ir laikytinas piktnaudžiavimu suteiktomis teisėmis. Kaip minėta, viza pareiškėjui buvo išduota 2010-12-15, o butą, įsigytą 2010-11-19, jis pardavė 2010-12-20, t. y. praėjus 5 dienoms po vizos išdavimo. Teismo vertinimu šie nustatyti duomenys patvirtina atsakovo išvadas dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo ir nesąžiningo elgesio. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas netinkamai įgyvendino savo diskrecijos teisę vertinant ginčo metu nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų bei nenurodė jokių svarbių priežasčių, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas duomenis išbraukti iš minėto sąrašo. Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje 2011-02-14 teikimu Nr. 5.1.9-159 „Dėl užsieniečio įrašymo į nepageidaujamų asmenų sąrašą“, remdamasi Įstatymo 133 str. 1 d., pateikė prašymą Migracijos departamentui į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašą, be kita ko, įrašyti ir pareiškėją A. D. (adm. byla Nr. I-4061-629/2011, b. l. 34-35). Migracijos departamentas priėmė 2011-02-15 sprendimą Nr. (15/5-3)4U-20 „Dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką Baltarusijos Respublikos piliečiui A. D.“ (adm. byla Nr. I-4061-629/2011, b. l. 36-37), kuriame pažymėjo, kad atsižvelgdamas į tai, kad Ambasada priėmė sprendimą atšaukti išduotą A. D. vizą, bei vadovaudamasis Įstatymo 133 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo panaikinta viza, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką apibrėžtą arba neapibrėžtą laiką, bei to paties straipsnio 3 ir 4 d., Taisyklių, 4, 5, 6, 111, 113 ir 12 p., Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus nuostatų, patvirtintų Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus nuostatų, patvirtintų Migracijos departamento direktoriaus 2005 -02-14 įsakymu Nr. 3K-16, 7.6 ir 11.5 p. nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2014-02-15 bei įtraukti į Šengeno informacinę sistemą įspėjimą dėl pareiškėjo neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 str. iki 2014-02-15. Pažymėtina, kad šis atsakovo sprendimas nėra nuginčytas, todėl skundo motyvai, susiję su vizos panaikinimo aplinkybėmis bei tai, kad taikant teisių apribojimus, įtraukiant į minėta nacionalinį sąrašą ir nustatant draudimą atvykti į šalį iki 2014-02-15, buvo pažeisti proporcingumo principai, atmestini. Kartu pažymėtina, kad pagal Šengeno konvencijos 96 str.1 d. nuostatas duomenys apie užsieniečius, kuriems pagal duotą perspėjimą draudžiama įvažiuoti, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kuris grindžiamas kompetentingų administracijos institucijų arba teismų sprendimais pagal nacionalinės proceso teisės normas. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad sprendimai taip pat gali būti grindžiami tuo, kad užsieniečiui buvo taikytos tokios priemonės kaip deportacija, atsisakymas įleisti ar išsiuntimas, kurios nebuvo atšauktos ar sustabdytos, įskaitant uždraudimą atvykti arba atitinkamais atvejais – uždraudimą apsigyventi, remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių atvykimą ar gyvenimą. Kadangi, kaip jau minėta, draudimo atvykti bei įspėjimo dėl neįsileidimo įtraukimo į centrinę informacinę sistemą tikslas yra užkirsti kelią atvykti nepageidaujamiems asmenims tiek į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę, taikomi apribojimai yra pateisinami bei proporcingi.
Taigi atsakovas, įvertinęs aplinkybes, kurių pagrindu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, taip pat duomenis, kad Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje prieštaravo dėl pareiškėjo duomenų išbraukimo, bei nesant duomenų, kurie objektyviai patvirtintų pareiškėjo prašymo išbraukti duomenis apie jį pagrįstumą, veikė jai nustatytos kompetencijos ribose ir priėmė teisėtą sprendimą.
Nors pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymo atšaukti įspėjimą dėl jo neįsileidimo iš centrinės Šengeno informacinės sistemos, pažymėtina, kad Taisyklių 17(2) p. numato, kad duomenys iš sąrašo, pateikti C. SIS, šioje sistemoje Migracijos departamento sprendimu atšaukti įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį panaikinami: 17(2).1. Įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje nurodytu atveju (<...>) Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie tokį užsienietį turi būti perkelti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą); 17(2).2. jeigu duomenys apie užsienietį, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C. SIS, išbraukiami iš sąrašo; 17(2).3. jeigu Migracijos departamentas raštu informuojamas arba atlikdamas savo funkcijas gauna informaciją, kad užsienietis, kurio duomenys iš sąrašo pateikti C. SIS: 17(2).3.1. turi arba įgijo Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietybę; 17(2).3.2. yra arba tapo Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio šeimos narys. Jeigu sprendimas uždrausti tokiam užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priimtas Įstatymo 133 str. 1 dalyje nurodytu pagrindu – užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką ir buvimas joje grėstų valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, sprendimas atšaukti įspėjimą dėl tokio užsieniečio neįsileidimo pagal Šengeno konvencijos 96 straipsnį priimamas, jeigu nustatoma, kad tokio pagrindo nebėra.
Nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad tai yra baigtinis užsieniečių duomenų panaikinimo iš centrinės Šengeno informacinės sistemos pagrindų sąrašas. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjas atitiko nors vieną iš nurodytų pagrindų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Migracijos departamento 2012-04-04 sprendimas, įformintas raštu Nr. (15/5-3)10K-9369, yra teisėtas ir pagrįstas, taip pat atitinka Taisyklių reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jo panaikinti ir įpareigoti Migracijos departamentą išbraukti pareiškėjo duomenis iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo.
Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
n u s p r e n d ė :
Pareiškėjo A. D. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėjai Rosita Patackienė
Henrikas Sadauskas
Ernestas Spruogis