LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 30 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NILL NILL“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „NILL NILL“ ieškinį atsakovui M. K. dėl piniginių lėšų priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, P. P. ir ERGO Insurance SE,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NILL NILL“ prašė priteisti iš atsakovo M. K. 49 879 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino - priteisė ieškovei iš atsakovo 49 879 Eur, 5 proc. metines procesines palūkanas ir 1 993 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimą paliko nepakeistą.

2.       Atsakovas M. K. pateikė prašymą išdėstyti Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimo vykdymą 36 mėnesiams, nustatyti, kad mokėjimai yra atliekami 25 einamojo mėnesio dieną; nustatyti, kad priskaičiuotos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (palūkanas priskaičiuojant nuo neįvykdytos sprendimo dalies) yra mokamos kartu su mokamu mokėjimu; nustatyti, kad mokėjimai pagal išdėstytą teismo sprendimo įvykdymo grafiką yra pradedami vykdyti sekantį mėnesį po teismo priimto procesinio sprendimo išdėstyti šio sprendimo vykdymą įsiteisėjimo. Nurodė, kad jam, kaip fiziniams asmeniui, nedelsiant įvykdyti šį teismo sprendimą yra neįmanoma, todėl, jeigu sprendimo įvykdymas nebus išdėstytas, jis negalės vykdyti ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankui dėl būsto kredito bei kitiems kreditoriams, išlaikyti savo mažamečių vaikų, taip pat negalės nuomotis ir išlaikyti praktikuojančio advokato veiklai reikalingos kontoros ir jos personalo, o tai pakenktų jo darbinei veiklai. Atsakovas pažymėjo, kad iš asmeninių santaupų jis jau įvykdė vieną įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo iš jo buvo priteista 23 516,74 Eur dydžio suma, todėl finansinių galimybių iškart įvykdyti šį teismo sprendimą neturi. Taip pat atsakovas tvirtino, kad jis yra praktikuojantis advokatas, gaunantis stabilias pajamas, o tai patvirtina jo galimybes šį įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą per 36 mėnesius, mokant kas mėnesį po 1 385,53 Eur.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 21 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo.

4.       Teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė, jog yra nepajėgus įvykdyti sprendimą ar tai, kad jo įvykdymas jam sukels didelių sunkumų. Teismo vertinimu, atsakovo su prašymu pateikti įrodymai (būsto paskolos mokėjimo grafikai, išrašas iš Nekilnojamojo turto registro apie nuomojamas patalpas veiklai vykdyti, GPM deklaracijos už 2015, 2016, 2017 metus, banko sąskaitos likutis (iš kurio net nesimato, ar pateikta banko sąskaita priklauso būtent atsakovui), sąskaitos išrašas, patvirtinantis apie įvykdytą teismo sprendimą kitoje civilinėje byloje bei išrašas iš MANO VMI, apie tai, kad neįvykdytų prievolių biudžetui nėra) nėra pakankami atsakovo realiai turtinei padėčiai nustatyti bei nepatvirtina, jog atsakovas negali įvykdyti teismo sprendimo.

5.       Teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą 36 mėnesių laikotarpiui. pažymėjo, kad, tenkinus atsakovo prašymą, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6.       Atsakovas M. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Su skundu pateikia naujus rašytinius įrodymus – Swedbank, AB sąskaitų išrašus. Nurodo šiuo esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:

6.1.                      Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, iš esmės pažeidžia atsakovo interesus bei yra neproporcinga kitų įstatymo saugomų vertybių atžvilgiu. Tuo tarpu sprendimo vykdymo išdėstymas niekaip nepažeistų ieškovės interesų, nes teismo priteista suma jai bus grąžinta per 36 mėnesius. Be to, ieškovei papildomai visą tą laiką būtų mokamos 5 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos sumos dalies.

6.2.                      Atsakovo turimas turtas yra įkeistas bankui, o tai reiškia, kad, pradėjus priverstinį išieškojimą, atsakovo turtas, įskaitant ir pinigines lėšas, bus areštuotas, atsakovas nebegalės mokėti einamųjų įmokų bankui, todėl bankas bus priverstas nutraukti kredito sutartį ir realizuoti įkeistą turtą, o tai turėtų neigiamas pasekmes ne tik atsakovui, bet ir jo išlaikomiems asmenims.

7.       Ieškovė UAB „NILL NILL“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

7.1.                      Atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą net 36 mėnesiams akivaizdžiai prieštarauja skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros principui, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.

7.2.                      Atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra sunki, taip pat nepateikė duomenų, iš ko planuoja įvykdyti teismo sprendimą ateityje. Atsakovas yra darbingo amžiaus, turintis pakankamai turto tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas laiku. VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nemažai nekilnojamojo turto ir ne visas turtas yra įkeistas. Neįkeisto turto vertė viršija iš atsakovo Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu priteistą sumą. Be to, tiek šioje byloje, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek kitose bylose, pvz. Nr. e2-1642-661/2018, Nr. e2-826-653/2018 ir Nr. e2-2460-541/2018, atsakovas įrodinėjo, kad jo turtinė padėtis yra gera bei kad jis disponuoja didelėmis pinigų sumomis. Tuo tarpu ieškovei 49 879 Eur suma didelė ir būtina, siekiant tęsti įmonės veiklą ir užtikrinti įmonės mokumą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 ir 338 straipsniai).

Dėl naujų rašytinių įrodymų ir prašymo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka

9.       Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė Swedbank sąskaitų išrašus.

10.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, būtina atsižvelgti ir į prašomų priimti naujų įrodymų įtaką nagrinėjamo klausimo išsprendimui.

11.       Apeliacinės instancijos teismo nuomone atsakovo su atskiruoju skundu teikiami rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, o jų prijungimas prie bylos neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi jie kartu su skundu buvo išsiųsti priešingai šaliai susipažinti, todėl jie prijungtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais įrodymais.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo / neteisėtumo

12.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, yra pagrįsta ir teisėta.

13.       CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

14.       Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

15.       CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principas, kuris reiškia, jog teismas turi siekti kuo trumpiausio ir kuo ekonomiškiausio įsiteisėjusio teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant dėl įprastinės teismo sprendimo vykdymo tvarkos modifikavimo (atidėjimo ar išdėstymo), visuomet turi būti atsižvelgiama ir į šį principą, kad per nepagrįstai ilgą sprendimo neįvykdymo laikotarpį nebūtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims principas, įtvirtintas CPK 18 straipsnyje.

16.       Tai, kad, spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, ne kartą yra akcentavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje                   Nr. e2-1485-196/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1064-943/2018).

17.       Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

18.       Šiuo atveju apeliantas (atsakovas) prašė teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti net 36 mėnesių laikotarpiui, motyvuodamas tuo, kad neturi finansinių galimybių teismo sprendimą įvykdyti iškart, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal bylos duomenis nėra pagrindo spręsti, jog 36 mėnesių terminas sprendimui įvykdyti nagrinėjamu atveju yra objektyviai būtinas.

19.       Vertinant atsakovo prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pagrįstumą, visų pirma, pastebėtina, kad atsakovas net neįrodinėjo, jog jo finansinė padėtis yra sunki. Apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie visose mokėjimo įstaigų (bankų) sąskaitose esamus (arba nesamus) piniginių lėšų likučius, šių lėšų srautus ir jų naudojimą, o apelianto pateiktas vieno banko sąskaitos likutis nėra informatyvus. Taip pat nepateikti ir duomenys apie apeliantui nuosavybės teise priklausantį registruojamąjį turtą (nekilnojamąjį turtą, transporto priemones). Antra, į bylą ieškovės pateikti VĮ „Registrų centras“ duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nemažai nekilnojamojo turto, apie kurį atsakovas net neužsimena, ir kad ne visas turtas yra įkeistas, o neįkeisto nekilnojamojo turto vertė net viršija Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 29 d. sprendimu priteistas sumas. Trečia, atsakovo teiginiais dėl sunkios jo turtinės situacijos verčia abejoti ir tiek šioje byloje, kai buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas, tiek kitose teismuose nagrinėjamose bylose, pvz. Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-1642-661/2018; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-473-653/2019, jo paties pateikiama pozicija dėl geros jo finansinės padėties ir įrodymai, patvirtinantys didelių sumų jo sąskaitose judėjimą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

20.       Nurodytų argumentų pagrindu sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pagal atsakovo siūlomą variantą akivaizdžiai pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų atsakovui nepagrįstumą pranašumą prieš ieškovę – įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas faktiškai trejiems metams, taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo.

21.       Pažymėtina, kad vien tik atsakovo noras išvengti bet kokių jam neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių nėra priežastis suteikti prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą. Elgdamasis sąžiningai bei siekdamas tinkamai ir operatyviai įvykdyti savo prievolę, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus gauti lėšų, būtinų atsiskaityti su ieškove.

Dėl bylos procesinės baigties

22.       Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad apeliantas nepagrindė tokių išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį poreikį išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atskirasis skundas atmetamas, ieškovė įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovė už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą patyrė 378,13 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį, jos visa apimtimi ieškovei priteisiamos iš atsakovo.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „NILL NILL“ (j. a. k. 302581169) iš atsakovo M. K. 378,13 Eur (tris šimtus septyniasdešimt aštuonis Eur 13 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                Romualda Janovičienė